visas mano nėštumas buvo stebuklingas. pradėsiu gal nuo to, jog sužinojau, kad laukiuosi kai mano mažei jau buvo penkiolika savaičių. ji buvo taip užsislėpusi, kad nebuvo jokių požymių, jog esu nebe viena, sako tokiais atvejais vyrai pirmi pastebi, bet ir vyras nepastebėjo. ta testuką su dviem lazdelėmis turiu dar ir dabar.
nėštumas buvo pasakiškas. jokių skausmų, pykinimo, blogos savijautos ir kitų blogų dalykų, kurie paprastai kankina neštukes
iki 33 savaites laksčiau kaip ant sparnų. lankiau paskaitas, susitikinėjau su draugais ir tikrai nesėdėjau namie, kol gydytoja pranešė, kad nuo tokio aktyvaus gyvenimo mano mažylė nori, kad atėjimas į šį pasaulį būtų karališkas. pilvelyje ji stovėjo ir tikrai nenorėjo apsisukti, mums nepadėjo nei mankštos, nei masažai.
gimdymas buvo numatytas sausio 12d. todėl per daug ir neskubėjau pirkti viso kraitelio, iš dalies esu prietaringa, todėl nusprendėme palaukti ir nusipirkome tik kelis rubelius. dar gydytoja juokavo, kad verta buvo pasistengti ir suplanuoti gimdymą per naujus metus ir pasirodo jos žodžiai buvo labai pranašiški.
gruodžio 21diena buvo labai graži, švietė saulė, buvo daug sniego ir spaudė šaltukas, todėl nusprendėme, kad reikia pakvėpuoti grynu oru ir nulėkėme prie jūros. vakare kaip niekad taip užsinorėjau ko nors saldaus, kad teko vyrui bėgti į parduotuvę nupirkti nėštumo metu taip pamėgto griliažinio pyrago, suvalgius pyragą tas noras mane vis dar kankino ir kankino.
puse keturiu nakties buvo jau viskas aišku kai pradėjo tekėti vandenys. nebuvo jokių skausmų, sąrėmių, tik vandenys. net negalėjau pagalvoti, kad gimdysiu ankščiau laiko, bet buvo kaip buvo. gruodžio 22 d. 8:51 ryte po cezario operacijos gimė mažutė tik 2488kg sverianti ir 51cm ūgio mūsų dukrytė Gabrielė. visa operacija praėjo sklandžiai pamačiau ir savo ką tik gimusį kūdikėlį, nes narkozė buvo tik dalinė. liejosi tik džiaugsmo, o ne skausmo ašaros, gimdžiau viena, be vyro pagalbos, nes taip buvome sutarę dar ankščiau, ir dabar nė truputi dėl tokio mūsų sprendimo mes nesigailime. manau, kad nėra reikalo ten brautis ir stebėti tokius dalykus. mes moterys neturime kada pergyventi dėl savo vyrų būdamos tokiose situacijose. tegul jie džiaugiasi kai tam ateina laikas. visos gydytojos ir seselės buvo tiesiog fantastiškos nuo pat pirmos minutės. visos bėgiojo, prižiūrėjo ir nebuvo jokio galvos skausmo, kad manimi kas nors nepasirūpins. teko gulėti per visas didžiausias metų šventes, kadangi gydytojai stebėjo mūsų mažylę, tačiau šventės neprailgo, kadangi ir vyras ir mama buvo su manimi. pati pasijaučiau labai greitai gerai, nes antrą dieną po operacijos pati kulniavau pas dukrytę į neišnešiotukų skyrių ir nejaučiau jokių skausmų, gal tai kalta tam tikra euforijos būsena, kurios metu skausmas pradingo dėl džiaugsmo
štai tokia mano gimdymo istorija, kai toks nėštumas ir toks gimdymas tai galima gimdyti tikrai ne vieną ir ne du vaikus.

sveikinu

sveikinu.juoktis pradėjau ,kad ir tu apie euforija užsiminei-nu tikrai,yra kazkokia vidinė jėga ,kai laukimas ir meilė užgožia visus kitus neigiamus jausmus
bet gimtadienis prieš kalėdas-kaip faina
sėkmės tau ir tavo nuostabuolei

labai lengva ir graži istorija

hmmm .......... kodėl tavo dvi tokos pat istorijos tik pavadinimas truputį skiriasi

Graži istorija
Sėkmės Jums

štai tokia mano gimdymo istorija, kai toks nėštumas ir toks gimdymas tai galima gimdyti tikrai ne vieną ir ne du vaikus.

šaunu Bet vistiek manau, kad verta patirti ir gimdymo skausmus, linkiu, kad ateityje pagimdytum kūdikį ir natūraliai

matyt, mamytė šiek tiek persistengė

Sweikinu nauja mamyte ir mazyte dukryte , atejusia i si pasauli
gimdyti gal ir nesunku ir ne viena ,ir ne du gali pagimdyt, bet dar reikia ir uzaugint Maniskis svere 2,332g ir net nepastebejau kaip uzaugo ir jau didckis

Sveikinu

Sveikinam....
Taip, pritariu Veitei, tad sveikinam ir kuo nuošrdžiausiai linkim kad antras vaikutis ateitu naturaliu budu, bet taip pat lengvai kaip pirmas....

Labai gera prisiminti tą euforiją po gimdymo..
Svarbu, kad teigiamų jausmų buvo (ir tebėra tikiuosi) daug.

Man viskas, kas buvo tada, dabar atrodo tobula: ir "tarybinis" valgyklinis maistas, ir vyro nupirktas avižinis batonėlis (kurio anksčiau nemėgau, o dabar tapo skaniausias pasaulyje), ir t.t.

sėkmės augant!!!!

Ech.. Kaip gražu... Turbūt buvo tokia mažytė Aukit didelės, sėkmės Jums aš taipat praleidau šventes ligononėj Mūsų mergaičių metai skiriasi gimimo, o dienom tik 7... geras jausmas...

Abi vienodas temas sujungiau į vieną.

konkurso dalyvių sąrašas čia:

Jei norite dalyvauti "gimdymo istorijų" konkurse, iki vasario pabaigos turite užsirašyti į dalyvių sąrašą - nuoroda aukščiau.

Istorija tai grazi , bet poziuris, kad vyrui nereikia dalyvauti gimdyme man nepriimtinas Tegul mato ir zino, kaip ju vaikuciai ateina i si pasauli, juk tame nieko gedingo nera

Saunuole
Tokios istorijos labai nuramina ir suteikia vilciu,gal ir ner tas nestumo metas toks sunkus,kaip atrodo?

Labai sveikinu aukit sveikutės

Sveikinu
Kad man taip

sveikinu

ačiū visoms mamytėms už gražius palinkėjimus. tegul jūsų vaikučiai auga sveiki ir gražūs

sėkmės augant

Nuostabi istorija

Graži istorija, sėkmės jums

as be SB niekaip negaleciau, vien jo buvimas salia mane ramintu. Kiekvienai moteriai individualiai norisi

Aukit stiprios

sveikinu