QUOTE(semicvetik @ 2006 06 30, 09:12) Kaip jums visoms gerai,kad jusu suniukai liko geranoriski po mazylio atsiradimo...O mes dabar sedim su vyru ir verkiam abu,nes nezinom ka daryt...Turim nerealu suniuka - bernu zenenhunda,kalyte,tikra grazuole,grazesnio suns dar nesu maciusi.Ji-visu numyletine ir "islepinta"ir labai myli "tetuka"-mano vyra. Kai pries menesi parsivezem dukryte,suo lyg ir gerai ja prieme,jei mazyle suverkdavo-begdavo prie lovytes,kviesdavo mus,bet po kazkiek laiko pradejo ugzti(ir labai gresmingai)ant manes.Tas urzgimas jai uzeidavo dazniausia kai as kazka veikdavau su vaiku ir buvau netoli tetuko. O pries kelias dienas ji mane uzpuole...Viena laime,kad vyras buvo salia(Aciu Dievui),ikiso savo ranka vietoj mano kojos,ta ta greit apsiramino,bet vistiek ji apkandziojo(turbut mane kad cia mano ranka). Nuo to vakaro sedi prirista.Ziauriai liudnom akim...Bet vakar ir ant tetuko urzge. As jos laaaabai dabar bijau,o net baisu pagalvot kas gali buti kai mazyle paaugs...O gyvenam vieno kambario bute ir kol kas neturim kur detis ir nezinom ka daryt,nes ta grazuole vis tiek mylim,ir dabar bijom abu....Turbut cia vienintelis toks atvejis kad bernu zenenhundas pultu zmogu...  jetau kaip baisu,musu kurcias bokseris,tai ir labai bijau,nes nei pasakyti jam nei paaiskinti....
juratux2004
2006 07 07, 09:23
QUOTE(vikute30 @ 2006 04 01, 11:08) Sveiki. Mano namuose buvo panaši situacija . Laikome šunį ir gan didelį. Visi įrodinėjo, kad šuniui ne vieta prie mažo vaiko. Maža kas. Pradžioje baiminausi, kaip viskas bus. O šunelio gaila...Kaip ne kai 5-ti metai ėjo.  Bet laikas viską parodė. Kai mažyli parsivežėme iš ligoninės namo, savaitę šuo girdėjo tik leliaus garsus. Po savaitės oficialiai pristatėme  . Apsiuostė ir to pirmam kartui pakako.Nuo tos dienos rodžiau vaikelį kiekvieną dieną. Pradžioje labai stipriai reagavo į vaiko verksmą, o laikui bėgant nusiramino. Dabar 6 mėnuo Nojukui, didesnės laimės vaikui nereikia. Kai pamato šunį krykštauja, cypauja, juokiasi, griebia už ausų. Ir šuo puikiai sutaria, tiesa nuo tampymu už ausų bando išsisukti  . Aš Manau vaikai augdami su gyvūnėliais yra atsparesni ir jų vystimasis yra spartesnis. Sekmės busimai mamytei ir stiprybės   Pas mus vokiečių aviganis. Tik supažindinom mes jį su nauju gyventoju iškart. Ir visą laiką labai gyrėm ir niekad nebarėm ir nevarėm tolyn nuo vaikiuko, kad nesijaustu atstumtas ir nemylimas. QUOTE(vaida m @ 2006 04 01, 11:15) ... tik maža problemikė, kad triukšmadarys  vat dėl to labiausiai ir nerimauju... Čia tikrai problema. Visad labai pergyvenu ir bijau, kai staiga šoniui sulojus vaikiukas išsigąsta ir krupteli...
QUOTE(Taide @ 2006 06 28, 16:11) Šuo mūsų šeimoje gyvena jau seniai. Kai gimė sūnus buvo truputi neramu, kaip ji reaguos. Pirmomis dienomis, gal ir buvo kiek įsižeidus, kad jau ne ji pati mažiausia-mylimiausia. Ignoravo kūdikį, lyg jo nė nebūtų. Dabar jau apsiprato, sėdi prie maitinimo kėdutės ir laukia gardžių kasneliu. Sūnus visas nušvinta, kai šunį pamato, o kai nusisuku meta jam maistą iš rankutės. Tik kai sūnelis verkia kalytė išeina iš kambario. pas mus rotveilere tai atvirksciai ne bega lauk is kambario, kai verkt pradeda, o atvirksciai atbega ir pradeda kojas laizyt, mazdaug nu neverk gi  kai parsivezem vaikiuka, tai gulejo visa diena vonioj ir drebejo, kazkoks nervinis stresas suniui buvo, po to po biski, po biski ir dabar labai gerai jie sutaria  , tik nesileidzia kamuojama, kai tik sunus prie jos, jinai bega lauk, kad tas jos nenupesiotu
K.KEITE
2006 07 13, 10:46
turime kokerspanieli,bet matau kad suo dar negali priprasti prie kudikio  .dukrytei jau eina 5 menuo.suo labai atsargus,i musu kambari neina tupi prie slenkscio arba guli.jei nusinesu i kita kambari prieina pauosto ir bega i savo guoli.is tolo stebi kaip zaidziu su dukra,bet jei nesu ja artyn iskarto slepiasi.gal kai mergaite bus didesne jis jos nebijos?
labai gerai sutaria  pradzioj pratinom suni prie jos, vis dar visai amza atnesdavom, dudoavom apuostyt ir sakydavom, kad cia nauja tavo drauge, ji gera ir pan... dabar neispasakyti draugai..ir mazajai jis labai labai, ir suniui. beja, pas mus nemazas suos -vokieciu aviganis
mes turim mažiuką šuniuką, bet tokios veislės kuri nelabai myli vaikus-na taip sakoma...bet pakolkas problemų nėra/tfu tfu tfu/...tik apuosto, o kai verkia kalytė labai nerimauja,puola į kambarį žiūrėt kas nutiko  ...va kai mažė paaugs-tada laikykis šunie  -turbūt nutampys už ko tik įmanoma
beveik šešerius metus augimon basetukę. Gimus mažei, kalytė grįžo pas tikruosius šeimininkus, bet visgi neretai ir dabar tenka šuneliu pasirūpinti. Tai atėjusi į mūsų namus, pirmiausia aplaksto kambarius, apuosto vaiko lovytę, kėdutę, kitus jos daiktelius, jei pasiekia, ir pačią mažę , po to prigula prie dukros lovytės ir taip praleidžia daugiausia laiko. Jei mažė suverkia, yuoj pat sunerimsta, o būdama kitam kambary, tuoj bėga į mažosios kambarį. Bėda, tik ta, kad labai garsiai loja, tai mažė keletą kartų išsigando iki ašarų. Kiek įmanoma, stengiamės sutramdyti kalytę, bet deja....  Kol kas mažė ja nesidomi, pamatysim , kaip bus toliau
šuniuką turim ir mes.buvo padykus kvaila kalytė su tvirtu charakteriu ir savo nuomone  kai mažius pilvely spardydavos ir neleisdavo miegot,šuo palaižydavo pilvelį ir tada visi miegodavom iš ligoninės su mažium grižau po pusantro mėn,tai šuniui iškart leidau apuostyti.ir iškart ji tapo labai protinga ir rūpestinga auklė-visada šalia,jei tik leidžiu tai laižo vaiką kur tik pasiekia,jei verkia pribėgus prie lovelės pažiūri ir įsikandus man i kelnes tempia prie vaiko  jau tuoj sūnui 6mėn ir jie su šuniu nuostabūs draugai,jei tik nematau - susiraito į jo lovytę prie kojų.nuo svečių ir lankytojų tebesaugo nuo pat pirmos dienos-būna šalia,o jei žmogus nepatinka - urzgia kai artinas prie vaiko.manau kad jie ir toliau draugaus,nes vos tik sužinojau kad laukiuos iškart įsigijau šuniuką
Paranormali
2006 07 28, 21:23
QUOTE(semicvetik @ 2006 06 30, 08:12) Kaip jums visoms gerai,kad jusu suniukai liko geranoriski po mazylio atsiradimo...O mes dabar sedim su vyru ir verkiam abu,nes nezinom ka daryt...Turim nerealu suniuka - bernu zenenhunda,kalyte,tikra grazuole,grazesnio suns dar nesu maciusi.Ji-visu numyletine ir "islepinta"ir labai myli "tetuka"-mano vyra. Kai pries menesi parsivezem dukryte,suo lyg ir gerai ja prieme,jei mazyle suverkdavo-begdavo prie lovytes,kviesdavo mus,bet po kazkiek laiko pradejo ugzti(ir labai gresmingai)ant manes.Tas urzgimas jai uzeidavo dazniausia kai as kazka veikdavau su vaiku ir buvau netoli tetuko. O pries kelias dienas ji mane uzpuole...Viena laime,kad vyras buvo salia(Aciu Dievui),ikiso savo ranka vietoj mano kojos,ta ta greit apsiramino,bet vistiek ji apkandziojo(turbut mane kad cia mano ranka). Nuo to vakaro sedi prirista.Ziauriai liudnom akim...Bet vakar ir ant tetuko urzge. As jos laaaabai dabar bijau,o net baisu pagalvot kas gali buti kai mazyle paaugs...O gyvenam vieno kambario bute ir kol kas neturim kur detis ir nezinom ka daryt,nes ta grazuole vis tiek mylim,ir dabar bijom abu....Turbut cia vienintelis toks atvejis kad bernu zenenhundas pultu zmogu...   Tai tikriausia cia naturalus suns pavydas, nes jau demesys ne jai tenka o naujai gyvybei, taip kad gyvulys visad ir liks gyvuliu. Nors mes turejom prancuzu buldoga, pavydas ir buvo, ypac kai mazius is jo lekstes pavalgyt bande, bet siaisp jis draugiskas buvo , bet jau plaukai, tai
ELLADDA
2006 08 12, 18:04
QUOTE(eta @ 2003 10 22, 01:22) Sveikos, mamos. Turiu problemėlę, laikom šuniukę, ji siaubingai prie manęs prisirišus ir visiems manęs pavydi. Ji įsivaizduoja, kad aš jos mama. Ką reikės daryti kai gims vaikutis? Gal kas susidūrė su panašia problema?  Mūsu šuo atsirado kai jau mažoji buvo 2 metų,tai sutarė puikiai,ir šuo augo ir vaikai,iki dabar neišskiriamas šeimos narys.DRAUGĖ TURĖJO PEKINUKA,KAI PASGIMDĖ KŪDIKĮ,TAI ŠUNĮ SUPARALYŽAVO.
maniškė auga su šuniuku ir pokolkas lygtais nieko...jai labai patinka į ją žiūrėt,bet net neįsivaizduoju kas bus kai pradės ropinėti  ...šakės šuniui
QUOTE(awiux @ 2006 08 13, 21:12) maniškė auga su šuniuku ir pokolkas lygtais nieko...jai labai patinka į ją žiūrėt,bet net neįsivaizduoju kas bus kai pradės ropinėti  ...šakės šuniui  mano jau ropinėja, tai aprisižiūriu labai daug juokingų situacijų. Tiesą sakant, ir ropot išmoko per šunį, labai jau norėjo paskui augintinį vaikas  o dabar duodasi abu keturiom, žaidžia
gatopreto
2006 08 15, 21:44
QUOTE(Adile @ 2005 06 17, 23:41) O siaip tai pirma reikia vaika, paskui suni isitaisyt... nes kitaip suva vaika atseit laiko zemesniu uz save seimos nariu ir t.t.
Nebūtinai. Svarbu tik leisti šuniui suprasti, kad vaikas po "vado" sparneliu.
1234567
2006 08 18, 08:30
Na mums su šuneliu problemų nebuvo  Dar man  bebūnant, dažnai šalia pilvo gulėdėvo, šildydavo  Nors truputį bijojau, kas bus mažiukui gimus, bet kai grįžom namo su  : pamačiau, kad viskas gerai. Kol mažius visai kūdikis buvo, šuo tik ateidavo ir į jį žiūrėdavo. O dabar  Duodas abu po namus, žaidžia. Visą laiką stebiu, kad netyčia kas neatsitiktų, bet šunelis labai pakantus, būna ir ūsus sūnus bando nuraut ir už uodegos timpteli, o šuo tik cypteli, bet nieko nedaro. Dabar išmoko kartu kamuoliu žaist  Tai kol neatsidūksta kartu, galiu būt rami.... Ir šiaip mažiuką labai saugo, neleidžia svetimiems prie vežimėlio net priet, kol nepamato, kad aš leidžiu. Jei sūnus užmiega mūsų lovoj - šuo atsigula šalia, ir saugo, kol prabus.
Šunys gi, irgi turi savo charakterį ir pagal vieną šunį apie visus spręsti negalima. Manau, kad jei šeimininkai užtektinai skiria dėmesio šuniui ir šuo žino savo vietą namuose, tai viskas bus čiki, bet jei šuo išpęstintas ir šeimininkai šoka pagal šunio dūdelę, tai iš šuns galima tikėtis visko.
Inesute J
2006 08 20, 22:17
QUOTE(eta @ 2003 10 21, 23:22) Sveikos, mamos. Turiu problemėlę, laikom šuniukę, ji siaubingai prie manęs prisirišus ir visiems manęs pavydi. Ji įsivaizduoja, kad aš jos mama. Ką reikės daryti kai gims vaikutis? Gal kas susidūrė su panašia problema? Mes šuniuką įsigijome jau gimus vaikučiui. Tai tikrai nuostabi draugystė, Mūsų šuo sūnelį saugo, neprileidžia jokio svetimo žmogaus... užtai mažasis jį labia noriai į lauką padeda išvesti, ryte pašeria, su juo žaidžia...
*#Orinta#*
2006 08 30, 17:40
Mano maze taip pat uzaugo su suniuku ir nieko  Suni isigijom kai tik gime mano mazyle (tiesa mama isigijo,mes tada dar pas ja gyvenom) taigi jie abu kaip ir uzaugo.Problemu jokiu nebuvo. Aisku cia priklauso ir nuo suns kaip jis priima vaika
Mes isigyjom suni, o po dvieju savaiciu suzinojom kad laukiames pirmagimes  . Dabar man siuniuko gaila  , mazoji tiesiog tyciojasi, ka nori ta daro, o musu kalyte pasiduoda! (nors suniukas nemazas, vokieciu avigane)
Brūkšniukas
2006 10 05, 15:41
Sena tema, bet aktuali  Mes turime keturmetį berną, metų nedidelę kalytę ir keturių mėnesių katytę. Gražus vaizdas būna kai visi draugiškai po miega pietų miego. Ir manau, kad vaikas, augdamas su gyvūnais bus atidesnis ir supratingesnis mažesniems - galgi neskriaus? Šiaip vyras su šunimis užaugau, aš su katėmis, šuniu, na ir vištomis, tai man kitokie namai tušti būtų. Dabar visi laimingi, tik kad priežiūros daugiau.
is pradziu bijojau, nes musu tevu suo brolio mergaitei ikando dar visai maziukei ~ metuku  (ir dar kas -kolis  ) mes turim vokieciu avigane, bet tikrai labai graziai bendrauja  rytais ileidziu pries kambariu plovima i kambari, tai buna cirkai: kalyte atimineja mazosios maista, mazoji jai akis ir dantis apziurineja ir sako ooooo rodydama i dantis  , tada bega ziureti mano dantu labai graziai bendrauja, ko nepasakyciau apie savo pasikelusia kate
Medeina25
2006 11 16, 14:28
Man šuo ir vaikas - du nesuderinami dalykai  Aš ir pati nei šunų, nei kačių nelabai mėgstu, tad ir vaiko nepratinu.
septintaske
2006 11 16, 15:30
Mes irgi turejom suniuka - pekinuka, bet visai nepiktybini, nors dauguma tokiu buna. Tiesa pasakius suniukas aisku pasikeite po mazylio apsigyvenimo namuose, pajuto, kad jam demesio sumazejo, bet as tvirtai zinojau, kad jis jam nieko padaryt negaletu, netgi priesingai mazylis paauges noredavo pabendrauti su juo, o sis apeidavo ji saugiu atstumu. Mums didziausia problema tapo suniuko serimasis, kai paaugo mazylis. Atejo ropojimo metas, o utent pekinukas seriasi siaubingai, isplauk grindis, o jis nors ir issukuotas, praejo, pasipurte ir vel baisu. Taigi nenorejom savo mazylio auginti ant lovu ir ant ranku, tai teko atiduoti suniuka atgal is kur pasiiemem (is vyro tevu, jis ten gal pora menesiu augo). Dziaugiuosi, kad neteko kazkur svetimiem zmonem atiduoti, o grizo i jam pazistama aplinka, bet vis tiek suniukui stresas, priprates jis prie musu, kai griztam, soka i masina ir nori vaziuoti kartu. Dabar jau tikrai pries laukdamasi mazylio, suniuko neisigyciau, bet kokiu atveju, vaikiukas svarbiau.
QUOTE(septintaske @ 2006 11 16, 15:30) Mes irgi turejom suniuka - pekinuka, bet visai nepiktybini, nors dauguma tokiu buna. Tiesa pasakius suniukas aisku pasikeite po mazylio apsigyvenimo namuose, pajuto, kad jam demesio sumazejo, bet as tvirtai zinojau, kad jis jam nieko padaryt negaletu, netgi priesingai mazylis paauges noredavo pabendrauti su juo, o sis apeidavo ji saugiu atstumu. Mums didziausia problema tapo suniuko serimasis, kai paaugo mazylis. Atejo ropojimo metas, o utent pekinukas seriasi siaubingai, isplauk grindis, o jis nors ir issukuotas, praejo, pasipurte ir vel baisu. Taigi nenorejom savo mazylio auginti ant lovu ir ant ranku, tai teko atiduoti suniuka atgal is kur pasiiemem (is vyro tevu, jis ten gal pora menesiu augo). Dziaugiuosi, kad neteko kazkur svetimiem zmonem atiduoti, o grizo i jam pazistama aplinka, bet vis tiek suniukui stresas, priprates jis prie musu, kai griztam, soka i masina ir nori vaziuoti kartu. Dabar jau tikrai pries laukdamasi mazylio, suniuko neisigyciau, bet kokiu atveju, vaikiukas svarbiau.  niekad taip negalėčiau  mūsų šuo irgi ilgaplaukis, šeriasi taip pat labai daug. Ir valau grindis keliskart per dieną, plaunu. O Ką darysi? Ranka nekiltų, širdies neleistų savo šuns atiduoti. Va, sėdi vaikas su šuniu ant grindų, vos ne tą patį sausainį valgo. Pažaidžia kartu... negalėčiau šitaip...
Kai tik sužinojau kad laukiuosi- įsitaisiau šuniuką -maišyta pekinuko kalytę.Miegojo ji aišku lovoje,kartu,kai mažius nakti pilvely duodavos,tai kalytė pakrapštydavo,palaižydavo - ir ramu,visi miegam  Bet va,grįžau su mažium-leidau visą pauostyt,palaižyt,tik prie veiduko lysti ne.Draugai jie neišskiriami,svečių neleidžia prie vaiko,kol nepasakau kad galima.Rytais ji žaidžia su vaiku,ir aš galiu dar pamiegot  Kai sūnus ūgtelėjo,tai dabar mūsų kalytė miega mažiaus lovelėje,jam prie kojų.Kai ryte sūnus miega mano lovoj,kalytė vidury  Vaiko žaislų neliečia,o maistą atiminėja laaabai profesionaliai  Vaikas su ja išdarinėja ką tik nori,o ji tik gailiai žiūri,kai ją gelbėt reikia...
Essexgirls
2006 11 17, 02:05
QUOTE(banni @ 2006 11 17, 01:09) Kai tik sužinojau kad laukiuosi- įsitaisiau šuniuką -maišyta pekinuko kalytę.Miegojo ji aišku lovoje,kartu,kai mažius nakti pilvely duodavos,tai kalytė pakrapštydavo,palaižydavo - ir ramu,visi miegam  Bet va,grįžau su mažium-leidau visą pauostyt,palaižyt,tik prie veiduko lysti ne.Draugai jie neišskiriami,svečių neleidžia prie vaiko,kol nepasakau kad galima.Rytais ji žaidžia su vaiku,ir aš galiu dar pamiegot  Kai sūnus ūgtelėjo,tai dabar mūsų kalytė miega mažiaus lovelėje,jam prie kojų.Kai ryte sūnus miega mano lovoj,kalytė vidury  Vaiko žaislų neliečia,o maistą atiminėja laaabai profesionaliai  Vaikas su ja išdarinėja ką tik nori,o ji tik gailiai žiūri,kai ją gelbėt reikia...  as irgi noreciau suniuko ,kad augtu su vaiku,bet pas mane 2 kates ,o jos tokios kada norejau parejau ,kada norejau isejau,i dukra net neziuri tik su vyresniais vaikais bendrauja,su jais miega vienam kambari  ,as jas isvarau is kambario vaiku, jie per langus isileidzia  ,as dziaugiuosi ,kad vaikai auga su gyvunais,zinau,kad jie neskriaus ir nekankins ......pas mus visada buvo gyvunu,butu mano valia butu ju dar daugiau
grazina37
2006 11 17, 10:09
ir pas mus yra kalyte ,su vaiku nesipyksta ,ji jau 14 metu sena tai nelabai leidziu kad vaikas ant jos jotu nors ji nieko nedaro,tik gerbiu jos senatve ,reiketu uzmikdyti bet negaliu  labai gaila juk ji kaip seimos narys per tiek metu
Mano vaikai irgi auga kartu su avigane, ja isigijom, kai vyresniajam buvo 4m. taip ir augo jie kartu, ir vaikas likdavo namie vienas pusvalandukui, kol nubegdavau i parduotuve net maziukas, nebijojo, nes sake, kad jis lieka ne vienas, o jie kartu su ciucium. Ir mazasis gerai sutaria dabar, ir draugauja, ir valgo kartu vos ne, tiksliau sune meistriskai atima, bet ismoko vaikis jau apsisaugoti.manau, kad gyvunai ir vaikai gali puikiai tarpusavyje gyventi.
santechnikas
2006 11 24, 21:25
Aš už tai tikras draugas
laura gal
2007 01 04, 14:21
nezinau ar tokia tema jau yra  bet noreciau paklausti ka manote apie vaiko ir kates draugyste?  nes mes turime dvi kates ir mazius myli jas ar nieko baisaus?
kristal
2007 01 04, 15:45
O nebijai, kad vaikutis gali uzsikresti toksoplazmoze???  Be to, manau, kad gyvunai yra labai jau nenuspejami -- bet kada gali idreksti, ikasti ir pan. As asmeniskai, tai neleisciau mazam vaikuciui zaisti su katemis. Bet cia tik mano nuomone...
ugniukas1
2007 01 04, 16:14
Del zaidimu tai nezinau, bet mes isgabenom savo katineli pas mano bobute, jau po 4 dienu, kai parsinesem maziuka labai mylejau savo katinuka ir visa nestuma sakiau, kad tikrai ji pasiliksim, kad nieko blogo ir t.t. bet kai realiai pamaciau, kaip katinas verziasi i ta kambari, kur guli vaikutis, praejo visos fantazijos. tiesiog bijodavau katina palikti viena su kudikiu, jis vis taikydavosi isokt i lovyte. bijojau, kad mazoji gali sujudeti ar cyptelti kaip nors ne taip ir katinukas puls, gal tik noredamas pazaisti, bet man uztektu to, kad vaika isgasdintu ar idrekstu kad irnetycia zodziu isvezem ir ne kiek nesigailiu. be to ir katinukas puikiai naujoj vietoj prisitaike. kur gi ne...jam ten net zuvi specialiai verda  ir leidzia ant galvos lipti.
neringuša
2007 01 04, 18:34
Pas mus taip pat yra katinas  na tiksliau tai anytos katinas, taigi mes jo išmest negalim  Jeigu jau ateina pas mus tai taip ir žiūriu kad nepaliktų su vaiku vieni, nes pas mus jis labai nemėgstantis svetimų  Bet kol kas jis mažylės labiau bijo nei domisi, nes vos tik mažoji pradeda verkti tai katinas kaukdamas skuodžia pas save į viršų  O va brolis turi katiną tai tas meilutis, kol vaikas buvo mažas neprileisdavo katino arti, o dabar jų vaikiukui 9 mėnesiai, tai su katinu visai draugauja  mažoji nepraleidžia progos jį nupešti, o tas nieko  Tai manau kad nuo gyvuliuko charakterio priklauso ar gali jis būti su vaiku ar ne
*Caras*
2007 01 04, 19:25
Sveikos. Turim ir mes katiną. Ir kol kas ačių dievui viskas gerai. Nuo tos dienos kai parsivežėm vaiką katinas prie jo nelindo, gal tik pirmą dieną apuoste kelis kartus ir viskas. Mūsų katinas tai toks bjauroko būdo. Jeigu aš tik priliečiu tai iš karto man griebia, bet vaikiukui nieko nedaro. Mažyliui tai jis labai patinka, vis su vaikštyne gaudo, ar kai būna ant lovos pešioja katinėlį, o tas kenčia. Bet žinot kaip sakoma "doverej, no proverej", todėl vienu ant lovos stengiuos nepalikt.
Velniukė
2007 01 04, 19:45
turiu as katina [naminis lauko nemates] sunus su juo pazaidzia ir jokiu ligu iki siol tikrai neturejom  tik siuliciau katinam suduoti vaistuku nuo kirminu [del sventos ramybes]
K.KEITE
2007 01 04, 22:01
mes katino neturime, bet lankomes namuose kuriuose yra prersu veisles katinas.  maniske labai nori su juo zaisti,o katino nesuprasi,tai jis glaustosi palei ja tai ziurek jau su letena musa.katinas paslaptingas padaras niekada nezinai kas saus i galva.ana diena dukryte sliauziojo, o katinas prisokes per subine su letena dave  ,visa laime kad ji dar su pampersu,bet persigandau.tad dabar ji stebiu kaip niekad.labai bijau katinu nagu.tad manau jai zinote ka jusu katinas gali iskresti galite leisti zaisti. -------------------------------------------- 
Kačių plaukai gali sukelti alergiją. Patyriau pati savo kailiu. Kai laukiausi antrosios dukrytės, daug laiko leisdavome pas anytą (gyvena kurortiniame miestelyje), kuri turi katę. Katė tiek išlepinta, kad būtinai turi miegoti su žmogum vienoje lovoje. Ir kaip užkeikta, turėdavo būtinai lįsti į mano lovą.  Po gero mėnesio man nei iš šio, nei iš to prasidėjo lyg bronchitas, naktimis dusindavo. Prasikankinau visą nėštumą (gyd. nieko nerado, o plaučių nuotraukos nerizikavau daryt). Po gimdymo tuoj puoliau pas pulmonologą. Ištyręs paaiškino, kad prasidedanti alerginė astma. Dabar katės negaliu net pamatyt. Pas anytą nuvykus, tuoj prasideda dusulio priepuoliai ( o gal čia anyta taip veikia  ). Aš suaugusi moteris ir mano sveikatą taip paveikė. O tai kaip greit gali pridaryti leliukui problemų.
Wildberry
2007 01 04, 22:55
Nemegstu katinu,tai vaikui tikrai neleisciau zaisti su juo,ar katinui glaustytis  Aisku labiausiai bijau del kudikio sveikatos,tai del sio kriterijaus ir nenoreciau matyti katino prie vaiko
laura gal
2007 01 05, 13:03
na mes laikome dvi kates tai mazesnioji gera o jos motina nelabai.  kai mazasis privaziuoja su vaikstyne tai abi bega nuo jo  o kai palaikomas prieina tai mazesne gali kad ir uz plauku tampyt nieko nedaro o kai nusibosta pabega  na o jos motina nelabai nori kad lystu  vis kepsioja per rankute
Velniukė
2007 01 05, 13:28
QUOTE(laura gal @ 2007 01 05, 15:03) na mes laikome dvi kates tai mazesnioji gera o jos motina nelabai.  kai mazasis privaziuoja su vaikstyne tai abi bega nuo jo  o kai palaikomas prieina tai mazesne gali kad ir uz plauku tampyt nieko nedaro o kai nusibosta pabega  na o jos motina nelabai nori kad lystu  vis kepsioja per rankute  Nukarpyk katems nagus,as saviskiui nukarpau
laura gal
2007 01 05, 13:31
bet ar tai pades juk jos ir lauke buna ir kambary kap jo uzsinori.bet diena kai vieni bunam tik paest ysileidziam o seip lauke buna
kristal
2007 01 05, 19:37
QUOTE(laura gal @ 2007 01 05, 13:31) bet ar tai pades juk jos ir lauke buna ir kambary kap jo uzsinori.bet diena kai vieni bunam tik paest ysileidziam o seip lauke buna O ar jus nebijote mamytes, kad vaikuciai nuo tu jusu kaciu pasigaus toksoplazmoze... Man per nestuma ji daug nervu prigadino..  Nuo to laiko i kates net ziureti negaliu  O ypac i tas, kurios po lauka laksto ir visokiu ligu gali i namus prinesti dar... Atsargiau su tom katem mamytes!
Mano dukrytė yra alergiška katėms,todėl dabar būnam labai atsargūs.
Manau, kad jei katinas skiepijamas, reguliariai seriamas vaistais nuo kirminu ir jei i lauka neina - tai tikimybe, kad uzkres yra minimali. Mes turim katina. Ir nieko. Musu katinas pakankamai piktas, bet as tiesiog ji nuolat stebiu. Nepalieku jokiu budu tame paciame kambaryje, neleidziu lysti prie vaikelio. Siap jis ir privengia kontaktu su juo. Va jei vaikas uzduduoja, tai katinas lekia kuo toliau sleptis. O viena karta ikando man uz tai, kad tipo pravirkdziau sunu.
Pas mus namie 2 katinai. Greitu metu zadame dar isigyti. Vaikas puikiai sutaria su jais. Vyresnioji kate vaiko truputi prisibijo, o mazasis visalaik su vaiku buna, kartu miega, zaidzia. Aisku, visada su mano prieziura. Nei karto nera nei vienas idresnes, nors vaikas juos ir uz uodegos tampo ir suznybia ir uz ausies patempia.
QUOTE(Yell @ 2007 01 07, 01:02) Pas mus namie 2 katinai. Greitu metu zadame dar isigyti. Vaikas puikiai sutaria su jais. Vyresnioji kate vaiko truputi prisibijo, o mazasis visalaik su vaiku buna, kartu miega, zaidzia. Aisku, visada su mano prieziura. Nei karto nera nei vienas idresnes, nors vaikas juos ir uz uodegos tampo ir suznybia ir uz ausies patempia. O kaip dėl alergijos? Juk katės plaukai - stiprus alergenas?
QUOTE(Kat @ 2007 01 07, 13:47) O kaip dėl alergijos? Juk katės plaukai - stiprus alergenas?  Aciu Dievui jos nera, tikiuos niekada ir nebus. Jei ir butu kaciu tikrai neatsisakyciau, tada tektu jas iskraustyt i kita auksta. P.S Beje, stiprus alergenas yra ne kaciu plaukas, o poplaukis. O manosios veisles poplaukio neturi.
QUOTE(Yell @ 2007 01 07, 16:06) Aciu Dievui jos nera, tikiuos niekada ir nebus. Jei ir butu kaciu tikrai neatsisakyciau, tada tektu jas iskraustyt i kita auksta. P.S Beje, stiprus alergenas yra ne kaciu plaukas, o poplaukis. O manosios veisles poplaukio neturi. Matai, aš jau suaugusi, o tik dabar atsirado alergija kačių plaukams (ar poplaukiui, aš nelabai išmanau  ). Ir dėl lėlytės bijau rizikuoti, todėl neprileidžiu. Aišku, lauk neišmesi savo augintinio. Bet pas mus namas didžiulis. Katė turi savo kambarį, o kitur - neleidžiam.
laura gal
2007 01 07, 16:13
maniskis  pazaidzia su katem kiek jos leidziasi bet tfu tfu tfu nealergiskas  o beto jis jas myli pratinam prie to kad kates reikia mylet ir ju neskriausti
Teresiukas
2007 01 07, 17:55
Aš kates labai myliu,bet kai pastojau mano kudlius turėjo kraustytis pas mano mamą.Pirmiausiai dėl to,kad katės plaukai alergizuoja.Katės savo kailiukus "skalbia" liežuviais ir kažkokie baltymai lieka ant jo,kas gali sukelt alergiją.Kitas dalykas,kad katės plaukas yra tuščiaviduris kaip šiaudelis-lūždamas jis trupa į smulkias daleles,kurios patekusios į kvėpavimo takus gali sukelt astmą ir panašiai.Juk iš kačių kailio niekas nieko nesiuva.Kodėl?Ogi dėl mano minėtos priežasties.O iš šunų kailio siuva kokius rūbus,iš plaukų mezga megztinius. Dar viena priežastis-katė yra gyvūnas...O tai reiškia -neprognozuojama.Mano katinas ieškodamas šilumos,guldavo prie mano kaklo.Mažą vaiką taip gali ir uždusinti.Mažiulio kakle labai ryškiai pulsuoja kraujagyslės,pulsuoja momenėlis.Katė gali pulti pamačius menkiausią judesį.Dėl visų šitų priežasčių mano katinėlis turėjo išsikraustyt Iš tikrųjų,kaip elgtis,yra kiekvienos mamos reikalas.Tokia yra mano nuomonė ir niekam jos neperšu.Džiaugiuos,jei mamytės randa joms palankius sprendimus
QUOTE(Teresiukas @ 2007 01 07, 18:55) Aš kates labai myliu,bet kai pastojau mano kudlius turėjo kraustytis pas mano mamą.Pirmiausiai dėl to,kad katės plaukai alergizuoja.Katės savo kailiukus "skalbia" liežuviais ir kažkokie baltymai lieka ant jo,kas gali sukelt alergiją.Kitas dalykas,kad katės plaukas yra tuščiaviduris kaip šiaudelis-lūždamas jis trupa į smulkias daleles,kurios patekusios į kvėpavimo takus gali sukelt astmą ir panašiai.Juk iš kačių kailio niekas nieko nesiuva.Kodėl?Ogi dėl mano minėtos priežasties.O iš šunų kailio siuva kokius rūbus,iš plaukų mezga megztinius. Dar viena priežastis-katė yra gyvūnas...O tai reiškia -neprognozuojama.Mano katinas ieškodamas šilumos,guldavo prie mano kaklo.Mažą vaiką taip gali ir uždusinti.Mažiulio kakle labai ryškiai pulsuoja kraujagyslės,pulsuoja momenėlis.Katė gali pulti pamačius menkiausią judesį.Dėl visų šitų priežasčių mano katinėlis turėjo išsikraustyt Iš tikrųjų,kaip elgtis,yra kiekvienos mamos reikalas.Tokia yra mano nuomonė ir niekam jos neperšu.Džiaugiuos,jei mamytės randa joms palankius sprendimus  sorry, jei izeisiu, bet man toks poziuris truputi paranojiskumu kvepia. cia kazkas panasaus, kaip "einant salia namo plyta GALI ant galvos uzkrist" arba "einant per gatve masina GALI patrenkt"... Gali, bet nereiskia, kad taip bus
|
|