Sveikutes,

Turiu didele problema. mano motina nemyli mano jaunesniojo vaiko. Ji lab ai myli ir nori bendrauti ir visa gyvenima bendrauja su mano vyresniuoju /jam jau 8eri/, ir visiskai nemyli ir net nepasiklausia apie jaunesniji-2 metuku. man mano vaikai vienodai svarbus ir todel tokie dalykai varo mane is proto. Maziuko ji visai nenori nei aplankyti nei pasiimti i svecius ar i soda, lyg jo ir nebutu. Blogiausia kad vyresnysis irgi jau tai pastebi. neismanau ka daryti-ar uzdrausti jai bendrauti ir su vyresniu, ar aiskintis priezastis, esu visiskai pasimetusi ir ziauriai iskaudinta.

pazystamas jausmas- o ypac kai ir esi tas nemylimas anukas as buvau nemylima anuke, todel kad buvau nemylimos marcios vaikas, tuo tarpu mano brolis mylimas, nes vienintelis seimos pavardes pratesejas
vaje vaje, kokie tik faktoriai nelemia tu simpatiju ir antipatiju

p.s bugen, o tu klausei savo motinos, kodel ji taip elgiasi?
beje, ar tavo vaikai vieninteliai anukai?

Mano močiutė mamai sakydavo, kad antro anūko kai gims-nemylės. Aš buvau pirma ir pati nuostabiausia anūkė, visgi sesę (kai gimė) pamilo, bet tikrai ne taip , kaip mane pirmą...Ir suprask tu tuos žmones...

Taip mano vaikai vieninteliai anukai. Broliui 25 metai ir jis dar nevedes. bandziau is tolo kalbetis su motina, bet tai beviltiska nes ji is karto pradeda sukauti, puola i isterika ir t.t.

Nezinau ar cia taip visose seimose, bet savo aplinkoje pastebejau, kad mociutes visada labiau myli vyriausiaji anuka ar anuke. Matyt nereikia ieskoti jokiu sudetingu priezasciu, tiesiog jis pirmas Tik mociutes turetu buti taktiskesnes ir to akivaizdziai nedemonstruoti

Nu nezinau, man tai ta nelygybe labai nepriimtina. Arba abu vienodai arba tada nei vieno nevesciau pas mociute. Aisku vaiku atzvilgiu tai neteisinga, bet neleisciau, kad toks mociutes elgesys traumuotu mazaji.

I ragus tokiom mociutems
O jei rimtai, tai mano mociute, kiek zinau irgi labiausiai mylejo pirmaja anuke, bet ji zuvo. O po poros metu gimiau as. Ir tada mylimiausia tapau as. bet niekas nepavydejo, nes uz kitus buvau gerokai jaunesne.
Mano vyro mama musu mazajam irgi nerodo reikiamo demesio. Bet, kiek zinau, ji panasiai su visais anukais. Labiau gal myli vyro brolio dukra, bet jie vienam kieme gyvena...

Pas mane tas pats- nieko naujo. Mano anyta myli tik savo pirmaja anuke ( mano vyro dukra is pirmos santuokos), jai dabar 12 metu. Mes turime dvynukus 5 metuku, tai ji net ligonineje ju nelanke ( tada abu labai sirgo), nebuna su jais, nesidomi, ryskiai nemyli..., o pirmoji anuke pas ja praleidzia visas savo atostogas, visus sestadienius- sekmadienius. Skauda dusia, o anyat pastoviai sako, kad mano dvynukai jos nemyli, todel ir ji nenori su jais buti:))))), kaip gi jie ja myles, jei gyvendami tame paciame mieste, susitinka karta per metus ( gimtadienis)?

O mano vyro mochiute pvz. visai nemylejo savo anuko (mano vyro), nors jis pas ja vienintelis buvo. Kaip pasakojo anyta, tai motyvacija buvo tokia, kad anukas ateme ish jos sunaus (jo tevo) meile.

O vyro mochiute ish mamos puses irgi labiau myli sunaus vaikus, o ne dukros, nors jie jau daugiau kaip metai ishvaziave i Airija, paskambina karta per puse ir 50 svaru irgi karta per puse metu numeta, o mano vyras kiekviena savaitgali pas ja vazhineja, rupinasi, pastoviai pinigu duoda (jos sunus mires, o dukra, t.y. vyro mama shiuo metu Anglijoje) ir vistiek yra negeras. Iki tokio lygio, kad ji pyksta, kai jis atsisako nuvazhiuoti sutvarkyti dedes kapa, kuris jo vaikams kazkodel nerupi. O juokingiausia, kai liepe mano vyrui skambinti pusbroliui, kuris ish Airijos menesiui atvazhiaves buvo. Tai mano vyras sako, kas chia kam skambinti turetu, juk jis grizho, ne ash. Nu zodziu tokie visokie nemalonus niuansai.

Kas cia per nesamone: pirma myliu, kitu nemyliu? Ji ka, mazas vaikas?
Pasikalbeciau su ja grieztai: arba pamilsta ir antra tuojau pat, arba nematys nei vieno! Blogiausia tai, kad toks jos kaprizas, gali pakenkti ne tik antrajam mazyliui, bet ir islepinti pirmaji, mociutes numyletini.
Kai pradejau draugauti su savo dabartiniu vyru, mano tevai buvo tuom labai nepatenkinti. Viska dare, kad mus isskirti. Net ir dabar kai vaziuojam savu tevu aplankyti, vyras miega pas savuosius, as pas savo. Kai pasakiau, kad susiruoseme dirbti vaikeli, tevas buvo labai nepatenkintas. Man atrodo jis ir dabar nepatenkintas. Beveik nepaklausia kaip as jauciuosi ir pan... Dar pliusas tas, kad mano brolis turi sunu, o vat mes sulauksim kogero mergaites. Bet as su savo tevais iskart apie tai pakalbejau. Vaikas negali pasirinkti tevu. O be to ne tevu reikalas su kuo kas gyvena ir nuo ko vaikai atsiranda! As pasakiau, jei tik isvysiu, kad mano vaikas maziau mylimas nei pirmas ju anukas, tai jie ir manes pas save nebematys! Tikiuosi - mano problema isspresta.

As taip pat is nemylimu anuku ekipazo Ir galiu pasakyti, kad niekada del to nepergyvenau. Na, myli kazka labiau, tegul myli. Svarbu, kad tevai visus vaikus myletu vienodai.
Tiesa, mano atveju ta nemeile nebuvo gal akcentuojama. Jau iki tokio lygio, kad vienam anukui duoda saldaini, o kitam -ne, tai niekada nebuvo nusirista. Bet emocine prasme, tai oooj koks skirtumas buvo.

Na as irgi dalinai is nemylimu anuku tarpo. Mano mamos mama labiausiai mylejo mano vyresne seseri. Ji visada buvo geriausia, sauniausia ir visokiausia, as tik savo vaiko tevas (ji nelabai mego mano teva). Aciu Dievui, turejau kita mociute, kuriai as buvau mylima anuke, o veliau ir pimajai tapau geras vaikas, kai paaugusi daugiau kaime padeti pradejau. Kazkokiu ryskiu kompleksu neatsirado, nors kai kurie prisiminimai dar gyvi.

Na, mano mociute (tevo mama) mane is pradziu labai mylejo, nes pati uzaugino penkis sunus, o as buvau pirmoji anuke. Bet meile tesesi, kol gime mano sesuo. Tada ji tapo mylimesne. Manes mociute dar nenoredavo del to, kad su manim budavo daug vargo, as buvau superhiperaktyvi O be to, mano sesuo net savo isvaizda labai panasi i ja. Ji ir dabar mano seseriai pasako, jog zvelgdama i ja mato save jaunysteje. Siaip man dzin toks poziuris i mane, nes nors mano seseri ir labiau mylejo, manes neskriausdavo, tik kartais grubokai pasakydavo, ka apie mane galvoja. bet apie mane vaikystej visi blogai galvojo, todel buvau uzsigrudinusi tokiai nemeilei.

O mano mama turi tris anukus ir as nepastebejau, kad kazkuris butu isskiriamas.

as buvau pirmoji, mylimiausia anuke , mociute daznai taip sakydavo, nors ir kitu per daug neskariausdavo.

o dabar pastebiu, kad savo dukterecias (turiu 2) myliu skirtingai. pirmaja nu labai labai, o antroji kazkaip nepatinka man. stengiuosi to neparodyti, nesinori skriausti vaiko. bet saves perlauzti negaliu, vis tik ka bedaryciau visos mano simatijos pirmosios pusej. aisku saldainius perku abiems vienodai, kalbu su abiem, zaidziu su abiem, bet bendraut visada maloniau su manaja. ir grazesne ji man ir idomesne ir svelnesne ir visokia kitokia esne.

Na, man beliko apibendrinti Tikrai neretas atvejis, kai anūkai mylimi (ar nemylimi) skirtingai. dažniausiai tai atspindi anytos ar uošvienės asmenines simpatijas ar antipatijas tų vaikų tėvams. Nemylimo žento ar marčios vaikai rizikuoja būti nemylimi, tuo labiau, jei jie gims išvaizda ar charakteriu panašūs į "svetimą". Močiutės labiau linkę mylėti mylimo vaiko vaikus ir tuos, kurie primena joms brangius asmenis. Tačiau kokios bebūtų nemeilės priežastys, pirmiausia tai rodo žmogaus (šiuo atveju, močiutės) jausmų nebrandumą ir nesugebėjimą atskirti vaiko, kaip atskiros asmenybės, nuo jo tėvų.
labai svarbu, kad tokiu atveju, tėvai padėtų nemylimam vaikui nesijausti prastesniu. Tegul tai būna močiutės problema, o ne vaiko. Meilės nenusipirksi ir neužsitarnausi gerais poelgiais, todėl nei vaikystėje, nei vėliau nereikia persisitengti tarnauti, tikintis, kad būsi labiau mylimas. Tai svarbu suprasti patiems ir paaiškinti vaikui, nes dažnai suaugusių nemeilė verčia jaustis vaiką kaltu ir kažkuom blogu. Tas kaltės jausmas yra neracionalus ir gali nepranykti visą gyvenimą.
Vyresniam vaikui, kuris "nesąžiningai" lepinamas taip pat galima paaiškinti ir parodyti neteisingą močiutės elgesį. Juk pats laikas vaikams parodyti, kad šalia gali kentėti labai artimas žmogus (broliukas ar sesutė) ir nevalia tuo piktybiškai naudotis. Tegul vyresnėlis pats gina mažių nuo neteisybės iš močiutės (tokiu atveju ji labai greit susidrausmintų )
Neužmirškit, kad savo šeimoje jūs "generolės" ir jūs rūpinatės visų savo šeimos narių gerove (močiutės - tik pagalbinis personalas ).

PATI BUVAU NEMYLIMA ANUKE, NU AS IR BJAURI BUVAU, VIS KOKI S.... SUMASTYDAVAU.... BET DEL TO LABAI GERAI JAUCIUOSI IR DABAR KAI BUVO MAN PASAKYTA, KAD AS VISAI NESIDOMIU SAVO MOCIUTE DRASIAI DREBIAU - KAM PINIGUS IR MASINAS KISOS TEGUL TIE IR DOMISI, O PRIE KO CIA AS.... IR MAN DZIN KAS KA APIE MANE PAGALVOS, PATI ATSISTOJAU ANT KOJU IR NIEKIENO NEPRASIAU PAGALBOS IR NEPRASYSIU, O VAT MANO SUNUI VYRESNEM MATAU, KAD BUS LABAI SUNKU NES JI TIEK MANO MAMA POPINA, KAD NORISI NE TIK VAIKUI BET IR MOCIUTEI I KAILI DUOTI, O VAT ANTRAJI MOCIUTE NET NEZINAU AR NELABAI MYLI AR KAIP BET JAUCIU, KAD PASIDOMI TIK IS PAREIGOS.... O PASKUTINIS TOPAS BUVO KAI JI MESTELEJO MANO SUNUI VYRESNIAM - KAIP BUVO GERAI GEDMANTAI KAI TU BUVAI VIENAS - VA TADA TAI AS JA PRAAUKLEJAU IR NUSISVILPT MAN TOKIU ATVEJU , KAD JI MANO MOTINA, O VAIKU KIRSYTI TARPUSAVY NELEISIU IR JEI REIKS VISISKAI ATSIRIBOSIU NUO MOCIUTES IR BENDRAUSIU TIK TIEK KIEK GYVENIMAS VERS, NORS SIUO METU SITUACIJA YRA KARDINALIAI PASIKEITUSI PO MANO AUKLEJIMO DARBO, TIKIUOSI, KAD NEGRYZIM I PRADINE PADETI....

Na is mociuciu tai tikrai nepajutau, kad esu maziau mylima uz kitus anukus. Arba jos mus mylejo visus vienodai arba meistriskai tai maskavo O vat senelis (mamos tevas) mylejo tik anukes. Anukems buvo ir saldainiai ir pinigines premijos, o anukams spyga taukuota ir lavina priekaistu, kokie jie netike..Va taip va Tik va mociute saunuole (mamos mama) ji kaip imanydama stengesi ta nelygybe sulyginti Pavarytus anukelius ir svelniau paglostydavo ir pinigeliu ledams nematant i kisene ibrukdavo Nuostabi mociute

. Musu Paulius teturi viena Mociute, mano Mama mirusi... Kol kas tai Mociute tikrai labai myli Pauliu, bet vyro sesuo (jos dukra) dabar laukiasi, jau tuoj gimdys... Logiskai mastant (dukros vaikas arciau dusios nei marcios) ir paskaicius psichologes pasisakyma, Mociute gali labiau imti myleti vyro sesers vaika . Bet labai tikiuosi, kad taip nenutiks, nes musu Mociute emociskai pakankamai brandus zmogus, o Paulius labiau panasus i jos sunu (mano vyra) nei i mane (bent jau Mociutei taip atrodo).

Retorinis klausimas - lengviau buti nemylimu anuku ar nemylimu vaiku? Nes as, pavyzdziui, niekad nejauciau savo tevo meiles...

Visai neseniai sužinojau, kad močiutės gali mylėti savo anūkus skirtingai. Kai aš buvau paklausta kuri anūką mano mama myli labiau ar mano vaiką ar brolio, aš netgi susimasčiau ar taip gali būti. Brolio vaikas buvo pirmas jam dabar 8 metai, o mano dukrai 3 metukai. Nors mano mama kažkuo ir nepatenkinta marčia ir jos vaiko auklėjimu, bet vaikas jai visada dėl to nakaltas. Mama ir prieš mano vedybas buvo labai kategoriškai prieš ir vaikas tiksli tėvo kopija, bet meilė kaip tikrai anūkei. Nepasakyčia, kad mano mama korektiška visais atžvilgiais, o ir jos amžius... jau virš 70 metų, bet tikrai už anūkus "piestu stoja". Teisingai psichologė pasakė, kad pirmiausiai turi būti viskas paaiškinta vaikams ir tam kurį daugiau myli ir tam kuri mažiau, nes tai juos labai žeidžia, vaikai turi nuo mažens suprasti kad ir geras žmogus gali blogai pasielgti.

Sėkmės Jums.

cha cha cha.....as irgi nemylima anuke....tiesiog esu nemylimos marcios vaikas...nors ir vyriausia anuke, bes nemylima, myli tik savo duktes vaika...Tiesiog akivaizdu kaip du kart du:)mano puskei ji nupirko buta, masina ir t.t..o man ir pusbroliui - net 10 litu neduodavo...nekenciu jos!!!!!!ne del pinigu, del to kad nemylejo manes...baigiau mokslus, tai net nepasveikino, sako tau ir taip sekas, va ta kita puske tai nieko nepabaigus, o tau sekas, tu geresni vyra turi ir t.t...kokia bjaurybe,....budavo tai puskei viskas budavo duodama, kai buvo 7 metu ji, as 8, issiveze ja i Vokietija, o manes ne...pripirko jai visko...leliu, meskinu (tais laikais Lietuvoje tokiu daiktu nebudavo), o man parveze dovanu nosine.... na as jos nemylejau,nemyliu ir nemylesiu....Mano vaikas netures prosseneles....nes ji tiek blogo man pridarius, kad jus neisivaizduojat....Mane nuteikdavo pries teti (amzinaji atilsi)....as jai niekada neatleisiu...
o kita, tai jo sesuo yra pasakius visada yra mylimas tik pirmas vaikas, jei mano sunus tures vaiku, tai as tik pirma mylesiu, o tas antras tai kaip atmata....Vat moteriskaites kokiu zmoniu buna.....

as irgi buvau nemylima anuke
siaip as esu labai tolerantiska, bet pastaruoju metu jauciu, kad mano poziuris toks: tegul laukia demesio is tu anuku, kurie buvo mylimi ir lepinami. as cia tiesiog ne prie ko

Na būna, kad močiutės nemyli kokio vieno anūko. O vat mūsų močiutė išvis anūkų nemyli. Kai dar maži būdavom, nesam nei saldainio kokio gavę iš močiutės ar panašiai. Žodžiu visada mums buvo šalta ir niekada nepalepindavo, kaip kitos močiutės. Turbūt ir ant kelių nera buvus pasisodinus (nebent pati kada užsikoriau) dabar ji jau turi viena proanūką, tai net nešovė jai į galvą kad gal kada aplankyt reikėtų ar panašiai. Na ir man dabar nėra jokių labai šiltų jausmų jai, yra žmogus ir tiek. Nieko ji man blogo nėra padarius, bet ir gero tikrai nepamenu

kai buvau manes mociute irgi nemylejo, kaip ir mano brolio ar puskes... bet dabar as esu vyriausia ir mylimiausia su broliu ji neranda bendros kalbos, puske dar mazute-jai seseri...tai taip ir yra
beje,toskurios sako,kad jei jau mociute nemyli vieno vaiko (dazniausiai jaunelio)-tai jau kito irgi nematys...nu,nesamone! kodel tas,vyresnysis turi kenteti? juk jam gerai su mociute! siaip, kai seimoje gimsta maziukas visas tevu demesys skiriamas jam,o vyresniajam teka staiga uzaugti...praktiskai nezinau nei vienos seimos,kur vyresnelis visai nepavydetu jauneliui...kazkur cia forume buvau uzvedus apie tai tema-kodel,jei mama turi du vaikus-tai galerijose, konkursuose jaunelio foto, kad tikrai ne viena,turinti 2 vaikucius, isidejusios tik mazojo amziaus liniuote ir pan...tai gal kaip tik-mociute kompensuoja ta demesio trukuma vyresneliui
man idomi, gerb. Jonaltos nuomone

Mano nuomonė irgi tokia, jei jau močiutė nesugeba vienodai mylėti savo anūkų, tai ji neturi teisės ir skaudinti vieno iš jų ... net negaliu įsivaizduoti tokios situacijos ir net nemaniau kad taip gali būti turėjau mačiutę kuri turėjo gerokai virš 10 anūkų, bet visus be galo mylėjo be jokio skirtumo, ar marti negera ar žentas nepatinka... juk mes visi buvom vaikai jos VAIKŲ ...
Kol kas mūsų vaikas yra visiems seneliams vienintelis, bet žinau, kad kiek jų bebūtų jie visi bus vienodai mylimi ... nes kitaip

p tevai turi teise neleisti vaikui matytis su mociute, nes ji nemyli ar maziau myli jo broli ar seseri? kaip tu paaiskinsi vaikui kodel jis nesimato su mociute? meluosi,kad mociute neori? art aip ir sakysi-zinai,vaikeli, tav mociute nemyli tavo brolio ar sesers-tai ir taves nematys? ir isvis-tos,kurios del to,kad mociute issiria savo anukus ir viena myli maziau, kaip jus isivaizduojate paaiskinima tam mylimesniam vaikui, kodel jis nesusitinka su mociute?

Pirmiausiai aš paaiškinčiau "tokiai" močiutei, o tik paskui jei pakeisti nieko negalima - vaikui. O vaikui priklausomai nuo jo amžiaus rasčiau ką paaiškinti

Nemyli tai nemyli. Pati praranda daugiausiai

va cia http://www.supermama.lt/forumas/index.php?...topic=42805&hl= yra mamyciu pasisakymai kaip visdelto yra su tais vaikuciais...tai jei jau tapi mama kazkiek isskiria vaikus-tai ka tada jau ta mociute...ir ka tada reikia daryti su tom mamom,kurios nevienodai myli vaikus?
o vaikas tikrai niekada nesupras kodel buvo is jo ATIMTA mociutes meile...

O vaikai kartais viską supranta daug aiškiau ir lengviau nei įsivaizduoja tėveliai ar dar kas....Ne kvaili anie

AS visiskai sutinku su Ramunita. Dazniausiai buna taip, kad mazesniam vaikui nori -nenori skiriama daugiau demesio, nes vien jau fiziskai reikia aplink ji apsokineti ir t.t. Ir kad ir kaip stengsiesi parodyti vyresneliui savo meile, jam vistiek gali visa laika kilti abejoniu. As pati esu vyriausia is seseru, tai turiu ka atsiminti, tik dabar suprantu, kur buvau neteisi :0 Taigi dabar as labai dziaugiuosi, kad mano mama daugiau demesio skiria vyresniam anukui, mano sunui, kaip Ramunita sako kompensuoja.
Nors labai galima suprasti ir autores nevilti. Gal nereikia spausti mociutes, o tiesiog nurijus karteli, paciai daugiau pasakoti mociutei apie abu vaikus ir iterpti mazosios anukes pasiekimus, pavyzdziui, kad ismoko pasakyti zodi "mociute" ir t.t..
Gali dar buti taip, kad mociutes sveikata nebe ta, norisi daugiau ramybes, ypac jei atidave daug saves , jegu pirmajam ir todel mazas vaikas, ar net mintys apie ji, vargina. Gal kai paaugs, su autores pagalba viskas atsistos i savo vezias. Sekmes!

suprast tai jie supranta,bet aukotis tai tikrai nemegsta ypac del brolio ar sesers

Ai čia jūs kažkaip vaikų santykius į suaugusių santykius panašius piešiat. Nereikia ir nesiaukoja, jei nemyli - tai kokia čia auka. Aukokis nesiaukojęs - meilės neįpūsi. Va jei mylėtų ir staiga nustotų gal ir kitas klausimas:rolleyes: Rods kad tuo klausimu vaikai daro mažiau tragedijų nei suaugę.

Gal buvau ne taip suprasta ... bet aš suprantu kai tas dėmesys skiriasi šiek tiek mažiau ar daugiau, bet kai vienas iš vaikų yra ignoruojamas, kaip tada?

Nu tai prievarta neįkiši gi .

Sutinku, karbyne, nes jaučiu, kad beviltiška diskusija darosi, mylėti gi nepriversi ...

Na kodel toks pesimizmas? Su tokiu poziuriu tikrai nieko ir nesigaus. Pasikartosiu, kad viskam reikia laiko. Jeigu tai yra tikrai svarbu ir skausminga, tai padedant mamai, mociute po truputi pamils ir antraji anuka, svarbu nieko nedaryti prievarta ir atkakliai, ismintingai (seni zmones ir taip jau buna pavarge nuo gyvenimo) siekti savo tikslo.

Gal ir pamils .. bet ar ta meilė bus tikra juk visa tai dažniausiai slypi kažkur daug giliau ...

Su kokiu požiūriu...nuo kada meilė nuo kažkieno požiūrio priklauso? Laiko gal ir reikia, ką žinai gal ir "įsimylės" ? Gal net labai nuoširdžiai...Bet prievarta kišdamas vargu ar ką pasieksi. O jei taip ir nieko? Kiek tą vaiką tąsyt?

Na, istikruju gal nebepradesim nagrineti kiek ir kaip veikia pozityvus mastymas, optimizmas
O va vakar netycia maciau laida, kur moteris trinukus turi. Tai jos mama, pagyvenus moteris pasake, kad bande pasiimti (trinukams mazdaug metukai, pusantru) viena, tai nesusitvarke, jis verke, jinai baisiai pavargo, tai nuskambejo paskutine fraze:"ne, dabar daugiau neimsiu, gal paskui, KAI PAAUGS, BUS IDOMU BENDRAUT, o dabar ne, per sunku, neidomu, tai tegu mama buna su jais" Va taip va

na,tada tam ignoruojam reikia kazkaip paaiskint,o ne is to mylimojo anuko atimti mociute,neleidziant jai matytis su anuku del to,kad ji nemyli jo brolio ar sesers...

vat butent...kai niekad neturejo-tai ir ne taip jau baisu,o kai mociute myli, lepina,o cia staiga mama uzdraudzia su ja matytis va cia tai manau,kad vaikui bus smugis...

Kokios neprotingos kartais tos mociutes buna.. maniske visa gyvenima mylejo tik mano pusbroli, savo mirusio sunaus vaika, o mes su sese visad nereikalingos budavome tuose namuose. Kiek mama su mociute del to pykdavosi.. neleisdavo tetei musu i kaima veztis ir t.t. bet niekas nuo to nepasikeite o vat pries kokius 3-4 metus mociute susiprato kokia klaida padarius.. pusbroliukas is jos su seneliu tik pinigelius melzia, jei kokia beda - jo ne kvapo, tada ji skambina mum su sese, na o mums jos kaip kiekvieno senstancio, pasiligojusio zmogaus gaila, bet jokios meiles, juo labiau pareigos padeti, ar dar kazko nejauciame.. kartais sazine pagriauzia del to, bet pati taip pasirinko moteriskaite.

pas mus situacija tokia: mociutei is vyro puses nereikia anuku - berniuku. vyro sesuo turi porele, as irgi turiu porele. mylimos yra tik mergaites . pries gimstant vyro sesers sunui ji buvo pareiskus, kad berno jai nereikia. na ir ka, praejo jau 13 metu, o anukas nuo pat gimimo jos neprisileidzia, kaip ir ji jokiu siltu jausmu jam nerodo. kai as suzinojau kad laukuosi berniuko, ji taip pat snekejo kad gal bus mergaite, ko cia dziaugiates. ir dar dabar kai jau mano maziui virs metuku ji vis dar pasneka, kad geriau butu buvus sese, mano pirmai dukrai. bet as manau, kad zinau kame cia jos problema. ji turi broli, su kuriuo nesutaria, ir visa laika sneka kaip norejo tureti sese. netgi kartais aiskina, kad cia vos ne visos gimines prakeiksmas, kad gimsta poreles

Mano vyresnioji yra ta kuria mociute myli ir domisi, o mazius jai neegzistuoja. Buvo papratus atsiusti vyresniajai deze dovanu, o mazeliui- visai nieko. Bet dukte kazkaip pati susiprato (ir i ka ji tokia protinga ) ir kai paskambino padekoti mociutei, tai paklause, kodel broliui nieko neidejo. Nuo tada reikalai pasitaise, dovanos pradejo eiti tokiomis proporcijomis: dukrai deze drabuziu ir bizuterijos, sunui - plona spalvinimo knygele. Nors ir uz tai aciu. Supaisysi tuos tevus...

Man kartais atrodo, kad močiutės labiausiai myli pirmus anūkus , na jei jų būna daug pvz. kokia 10, tai po to didesnieji užauga ir pradeda mažuosius mylėti. Na nežinau gal aš neteisi, bet man taip kartais atrodo
Ir dar , kuo daugiau anūkai būna su močiute, tuo meilė stipresnė, nes jie vienas prie kito pripranta,o jei tą mažą vaikelį 2 m nuveši močiutei į mėnesį kartą, tai ir vaikas jos bijos ir močiutė nežinos kaip su elgtis t.y. ką vaikas mėgsta , ką valgo, ką žaidžia, kada miega.........

Yra toks posakis - pirmas anūkas - tai paskutinis močiutės vaikas

mes kaime augom 4-ios, mergaites, mus ten palikdavo mamos , mano mociutes dukros. bet is musu 4 mergaiciu ji mylejo savo pirmos dukros dukra, kai ji grysdavi is parduotuves, tai mociute pasikviesdavo ja ir duodavo saldainiu ar dar ka nors,net yra jos paklaususi "ar su jomis dalinsies". tai mes likusios specialei tai mociutei sunybiu pridirbdavom, atsisakinedavom. ji mus vadindavo tinginemis. o ta mylejo.

pas mane kiek kitokia situacija, vyro motina nepripazista anuko. nors jis ir yra pirmas ir vienintels jos anukelis
dar kol buvau nescia sake, kad geriau katina nusipirks negu anuka priziures.
na taip viskas ir yra, gime anukelis, sveikutelis, grazutelis, jam jau 6 men o aplankyt buvo 3 kartus. ir kiekviena karta atejusi iskalba, tai vaikas per storas, tai vaikas smirda
nesuprantu ir kaip sitaip galima, leliuko nemylet
pradzioj pergyvenau, labai nusiminus buvau, ai... o dabar nusispjoviau, galvoju palauk, noresi negausi