Sėdžiu su blanknotu ir kavos puodeliu. Neįprasta šiais IT laikais. Šalia miega kūdikis. MANO...... O aš rezgu žodžius, vynioju mintis: viją po vijos , pinu į sakinius, kad išauščiau antklodę, kurioje išdėstyčiau tavo, kūdikėli, atėjimą pas mus... Mažajam broliukui nebuvo nei metukų kai atsiradai TU. Maža dulkelė, minties didumo, nusėdai mano galvoje. Išleidai plonas voratinklio gijas, įsišaknijai mano esybėje. Pradžioje, pajutus tave, net nesvarsčiau, nesileidau į diskusijas: tu neplanuota. Bet nepasidavei dar tvirčiau įleidai šaknis. Kai suvokiau, kad tu niekur nedingsi, kad tu jau čia pasidaviau, išdiskutavau su savimi tave. Ir pagaliau SUPRATAU GARSIAI IR AIŠKIAI : NORIU, REIKIA, NEBEGALIU BE -----ir ką---reiškia BUS.. ech... Beliko įkalbėti tėtį. Ir nors tai sunkioji dalis bet svarbiausia, kad tai pavyko. BUS TRYS......Gražiausias skaičius TRYS.... Maniau kviesim tave kokius 3-4 mėnesius. Pradėt turėjom vasarį lemtingos dienos turėjo būt per meilės dieną šv. Valentiną. Nusprendžiau matuotis bazinę temperatūrą. Kad pajust, kad suprast, kad pagaut ir pakviest tave . Deja pirmasis BT grafikas nieko nerodė. Kreivė nekilo : o tai reiškia, kad tavęs dar nėra. Per daug nenusivyliau; juk tai tik pirmas bandymas, pirmas mėnuo. Praėjo savaitė. Bet ženklas, kad tavęs nėra - NEATĖJO. Pirmas nėštumo testas - neigiamas. Laukiam toliau. Vėluoja. Vėl NT vėl neigiamas. Po nebevertinamo laiko atsirado II........Bet, o, kaip? ??!! Trečias testas antroji, tavo gyvybę rodantį juostelė, vėl išryškėjo... negaliu patikėt..TU JAU ČIA?!! Techniškai tai sunkiai įmanoma.. Tėčio dalelės manyje laukė savaitę, kad susitiktų mano dalelę? Neįtiktina, bet taip. Tau taip reikia ateit pas mus, kad nesvarbu kaip, netikėčiausiais keliais pasieksi mus.. Palaiminta būsena LAUKIMAS. Viskas beveik gerai. Ramuma užlieja mane, aš jaučiu savyje tave; laiminga esu labai, mes būsim kartu amžinai.Visi laukia mergaitės, nors aš užsispyrusiai tvirtinu, kad lai būna berniukas NESVARBU. Nesvarbu tik būk sveikas, būk stiprus kūdikis. (Nors priduriu, kad būtų neblogai pajust, ką reiškia augint dukrytę ypač todėl, kad tai paskutinis mano vaikelis. ) Sužinojom, kad tu mergytė!!!!!!! Po dviejų sūnų pojūtis neįtikėtinas !!!! DUKRYTĖ..... Koks saldus, švelnus, neįprastai skaniai skambantis žodis - mmmm. Svajoju, kad gimtum šiek tiek ankščiau termino - nenoriu laukt 40 sav, o gal ir ilgiau. Svajoju, kad būtum nedidelio svorio (išgimdyt lengviau). Svajoju, kad nors vienas vaikas paveldėtų mano kraujo grupę (netektų atkentėt naujagimių geltos). Svajoju, kad būtum panaši į mažąjį broliuką (neįtikėtinai dailiaveidį berniuką). Svajoju, kad gimtum būtent lapkritį (kad gimtum tą patį mėnesį kaip aš ir vyresnysis broliukas). Bet svajoju tyliai.. nes tai nėra svarbiausi dalykai. Tai tik svajos, ne reikalavimai.. Lapkričio 1. Jau mūsų mėnuo . Nuo nakties kažkokie ištisiniai pilvo skausmai. Trečias gimdymas, o aš nesuprantu ar tai pradžia? Laukiu skausmo nugaroje (kaip kad abiem pirmais kartais). Jo nėra. Tik pilve. Ar čia sąrėmiai? Įsijungiu sąrėmių skaičiuoklę- ypatingo ritmiškumo nėra, bet nėra ir ilgesnio tarpo nei 20 minučių. Nutariam dėl viso pikto nuvažiuot į gimdymo namus apžiūrai. Labai bijau pražiopsot pirmus centimetrus, nes tvirtai nusprendus šį syk, pirmą kart, gimdyt su epidūriniu nuskausminimu. Noriu, kad šis paskutinis gimdymas paliktų neskausmingus prisiminimus. Apie pusė penkių vakaro nuvažiuojam į Raudonąjį Kryžių: 1,5 cm. Gydytoja sako, kad nieko negali padaryt: jei būtų bent 40 sav nuleistų vandenis, kad paspartinti gimdymą, bet dabar tik 38 su trupučių savaitės. Į gimdyklą su tiek irgi neguldys. O aš ir nenoriu. Sako, jei ką grįšit. Gimdyvių nėra niekas nenori lapkričio pirmą gimdyt Grįžtam namo. Skausmas intensyvėja. Įjungta sąrėmių skaičiuoklė primena, kad nors nereguliarūs, bet jie dažnėja. Jau ir skausmas darosi stiprus. Apima nerimas ar spėsiu iki 6-7 cm atvažiuot...Visgi trečias gimdymas jie gi būna kosminiai. Nusprendžiam, kad reikia grįžti. Nuvažiuojam apie vidurnaktį. Ta pati gydytoja tik jau 4 cm.. TIK....Bet ką gi veikla nors yra. Vadinasi gimdau. Vadinasi jau greit tu būsi su mumis, mažyle. Pasiprašau epidūro. Sutariam, kad sulašins lašelinę ir jei po valandos koks nors postūmis bus gausiu. Vyrą išleidžiu namo tokiais tempais- laukia ilga naktis. Nuveda į gimdyklą ta pati kurioje gimdžiau savo antrąjį sūnelį. Regis taip neseniai čia buvau prieš metus ir nepilnus vienuolika mėnesių. Atgyja prisiminimai. Praeina valanda: sulaša lašelinė. Ateina gydytoja tie patys 4 cm, tik kaklelis išsilyginęs. Vyksmas yra epidiūrą gausiu. Pajuntu didelį palengvėjimą.. Skauda jau labai intensyviai skauda jau taip kaip su antru skaudėjo prie kokių 6-7 cm. O kas būtų paskui? O taip lėtai viskas vyksta  Pasirodo anesteziologė. Labai stebisi, kad trečiakartė, o nori epidūro. Klausiu, o kas čia keisto, jei aš noriu nors vieną vaikutį pagimdyt be didžiulių skausmų. Bandau jai paaiškint, kad mano antrasis buvo be galo skausmingas gimdymas. Ji tik gūžčioja pečiais, bet imasi savo darbo. Skausmas mažėja: ne dingsta, bet labai apmažėja. Ir toliau jaučiu kiekvieną sąrėmį. Gydytoja pataria pamiegot. Sako ateis už kokių trijų valandų. Kažkiek numingu, kažkiek nusnaudžiu, klausausi sąrėmių ir kūdikio širdelės matuoklių dunksėjimo. Gaudau mažyčio judesius.. Į šalia esančia gimdyklą už sienos atvažiuoja gimdyt kita lapkritinukė. Susirašom sms jai atsivėrę jau 8 cm. Girdžiu kaip ji dejuoja, kaip jai skauda, ji vaitoja, o man jos gaila.. Prisimenu kaip pati kentėjau per antrą gimdymą.. Apie pusė penkių gydytoja mane apžiūri tik 7 cm. Sako, kad paskirs skatinamųjų  . Viskas vyksta per lėtai.. Skambinu vyrui, kad greičiau atvažiuotų. Gaunu lašelinę skatinamųjų. Skaudėt pradeda labai. Iškenčiamai, bet labai - viską skausmą iškvėpuoju. Nespėjus sulašėt visai lašinei, te praėjus kokioms 10 minučių, pajuntu didelę įtampą ir norą stumt. Nesuprantu - juk negali būt, kad taip greit atsidarė visi 3 cm. Kiekvieną norą stumt iškvėpuoju (apie keturis sąrėmius), nes nu netikiu, KAD ČIA JAU  ... Sąrėmių matuoklis rodo, kad sąrėmiai apskritai sumažėjo iki minimumo.... nebesuprantu kas darosi. Atėjusiai akušerei prisipažįstu, kad lyg jau, bet gal ir ne, nes na lyg ir nesąmonė, kad taip greit atsidarė. Atvažiavo vyras, bet gydytoją jį išvaro, nes atėjo apžiūrėt manęs. Pažiūri ir konstatuoja TAIP, JAU GIMDOM  Lovą greit perdaro į gimdymo kėdę. Gydytoja liepia susikaupti palaukt sąrėmio, rankom laikytis ir stumt. Pirmą syk turiu jėgų ir sąmonės klausytis ką sako gydytoja. Susikoncentruoju ir pajutus sąrėmį stumiu užgimė galvutė ---- antras sąrėmis, dar lengvesnis stūmimas ir VISKAS --- MANO VAIKUTIS GIMĖ ---- Klausiu kas??? DUKRYTĖ  .. Dukrytė.. mažytė, raudona, rėkianti dukrytė..  VERKIU.. pažiūriu į brangųjį jam taip pat rieda ašaros....o gydytoja stebisi : ko čia verkt? Bet verkiu iš laimės, verkiu iš begalinio palaimos pojūčio, kad ją turiu.....drėgną, šiltą, kniurkiančią, sveiką, stiprią savo mažylę. 3290 gr, 50 cm..Tokia mažutė - todėl taip lengvai ir greit (per 3 minutes) ir išstūmiau.. tokia graži.. tokia panaši į broliuką. Kol trise džiaugiamės vienas kitu, ateina sesutė ir pasako, kad mažylės irgi pirma kraujo grupė. Tai nuostabu: nebus geltos kankinusios abu brolius.. visos tylios svajos išsipildė.. ko benorėt? Begalinę laimę ir tikrą pilnatvės jausmą jaučiu iki šiol.Viską turiu mano didžiausias išsvajotas turtas TRYS VAIKAI..................... RYTIS, AINIUS IR MAŽOJI SESUTĖ AGILĖ
tamsiaplauke112
2011 02 14, 12:26
oi kaip grazu... net asara istrysko....
Mieloji, kaip jautru, gražu ir šviesu... iš to gerumo negaliu sulaikyti ašarų Tegu Agilytė auga aukšta kaip liepa, graži, sveika ir protinga
 Pravirgdei  Siurpuliukai net kunu begioja.
Paslaptingoji
2011 02 14, 12:55
Arvenut,puiki tu mama  jausminga istorija  kaip gera skaityt,kad svajonės pildosi,taip ir toliau,te visi tavo vaikučiai auga sveiki,gražūs,laimingi
Kaip gera skaityti laimingo zmogaus mintis... Atrodo pats apsikreti ta laime ir teigiamom emocijom  Linkiu kad si laimes simfonija niekada nenutiltu  bukit visi sveiki ir laimingi atrade vienas kita
Pasaulė
2011 02 14, 13:11
Labai gražiai papasakojai.  Aukit visi sveiki ir laimingi.
QUOTE(Pacankė @ 2011 02 04, 14:58) "Kregždutė" dirbs tik Birželį, kitus mėn remontuosis (visur grindis keis) Laaaaaaaaaaaaabaaaaaaaai gražu...taip suspaudė širdį....nu labai šilta ir gražu
Cansado
2011 02 14, 13:43
Taip miela..
saulytea*
2011 02 14, 14:21
 labai grazu.....nuostabus pasakojimas aukit sveikuciai
Arvena - labai silta miela istorija.... Mhmmm... Tu gera mama!
Zmonyte
2011 02 14, 15:27
sveikinu  kokia laimė sulaukt mergytės po dviejų sūnų  daugelio svajonė. ir išvis smagu, kad viskas taip, kaip norėjai sveikatėlės
Labai mielas ir siltas Jusu pasakojimas  Nuosirdziai dziaugiuosi ir sveikinu Labai idomus maziukes vardukas  Ir... Jusu pasakojimas tik dar karta patvirtina pozityvaus mastymo galia  Sekmes Jusu seimai!
VANDA-panda
2011 02 14, 17:09
labai gražus pasakojimas...nuostabi mama... tavo akyse matosi tas džiaugsmas kuri dabar aprašei...lai ir būna jis visados
QUOTE(tamsiaplauke112 @ 2011 02 14, 12:26) oi kaip grazu... net asara istrysko....  ačiū QUOTE(Švelni @ 2011 02 14, 12:47) Mieloji, kaip jautru, gražu ir šviesu... iš to gerumo negaliu sulaikyti ašarų Tegu Agilytė auga aukšta kaip liepa, graži, sveika ir protinga  ačiū  tikiuosi tokia ir bus ji QUOTE(liuoga @ 2011 02 14, 12:52)  Pravirgdei  Siurpuliukai net kunu begioja. ačiū, kad skaitei QUOTE(taniai @ 2011 02 14, 12:53) QUOTE(Paslaptingoji @ 2011 02 14, 12:55) Arvenut,puiki tu mama  jausminga istorija  kaip gera skaityt,kad svajonės pildosi,taip ir toliau,te visi tavo vaikučiai auga sveiki,gražūs,laimingi  ačiū ačiū, labai tikiuosi, kad tokie jie ir bus Papildyta:QUOTE(diddy @ 2011 02 14, 13:03) Kaip gera skaityti laimingo zmogaus mintis... Atrodo pats apsikreti ta laime ir teigiamom emocijom  Linkiu kad si laimes simfonija niekada nenutiltu  bukit visi sveiki ir laimingi atrade vienas kita  ačiū labai QUOTE(Pasaulė @ 2011 02 14, 13:11) Labai gražiai papasakojai.  Aukit visi sveiki ir laimingi.  ačiuks QUOTE(digi @ 2011 02 14, 13:27) Laaaaaaaaaaaaabaaaaaaaai gražu...taip suspaudė širdį....nu labai šilta ir gražu  ačiū QUOTE(Cansado @ 2011 02 14, 13:43) Taip miela..  ačiū QUOTE(Fea @ 2011 02 14, 13:46) ačiū mieloji QUOTE(Saulytea121 @ 2011 02 14, 14:21)  labai grazu.....nuostabus pasakojimas aukit sveikuciai  ačiū labai Papildyta:QUOTE(Kanna @ 2011 02 14, 14:26) Arvena - labai silta miela istorija.... Mhmmm... Tu gera mama!  ačiū - kiekvienai mamai tai geriausias komplimentas QUOTE(Zmonyte @ 2011 02 14, 15:27) ačiū  QUOTE(virvė @ 2011 02 14, 15:39) sveikinu  kokia laimė sulaukt mergytės po dviejų sūnų  daugelio svajonė. ir išvis smagu, kad viskas taip, kaip norėjai sveikatėlės  tikrai begalinė laimė QUOTE(RedMa @ 2011 02 14, 16:46) Labai mielas ir siltas Jusu pasakojimas  Nuosirdziai dziaugiuosi ir sveikinu Labai idomus maziukes vardukas  Ir... Jusu pasakojimas tik dar karta patvirtina pozityvaus mastymo galia  Sekmes Jusu seimai!  tikrai taip  ačiū QUOTE(VANDA-panda @ 2011 02 14, 17:09) labai gražus pasakojimas...nuostabi mama... tavo akyse matosi tas džiaugsmas kuri dabar aprašei...lai ir būna jis visados  ačiū labai  tikiuosi jis bus dar ilgai
Labai gražu  Sveikatos ir stiprybės jūsų šeimai
giii'tute
2011 02 14, 19:12
Niu gi labai miela  vos neapsiblioviau ..rimtai  jau zadini nora kitam nestumui P.So ta kur su 8cm tai as
Angele - ačiū mieloji QUOTE(giii86 @ 2011 02 14, 19:12) Niu gi labai miela  vos neapsiblioviau ..rimtai  jau zadini nora kitam nestumui P.So ta kur su 8cm tai as  ir nepasigyriau, kad su mes su maže jus su Jokūbu visgi aplenkėm keliolika minučių
Sveikinu jūsų gražią didelę šeimyną su sesutės-dukrelės atėjimu. Aukit ir būkit sveiki
liolia79
2011 02 15, 02:36
Be galo grazu  Sekmes jusu graziai seimynai
begedia
2011 02 15, 11:33
QUOTE(Peachy_sheila @ 2011 02 14, 21:37) Sveikinu jūsų gražią didelę šeimyną su sesutės-dukrelės atėjimu. Aukit ir būkit sveiki  ačiū labai QUOTE(ramka @ 2011 02 14, 23:01)  QUOTE(liolia79 @ 2011 02 15, 02:36) Be galo grazu  Sekmes jusu graziai seimynai  ačiū kad skaitėt ir už palinkėjimus  QUOTE(begedia @ 2011 02 15, 11:33) taip..... graži ir nuostabi dukrytė... iki šios dienos kartais tiesiog "lydausi" vadindama ją "dukryte"
Mamyte_Ausryte
2011 02 18, 16:15
labai graziai aprasyta QUOTE(Arvena @ 2011 02 16, 19:01) iki šios dienos kartais tiesiog "lydausi" vadindama ją "dukryte"  oj zinok ir man tas pats, kas vakara padekoju Dievui, kad atsiunte mums dukryte
QUOTE(Mamyte_Ausryte @ 2011 02 18, 16:15) labai graziai aprasyta oj zinok ir man tas pats, kas vakara padekoju Dievui, kad atsiunte mums dukryte  1.ačiū saulyt  2. QUOTE(Rutti @ 2011 02 23, 14:22) AČIŪ, KAD skaitei  , ačiū, kad patiko
sinsila3
2011 02 23, 14:35
nuostabu  kai svajones pildosi
MAILUTE
2011 02 23, 15:06
Kokia nuostabi istorija  Ir sulaukėt dukrytės Sekmės jums
QUOTE(sinsila3 @ 2011 02 23, 14:35) nuostabu  kai svajones pildosi  ačiū labai labai visiems linkiu to paties- svajonių išsipildymo QUOTE(MAILUTE @ 2011 02 23, 15:06) QUOTE(siroma @ 2011 02 23, 15:10) Kokia nuostabi istorija  Ir sulaukėt dukrytės Sekmės jums  ačiū ačiū labai
puikiai suplanuota  sauniai parašyta o mergina tai skorpionė  aš pati tokią turiu-labai ryški asmenybė sėkmės jūsų šeimai
Arvena, labai jausmingai ir siltai aprasei ...  As irgi, kai gime dukryte, tiesiog lydausi iki siol, nes po visur ismetytu masineliu taip norejosi namie ko nors mergaitisko  .. O tau po 2 sunu isvis isivaizduoju kokia laime, kai namuose yra ir kasytes Super, dziaugiuosi uz jusu seima, dziaugiuosi, kad jusu svajones issipilde
astule5
2011 02 25, 17:39
grazi istorija. sekmes augant
ssandraM
2011 02 25, 20:12
Garnier
2011 02 27, 19:13
virdzzinija
2011 03 07, 11:11
QUOTE(Arvena @ 2011 02 14, 12:22) Sėdžiu su blanknotu ir kavos puodeliu. Neįprasta šiais IT laikais. Šalia miega kūdikis. MANO...... O aš rezgu žodžius, vynioju mintis: viją po vijos , pinu į sakinius, kad išauščiau antklodę, kurioje išdėstyčiau tavo, kūdikėli, atėjimą pas mus... Mažajam broliukui nebuvo nei metukų kai atsiradai TU. Maža dulkelė, minties didumo, nusėdai mano galvoje. Išleidai plonas voratinklio gijas, įsišaknijai mano esybėje. Pradžioje, pajutus tave, net nesvarsčiau, nesileidau į diskusijas: tu neplanuota. Bet nepasidavei dar tvirčiau įleidai šaknis. Kai suvokiau, kad tu niekur nedingsi, kad tu jau čia pasidaviau, išdiskutavau su savimi tave. Ir pagaliau SUPRATAU GARSIAI IR AIŠKIAI : NORIU, REIKIA, NEBEGALIU BE -----ir ką---reiškia BUS.. ech... Beliko įkalbėti tėtį. Ir nors tai sunkioji dalis bet svarbiausia, kad tai pavyko. BUS TRYS......Gražiausias skaičius TRYS.... Maniau kviesim tave kokius 3-4 mėnesius. Pradėt turėjom vasarį lemtingos dienos turėjo būt per meilės dieną šv. Valentiną. Nusprendžiau matuotis bazinę temperatūrą. Kad pajust, kad suprast, kad pagaut ir pakviest tave . Deja pirmasis BT grafikas nieko nerodė. Kreivė nekilo : o tai reiškia, kad tavęs dar nėra. Per daug nenusivyliau; juk tai tik pirmas bandymas, pirmas mėnuo. Praėjo savaitė. Bet ženklas, kad tavęs nėra - NEATĖJO. Pirmas nėštumo testas - neigiamas. Laukiam toliau. Vėluoja. Vėl NT vėl neigiamas. Po nebevertinamo laiko atsirado II........Bet, o, kaip? ??!! Trečias testas antroji, tavo gyvybę rodantį juostelė, vėl išryškėjo... negaliu patikėt..TU JAU ČIA?!! Techniškai tai sunkiai įmanoma.. Tėčio dalelės manyje laukė savaitę, kad susitiktų mano dalelę? Neįtiktina, bet taip. Tau taip reikia ateit pas mus, kad nesvarbu kaip, netikėčiausiais keliais pasieksi mus.. Palaiminta būsena LAUKIMAS. Viskas beveik gerai. Ramuma užlieja mane, aš jaučiu savyje tave; laiminga esu labai, mes būsim kartu amžinai.Visi laukia mergaitės, nors aš užsispyrusiai tvirtinu, kad lai būna berniukas NESVARBU. Nesvarbu tik būk sveikas, būk stiprus kūdikis. (Nors priduriu, kad būtų neblogai pajust, ką reiškia augint dukrytę ypač todėl, kad tai paskutinis mano vaikelis. ) Sužinojom, kad tu mergytė!!!!!!! Po dviejų sūnų pojūtis neįtikėtinas !!!! DUKRYTĖ..... Koks saldus, švelnus, neįprastai skaniai skambantis žodis - mmmm. Svajoju, kad gimtum šiek tiek ankščiau termino - nenoriu laukt 40 sav, o gal ir ilgiau. Svajoju, kad būtum nedidelio svorio (išgimdyt lengviau). Svajoju, kad nors vienas vaikas paveldėtų mano kraujo grupę (netektų atkentėt naujagimių geltos). Svajoju, kad būtum panaši į mažąjį broliuką (neįtikėtinai dailiaveidį berniuką). Svajoju, kad gimtum būtent lapkritį (kad gimtum tą patį mėnesį kaip aš ir vyresnysis broliukas). Bet svajoju tyliai.. nes tai nėra svarbiausi dalykai. Tai tik svajos, ne reikalavimai.. Lapkričio 1. Jau mūsų mėnuo . Nuo nakties kažkokie ištisiniai pilvo skausmai. Trečias gimdymas, o aš nesuprantu ar tai pradžia? Laukiu skausmo nugaroje (kaip kad abiem pirmais kartais). Jo nėra. Tik pilve. Ar čia sąrėmiai? Įsijungiu sąrėmių skaičiuoklę- ypatingo ritmiškumo nėra, bet nėra ir ilgesnio tarpo nei 20 minučių. Nutariam dėl viso pikto nuvažiuot į gimdymo namus apžiūrai. Labai bijau pražiopsot pirmus centimetrus, nes tvirtai nusprendus šį syk, pirmą kart, gimdyt su epidūriniu nuskausminimu. Noriu, kad šis paskutinis gimdymas paliktų neskausmingus prisiminimus. Apie pusė penkių vakaro nuvažiuojam į Raudonąjį Kryžių: 1,5 cm. Gydytoja sako, kad nieko negali padaryt: jei būtų bent 40 sav nuleistų vandenis, kad paspartinti gimdymą, bet dabar tik 38 su trupučių savaitės. Į gimdyklą su tiek irgi neguldys. O aš ir nenoriu. Sako, jei ką grįšit. Gimdyvių nėra niekas nenori lapkričio pirmą gimdyt Grįžtam namo. Skausmas intensyvėja. Įjungta sąrėmių skaičiuoklė primena, kad nors nereguliarūs, bet jie dažnėja. Jau ir skausmas darosi stiprus. Apima nerimas ar spėsiu iki 6-7 cm atvažiuot...Visgi trečias gimdymas jie gi būna kosminiai. Nusprendžiam, kad reikia grįžti. Nuvažiuojam apie vidurnaktį. Ta pati gydytoja tik jau 4 cm.. TIK....Bet ką gi veikla nors yra. Vadinasi gimdau. Vadinasi jau greit tu būsi su mumis, mažyle. Pasiprašau epidūro. Sutariam, kad sulašins lašelinę ir jei po valandos koks nors postūmis bus gausiu. Vyrą išleidžiu namo tokiais tempais- laukia ilga naktis. Nuveda į gimdyklą ta pati kurioje gimdžiau savo antrąjį sūnelį. Regis taip neseniai čia buvau prieš metus ir nepilnus vienuolika mėnesių. Atgyja prisiminimai. Praeina valanda: sulaša lašelinė. Ateina gydytoja tie patys 4 cm, tik kaklelis išsilyginęs. Vyksmas yra epidiūrą gausiu. Pajuntu didelį palengvėjimą.. Skauda jau labai intensyviai skauda jau taip kaip su antru skaudėjo prie kokių 6-7 cm. O kas būtų paskui? O taip lėtai viskas vyksta  Pasirodo anesteziologė. Labai stebisi, kad trečiakartė, o nori epidūro. Klausiu, o kas čia keisto, jei aš noriu nors vieną vaikutį pagimdyt be didžiulių skausmų. Bandau jai paaiškint, kad mano antrasis buvo be galo skausmingas gimdymas. Ji tik gūžčioja pečiais, bet imasi savo darbo. Skausmas mažėja: ne dingsta, bet labai apmažėja. Ir toliau jaučiu kiekvieną sąrėmį. Gydytoja pataria pamiegot. Sako ateis už kokių trijų valandų. Kažkiek numingu, kažkiek nusnaudžiu, klausausi sąrėmių ir kūdikio širdelės matuoklių dunksėjimo. Gaudau mažyčio judesius.. Į šalia esančia gimdyklą už sienos atvažiuoja gimdyt kita lapkritinukė. Susirašom sms jai atsivėrę jau 8 cm. Girdžiu kaip ji dejuoja, kaip jai skauda, ji vaitoja, o man jos gaila.. Prisimenu kaip pati kentėjau per antrą gimdymą.. Apie pusė penkių gydytoja mane apžiūri tik 7 cm. Sako, kad paskirs skatinamųjų  . Viskas vyksta per lėtai.. Skambinu vyrui, kad greičiau atvažiuotų. Gaunu lašelinę skatinamųjų. Skaudėt pradeda labai. Iškenčiamai, bet labai - viską skausmą iškvėpuoju. Nespėjus sulašėt visai lašinei, te praėjus kokioms 10 minučių, pajuntu didelę įtampą ir norą stumt. Nesuprantu - juk negali būt, kad taip greit atsidarė visi 3 cm. Kiekvieną norą stumt iškvėpuoju (apie keturis sąrėmius), nes nu netikiu, KAD ČIA JAU  ... Sąrėmių matuoklis rodo, kad sąrėmiai apskritai sumažėjo iki minimumo.... nebesuprantu kas darosi. Atėjusiai akušerei prisipažįstu, kad lyg jau, bet gal ir ne, nes na lyg ir nesąmonė, kad taip greit atsidarė. Atvažiavo vyras, bet gydytoją jį išvaro, nes atėjo apžiūrėt manęs. Pažiūri ir konstatuoja TAIP, JAU GIMDOM  Lovą greit perdaro į gimdymo kėdę. Gydytoja liepia susikaupti palaukt sąrėmio, rankom laikytis ir stumt. Pirmą syk turiu jėgų ir sąmonės klausytis ką sako gydytoja. Susikoncentruoju ir pajutus sąrėmį stumiu užgimė galvutė ---- antras sąrėmis, dar lengvesnis stūmimas ir VISKAS --- MANO VAIKUTIS GIMĖ ---- Klausiu kas??? DUKRYTĖ  .. Dukrytė.. mažytė, raudona, rėkianti dukrytė..  VERKIU.. pažiūriu į brangųjį jam taip pat rieda ašaros....o gydytoja stebisi : ko čia verkt? Bet verkiu iš laimės, verkiu iš begalinio palaimos pojūčio, kad ją turiu.....drėgną, šiltą, kniurkiančią, sveiką, stiprią savo mažylę. 3290 gr, 50 cm..Tokia mažutė - todėl taip lengvai ir greit (per 3 minutes) ir išstūmiau.. tokia graži.. tokia panaši į broliuką. Kol trise džiaugiamės vienas kitu, ateina sesutė ir pasako, kad mažylės irgi pirma kraujo grupė. Tai nuostabu: nebus geltos kankinusios abu brolius.. visos tylios svajos išsipildė.. ko benorėt? Begalinę laimę ir tikrą pilnatvės jausmą jaučiu iki šiol.Viską turiu mano didžiausias išsvajotas turtas TRYS VAIKAI..................... RYTIS, AINIUS IR MAŽOJI SESUTĖ AGILĖ 
QUOTE(ssandraM @ 2011 02 25, 20:12) ačiū QUOTE(nojucka @ 2011 02 27, 19:13)  QUOTE(virdzzinija @ 2011 03 07, 11:11)  QUOTE(opalė @ 2011 03 07, 13:19)  ačiū, kad skaitėt ir patiko
Wild Pearl
2011 03 08, 06:52
QUOTE(0rchideja @ 2011 03 08, 06:52) ačiū labai už tokius gražius žodžius ir palinkėjimus
Tik dabar perskaičiau ir... susijaudinau. Kažkaip prisiminiau tą nuostabų jausmą, kai gimsta vaikas  Gražiai viską čia papasakojai
Miranda80
2011 09 12, 09:19
Jau nepamenu ar skaiciau Agilytes gimimo istorija (jei ka tada pasikartosiu), labai labai jautriai aprasei, apsiasarojau beskaitydama  Kaip greit laikas bega, jau greit metukai mazulei
|
|