Kurkime sodą ir daržą kartu .

Ačiū *GREISI* , už gražią ir manau įdomią temą

Keletas nuorodų http://ekologija.blogas.lt/sepp-holzer-per...nkas-10685.html
http://gerazemdirbyste.wordpress.com/apie-...ne-zemdirbyste/

Greisi, kadangi kitoj temoj parašei, kad mėšlo neįkasi į žemę, tai būtų įdomu išgirst kaip su juo elgtis galima būtų
Aš praktiškai pirmi metai kaip ruošiuosi užsiimti daržininkyste, aišku tai daugiau dėl vaikučių, bet norisi daryt iš kart švariau/natūraliau. Jau seniai skaitinėju tavo postus su dideliu susidomėjimu, bet vat kai reik, tai ir nežinai kaip... Tiesiog ateina pavasaris ir reiks galvot apie daržus ir šiltnamį (nedidukas jis 2 x 4m), o pradėt nuo ko ....mintys kažkaip nesusidėlioja kol kas... Gal patarimų turėsi apart pasiūlymo pasiskaitinėt. Tiesiog iš savo patirties gal turėsi ką pasakyt, juk ne pirmi metai tai darai

*GREISI*, ačiū už temą! Ir puikūs vaizdeliai. Būtų gerai dažniau bei daugiau tokių estetiškų daržininkavimų vaizdų

Šauni tema Aš būsiu tik skaitytoja arba klausinėtoja Dabar kaip tik įpusėjau skaityt Protingas daržas ir dar laukia eilės Protingas šiltnamis. Kaip suprantu yra ir apie sodą?

Mano irgi bus pirmi metai daržininkavimo.Gal būt taip jau visko ir nedarysim,bet bent pradėsim kitaip daržininkaut nei įprasta. Kaažkaip užsiminiau savo mamai apie bent jau mulčiavimą.Tai likau nesuprasta Bet užtat labai nustebau,kad mano vyras nuo senų laikų žino šitus dalykus

Daigus ar medelius apdėti plonu sluoksniu mėšlo,o ant viršaus šieno ar šiaudų.
Visokie serbentai ar avietės,tai nebijo padidinto mėšlo kiekio,jiems labai patinka.Jeigu žemė nenupūdyta natūraliu ,tai tiks ir tradiciniu .Pasodinus daigus mulčiuokite,o jeigu mėšlo turite,tai plonu sluoksniu dėkite jį prieš tai.
Apie šiltnamį buvo kalbėta.Jeigu nesukasta,tai daryti duobutes daigams,o paskui visą plotą užmulčiuoti.Būtinai pasodinti visokių prieskoninių augalų,gėlių.Kad kuo didesnė įvairovė būtų.Nebijoti eksperimentuoti.Bet pradžiai bandykite nedaug,kad suprastumėte ir nenusiviltumėte.
Šiaip Gaudvilė,manau turi žymiai daugiau žinių už mane.Tikiuosi ir ji patars .

Labai domiuosi tokiais dalykais, bet turiu klausimą - ar mulčiavimas nėra kažkaip susijęs su parazitais? Tiesiog pernai pabandžiau pamulčiuoti (šiaudais, žole) ir atsitiko taip, kad neturėjau pvz nei vieno kalafioro, ko niekada nėra buvę suėdė juos kažkokios zarazos iki šaknų... Gal aišku čia sutapimas, nes praeitą vasarą labai daug buvo visokių ėdrūnų, bet ar nėra tas mulčas palanki terpė gyvent vabalam, kirminam ir kitokiem kenkėjam? Ar klystu? Kai žemę vis papureni aplink augalus - tai kažkaip atrodo kad tada mažiau galimybių visokiom lervom apsigyvent
Bet kas dėl braškių - tai esu labai patenkinta Kur apdėtos šiaudais - puikiai peržiemojo pernai šaltą žiemą ir uogos buvo švarios, gražios Kai dauguma sakė kad beveik neturėjo braškių dėl to kad supuvo - tai pas mane gal pirmi metai braškės beveik nepuvo

Serenčių buvau irgi prisodinus kad atbaidytų kenkėjus - tai juos dar nespėjusius užaugt suėdė kažkokie vikšrai, liko stiebeliai apkakoti tik nesupratau nieko...

Greisi,o mėšlą dedate perpuvusį ar šviežią?Mes kaip tik su vyru diskutavome,kad geriau yra papūdyti mėšlą kur nors krūvoje porą metų,o paskui tik dėti ant augalų. Ir augalų nenudeginsi ir gausis jau kaip durpė.Nes kiek esu bandžiųsi dėti šviežią mėšlą,jis tik sudžiūna ir nieko gero nesigauna.

mėšlas GŽ naudojamas kaip starteris bakterijom pasidauginti. tai dedamas šviežias ir užmulčiuojamas.

Na nebent užmulčiuoti.
Bet tai tada turi dėtis sluoksnis mulčio,paskui mėšlas,paskui vėl mulčas.Kitaip nusidegins augalas,tiesiogiai liečiantis su mėšlu. Didelį turint daržą,labai jau daug atima laiko.Čia nebent galima taip dirbti su mažu daržiuku.
Aš pavyzdžiui pernai atradau gerą dalyką-granuliuotą paukščių mėšlą.Išbarstau darže ir nesuku galvos.

mėšlo negalima dėti taip,kad liestų augalą. Kiek žinau,ir mulčius nelabai gerai.Aš tai pametau tarp augalų mėšlo,užmulčiuoju,o aplink augala durpėm pamulčiuoju.Daržas tikrai nemažas.Laiko užima tikrai nedaug

Na pagal GZ pauksciu meslas netinka. Tik atrajojanciu gyvuliu. Jis kratomas ant zemes, nelieciant zaliu augaliu daliu, o paskui storai uzmulciuojamas.
Vat ir as nesugalvoju kur db pauksciu mesla reikes det...

Būtent .
Papildyta:

Sunku pasakyti nemačius.Gal per strorai mulčas,gal kotelius palietė ir nupuvo.Nors pas mane ,kai didesni paauga,tai liečia,bet jokių problemų.O kiek laiko po pasodinimo jie augo?
Papildyta:

Nu mes kalbame ,ne tik apie GŽ.Bet yra kas augina vištas,tai kursuose sakė,kad nepakenks visur po truputį.
Papildyta:
Bet tos granulės jau labai brangios .

Kol pas mane "tikro" sociai, tai as i granules net neziuriu.
Bandysiu visus siaudus su tuo "geriu" bulvems sumaitinti.

pradedu skaitinėt ir iškart nesuprantu

2. Jokio žemės dirbimo! Dirva neįdirbama niekaip, nekalbant jau apie perkasimą. Išimtis – dirvos gyventojai, kurie pagal savo gyvenimo būdą purena dirvą. Dirvai ir jos paklotei reikalinga ramybė, kad dirvos gyvybė galėtų

Ateina pavasaris ir ką su ta žeme daryti? Jei nesukasiu, tai ten ne tik kad seklos, bet niekas neįlįs. ar aš kažkaip ne taip suprantu?

Praėjusią vasarą reikėjo pradėti ruošti.Daigus galima į velėną.Arba tiesiog nuplėšti ją,sodinti ką reikia ir apmulčiuoti.
Dar apie mėšlą .
Jeigu naujai kuriamo gamtinio daržo žemė buvo „negyva“, t.y. jeigu jos mikrobiologinis aktyvumas buvo mažas, pirmaisiais metais būtina padaryti taip, kad mikroorganizmų pasidaugintų, kad būtų kam mulčią „valgyti“. Pasak S. Jasionio, tam naudojamos tokios paprastos priemonės, kaip šviežias karvių mėšlas. Juk karvės „valgo“ tą patį, ką ir gamtinis daržas – galvijų prieskrandyje mikroorganizmai skaido celiuliozę ir gamina baltymus. Taigi pirmaisiais metais, įrengiant daržą, į tarplysvius labai naudinga įberti karvių mėšlo. Jeigu naudojamas mėšlas, ant jo galima dėti ir grubesnį, ne taip greitai yrantį, mulčią. Mėšlas mikroorganizmams duoda pirminį kiekį reikalingo azoto. Kita vertus, jis turi gerą mikrobų „užtaisą“ ir daug fermentų.

Šaunuolė *GREISI* ačiū už temą
kartais ir čia pašmirinėsiu, paskaitinėsiu, nes ši tema mane irgi domina
Va, paskaičiau ir iškart man, profanei, klausimukas iškilo - gal jis pasirodys kiek kvailokas (atsiprašau ), bet man smalsu

o kodėl būtent tik atrajojančių? Ar vištos "valgo"ne tą patį, ką ir gamtinis daržas? Ar dėl kitų priežasčių?

O su tuo užmulčiuotu mėšlu...ar galima taip ir darže tarp daržovių daigų ir šiltnamyje tarp pomidorų

Nu taip.
Papildyta:

17 žinutėje parašyta.

Na,pagal mane,tai vištos juk biški mesėdės(kirminus visokius valgo juk),tai jų ir mėšlas "stipresnis". Aš tai vištų mėšlo kai turėjau truputį,tai į komposto dėžę su kaliforniečiais dėjau. Nors pagal GŽ kompostuot reikia tiesiai ant daržo.Į mano komposto dėžę keliauja visokios atliekos,netinkančios darže kompostuot(ilgai yrantys lapai,šakos,paukščiu mėšlas ir pan.).O vėliau ta biohumusa panaudoju.

Ne dėl stiprumo.

Klausykit, o jei darzo neperkasinet- kaip tada su nematodais? juk jie vienintelio ko bijo( jei augint ekologiskai ir be chemijos) - tai dazno perkasimo ir purenimo. Pirmais metais sodinau darza kur pries tai dirvonavo velena- buvo suesta beveik 80 proc. sakninio derliaus. Kitais metais- gal koks 50, pernai jau tik 30 proc. derliaus buvo sugadinta. Visur raso, kad nematodai nemegsta nei purenimo nei perkasimo. taip pat nemegsta dirvos kalkinimo. o kaip ja nukalkint neidirbant? ar tiesiog tokia zemdirbyste netinkama sakniagumbinems kulturoms?

Jei galima, įsiterpsiu.

Vištos būna specialiai į daržą įleidžiamos, kad nurinktų lervas. Ne ką tik pasėjus, o kai jau sodinukai gerokai paauga. Štai jums vienas iš būdų kovoti su kenkėjais nenaudojant chemikalų.

pasakykite man ,jei mano darzas grynas smelis ,tai ar mulcio uzteks ar nereikia berti mineraliniu trasu

Labai laukiam .
Planuoju auginti keletą vištų ,apie tai pagalvojau.
Dar viena nuoroda ,kas nematė.Nu čia globaliai http://video.google.com/videoplay?docid=-9...012006939737230
Ir nuotrauka,kad linksmiau būtų...

dar vienas klausimas: ar uzmulciavus svieziu meslu + uzmulciavus zole neprifarsiruosim darzoviu nitratais?
---------
pernai gavau kritikos nuo kaimynes profesionalios agronomes, kad neuzarem meslo ( nespejau )is rudens isdrabstyto . sake, kad meslas reaguoja su deguonim, skyla ir... jau nebepamenu ( kazkaip ten azotas issiskiria ne dirvozemin, o isgaruoja????). na zodziu nebegaliu atkartot to ka man aiskino , bet esme ta, kad neuzkasus meslo- puse naudos prazuva...
---------
sorry, as cia tik klausimus uzdavinesiu

Ne ,tiktai starterio reikės po mulčiu.Po metų jau ten bus gyvybės pilna,tada gali nebeprireikti.

greis ,esu visai zalia ,atsiprasau nesuprantu ,kas tai - starteris

Jeigu būtų išbarstytas ir neužmulčiuotas ,tai negerai.Perdžiūtų ir iš jo jokios naudos.O ,kai PLONAI apdėtas ir užmulčiuotas,tai kaip starteris mikroorganizmas veistis.Kai įkastas,tai nitratų gali būti nemažai,nes jis ten pūna.

*GREISI*- o toj tavo nuotraukoj ar teisingai iziuriu- tie melyni stulpai- naslaites su ...petrazolem? kaip tokius stulpus is darzoviu isgimdyti?

Dabar pasakysiu kaip supratau, pasakykit pastabas jei ne taip...

Pvz, susodini daigus (ant tik ką pasėtų negalima nes nesudygs?) į daržą ir šiltnamį, ir uždedi šviežio mėšlo (perpuvusio neturėsiu, šviežio arklių būtų galimybė), uždedi šiaudais (įdomu kur jų gaut ) ir vualia O kvapas kaip

Ar vietoj šiaudų galima dėt nupjautą žolytę iš žoliapjovės? Ir man atrodo, kad turėsiu nuo vasaros daryto komposto - kurion vieton jį įtarabanint?

nedziuvo, nes uzsnigo po sniegu mano meslas ziemojo. o bet taciau... net komposto kruvas rekomenduojama ziemai pridengti, nes dauguma naudingu mikroorganizmu zemes pavirsiuje zuva nuo salcio.... zodziu, to pavirsiuje riogsancio mano meslo nieks neperdirbinejo....

man pernai siltnamyje labai pasiteisino Kordiukovo arbatelem laistyti.Pas mus dzukijoj meslo neimanoma gaut,bet be jo nieks darze neauga.Skaitau ir neatsistebiu ,kaip zmonem velenoj auga.GREISI ,jau supratau starteri

Tie klausimai kyla tau todėl,kad nesupranti kuom minta augalai ir kam reikalingas tas mėšlas po šienu ,ar šiaudais.Kompostą galima plonai,kaip mėšlą dėti.
GAMTINĖS ŽEMDIRBYSTĖS PRINCIPAI
1. Žemdirbystė gamtoje – tai dirvodaros procesas. Kultūriniai augalai – tik dalis dirvos gyvybės, jokiu būdu ne pagrindinė.

2. Jokio žemės dirbimo! Dirva neįdirbama niekaip, nekalbant jau apie perkasimą. Išimtis – dirvos gyventojai, kurie pagal savo gyvenimo būdą purena dirvą. Dirvai ir jos paklotei reikalinga ramybė, kad dirvos gyvybė galėtų vystytis be trikdymų.
3. Pagrindinė visų gyvų organizmų masės dalis ir pagrindinis augalų mitybos elementas – anglis. Gamtinė žemdirbystė ypatingai rūpinasi, kad anglies apykaita vyktų auginamų augalų naudai. Tuo tikslu dirvos paviršius dengiamas paklote – mulčiuojamas (ne dėl drėgmės palaikymo ir ne dėl “piktžolių” susilpninimo – tai šalutiniai efektai) negyva augaline organika. Bakterijos ir grybeliai, skaidantys organiką, išskiria į dirvą anglies dvideginį, kuris, būdamas sunkesnis už orą, leidžiasi į dirvą, tirpsta vandenyje ir atitenka augalams.

4. Antras pagal svarbumą mitybos elementas – azotas. Azotas dirvoje sulaikomas ne azotą fiksuojančių bakterijų (tai labai daug energijos reikalaujantis procesas), o dirvos organizmų baltymuose. Esant tinkamoms sąlygoms, pastovi dirvos organizmų masė užtikrina azoto apykaitą ir jo tiekimą augalams reikamais kiekiais.


5. Dirvos derlingumas - tai ne maistinių medžiagų kiekis joje, o jos biologinis aktyvumas, biodinaminis organikos fermentavimo procesas. Ne paslaptis, kad pati didžiausia augmenijos masė užauga pusiaujyje, pačiuose skurdžiausiuose dirvožemiuose. Ten dirvoje beveik nėra maisto medžiagų, negyva organika dėl idealių sąlygų perdirbama iš karto ir maisto medžiagas iš karto įsisavina gyvi organizmai, tame tarpe ir augalai. Tokiu būdu augalų augimas priklauso ne nuo dirvoje esančių maisto medžiagų kiekio ir sudėties, o nuo dirvos gyvybės aktyvumo ir sąlygų tam. Humusas derlingume vaidina antraeilį vaidmenį – tai tik “konservai”, kas liko nesunaudota ir padėta “juodai dienai”.

6. Visos sodo – daržo gyvybės pagrindas – mikroorganizmai. Mikroorganizmai sudaro pagrindinę pasaulinės gyvybės biomasės dalį ir beveik visą biologinę įvairovę. Mūsų pasaulis – tai mikrobų karalystė, kur jie diktuoja savo sąlygas visiems kitiems gyviems organizmams. Todėl sode jiems skiriamas ypatingas dėmesys. Sąlygos naudingų mikroorganizmų klestėjimui: optimali drėgmė, deguonis ir maistas. Tokios sąlygos pasiekiamos pakankamu organinio mulčio kiekiu dirvos paviršiuje. Po mulčiu visada optimaliai drėgna, laisvai patenka oras, mulčias – maistas mikrorganizmams. Pagrindinė sodininko užduotis – didelė mikroorganizmų biomasė ir didelė įvairovė sode. Augalų derlingumas – šalutinis efektas, gaunamas teisingai “auginant” dirvą.

7. Saulės energija turi būti panaudojama maksimaliai. Jos pagalba augalai kuria gliukozę – pagrindinį energijos šaltinį visiems gyvybiniams procesams, t.y. visai gyvybei. Idealiam sode- darže visas dirvos paviršius turi būti padengtas žaliais lapais. Tai pasiekiama tankai sodinant augalus, derinant skirtingas rūšis, panaudojant laisvai augančias “piktžoles”.

8. “Piktžolės” gamtinės žemdirbystės požiūriu – tai gerieji kaimynai, kurie taip pat dalyvauja dirvos gyvenime, kaip ir kultūriniai agalai. Jos atlieka daug funkcijų. Štai kai kurios: giliašaknės žolės papildo viršutinius dirvos sluoksnius mineralais; plačialapės žolės neleidžia susidaryti velėnai sode; visos žolės kaupia saulės energiją ir tampa maistu augalams bei dirvos organizmams; skirtingos žolės kaupia skirtingas medžiagas, ko pasėkoje kultūriniai augalai ir kiti organizmai gauna įvairesnį maistą; aukštos žolės saugo kai kuriuos kultūrinius augalus nuo vėlyvų šalnų; kai kurios žolės saugo kaimyninius augalus nuo “kenkėjų”, vienos dėl savo išskiriamų medžiagų, kitos būdamos skanesnės; daug žolių – valgomos; kurdamos bioįvairovę, žolės stabilizuoja sodo ekosistemą, sodas tampa sveikesnis, jame nebūna “kenkėjų” antplūdžių;… ir t.t. Iš tikrųjų, paskutiniai stebėjimai rodo, kad “piktžolės” nusipelnė labai didelės pagarbos…

9. Biologinė įvairovė- sodo sveikatos pagrindas. Bioįvairovės kūrime dalyvauja kuo daugiau augalų ir gyvūnų rūšių, galinčių gyventi esamomis sąlygomis. Bet mūsų situacijoje ne augalai ir gyvūnai kaip individai yra sistemos pagrindas. Sistemos pagrindas yra jų tarpusavio ryšiai. Kuo daugiau šių ryšių, kuo jie įvairesni – tuo atsparesnė, gyvybingesnė sistema. Jeigu mes paprasčiausiai pasodinsim didelį augalų rūšių kiekį – negausim norimo rezultato, viskas turi būti tarpusavyje susieta, kiekviena sistemos dalis turi atlikti kuo daugiau funkcijų ir kiekviena funkcija turi veikti kuo daugiau sistemos dalių.

10. Vaisių ir daržovių kokybę kuria ne patys augalai, o visa ekosistema. Augalai nėra savarankiški organizmai, kiekvienas augalas, kaip ir bet kuri kita gyvybės forma – tai tik simbiotinės bendruomenės dalis. Įvairūs simbiontai gyvena ne tik dirvoje, prie šaknų ir šaknyse, bet ir visuose paties augalo audiniuose. Beveik visos biologiškai aktyvios medžiagos- mikrobinės ir grybinės kilmės. Kuo geresnės gyvenimo sąlygos simbiontams – tuo geresnė vaisių kokybė, tuo daugiau juose sukaupiama reikalingų medžiagų. Simbiontai (mikroorganizmai ir grybai) – ne tik kokybės kūrėjai, bet tiesiogine prasme- augalų gyvenimo pagrindas. Be jų augalai negali pilnavertiškai maitintis, derėti, būti sveiki. Todėl sodininkas turi sukurti visas būtinas sąlygas gyvų organizmų bendruomenės klestėjimui.

11. Skirtingai nuo kitų “ekologiškų” krypčių, gamtinė žemdirbystė nenaudoja kompostavimo krūvose ar talpose, nes toks organikos naudojimo būdas – nepateisinamas energijos švaistymas, išsiskyręs anglies dvideginis išsisklaido ore. O anglies dvideginis – pagrindinis augalų maistas. Geras “kompostavimas” vyksta natūraliu būdu, prie augalų šaknų, tik tokiu – biodinaminiu būdu augalai gauna subalansuotą mitybą.

12. Mūsų technologijose naudojami giliašakniai augalai, tiek sumedėję, tiek žoliniai. Jie praturtina dirvą mineralinėmis medžiagomis, kurių trūksta visose anksčiau dirbamose dirvose, o to pasėkoje ir kultivuojamiems augalams. Augalai su gilia šaknų sistema pakelia mineralines medžiagas iš gilesnių dirvos sluoksnių ir su nuokritomis šios medžiagos patenka ant dirvos paviršiaus.

13. Gamtinėje žemdirbystėje nėra kovos su augalų ligomis, nėra ligų profilaktikos, nes nėra ir pačių ligų. Sveikoje sistemoje nusistovi mikroorganizmų pusiausvyra, tampa neįmanomas kokios nors patogeninės rūšies perteklinis išplitimas, o augalai, biodinamiškai maitindamiesi, tampa pilnaverčiais ir tvirtais.

BŪTINA PERSKAITYTI KITAIP NIEKAS NEAIŠKU BUS
ŠALTINIS http://www.gerazemdirbyste.lt/
Papildyta:

Velėnoje ,tik daigai pradžiai,o morkos tikrai neauga
GŽ,tai ne velėna.Ir ją ,kur daržas bus reikia nupūdyti ,neariant žemės.
Papildyta:

Nu taip,krūvos lauke blogai.Aš ne taip supratau.

su vabzdžių lervomis yra taip - jos peržiemoja po lapais, šiaudais, daržovių liekanomis ar giliau įsikasa ( skirtingų vabzdžių lervos, skirtingai žiemoja). Tačiau bet kokiame sode ir darže reikia nepamiršti, kad turime mes ir draugų, kad ir kaip kaikurie nemaloniai atrodo. Reiktų prisiviliot į kiemą paukščius, lesinti žiemą ( tik nepamiršti to, kad jei jau pradėjai, tai turi tai daryt nuolat, nes negavę maisto, paukščiai žus), padaryti varlėms ir rupūžėms palankias gyvenimo sąlygas. Jei nebuvo pranešta apie pasiutligės atvejus, įrenti slėtuves ežiukams. Neišbaidyti driežų, žalčių.
Kadangi toje vietoje jau yra tikimybė, kad bus peržiemojusių lervų, bastutinius sodinti naujoje vietoje. Kad naujoje vietoje vabzdžiai nepridėtų lervų, kopūstai tiesiog uždengiami agroplėvele taip, kad turėtų erdvės daržovės augti.


na, vištos tai ne visi paukščiai - jūros paukščių išmatos dar ir kaip yra vertinamos



nematodams nepatinka ir garstyčios, serenčiai


pačius stulpus galima nusipirkti arba susivirinti pagal brėžinius. O jau susodinti tai tikrai juokų darbas

„Kai gamtiniame darže prasidės organikos ir mikroorganizmų veiklos procesas, reikia padaryti taip, kad jis nenutrūktų ne tik vasarą, bet ir žiemą“, - svarbų gamtinės žemdirbystės reikalavimą aiškina S. Jasionis.

Per žiemą šaltis daugumą mikroorganizmų pražudo, o pavasarį jie natūraliai pradeda daugintis pamažu. Tai užtrunka. Todėl gamtinės daržininkystės puoselėtojai stengiasi padaryti taip, kad ir žiemą mikroorganizmų veikla nenutrūktų, kad vyktų, nors ir lėčiau nei vasarą. Vadinasi, daržas žiemą įšalti neturi – nuėmus visą derlių, prieš šalčius papildomai uždengiama. Tarplysviai, kur mulčio ir taip yra daugiau, dengiami ploniau, o vietos, kur augo daržovės, - storiau. Galima dengti ne tik augaline medžiaga, bet dar užmesti polietileno plėvele. Toks daržas visuomet bus „gyvas“ ir pasavarį nereikės iš naujo aktyvinti mikroorganizmų.

Jeigu naujai kuriamo gamtinio daržo žemė buvo „negyva“, t. y. jeigu jos mikrobiologinis aktyvumas buvo mažas, pirmaisiais metais būtina padaryti taip, kad mikroorganizmų pasidaugintų, kad būtų kam mulčią „valgyti“. Pasak S. Jasionio, tam naudojamos tokios paprastos priemonės, kaip šviežias karvių mėšlas. Juk karvės „valgo“ tą patį, ką ir gamtinis daržas - galvijų prieskrandyje mikroorganizmai skaido celiuliozę ir gamina baltymus. Taigi pirmaisiais metais, įrengiant daržą, į tarplysvius labai naudinga įberti karvių mėšlo. Jeigu naudojamas mėšlas, ant jo galima dėti ir grubesnį, ne taip greitai yrantį, mulčią. Mėšlas mikroorganizmams duoda pirminį kiekį reikalingo azoto. Kita vertus, jis turi gerą mikrobų „užtaisą“ ir daug fermentų.

„Jeigu gamtinį daržą įsivaizduojame kaip veikiantį variklį, kuris gamina tam tikrą energiją (mums augina augalus), tai jo kuras būtų mulčias, o mėšlą galima pavadinti starteriu, kuris tą variklį užveda. Jeigu kurą papildysime laiku, kad jis niekada nesibaigtų, tai užvesti variklio mums daugiau nereikės. Jeigu pražiopsosime ir mulčias perdžiūs kiaurai – variklis nustos veikti. Vėl turėsime naudoti „starterį“. Rūpestingam daržininkui taip neatsitinka. Tai gali būti tik aplaidumas arba neišmanymas“, - pasakoja S. Jasionis.

Paskatinti mikroorganizmų veiklą galima ir neturint didesnio kiekio mėšlo. Vienas būdų – pievoje paimti karvės „blyną“ ir jį išmaišyti kibire vandens. Šiuos skiediniu pavasarį vieną kartą perliejamas visas mulčias. Negalima pilti ant jaunų daigelių, nes gali nudeginti.

Yra ir daugiau tam tikslui tinkamų priemonių. Tai – bet kokie raugai. Pavyzdžiui, surūgusios uogienės, rauginti kopūstai, kurie taip pat skiedžiami vandeniu (stiklinė uogienės kibirui vandens), pridedant dar šiek tiek cukraus, kad užsiveistų mielės. Jų hormonai labai skatina kitų mikroorganizmų dauginimąsi.

Taip pat tinka rūgpienis, kuris irgi skiedžiamas vandeniu ir palaistomos mulčiuotos lysvės. Šiuo požiūriu naudingas ir priplėkęs šienas, kurį patartina dėti į apatinį mulčio sluoksnį.
Dar patarimų pradedantiesiems

„Gamtinį daržą kurkite tokio dydžio, kad sugebėtumėte jį idealiai prižiūrėti. Ypač to reikės pirmaisiais metais, kai dar nėra patirties. Šis daržas tikrai ne tinginio! Taigi pradžiai užtektų vieno aro“, - sako S. Jasionis, pridurdamas, kad tinginio daržų iš viso nebūna, jie gali egzistuoti nebent populistinėse knygose. Visur darže reikia dirbti. Nieko nedarysi, tai nieko ir neturėsi.

maniskiams nematodams buvo nemotais. pries rengiant darza sejau garstycias, serenciu vienur kitur padrikai tarp paciu darzoviu prisodinu siemet is rudens vel sejom/perkasem garstycias. irgi visgi pastebejau, kad butent perkasimo jie labiausiai nemegsta
gal nematodai ir nekankina kitokio dirvozemio turetoju, bet pas mane ju begalybe...

tai, kad jie plika akimi sunkiai įžiūrimi, iš kur toks įsitikinimas, kad būtent jie?

aciu GREISI , Kaip idomu , na siemet sodo kaimynai galvos ,kad isprotejau-mulciuosiu viska is eiles ,tik nezinau kur tiek mulcio reiks gauti

prie nematodu priskiriu visus i kirminus panasius padarus ( gali but ir kieno nors lervos) kurie niokoja mano darzoves. svogunai, morkos, ridikeliai, burokai- viskas suesta skersai isligai. net jei pomidoras palinko ir vaisius prie zemes prisiliete- sulenda ir i pomidora... balti, gesvi, orandzinai kieti ir minksti kirmeles primentys parazitai. ir kai rasiau vienintelis budas padedantis man nuo ju vaduotis- gilus zemes idirbimas bei kalkinimas. nes pirmais metais, kai isvadavau zemele is velenos- buvo klaiku. pvz: rudeninius ridikus( daikonus) suede visu 100 proc. nei vieno sveiko nebuvo

na, kad būtų lengviau susikalbėt, tai atskiriam nematodus nuo kitų kenkėjų. Senokai burokėlius auginau, tai apie jų apsaugą šiandien nieko neparašysiu, o kas liečia svogūnus, morkas ir ridikėlius, tai čia gali būti visai kitas variantas ( pomidorus puolantys kirminai taip pat sudomino, todėl pažiūrėsiu dar ir specialiai apie juos - vėliau parašysiu).
Taigi,
Svogūnai - juos puola svogūninės muselės, padeda kiaušinėlius ir išsiritusios lervos graužia. Kovos būdas - sėjomaina, dirvos kalkinimas ( dolomitmilčiai arba medžio pelenai), tabako dulkių birzgaliukas, kuriuo reiktų nupurkšti. Dar vienas iš kelių - sodinti šalia tokias daržoves, kurios suklaidina svogūnines museles.
Morkos - morkinės muselės, čia lygiai tas pats. Vienas iš būdų, sodinti šalia tokias daržoves, kurios suklaidintų museles, o kitas ( kai nėra laiko galvoti) - tiesiog jų augimo 'laukelį' visu perimetru aptverti 80cm aukščio tvorele. Tam gali būti panaudota agroplėvelė arba labai smulkus tinkliukas. Antplūdžiai būna tik du: pavasarį ir vasaros pradžioj. Tai nuo vasaros vidurio drąsiai galima tą tvorelę nuimti. Beje, muselės labai aukštai neskraido, tai nurodytas aukštis yra tinkamas barjeras joms priskirsti prie morkų;
Ridikėlius puola kopūstinės muselės, čia ir vėl tas pats, taikyti sėjomainą arba sodinti šalia tai, kas suklaidintų. Tik tiek, jei jau užpuolė, tai tokius ridikėlius jokiais būdais nemesti į kompostinę ir nenumesti darže.

skaičiau, bet nelabai supratau, tai noriu pasitikslint
Ar būtent dėl to, kad "galvijų prieskrandyje mikroorganizmai skaido celiuliozę ir gamina baltymus"?


aiškėja vaizdelis dėkui

Čia kogero apie sprakšių lervas kalbi... dirvoje jos vystosi 3–5 metus.Žalingiausios būna suaugusios lervos paskutiniais vystymosi metais. Kaip su jomis kovoti nežinau...skaičiau,kad veisiasi nedirbamoje žemėje,bet mama vos ne nosim į tą žemę bado,pastoviai joje kapstosi,bet niekaip neišsinaikina...ypač šiltnamyje

Pas mus situacija buvo ta pati.Todėl daržininkaujant įprastiniu būdu supratau,kad man galas.Pradėjau taikyti GŽ principus ir metams einant situacija vis gerėja.

*GREISI* ačiū už temą įkeliu ir aš vieną koją čia. Teorijos jau kažkiek prisigraibiusi esu, bet iki pilnos dėlionės trūksta nemažai detalių, tai truptuką pakaišiosiu pas jus nosį (jei nevysite ).
Jei gerai suprantu, tai Kurdiumovo principai kažkiek kertasi su GŽ? Planuoju pavasarį išbandyti pakeltas lysves, ir dabar pradėjau mėtytis kuo man jas užpildyti Pagal Kurdimovą tiktų viskas tiesiai iš šiukšlių kibiro, bet tiesą sakant man pačiai labai įtartinai atrodo tas siūlymas viską auginti ant komposto krūvų O pagal GŽ dugne eitų stambi organika (šakos, stagarai ir pan.) po to žemė, kompostas - sodinu daigus - aplink organika ir užmulčiuoju. Ar teisinga linkme galvoju ?
Ir dar, kaip GŽ siūlo susigyventi kad ir su vynuoginėmis sraigėmis? Pas mane jos tikra rykštė. Už tvoros yra visiškai laukinės pievos sklypas, kuriame tiesiog knibžda gyvastis, deja ne visa labai teigiama (kalbu apie erkes ir sraiges). Kad maždaug įsivaizdoti mastus - pernai vasarą, ryte praėjus palei sklypo tvorą, kiekvieną kart pririnkdavau artipilnį 20l kibirą sraigių Suaugusius augalus jos kažkiek aplenkia, bet kaip apsaugoti daigus?

O, idėja tai gal jos nerastų morkų augančių pakeltoj lysvėj?

Sraigės petražolių nemėgsta. Užtektų petražolėm apsėti aplink lysves

Sraiges valgyk,arba priduok
http://www.panele.lt/lt/naujienos/top_temo...tes_video_foto/

Sodini,kaip įprasta ir apmulčiuoji.Jeigu komposto turi,tai po mulču visur plonai.Juk jo daug ir neturėsi.Bet ant mulčo jokiu būdu žemės nepilti.

Nesant gurmanu sutraiskytom sraigemis galima lesint vistas Zmones sako, kad broileriukai greit nusipeni

Ačiū , tik petražolių skonio niekaip šeimynai neįsiūlau


Na, nebent kotletus daryt iš tokio kiekio o su pridavimu, niekad nebūčiau pagalvojusi, kad tokia problema. Pernai visą internetą išrausiau, ieškodama kas supirkinėja didžiosiuose miestuose ir nulis rezultato - radau vieną žmogelį, bet pas jį norinčių priduoti eilė sudaryta mėnesiui į priekį Būčiau labai dėkinga, jei kas žinote kokį supirkimo tašką Kaune
O pačias dėžes kuo užpildyti? Žeme? Planuoju bent vieną pasidaryti kokių 50-60 cm aukščio, kitą žemesnę, bet vistiek vien mulčiavimo galvoju, kad nepakaks .

Joo, vištukės mano svajonė... bet kol kas dar antros pusės nepavyksta į tą įtraukti (vyksta paruošiamasis procesas ).
Bet esu girdėjusi, kad moliuskų pašarui naudoti negalima, nes jie būna kažkokių parazitų tarpiniai šeimininkai, ir po to mėsytė gali užaugti ekologišką, bet su nepageidautinom razinkom Tiesa, nežinau ar tas galioja sraigėms, nes kalba buvo apie dvigeldžius moliuskus, kuriais seniau kaimo žmonės šerdavo kiaules.