Ko gero, nepasakysiu nieko naujo, tačiau nežinome, kaip elgtis su vaiku. Šiaip vaikas ramus, gal net per daug uždaras. Kompiuteris nupirktas 8-to gimtadienio proga. Anksčiau berniukas bent jau ne žaidimus žaisdavo, o dirbdavo su programom, kurdavo tinklalapius ir pan. O štai dabar tik įlenda į internetinį žaidimą ir vaiko nėra... Tėvas tik veltui burną aušina vydamas jį žodžiais, jis tik patyli ir toliau sau sėdi. O jeigu nuvejam,tai guli ir spokso į lubas...Sako- nėra kas veikti... Porą kartų per savaitę po 0,5 val. pasportuoja treniruoklių salėje, o ką jam pasiūlyti daugiau? Sako, daugiau niekas nepatinka... Mokslai suprastejo, bendrauti nenori ir jau nelabai moka... Kokių priemonių imtis? Gal kategoriškai uždrausti, kol nepagerės mokslai? Bet tuomet jaučiamės, lyg būtume didžiausi jo priešai...Ką daryti??? Kokių argumentų griebtis, priemonių?...

gal i koki bureli jaunuju programeriu? kad bent jau butu kazkoks susiburimas ir zmones, su kuriais butu galima psikalbeti apie pomegi gyvai, o ne per kompiuteri?

O manoji serga mobiltelefonizmu. Valgo, miega, eina nepaleisdama iš rankų telefono. Tik rašo žinutes, tik rašo. Baisiausia buvo, kai vonioje pamačiau tokį vaizdą-viena ranka galvą plauna, kitoje rankoje telefoną laiko ir mygtukus spaudo.

Manau, kad visų pirma reikia paklausti vaiko, ką jis pats mano apie tą žaidimą, kuo jis jam įdomus. Po to paklausti, kiek laiko, jo nuomone, jam galima praleisti prie kompiuterio per dieną, kiek iš to galimo laiko jis skirtų žaidimui. Susitarti dėl to praleidžiamo laiko ir jei jis viršys laiko limitą, perspėti, kad žaidimai bus ištrinti. Jei laiko limitas bus peržengtas (o greičiausiai taip ir bus), žaidimą ištrinti. Dėl "neturėjimo ką veikti" - jei neturi ką veikti savo iniciatyvą, duoti konkrečių darbų - valyti dulkes, laistyti gėles, eiti į parduotuvę, siurbti kilimus ir t.t. bet ne kaip bausmę, o gražiai paprašant: "Visi labai užsiėmę, o tu neturi ką veikti. Tai gal galėtum mums padėti - gal gali..." Po poros dienų pamatysit, kaip pats atras ką jam veikti ir be kompo

taigi, lankė pernai,o šiemet mokytojas nelabai nori priimti, nes tokio būrelio iš viso nėra, tik iš idėjos tuos mazgiukus jis ten pamokindavo...
taigi, užkampis čia pas mus, ne vilnius...

Mano tėvai griežtai ribodavo laiką prie kompo. 1 val. ir eilė broliui arba mamai arba tėtei... Būdavo liūdna ir pikta, kad reikia perleist kitam, bet juk reikia dalintis - visi nori pažaist! Be to, patarčiau susigriebt ir neleist kiurksot per ilgai - žiauriai nukentės akys. Mano tai tikrai susilpnėjo Jei kam nors reikėdavo atlikt darbą su kompu - žaidimai į šoną, pirmenybė darbams.
Galima žaidimus išinstaliuot (mano tėtė save taip gelbėjo kažkada ), taip pat galima sukurt windows'uose atskirą loginą su programomis, kurios jūsų nuomone galimos naudot. Aišku, periodiškai reiktų patikrint (Control Panel/Add Remove Programs), ar nepriinstaliavo žaidimų...
Ir svarbiausia - galima visiškai užblokuot priėjimą prie kompo - uždėt password'ą nekraunant windows'ų : kol kompas kraunasi spaust F8 ir ten meniu galima sukurt slaptažodį (nebepamenu tiksliai ar tikrai taip, jei reikės šio var. galėsiu tiksliau pažiūrėt)
Aišku, nuostabiausias var. kaip jau rašė - programerių būrelis... o gal įmanomas var., kai atlieka kokius mažus power point'o darbelius kam nors už simbolinį mokestį, jei moka kurt puslapius - tegul programina juos - užsakymų manau tikrai galėtų rast

Pas mane panaši problema. Tik manajam jau 18.Ir mes susitarę,kad sėdame prie kompo paruošę pamokas,o vakare išjungiame 22valandą.Per išeigines sėdi ilgiau. Nuo pat mažens jau sėdėdavo prie kompo,o dabar jau ruošiasi studijuoti informatiką.Dabar jau vos ne mada berniukams studijuoti informatiką.Mažas baigė visus įmanomus kursus.Dabar gimnazijoje dalyvauja olmpiadose,konkursuose informatikos.Prieš konkursus sėdi kartais ištisą naktį,grįžta kartais su taksi naktį iš mokyklos,mokytoja parveža.Nemažai turi ir laimėjimų.Visi tie laimėjimai prisidės stojant-balai.Na ir jūsų sūnus gal kada nors iš to valgys duoną.Vat mažylis taip labai nepuola prie kompo.Nors per išeigines parvežame namo nešiojamą kpmpą,tai sėdi abu.Vienas prie vieno,kitas prie kito.Ko norėti iš vaikų,jei irmamos nemažai prasėdi prie kompo.

Visgi manyčiau kad tai dar ir didelė dalis to gulėjimo ir žiūrėjimo į lubas yra užgriuvus paauglysė,gal šiaip vaikas turi kokių problemų,o kompiuteris jam kaip ir padeda tą problemą nustumti į šoną,jų nespręsti niekaip.Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti kas ir kaip,o ne suversti kompiuteriui.O kaip jis draugų turi,į paneles dairosi?Visgi aš čia girdžiu kad jūs bėgat pirma traukinio,dovana 8-ečiui kompiuteris,treniruoklių salė,net jei jūs finansinės galimybės tai ir leidžia,tai vistiek reikėtų nepamiršti,kad jis tik vaikas.Gal jis viskuo persotintas?Nežinau,bet manyčiau kad tokio amžiaus berniukui geriau nupirkti staliaus įrankius ir fanieros,galų gale sudėtingesnius konstruktorius,dviratį,slides.O šiaip jau geriausia būtų kreiptis pas psichologą visai šeimai.Atsiprašau jei įžeidžiuo kuom nors.

Aš tai nematau problemos jei tėvai nupirko kompiuterį.Pažiūrėkite reta šeima jo neturi.Mes irgi sūnui nupirkome prieš septynius metus.Juk čia pažanga į priekį.Inernetas irgi būtynybė.Mno irgi taip pat prievartauja,jei neledžiame įsijungti,vaikšto iš kampo į kampą ką man veikti?Tragedija jei vasarą išsivežame į sodybą,ten nėra kompo.Šiemet jau nupirkome nešiojąmą,yra ir internetas.Tai jau važiuoja su noru,bus ką veikti. Jie nebemoka džiaugtis gyvenimu. Man atrodo ir psichologas nepadės ,nes aplinkui visi kompiuretizuoti.

Aš irgi nematau problemos tame, kad kompas tokiame amžiuje. Vis dėlto tai pravers vėliau. Tik, jei vaikai nebemoka džiaugtis gamta ir viskuo kituo, kad nesusiję su kompu, tai nėra gerai. Man atrodo, kad tokiam amžiuje vaikams reiktų dūkt su draugais lauke, žaist namie ir pan. Pats tas amžius, kai gali karstytis medžiais, eit groviais, tvorom ir tt.

[quote=IngridaB,2006 02 23, 14:37]
Aš tai nematau problemos jei tėvai nupirko kompiuterį.Pažiūrėkite reta šeima jo neturi.Mes irgi sūnui nupirkome prieš septynius metus.Juk čia pažanga į priekį.Inernetas irgi būtynybė.Mno irgi taip pat prievartauja,jei neledžiame įsijungti,vaikšto iš kampo į kampą ką man veikti?Tragedija jei vasarą išsivežame į sodybą,ten nėra kompo.Šiemet jau nupirkome nešiojąmą,yra ir internetas.Tai jau važiuoja su noru,bus ką veikti. Jie nebemoka džiaugtis gyvenimu. Man atrodo ir psichologas nepadės ,nes aplinkui visi kompiuretizuoti.

[/quote

vaikui nešiojamą kompiuterį?O kokio amžiaus tas vaikas?18;16?O ką nupirksite dar?O kai bus 25 ką nupirksite žmoną,vaikus, ką?Galima pirkti žinoma ką norima,net jei pinigais sienas tapetuojate,bet reikia nepamiršti kad jūs auginate jaunąją kartą,būtų gerai kad patys netraumuotumėt jų dar nesusiformavusios psichikos.Visos dovanos turi atitikti vaiko amžių ir jo poreikius,maža kas ir kur kompiuterizuotas,ateityje parvers,žiūrint į ateitį būtų pravartu paskaityti kas be narkomanijos,alkocholizmo yra jau įttraukat į priklausomybinių ligų sąrašą,ir kuri iš ligų sparčiausia progresuoja,ateičiai būtų neblogai paskaityti pasiieškoti informacijos kaip ir ką kalba sergantieji šia liga,visa tai tikrai bus pravartu ateičiai,o visa kita tai kas bus naudinga ar reikalinga ateityje tada ir išmoks.

Aišku mes sinų pinigais neklijuojame.Ir nešiojamas kompiuteris mums irgi reikalingas darbe.Namo parnešame tik per išeigines.O rudenį,jei didysis įstos į informatiką,jam bus reikalingas mokslams.Ir vėl teks pirkti dar vieną.
Aišku jų norai labai dideli daug ką turėti.Šiandien didysis irgi buvo užsimanęs važiuoti į Vilnių,į Litekspo parodą.Bet aš sakau ne brangusis-matematikos kntrolinis,o be to kasmet arvažiuoja aukštoios mokyklos ir pas mus į parodą.Nors daug klasiokų spjovė į pamokas ir išvažiavo.Tikrai nevykdome visų užgaidų.Bet kompiuteris šiais laikais -tai vos nebutynybė.

O aš nemanau, kad bent iki 15 metų kompiuteris jau tokia nepamainoma būtinybė. Padariau didelę klaidą, kai savo viduriniąjam leidau jau nuo 5-6-šerių metų žaisti kompiuterinius žaidimus. Dar pelės nesugebėjo normaliai valdyti, tai su abiem rankom varinėdavo. Pradžioj negalėjau atsistebėti, kaip toks mažas būdamas, kai kuriuos lygius pereidavo geriau, nei aš bandydavau pažaist. Ir ką? Nieko gero. Einant laikui jam norėdavosi vis daugiau laiko praleisti prie kompiuterio. Pradėjus riboti, prasidėjo visokie pykčiai, neturėjimai kas veikti, niekuo nesidomėjimas ir pan. Taigi po kelerių metų nusprendžiau, kad gana. Uždėjau slaptažodį, kad nesikrautų Windows'ai. O vėliau mano mažiausiasis kažką padarė kompui, kad reikią viską perinstaliuot. Bet mes specialiai to nedarom. Ir tai jau tęsiasi apie tris metus. Per tą laikotarpį tikrai pradėjo vaikas atsigauti. Aišku, kai kartais nueina pas kokį draugą, tai neatsispiria pagundai pažaisti kompiuteriu. Bet namie- ni ni
Aš suprantu, kad čia gavosi kaip pivarstininis reikalas. Nu, bet kaip ir nuo narkotikų, tenka prievarta gydyti. Čia- panašiai. Nes jokios kalbos nepadėdavo.

Sau prisiekiau, kad mažiausiam sūnui tikrai kompiuterio neduosiu bent iki 10-12 metų. Tegul žaidžia su žaislais, draugais, eina į lauką ir pan. Tegul mokosi fantazuot

Betgi yra tokios kompiuterinės.Sesuo irgi buvo uždraudusi kompiuterį,atjungė internetą.Tai sūnus pradėjo vaikščioti į kompiuterines ir leisdavo pinigus skirtus pavalgymui mokykloje.Uždraudimas nieko neduos,nebent kol maži vaikai.

Tai yra esminis skirtumas ar kompiuteris yra šeimos,ar mes jį nupirkome vaikui.O ko jis neišmoks,ar nesužinos,tai tamstos nesuprantu iš esmės,jei sūnus stos mokytis informatikos ar dar kažko,tai jis ir mokysis,koks yra tikslas kad jis mokytųsi savarnkiškai,ogal net diletantiškai,ir visai ne to ko reiks.Ir dar,visos žinios ,yra sukauptos knygose,gal paprasčiau vaikams būtų už tuos pinigus kaupti biblioteką,nei stengtis iš visų jėgų nupirkti kiekvienam po personalinį kompiuterį.

Na, dėl to, kad besiruošiantis studijuoti informatiką, turi mokytis iš knygų - nėra visai taip. Ypač jei vaikas domisi programavimu. Varganą Paskalį galima mokytus iš vadovėlių, tačiau šiuolaikinės profesionalios programavimo kalbos C, C++ į mokyklinius vadovėlius net nėra įtrauktos, t.y. vadovėliai nespėja kartu su gyvenimo realijomis. Specialios knygos kainuoja brangiai, apie 100 Lt, jas reikia parsisiųsdinėti iš užsienio. Kita vertus, programavimas, darbas su įvairiomis OS yra ne tiek teorinės, kiek praktinės pakraipos, turi žinoti ne tik teoriją, bet ir mokėti ją taikyti praktiškai ir konkrečiai, o kiekvienas konkretus atvejis - skirtingas. Žinau tai, nes pati gyvenu programerių apsuptyj

Todėl išeitis būtų, manyčiau, griežtai riboti sėdėjimo prie kompiuterio laiką, ieškant kompromisų su pačiu vaiku. Vienas motyvų, kad kompiuteris - ne vieno vaiko, o visos šeimos nuosavybė, todėl jis negali turėti išskirtinių teisių į jį. Galų gale galima vaiką fiziškai izoliuoti nuo kompiuterio, pastatant jį ne vaiko kambaryje.

Pirmiausia tam vaikui jau aštuoniolika.Antra iš knygų jis ko reikia pasisemia,pats suistaupo ir pats nusiperka ko jam reikia.O be kompiuterio negalės dalyvauti įvairiuose konkursuose.Juk reikia sukurti savo programą ar žaidimą,kurį reikia pristatyti.Ir reikia dirbti kelis net mėnesius.Olimpiadose dalyvauti sutinku reikia pasiskaityti knygas,kad galėtum spręsti uždavinius.O du metus iš eilės pristatinėjo savo programą kaunųjų mokslininkų konkurse,laimėjo trečias vietas.Juk tai prisideda balų stojant.O šiemet laimėjoKazicko konkurse trečią vietą ir gali stoti į KTU be konkurso.Tai kaip vaiko neleisi prie kompo,mes į jį jau tiek investavome pinigų....
Nors buvo investuota nemažai ir į muziką.Bet baigė gerai muzikos mokyklą ir tai tapo kaip hobis.Dabar pasigroja ir fprtepionu,ir gitara ,ir dainuoja mokykloje.Nereikia žiūrėti vien į vaiką ,kad tas kompiuteris yra bėda reikia nukreipti protingai į tai kas vaikaui patinka.

Labai patiko Ventos "rasinukas". Mano 7 metu sunus lygiai taip pat elgiasi, sedi prie kompiuterio kol nenuvarai, valgyti nereikia, zaisti nemoka arba neturi ka veikti, nes kompas isjungtas Manyciau reikes pasinaudoti Ventos patarimais, man jie patiko
As ir manyciau, kad kompas kaip narkotikai

Aš sutinku mažiems vaikams nėra ko sėdėti prie kompo.Mano irgi mažajai devyneri tai ji tikrai nepuola,labiau nori atėję daraugės į namus pasėdėti pas m,us prie kompo.
Tad nėra ko lyginti didelių vaikų su mažais.

Tikrai kaip narkotikai Ir deja, nors esu ne 13-metė, net ne 18-metė, kas atrodytų, kad turėčiau protaut normaliai, vis tiek negaliu dienos pradėt neįsijungus kompo. Tai ką norėt iš vaikų Gerai, kad vaikams yra mamos ir tėčiai, kurie jais rūpinasi ir žino, kad jau užteks Nors jų nuomone, tai skamba kaip didžiausia nesąmonė...

tą ir noriu pasakyti,kad kai mokysis tada ir išmoks to ko reikia.O knygos ir jų atsisiuntimas tikrai nekainuos daugiau nei ligos nuo priklausomybės gydymas,tai viena,antra žinios įgytos iš vadovėlio sąmonėje išsaugomos daug ilgiau nei iš kompiuterio.

Mamytės, o prisiminkit, kuri paskutinį kartą su vaikiukais (kalbu jau apie šiek tiek praaugusius) žaidė šaškėmis, kokį stalo žaidimą ar galų gale bent kokiom kortomis? Ar su mažesniais sprendėt tokius uždavinukus kaip "pievoje ganosi 3 karvutės ir likusios žasys. Iš viso 24 kojos. Kiek žasų?" Ir panašių galima sugalvot gausybę. Tokius uždavinukus galima spręsti su labai mažučiais vaikais (su mumis tėtis taip žaisdavo). Buvo tikrai smagu. O ir protelis neblogai lavinasi.
Ar galų gale su vyresnėliu kada bėgot į lauką krepšio pamėtyt, ar šiaip kamuolį padaužyt, badmintoną sužaist?

Gaunasi, kad nupirkom kompiuterį, ir vaikui daugiau nieko nebereikia, davėm ką galėjom. Bet iš kitos pusės pažiūrėjus, tai juk tarsi "atmazkė".... Numetėm šį materialųjį daiktą ir vaikas užimtas, nebereikia aukoti savo "brangaus" laiko. O dar net kitam atrodo, jog tai kaip ir puiki mokymosi priemonė.... Nesvarbu, kad vaikas tik virtualiame pasaulyje gyvena:)
Man atrodo, kad kol nėra susiformavusi asmenybė, kompiuterio nereikia. Bent jau kaip žaidimų objekto.

Pirmiausia prieš pusantros savaitės čiaužėme ant ledo sodyboje.Šį sekmadienį buvome Rumšiškėse.Jūs geriau paklauskite kada tie vaikai būna laisvi?Šį savaitgalį didysis važiuoja į Šiaulius-konkusą to pačio programavimo.Mažąjai sekmadienį koncertas.Tai kada kur pažaisti?Sakysit vakarais,bet gi pamokų ruošimas,knygų skaitymas. Vakar stebėjau ką didysis veikia prie kompo ir tikrai sprendė programavimo uždavinius. O viduriniukas kalbėjo Mirkoje su draugais.Ir vis tik aš už kompiuterį,mano viduriniukas baigia pramokti latvių kalbą.Jau beveik metai draugauja su latvike.Ji mokosi lietuvių kalbą,o jis latvių.Ko nežino ieško žodinėlyje.Ir aplamai pasikalba su visu pasauliu.Gal mažiukams ir per anksti tas kompas,bet didesniems tai tikrai geriau nei televizoriaus spoksojimas.Mano mažoji pasikartosiu ir nepuola prie kompo,ji geriau su barbėmis.

Na, nereikia taip suvesti, kad tai - tik "atmazkė". Kompiuterį įsigijom, kai sūnui buvo 12 metų, mačiau, kad iš esmės labai domisi tokiais dalykais, ne dėl žaidimų. Buvo, tiesa, "Quake" periodas, kai buvo daug kalbėtasi, bartasi, derėtasi, kontroliuojama, izoliuojama ir galų gale iš to išaugta. Buvo ir olimpiados, ir pagalba kitiems instaliuojant, prižiūrint kompus, vėliau - serverius, o paskui - ir pirmi užsakymai, ir pirmi uždarbiai, ir Infobaltas, ir tarptautinės IT konferencijos ir t.t....Žodžiu, jei matai, kad tai - vaiko pašaukimas, atimti iš jo kompiuterį, dėl to, kad jis nepilnametis, reikštų tą patį, ką atimti iš dailininko dažus ir pasakyti, kad labai nesveikia ištisai uostyti dažų skiediklius, ir dauguma dažų pigmentų ( ypač geltonieji) yra kenksmingi sveikatai.

Tiesiog reikia stebėti ir kontroliuoti.

Labai pritariu Cassandrai .Reikia retkarčiais kontroliuoti vaikus ir viskas bus gerai.

Valio, tikrai sveikinu. Galbūt jūsų atvejas tas išskirtinis, kai tikrai yra tas teigiamas, kryptingas vaiko susidomėjimas kompiuteriu (ne jo žaidimais). Galbūt padėjo ir tai, jog su kompiuteriu susigyveno tik nuo 12 metų (ne anksčiau). Be jokios abejonės, reikia stebėti savo vaiką. Bet tokių, kaip jūsiškis- mažuma.
O kiek matau, tai dauguma vaikučių suserga ta liga. Ypač tie, kuriems kompiuteris buvo pirktas ypač ankstyvame amžiuje. Jie suserga kaip narkomanai. Arba kaip kokie kazino lošėjai jie pasiryžę išleisti paskutinus centus, kad kokioje internetinėje kavinėje gautų nors pusvalanduką pasėdėt prie kompiuterinio žaidimo. Pasiklausykit, apie ką tokie vaikai kalba tarpusavyje... Apie tai, kaip kas kokį žaidimą žaidė, kaip kas kokį lygį perėjo ir pan.
O kontroliuot... Ką aš žinau... Nelabai prikontroliuosit. Čia kaip ir narkomanui: vienam gal nieko ir nuo kelintos dozės, o kitas ir nuo pirmojo karto pripranta. Čia priklauso nuo žmogaus. O vaikai yra, kaip ir sakiau, dar tik besivystančios asmenybės. Todėl kaip sakoma, daug paprasčiau yra išvengti ligos, nesusirgti, nei ją paskui gydyti.
Bet aš jau pamoką turiu, ir prisiekiau sau šios klaidos daugiau nepakartot.

Cassandra.tiesa,kiek tavo sūnui metų? Kokiose olimpiadose dalyvauja?Mano penktadienį važiuoja į Šiaulius pristatinės kažkokią programą.Kovo25 į Kauną Kazicko konkursas programavimo.Čia regione tai laimėjo,o dabar į Kauną toliau.Sakė už laimėjimą regione gaus250litų.Balandį važiuos jau trečius metus iš eilės į jaunųjų mokslininkų konkursą pristatinės savo programą.Kasmet laimi trečią vietą.Nežinau kaip šiemet ar pakils aukščiau?Vasari buvo irgi programavimo olimpiada,bet nuėjo po šimtadienio ir aišku nieko nepešė.Miegojęs buvo keturias valandas.Žada šiemet stoti į VVU.

Mano sūnui greit 15, irgi prilipęs prie kompiuterio. sutinku gal ir nėra labai gerai, manau, kad pervargsta, dėl to irzlumas mokykloje ir panašiai. Bet pati irgi tokia esu prilipus pire kompiuterio, žaidimų tiesa, nežaidžiu. Vaikas ne tik žaidžia žaidimus "online", t.y. per internetą , ten susipažįsta su vaikais iš kitų šalių, turi tarp jų draugų, šnekasi, bendrauja, kuria programas kartu. Tas kompiuterizmas ir dar kaip vadina "onlineholizmas" manau turi ir pliusų, ir minusų. Ir mes širstam, jei nėra įtampos ar internetinio ryšio. Skaičiau straipsnyje, kad tas bendravimas - "chatai", nėra jau taip blogai, vaikas mokosi bendrauti, netgi kai kurias problemas išsprendžia. Aš tai sukalbu maldelę intenetui- juk čia randu daug informacijos, pasikalbu, nusiraminu, džiaugiuosi, kai randu info apie panašias problemas ir t.t. Pritariu, kad kažkiek riboti sėdėjimą prie kompo tikrai reikia - ir tėvams, ir vaikams . Uždrausti visai - nemanau, paaugliai ir taip jaučiasi nesuprasti, skriaudžiami ir pan. Linkiu visiems sėkmės randant aukso vidurį.

Prigaivinu sita tema

Norint paziurite i problema is esmes reikia isklausyti abi puses siuo atveju ta antroji puse pasistenksiu pabuti as.


Kadangi su kompiuteriu bendrauju nuo 5 metu rodos o 8 jai gerai pamenu nupirko ir man namie is pradziu buvo zaidimiai ir panasiai nieko idomaus sulaukus 13-16 metu dariau visokias nesamones (puslapius kuriau (savo malonumui) , mirc scriptingas , dizainai , hakingas ir panasiai ) nu viskas kas idomu bet po kurio laiko tai nusibosta ir tada vel grysti prie zaidimu ir chatu Siuo metu prie kompo nelabai ka veikiu kai ka nors reikia padaryt padarau bet tai ir viskas viskas kitas , Pasileidziu muzika, dalivauju ivairiuose forumuose rades kazka idomaus juose isbandau, bendrauju irc ( arba mirc kaip kam suprantamiau) , taip pat tokiuose portaluose kaip ieskok , one . Man tai tarsi atsipalaidavimo saltinis , atsiribojimas dalinas nuo pasaulio ypac tai atsispindi kai i koki zaidima ilendi. Bet tai manau ir yra pats gerumas nes kartais savo ituzi ir pykti islieji ten o ne ant aplinkiniu ar panasiai.

Snekant apie tuos draudimus Oj kiek tu budu ant manes isbande nes sedziu pakankamai nemazai ir sedejau galiu pavardint jai kam idomu ( pass ant windausu, pass ant bios, kompiuterio uzraktas, laidu kompiuterio paemimas, vaizdo plokstes isemimas, hardo isemimas, interneto atjungimas) galeciau pastebet vienintelis toks didesnes zalos pridares buvo tai interneto atjungimas bet ir tai isprendziau interneta is draugo atsivedziau tetis pyko bet neturejo kur detis o visa kita apeidavau poros dienu begy. Pasvordai ant kompiuterio iskart buvo pasmerkti zlugti nes nuo 10 metu kompa pats tvarkau ir zn kas ten kaip puikia

Snekant apie burbejima tai manau jau tetei paranoja issivyscius ar as sedziu ilgai prie jo ar mazai jis visada atejas burba ta paty tu per ilgai prie kompo sedi kartais net ir as pratrukstu o tada jau biski ir pasibaram.