[quote=rutulux,2005 07 20, 17:17]

Nu va, kažkokių vėjų prisispaudžiau per tą skubėjimą. Aš irgi nežinau net ką daryti – mano pana nusižiūrėjo pirkinį, kurio kaina 200 lt. Sakau taupyk.O kaip jai sutaupyti, kai dar tik 7 m.? Kaimynė moka dukrai už tai, kad pabūna su broliu. Kita pažįstama apmoka visus darbus, bet tievaikiukai viską sąžiningai atlieka. Dar viena lankėsi pas psichologą, šis pasakė, kad gerai, kad už padirbtą darbą vaikas gauna pinigėlių.

Mes tai su vyru pasitarėm ir kol kas už namų ruošos darbus nemokame. Yra duodami savaitės piniglėiai ir jei nori, gali ši jų taupyti. Pora kartų esame mokėję už darbus, kuriem ruošėmės samdyti žmogų, bet vaikas apsiėmė juos pats padaryti (na, tai buvo plytų gabaliukų surinkimas ir suvežimas iš statybvietės ant kelio ir langų valymas). Iš principo aš nematau didelio blogio mokėjime už namų ruošos darbus. Bet net ir tuo atveju išskirčiau "pareigų pasidalinimą", t.y. privalomus darbus, kuri turi būti padaryti ir papildomus darbus, už kuriuos galima mokėti. Tarkime mano požiūriu nediskutuotina, kad vaikas turi tvarkytis savo kambarį. Bet sakykime automobilio išplovimas, langų nuvalymas, visos šeimos batų nušveitimas gali būti apmokami darbai. Manau, kad vaikui paaugus įvesime tokį skirstymą. Kadangi pas mus yra nemažas sklypas, du automobiliai tai tikrai bus darbų, kurie yra pagal jėgas 10-12 metų vaikui. O mes patys bet kuriuo atveju visko nespėjame padaryti. O suskirstymui planuojam taikyti darbo kartu principą. Namų ruošos darbus, kurie padalintos šeimos nariams, atlikinėsime visi kartu (kambarių tvarkymas, valgio ruošimas, daržo priežiūra). O jau kitus darbus, už kuriuos mokėsime, vaikai galės daryti laisvu laiku po pamokų, kol mes darbe. Šiaip sūnaus (pirmaklasio) klasiokų tarpe yra vaikų,kuriems tėvai moka už darbus. Tai jis labai nusiteikęs irgi kažką daryti, kad mes mokėtume. Bet kol kas diskusijose įdieginėju principą, kad savęs apsitarnavimas ir buities, kurioje gyveni priežiūra nėra darbas. Kad tai tas pats kas reikalauti apmokėti už dantukų išsivalymą. O kai tie principai jau bus suformuoti, tada galima bus pakalbėti ir apie galimybę užsidirbti. Ir jėgos tam tikriem darbam atlikti jau bus pakankamos.

GERAS KLAUSIMAS.
MANAU IR NUOMĖNĖS MŪSŲ SKIRSIS
Aš sūnui moku 3-5lt už mano (miegamasis, svetaine) teritorijos tvarkymą, priklausomai nuo atliktų darbų kiekio, o savo kambarį jis valosi pats. Taip pat mes turim tokią gana keistą sutartį, kuri mums abiems patinka ir veikia: mokslo metais kiekvieno mėn. gale gauna 20lt, jei nesusirgo. T.y. aš stimuliuoju, kad pats pasirūpintu tinkama apranga pagal orą, nesušlitų lauke ir pan., o jei prasidėjo sloga ar priešvirusinė būklė - laiku gertu duotus vaistukus (homeopatinius ir t.t.). Kaip nekeista - jei tik sutarties nesudarom būtinai suserga ir labai rimtai, tai aš jau dabar iš prietaro ją ir pratęsinėju.

Kodėl skirsis? Aš asmeniškai prieš mokėjimą neturiu nieko, tik noriu sužinoti kaip daro kitos mamos. Ir ta mintis po 20 lt. mėnesio gale manau verta dėmesio.

Pritariu šiai nuomonei. Mano 12-metis užsidirba plaudamas automobilį, priskindamas vyšnių ar slyvų uogienei, grėbdamas šieną kaime, padėdamas tėčiui darbe.... O už kasdienius darbus tikrai nežadu mokėt.

Mokėti už namų ruošos darbus - na jau ne "Nemalonios" pareigos, kaip savo kambario tvarkymas, ir taip privalomos (kiekvienas atsakingas už tai, ką "prišiukšlino", vaikas taip pat), o "suaugusių" darbai (pvz., kaip vonios šveitimas, indų plovimas) - prestižo reikalas, vaikas jų nesikrato, nes tai liudija jo reikšmingumą ir "suaugimą". Mes taikom ne užmokesčio, o nuobaudų sistemą Kas mėnesį vaikas gauna atitinkamą kišenpinigių sumą, kuriuos gali išleisti arba taupyti kaip tinkama - o jei yra aiškių prasižengimų (piktybiškas nesitvarkymas) - suma sumažėja

Kad vaikai taupytų visi mes skatiname. O kaip su sutaupytais pinigėliais? Ar leidžiat bet kada jiems įsiveržti į taupyklę? Na negaliu žiūrėti ramiai, kaip dukra taupytus pinigėlius išleidžia visokiems š... O po to kaulija mūsų - noriu reidučių... noriu pakabuko... noriu... noriu...

Maniškiai taupo tik kažkokiam konkrečiam daiktui.Jei kramtoškėm kokiom išleistų, ir nelabai malonu būtų.Aplamai į tokius dalykus stengiuosi nesikišti,nors gal ne visada išeina.Tik pastebėjau vieną dalyką-jei vaikas taupo pinigėlius tikrai geram daiktui-stengiuosi prisidėti ir aš...o jei kokiam šlamštui-atkalbėti, kad to daikto jam nereikia.

Na aš irgi panašiai. Bet labai dažnai gaunasi, kad pradžia prasideda nuo to, kad taupymas prasideda rimtam daiktui, po to betaupant norai pasikeičia ir galiausiai tenka atkalbinėti. Tai jau pradėjau manyti, kad gal per daug kišuosi ir kaip sakant per daug varžau. O juk čia jos pinigėliai Kitaip sakant - teisių pažeidimas

Norai keičiasi ir pas maniškius-dažniausiai pradeda taupyti vienam daiktui, o realiai nusiperka visai kitą...

Aš tai stengiuosi nesikišti į tai, kur vaikas tuos pinigus išleidžia. Juk jeigu reguliuosiu, tai jis taip ir neišmoks savo galva suprasti, kaip tuos pinigus leisti. Visada pasižiūriu ką nusiperka, tai kartais paiima nervas Šiaip tai rimtam daiktui kol kas netaupo, nes viską ko jam reikia turi, aišku su metais poreikiai didės, gal tada pataupys. O dabar kaip mada užeina, būdavo Yu-Gi-Yo kortų prisiperka, tai čipsų su kortelėm Bet tai jo pinigėliai, kaip nori, taip leidžia ir žino, kad jei išleis bet kam paskui neturės kai labai reikės

Bet va tas ir yra sunkiausia, kad ko reikia jie po to kaulija iš mūsų. Tarkim pradėjo taupyti riedučiams, vėliau persigalvojo Brats lėlei, po to dar kažko užsimane ir galiausiai nusipirko vaikiškos kosmetikos rinkinį. O po to pradėjo prašyti mūsų riedučių. Tai tokiu atveju pirkti ar liepti susitaupyti?

Maniškis irgi norus keičia į dieną po kelis kartus. Ir neretai tie sutaupyti savaitės pinigėliai išeina kinietiškiem niekučiams. Aš kišuosi minimaliai - pasakau savo nuomonę ir argumentus, o jau jo reikalas atsižvelgti ar ne. Tai jo pinigai. Tik yra sutarimas, kad jis privalo duoti mums ataskaitą kaip juos išleidžia. O mes įsipareigojom tiesiog žinoti, bet netrukdyti tam jo pasirinkimui. Nu kartais nervai nelaiko žiūrint, kaip perkamas eilinis kinietiško šlamšto pakas Bet sukandu dantis ir tyliu. Laikausi susitarimo. Bet yra ir kitas susitarimas - mes jo užgaidom daugiau pinigų neskiriam. Yra dovanos per kalėdas ir per gimtadienį ir jo savaitės pinigėliai. Tai viskas. Tai dabar liko tokios vienkartinės diskusijos kaip jis norėtų kompiuterio, golfo lazdos. Aš paklausau, papasakoju apie mano ir tėčio norus, apie mūsų galimybes ir paguodžiu, kad ne viską gali gauti iš karto. Bet norėti tikrai yra gerai. Ir tų dalykų, kurių negalim mes jam nupirkti, gali būti, kad jis užaugęs galės sau nusipikti.
Oi geras - pas firmoje vienas darbuotojas bionikus kolekcionuoja. Vaikas ten neretai seilę pavarvina. Mano topinis pavyzdys - matai, kai buvo mažas irgi norėjo bionikų, bet tėvai negalėjo nupirkti. O štai užaugo ir sau nusipirko. Žodžiu norėk ir gausi ateityje

Niekada nemoku už namų ruošos darbus. Net ir už automobilio nuplovimą. Neseniai buvo atvejis, kai vaikai paprašyti nuplauti mašiną, susitarė ir pareikalavo po 2 litus už tai. Na mums nieko neliko, kaip paprašyti po 3 litus už parvežimą namo . Šiaip esu gana kantri tvarkos atžvilgiu . Bet jei jau tvarkomės tai visi ir be jokių apmokėjimų. Man juk irgi niekas už tai nemoka, o ir jiems ateity niekas nemokės.
Pernai dukra dirbo pas močiutę parduotuvėj, tai mokėdavo jai atlyginimą, kaip ir kitiems. Čia jau manau apmokėjimas būtinas.

mano vaikas irgi turi savo sutaupytu pinigeliu..... anksciau leisdavo i visokios nesamones.... as leisdavau tik visada pasakydavau savo nuomone, kad tu aisku gali leisti savo pinigus, bet kai tau reikes tikrai geras ir reikalingas daiktas, tai pinigu nebus..... tik sakydavau.... bet niekada nebardavau..... paskutiniu metu situacija pasikeite...... ziuriu, kad pradeda pirkti viska apgalvojus. Jeigu abiejoja, tai ateina ir pasako: mama, patark prasau.... noriu N daikto. Kaip manai ar verta pirkti? Tada galvojame kartu......
Vaikas turi mob.telefona. Vienam men. skiriu telefonui 20 lt. dazniausiai jei vaikas man skambina, as perskambinu ir mes kalbames uz mano saskaita, kaip zinau itr tevas daro ta pati.... Tai vaikui tie 20 litu yra pokalbiams su draugais.... Viena men. ji isleido savo 20 lt, bet menuo buvo dar nepasibaiges, tai jinai uz savo pinigus nupirko papildyma..... Jos reikalas..... i tokius dalykus as nesikysu.... matyt jai tai buvo svarbiau.

Mano dukra susitvarko ir nemokamai
Manau, kad vaikas kartais turi gauti kišenpinigių ir be progos, žinoma, jei nera nusikaltęs
Turiu labai gerų pavyzdžių, kai vaikui buvo mokama net už šiukšlių išnešimą
Absurdas kažkoks... Juk vaikas - šeimos narys ir taip pat gali išnešti šiukšles, kaip atlieka ir kitus darbus...
Manu, kad paskatinimui tvarkytis vaikui reikia duoti pinigėlių ne vardan darbų...
O ka jei mamytė neturės lyčno lituko - gyvensite šiukštyne???

Visiškai pritariu Ermelinai. Mes savo 8-mečiui sūnui irgi retkarčiais duodame pinigų. Ir aš džiaugiuosi, kad jis moka su jais elgtis, be reikalo jų nešvaisto, bet ir nėra "skrudžas"

knygoje Laimingi vaikai rašoma, kad nereikia

Stengiuos aiškint kuo vieni žaislai skiriasi nuo kitų, kodėl yra brangesni ar pigesni. Bet galutinį sprendimą priima pati. Jei jau nusprendžiau, kad skiriu vaikui 1 litą per dieną savoms išlaidoms, tai gali leist kur nori.
Tiesa, o kaip jūs duodat vaikams pinigus - kasdien, kas savaitę ar tam tikrom progom, ar priklausomai nuo nuotaikos?
Mes kiekvieną dieną duodam po litą. Tai nelabai ką ir susitaupo - kai tik nueina į parduotuvę tuoj visokių bezdeliuškų prisiperka Didesni pirkiniai (barbės, baby bornai) tai jau iš proginių pinigėlių
Galvoju, gal reikėtų tik kartą per savaitę duot, gal labiau pajustų ką reiškia išleist visus iš karto o paskui nieko nebeturėt?

Kažkur skaičiau, kad kišenpinigių suma - savaitei tiek litų, kiek vaikui metų. Tai yra tokie turi būti pinigai skiriami vaikui "už nieką niekam" - čia nesiskaito maistui, autobuso bilietams ar kanceliarinėms reikmėms skiriami pinigai.
O kitą dalį gali užsidirbti, tik, aišku, ne už šiukšles išnešdami Bet jeigu vaikas nori, gali atlikt tuos darbus už kuriuos kitokiu atveju mokėtumėm pinigus, arba visai nedarytumėm - nuplauti mašiną, išlyginti patalynę, nunešti butelius į supirktuvę, priduoti makulatūrą
O kas link kambarių tvarkymo - tikriausiai savo vaikams mokėsiu už grindų išplovimą . Negaliu pakęst šito darbo

5 Lt savaitei, duodam pirmadienį iš ryto. Jei pamirštam, tai vaikas kai prisimena, tada ir duodam. Dabar kaime, tai atidavėm už 3 praėjusias savaites kai nuvažiavom aplankyti.

Maniškė dar nežino, kad taupyklė atsidaro ir jos turinį galima pakoreguoti. Bet ji kiekvieną savaitę gauna kišenpinigius (po 50 ct), kuriuos gali išleisti savo nuožiūra. Porą mėneių taupė, kol nusipirko žurnalą "Barbie". Kai nusipirko, suvokė, jog per ilgai taupė tokiam niekalui. Kito numerio nebesiruošia pirkti (manęs kiekvieną mėnesį prašydavo...). Jei ko nors užsimano taip netikėtai - noriu ir viskas - atsakymas būna vienas: "Susitaupyk ir nusipirksi".

As kategoriskai pries mokejima uz namu ruosos darbus. Padeti tevams yra vaiko pareiga, juk tevai neduos vaikui tokio darbo, kuris nebutu pagal jo jegas. O pasakymas, kad jeigu mokesi vaikui uz namu ruosos darbus, vaikas supras kaip uzdirbami pinigai, yra gryna nesamone. Vaikas supras tik tiek, kad jeigu nori, kad as ka daryciau mokek, o jeigu ne, darykis pats.

Mokėt vaikui už darbus namie?! Ko dar? Už ką dar jam mokėt? Kad dantis išsivalytų? Kad iš mokyklos laiku pareitų? Kad nerūkytų už kampo? Nu ir sugalvok tu man :

1. Mes čia Lietuvoj gyvenam, taigis čia LR Konstitucija galioja, jeigu ką O ana sako, kad diskriminacija pagal amžių negalima. Todėl jei aš negaunu už grindų plovimą, tai kodėl turėtų gaut mano vaikas? Tai viena
2. Pagal LR DK, darbiniai santykiai (darbas už pinigus) iki, man regis, 14 metų apskritai yra negalimi. O ir vėliau turi būt sudaryta darbo sutartis ir mokami mokesčiai, vat teip. O darbas be darbo sutarties yra nelegalus, už ką pats dirbantysis gali gauti baudą iki 1000 Lt (nes įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia), o darbdavys - iki 20 000 Lt baudą
3. Liepdama vaikui išplauti grindis praktiškai aš jį mokau gyventi, taigi finale išeina, kad tai jis man skolingas už mokslą

Vat

Man irgi keistai skamba klausimas apie užmokestį už vaiko darbą namuose. Ar ne per lengvai švaistomės pinigais, net jei ir daug, net jei ir nesunkiai juos uždirbame. Esmė ne čia. Na, nebent visi šeimos nariai vienas kitam moka pinigus už įvarius darbus ar paslaugas. Bet tuomet, kaip Noa teigia, vaikas privalo man sumokėti už mokslą...

Aš moku: už mano mašinos nuplovimą-išsiurbimą, už mažųjų brolių priežiūrą, kai mamka nori trali-vali ,
už už malkų kapojimą, pirties kūrimą-išvalymą (biznis) , daržo ravėjimą, uogų pardavinėjimą (mažas bizniukas )
Žodžiu moku už tai, ko jie neprivalo daryti o aš pati tingiu

Kažkur skaičiau, kad jei jau duodam vaikui pinigų, ne mūsų reikalas juos kontroliuoti Galima patarti, padėti pasirinkti, bet neleisti kažko pirkti, tegul ir "šlamšto", tai jau ne Jo reikalas, ką jis perka už gautus pinigus, juk kai jūs gaunat atlyginimą, darbdavys nekontroliuoja, kur jūs juos išleidžiat valgyt perkat, už butą mokat, ar bare
Suprantu, kad sunku susilaikyti, kai duodi vaikui sunkiai uždirbtus pinigėlius, o jis - viens du - juos išleidžia visokiom "bezdeluškėm" Aš stengiuos nebekreipt į tai dėmesio
Dar, tai priklauso nuo kiekvieno vaiko charakterio. Maniškis vienas taupus, dar ir broliui galėtų paskolint. O kitas kiek turi, tiek išleis Jokie taupymai nepadėjo Taupykles meistriškai iškratydavo, net popierinius litus Buvo sumąstęs taupyti tik baltus centus trilitriniam stiklainy, atseit bus gėda su tokiais pinigais parduotuvėj pasirodyt Kur tau tai truko tik tiek, kol susikaupė keli litai

Visą laiką stengiuos vaikams įskiepyti ribą tarp darbų, kurie savaime suprantami ir neišvengiami t.y. tvarkymasis namuose, pagalba tėvams ar seneliams, už kuriuos atlygis nemokamas. Nebent senelai patys ką nors pasiūlys. Ir tarp darbų iš kurių pragyvenama ir kuo geriau norisi gyventi, tuo daugiau pastangų reikia įdėti mokantis, ieškant darbo, o vėliau ir darbe. Labai bijau, paprašius vaikų ką padaryti, iš jų sulaukti žodžių, o ką man už tai duosi ar kiek mokėsi.

Maniske irgi taupo pinigelius. Turi dvi taupykles: viena namuose, kita pas senelius. Jie vis parenka baltu centu, sudeda salia taupykles, o kai anukele atvaziuoja, belieka juos i taupykle sumesti. I namie esancia taupykle deda tai ka gauna is musu su vyru. Konkrecios sumos nera numatyta. Kartais per savaite ten ikrenta keli litai, kartais, keli centai. Buna kad ir as kisenej rastus kelis centus pati imetu jai i taupykle.
Bet dukrai taupyklej esantys pinigeliai - sventas reikalas. Kai staiga ko uzsinori ir as atsisakau pirkti, tai ji grieztai atsisako imti is taupykles. Mat uz taupyklese esanciu pinigelius per savo gimtadieni perkasi sau dovana. Kadangi per metus ten susikaupia ne tokia maza suma, tai ir dovana iseina visai nebloga. Ir jai paciai dziaugsmas nusipirkti "didele" dovana, apie kuria svajojo visus metus. Ir per visus metus ta svejone nepasikeicia.


Prirasiau...bet tikiuosi suprasit:)

Ei, ei - nepriimtina, tai ir nemokėkit. Juk neprivaloma. Vis tiek galutinis rezultatas yra tas pats: vaikas atlieka buities darbus pagal savo jėgas ir vaikas gauna pinigų pagal savo amžių ir šeimos finansines galimybes.


O kas trukdo?! Pasiskambini namų tvarkymo firmai, susižinai įkainius ir tada sprendi - moki firmai ar išsiplauni grindis ir už nesumokėtus firmai varai į barą Žodžiu irgi užmokesti už darbą, ne piniginis.


Pagal pajamų mokesčio įstatymą kišenpinigiai irgi turėtų būti apmokestinami. Arba forminkite juos kaip dovanas iš artimų giminaičių ir nepamirškite sutarties, nes reiks VMI pagrįsti neapmokestinamų pajamų buvimą. O jei kokį lituką krikštatėviai atžalai pasiūlys, tai čia jau tikrai neišsisuksite ir teks suimoketi. O kadangi vaiko neužauginsi iki 18 m. nei karto nedavęs nei lito, tai šiaip ar taip įstatymus teks pažeisti Na, bet gal VMI mums atleis tuos nuslėptus mokesčius.


LR privalomo išsilavinimo saraše nėra "gyvenimo universitetų" ir "grindų provimo" proftechninių. Todėl jūsų vaikas kaip laisva asmenybė turi pilną teisę atsisakytų šio išsilavinimo. Tai supažindinkite jį su šia teise ir leiskite rinktis - manu kad jis jūsų siūlomo mokslo neims ir už dyką, o jei dar prašneksite apie užmokestį teks savo mokymo paslaugas siūlyti kitai rinkai, mano jau minėtai namų tvarkymo firmai.

Va taip vat, Aš tai mokėsiu, nes nematau prasmės keistis vaikais su kaimynais, kad maniškiai pjautų kaimynų pievelę, o kaimynų vaikai - mūsiškę.

Kažin ar LR Konstitucijoj rašoma kaip vaikas turi sutaupyti, jei yra nepilnametis ? Pasiskaičius kai kurių mamų nuomonės man lieka trys išeitys:
1. Ištraukti iš piniginės tuos nelemtus 200lt. ir sakyti, kad eitų ir nusipirktų ką nori.
2. Duoti terbikę ir pasiūlyti rinkti alaus butelius
3. Siųsti elgetauti prie bažnyčios ar šiaip į kokią judrią vietą.
Juokauju žinoma. Norėčiau, kad prie šio pirkinio prisidėtų ir ji pati, tik niekaip nesugalvoju kaip teisingiau pasielgti, kokį sprendimą priimti.
aifa, tavo nuomonė

Pas mus namie apmokestinamas (1Lt) tik triušio narvelio valymas Gal ir negerai, bet užtat tvarka kokia

As tai uz tai, kad vaikui moketi ne uz atliktus darbus, bet siaip duoti pinigeliu, bet jau tada kai jis supranta ju verte. Tai tarsi jo atlyginimas. O namų ruošos darbai - tai ir taip turetu kazka atlikti,be atskiro paliepimo, juk neveltui "atlyginima" gauna. Bet tik jau ne taip, kad pvz eik nuvalyk dulkes duosiu lita. Nezinau ar tai gerai, bet bent jau kolkas man taip atrodo geriausia.

slidus reikalas, labai priklauso nuo kiekvienos seimos vidaus politikos, vaiko amziaus ir charakterio. Jeigu vaikas pats darbstus, tvarkingas, tai moketi gal nereikia -- gerai butu duoti "premijas", t.y. nupirkti koki nors norima daikta. kita vertus, jeigu vaikas prie tinginuko, tai uzmokestis butu jam sioks toks motyvas.
man paciai iki kokiu 12 metu atsimenu tevai mokedavo uz indu plovima kazkiek centu kasdien. bet veliau kazkaip savaime pati pradejau juos plauti, be jokiu ten uzmokesciu, nes atsirado kazkoks toks tvarkos norejimo jausmas. zodziu, kiekvienam individualiai.

Mūsų mažius dar nelabai ką tesupranta apie pinigėlius. Matyt, dar anksti. O su vyresnėliu- visai kitaip. Dabar taupo dviračiui. Taip visai rimtai taupo, kaip koks Skrudžas Makdakas, - taupyklė įgijo neliečiamumo statusą.
Tik dukart iš jos buvo pinigėliai išimti - vienąsyk knygai, kai slampinėdami Akropolyje užėjom į "Baltas lankas", o kitąsyk - kinui, nes labai norėjosi "Madagaskaro".
Mums (tėvams) tokia situacija yra labai palanki, nes dabar turim puikią motyvaciją. - Jei vaikinas nenori valytis dantų, jam sakom:"Labai gerai.Prašom, nesivalyk, bet dantis taisysim iš tavo pinigų." Ir panašiai. Praktiškai visada "suveikia" taip, kaip reik.
Buvo kartą tokia kalba mašinoje pakeliui į darbelius. Paklausiau, kur jo žirklės (žinia, kairiarankiams yra specialios). Atsakymas buvo:"Nežinau. Dingo." Vėl paklausiau, ką gi jis nešis į mokyklą, jei šios neatsiras. Atsakė:"Tai tu naujas nupirksi." Kadangi veiksmas vyko mašinoje ir nuo pokalbio išsisukt negalėjo, teko sužinoti "visą tiesą" apie uždirbamus pinigus. Tai, ką po viso šito išgirdau man net labai patiko. "Mamyte, nupirksim žirkles iš mano sutaupytų pinigėlių.."
Tad netrukus dar pora litų iš taupyklės persikraustys į mano piniginę.

Gal kas galetų pasidalinti idejomis, kaip su mažu vaiku (3 m.) kalbėtis apie daiktų pirkimą ir vartotojiškos visuomenės apraiškas pvz. barbė - grožio etalonas, hamburgeriai ir čipsai skanu, nes kiti vaikai juos valgo, filmuku personažų pirkimas ir t.t., jo nuo normalaus gyvenimo neizoliuojant. Ačiū.

as tai vaikui uz namu darbus nemoku niekada. Tiesiog bandau paaiskinti kad as ruosiu maista visiems seimos nariams, tevas dirb ir uzdirba irgi visiems seimos nariams, ir t.t. ir aiskinu kad kiekvienas seimoje turi daryti ka gali kad karu geriau ir svariau gyventumem. O jei kartais vaikas kazko tai nenori daryti, tai kita karta as pasakau kad nenoriu irgi kazko jam padaryti.... tiesiog nenoriu.... ir viskas, jokiu gyncu nera. Kita karta pagalvos ar verta ar ne atlikti mamos prasyma.
O pinigus duodu visa laika, o jei pamirstu duoti, tai matau kad ir savo sutaupytu turi.

man aisku dar kol kas neaktualu, bet siaip uz namu ruosos darbus nesiruosiu moket, paskui uzaugs lodore, kad ir uz atnesta stikline vandens reiks apsimoket.Cia mano asmenine nuomone. bet uz kazka reikes duot pinigeliu, tik dar nzn uz ka, bet nieko man dar yra laiko!

Va čia ir aš abejoju, ar elgiuosi teisingai...pati niekada pinigų negaudavau už darbus, bet nieko ypatingo man ir netrūko. Savo dukroms moku už vejos pjovimą ir vandens nešimą (kartais), nes manau, kad šie darbai tikrai sunkūs. Už veją moku 14 Lt. (plotas nemažas), o už vandens 40 ltr. atnešimą (50 metrų) 2 litus. Moku už šiuo darbus todėl, kad jie lyg ir nepriklausytų pagal amžių - žoliapjove gali naudotis vaikai, ne jaunesni kaip 14 metų, o mano dukroms 12 ir 13, o vandenį nešti tiesiog sunku. Bet tikrai nežinau, ar elgiuosi teisingai...Ar paskui, jei paprašysiu ką nors padaryti, vaikai nepareikalaus pinigų. Sykį lyg ir bandė, jau neprisimenu už kokį darbą, bet tada aš užriaumojau, kad tada tegu jos man irgi moka už skalbimą, valgio gaminimą ir pan. Va taip va. Po to nesusipratimų nebebuvo. Pasidalykit patirtimi, kaip sekasi jums.

as manau,kad nereiketu vaikams moketi pinigu uz atliktus darbus namuose turiu 15m. broli tai mama pripratino taip pat moketi uz darbus tai jei tik ji papraso isnesk siuksles, ar isvesk suni i lauka, ar paserk suni ar indus isplauk ar mazesniui broliui paduok valgyt tai visuomet ji jam turi moketi pinigus,nes be pinigu dabar jau nieko nedaro ir naglai liepia jai moketi arba nieko nedarys,o buna kad mama i kaima vaziuoja,tai suns negali veztis kartu tai visuomet moka pinigus,kad paziuretu suni kol ji gris, jau ir normalu pasidare manau,kad reikia vaikui nupirkti ko jam truksta [ aisku proto ribose ], o jei paprasytas nieko nedaro,tai ir pasakyti,kad nieko daugiau nepirks cia manau populiariausias pasakymas pamenu,kad ir man mama taip sakydavo

Nemanau, kad verta mokėti vaikui už atliktus darbus. Jis šeimos narys, kaip ir visi kiti, juk nemokame vyrui, kad pakabino lentyna ar surentė sodo namelį...Vaikui reiktų duoti pinigėlių, kad jis galėtų savo nuožiūra juos išleisti ar taupyti norimam daiktui nusipirkti.

Kol kas pinigais dar neoperuojame, bet vaikai linkę į derybas. paprašyk ko nors, tuoj išgirsi: gerai, bet su sąlyga, kad......
Kita vertus, gal ir gerai? Jaučiasi šio to verti?..

jei nustatytas amžiaus cenzas naudojimuisi žoliapjove, tai gal ne šiaip sau?
ko ko,bet jau sunkumų kilnoti dukroms tikrai neleisčiau jomsgi gimdyti dar reikės būtų sūnūs, suprasčiau

Vaikui taigi reikia duoti nors kiek pinigėlių. Tai tegu jis juos užsidirba. Tada ir išleisti ne taip skubės. Nesakau, kad visi darbai turi būti "apmokestinti", ypač namų ruošos darbai.

jooo as irgi manau, kad neteisingai del to, kad vaikai apkraunami darbais, kurie jiems ne pagal amziu ir ne pagal jegas...

O čia įvairiai galima manyti: vandenį nešti gali nedideliais kibirėliais - tikrai tokio amžiaus merginoms nebus sunku. O dėl žoliapjovės - smulkaus sudėjimo mergytė didžiulės žoliapjovės ir 14 metų būdama gali nepastumti, o stambiam dešimtmečiui būtų vienas juokas. Bet gal ta 14 metų riba parinkta manant, kad tik tokio amžiaus žmogus protingai su prietaisu gali elgtis. Bet ir čia visaip gali būti.

Mano sūnui 8m.Pinigų jis gauna kiekvieną dieną eidamas į mokyklą,bet jie skirti daugiausiai maistui,nors visada sumuštinį ir termosą arbatos nešas iš namų.Už namų ruošos darbus net nesugalvočiau mokėt ,nors jis nieko namie ir nedaro,išskyrus savo daiktų tvarkymąsi.Manyčiau,kad jam to ir užtenka.Bet jei jis nori mums padėti mūsų šeimos versle,t.y.išplauti grindis,nuvalyti stalus,sudėti gėrimus į šaldytuvą,žodžiu,padaryti tai,ką paprastai darom mes patys-visada duodam po kelis litus.Galvojam,gal supras kaip uždirbami pinigai,bet jam tai problematiška-nori pirktis viską,ką tik pamato,nors jam to daikto visiškai nereikia(pvz.turi3puodelius,reikia 4 ir pan,) ir į visus prieštaravimus atsako paprastai-mano pinigai,ką noriu tą darau.Ir vėl gaunas problema.

Visiskai pritariu