Vienos logopedės straipsnyje skaičiau, kad auklė, kalbanti su akcentu, nepakenkia vaiko kalbai, lengvas akcentas, kurį perima vaikas - tik trumpalaikis efektas (kaip pasisvečiavus, tarkim, Žemaitijoje, vaikas kurį laiką žemaičiuoja, o vėliau nustoja), nes vaiko kalba priklauso nuo tėvų. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?

As galiu ne nuomone, as patirti .

Vienzo, kai dukrai buvo 1 m. 3 men.- persikelem gyventi i Ryga. Pirma aukle buvvo pusiau lietuve (tevas latvis), bet pradzioje lietuviskai su ja sunkiai snekejom, rusisikai lengviau buvo. Dukra jau pusantru praciulbo, dveju metu kalbejo daug ir aiskiai. Ir aukle pamoke . Po metu teko aukle paleisti i mokslus. Kita mergicka buvo irgi pusiau lietuve (vel- tetis latvis), seimoje kalbanti latviskai. Taciau Lietuvoje turejo mociute Zemaitijoj, tai per vasaros atostogas labai puikiai ismokus lietuviu kalbos su aiskiais zemaiciavimais. Mano dukra su ja praleido beveik dvejus metus. Aukles kalba isgrynejo, tapo labiau gramatiska . O dukra tauskejo be klaidu ir toliau. Tiesa, kartais ka juokingo pasakydavo, zodi koki zemaitiska ar siaip netaisyklinga, bet visiems buvo tik smagaus juoko.

Dukra nuo treju metu dar lanke ir anglu kalbos kluba, kur po keliu menesiu praciulbo ir angliskaI.

Smelio dezej Rygoje ismoko rusu kalbos (butiniausias vaikiskas zodynas ).

Nuo to jos lietuviu kalba tikrai nesuprastejo. Ir dabar, kai jai 7, gavau pedagogu pagyrima, kad pas reta vaika tokia turtinga lietuviu kalba. Ir svari.

Tai vat.

Aukles auklemis, bet jei tevai daug bendrauja su vaikais, tai vaikas atsirinks, kuri kalba ta tikra- gimtoji .

P.S.- oi, dar uzmirsau, kad trecia ir paskutine musu aukle jau Vilniuje buvo rusaite, kuri lietuviskai kalbejo su akcentu. Ir nieko neatsitiko- dukra absoliuciai jokio akcento nepereme. Mano patarimas, grizus is darbu bant paklausti vaiko, kaip diena praleido. Tegul jis mokosi sklandziai ir smaiksciai papasakoti .

Norge - tu teisi 100%!!! Mano brolio sunus irgi poliglotas.. (6m). Tik jo aukle yra Vilniuje vaiku darzelis, kur vaikiukai lietuviskai, rusiskai ir lenkiskai tarpusavyje sneka, namie - kompas su angliskais zaidimukais. Tai jis kartais kaip pavaro esperanto kalba... bet ji dazniausia pasireiskia jam zaidziant. O siaip tai labai graziai sneka lietuviskai ir niekas jo ten neitakojo.

Papasakosiu viena atveji, kuri man drauge dirbusi aukle uzsienyje pasakojo: paeme vokieciai berods aukle ispane (gal tautas ir sumaisiau, bet svarbu kad skirtingos jos buvo). Tevai daznai isvaziuodavo i komandiruotes, retai budavo namie. Kai aukle po puses metu grizo namo, atsitiko keistas dalykas: vaikai kalbejo ispaniskai! Nei tevai nei vaikai vieni kitu negalejo suprasti! Bet po menesiuko viskas grizo i savo vietas.

mes-lietuviai, turėjom auklę rusę, kol vaikas tik gugavo, jos atėjimas retkarčiias nieko blogo nereiškė, ji bandė laužytai kalbėti lietuviškai, bet su akcentu, kai vaikas pradėjo kalbėti, tai prasidėjo deformuoti žodžiai , stilium, vietoj "nu,", "na'- "no" ir t.t., neimčiau kitakalbės, nebent iki nepilnų metų, mano patarimas toks ir kitoms.

Man irgi yra tokia problemele. Mes gyvename netoli Nemencines. Tai kai padaviau skelbima, kad ieskau aukles, visos atejo tikrai sunkokai kalbancios lietuviskai. Jus tikriausiai zinote, Nemencinej ten visi ta savo "skerslenkiu" kalba sneka. Labai man ta kalba bjauri, tai vat ir bijau, kad vaikas nepradetu "po prostomu" varyt

Lengvas kitakalbės auklės akcentas reikšmingos įtakos vaiko kalbai gal ir nedaro. Tačiau stipriai laužyta vaiką nuolat supančių žmonių kalba tikrai neigiamai veikia kalbos vystymąsi. Taisyklingos gimtosios kalbos pavyzdys intensyviuoju vaiko žodyno formavimosi laikotarpiu (bent jau iki 3 metukų) būtinas.

Mano pusbrolis turejo rusakalbe aukle, kuri lietuviskai kalbejo su akcentu. Teko jos atsisakyti, nes vaikas irgi pradejo netaisyklingai kalbeti, su rusisku akcentu . Man atrodo, kad ju sprendimas buvo motyvuotas - nenoreciau, kad mano vaikai savo pirmuosius zodzius tartu klaidingai .

Ieskosiu aukles. Labai nenoriu, bet teks. Galiu is karto pasakyt, kad man absoliuciai vienodai zydi, kaip ji kalbes. Nors ir armeniskai Noreciau, kad vaika myletu, kad priziuretu, kad rankutes nuplautu, kad panesiotu, kad pazaistu, kad pamokintu, kad paglostytu, kad nesinervuotu, kad butu gera... O del kalbos man paskutinis svarbalas, tegu kaip nori taip kalba Musu tetis zemaitis, taigi net namie taisyklingos lietuviu kalbos ner, o vyresnelis kalba kaip koks Donelaitis

O man atrodo, kad kuo ivairesnes kalbas vaikutis girdes, tuo jam geriau (aisku pagrindine turi but gimtoji su mama ir teciu). Juk maziukai daug imlesni kalbom. As ir noreciau ivairiakalbiu aukliu (sau), tik matyt jau per didele
Mazute labai pavydejau draugem, kuriu seimos buvo misrios (lietuviu-rusu). Nesuprantu kodel? Gal nuojauta? Tos rusu kalbos man daba labai reik
Vat pamislijau... o kaip ten su ta Au Pair programa? Kokiu tikslu imamos aukles is kitu krastu? Gal del kitos kalbos, kulturos?

Rusne, Au Pair turbut ima del mazesnes algos ar kokie altruistai