Sveikos mamytės,
pasidalinsiu ir aš savo prisiminimais apie GN, apie pati gimdymą, bei būseną po jo.
Draugavom su vyru 6 metus, ir per 6 metų draugystės metines, vyras man pasipiršo. 2008 metų vasario 14 diena nusprenėm susilaukti pirmagimio. Tai buvo pirmas bandymas po kurio ir pastojau. 2008 metais 03 13, 7:45 val. pasidariau testą, kuris parodė 2 ryškius brukšnelius. Vaikščiojau kaip ant sparnų, po kurio laiko nusprendėm susirašyti (zakse), 2008 05 10 kukliai atšventėm judviejų santuoką.

Tuo metu, dirbau kavinėj barmene ir mokiausi Klaipėdos universitete 3 kurse, sužinoję tai dėstitojai, tuoj pat nusprendė, kad imsiu akademines, bet aš buvau atkakli, įrodžiau visiems, kad prie gerų norų viskas įmanoma. 7 nėštumo menesy su vyru nusprendėm įamžinti pilviuką ir vykstam į fotosesiją pas fotografe Gretą.


Gimdymo terimas buvo nustatytas 2008 11 20. Visą nėštumą lankiausi Palangos poliklinikoj pas daktarę Vitkusienę, 20 sav. kaip ir priklauso man buvo atliktas tyrimas ultragarsu, viskas buvo gerai, vaikas vystosi puikiai, mano svoris augo gerai (net 17 kg priaugau), kadangi daktarė buvo jau brandaus amžiaus, įkalbinėjo, kad daugiau nesidaryčiau tyrimo ultragarsu, tikino kad jis kenkia, aš jos ir paklausiau. Labai ilgai dvejojau gimdyti susitarus ar važiuoti į ligininę prasidėjus gimdymui. Pasitarus su tėvais ir vyru nusprendėm tartis su gydytoja Audrone Milkintaite dėl gimdymo. Atejus gimdymo terminui, jokiu gimdymo požymių nebuvo, paskambinau daktarei ir susitariau susitikti 2008 11 21.
Apie daktarę nieko blogo pasakyti negalėčiau, taip pat gimdyme dalyvavo nuostabi akušerė. Atvažiavau į apžiūra ir daktarė namo jau nebepaleido, pasiūlė gimdyti arba guldo i potologini, tačiau mano apsisprendimas buvo iskarto vienareikšmiškai GIMDYTI.
Na ka nukeliavau i priėmimo skyrių, kur sedėjo pagyvenusi moteris, kuri net nesugebejo tinkamai užpildyti dokumentus, parasė kad niekur nedirbu ir esu namų šeimininkė . Šiaip ne taip atsidūriau gidykloj, kur man padarė gimdos kaklelio masaža ir prakirpo vandenmaišį. Kadangi jau buvo 4 cm atsivėrimas, daktare prognozavo, kad pagimdysiu iki 24 val. Tačiau pagimdžiau lygiai 1 val nakties.
Na štai tada ir prasidėjo visas linksmumas. Uždėjo vaiką ant svarstyklių ogi 2,360 kg, 46 cm ugis. LABAI MAŽAS SVORIS Skubiai buvo iškviesta vaikų daktarė iš intensyvios terapijos skyriaus. Pirmi jos žodžiai pažvelgus į mano vaiką: JŪS TURBŪT RŪKĖTE, VAIKUI TRŪKSTA KILOGRAMO, TOKIO MAŽO SVORIO VAIKAI BE PRIEŽASTIES NEGIMSTA Man iškarto po jos žodžių prasidėjo panika, vaika pasieme ir išsinešė į reanimaciją, vyrui liepė važiuot namo:(, mane perkele į pogimdyvinį skyrių, gulėjau ten vienui viena ir galvojau vis kas mano vaikui. Šiaip ne taip sulaukiau ryto, tada atvažiavo vyras. Prašiau jo kuo greičiau nuvesti mane i vaikų reanimaciją ir parodyt vaiką. Pamačius savo mažąjį stebūklėlį pradėjau verkti. Ji gulejo su kateteriu galvoj, visa oda nusilupusi, maistą zondavo:(,


klausiu vienos seseles kur daktarė, noriu, kad paiskintu kas mano vaikui, sako dabar nera ateikit rytoj po vizitacijos Kaip tai nėra!!!!! Pradedu vėl verkti. Sesute priejusi mane ramina ir sako jusu naujagime HIPOTROFIŠKA (mažo gimimo svorio). Sakau kąąąąąąąąąąąąąąą. Iš kur man tada reikejo žinoti ką tai reiškia. Na ka parėjau vėl į palata, tačiau ten ilgai manęs nieks jau nelaikė, perkėlė į neišnešiotų vaikų skyrių. Palatoj buvo vos 18 laipsnių. Vėl pradedu verkti, panika, vyras atsiveža lipnios juostelės užklijuoja kiaurus ligoninės langus, sesutes ramina atneša elektrinį pečiuka. Išbuvus 3 paras vaikui reanimacijoj, atiduoda ją man. Pagaliau mažoji mano dukrytė su manimi. Sesute ja atnešusi man sako, jūsų vaikas yra padrebantis, tad kai rengsite neleiskit jam įsidrebėti. Sakau kaip tai. O ji man atrėžė jums turėjo paiškinti, aš nieko negaliu sakyti tai ne mano kompetencija, sakau tai jei pradėjot sakyti tai pabaikit. Taip iš jos nieko ir neišpešiau. To keliu min į palatą iejo vyras, tuoj pat liepiau jam eiti pas vaikų daktare ir viska išsiauškinti. Pasirodo mūsų dukrytei sutrikusi kraujotaka ir ji per daug itempia ranku raumenukus, tikslaiu aukštas tonusas rankose, kuris daugeliui praeina iki 3 men. Po 2 sav mus paleidžia namo, su 2,600 kg, diagnozė: nieko baisaus neradome, tačiau ją reikai stebėti , Na ka aš ir dariau tampiau vaiką po visus daktarus, kas menesi vežiojau pas neurologus, ortopedus, nusamdziau masažiste (kaip sakant ieskojau ligų) nes man vis skambėjo ausyse daktarės istarta frazė BE PRIEŽASTIES VAIKAI TOKIO MAŽO SVORIO NEGIMSTA Apsiraminau tik tada kai neurologė pasiūlė, nueiti man pačiai pas daktarus.
2009 08 20 atšventėm, mažojo musų stebūklo krikštynas, meldžiau Dievo, kad jis išsklaidytu visas mano abejones, del vaiko vystymosi ir aš baigčiau ieškoti ligų, kurių niekada ir nebuvo.

2010 01 31 Visiems pranešėm džiugę naujieną, Elija turės broliuką


2010 10 03 Elija sulaukė broliuko Artūro . Šį kartą gimdymas praėjo sėkmingai, dėl gimdymo nesitariau, prasidėjus gimdymui važiavau į ligoninę, gimdžiau tik su akušere Laimute Juškienė, tiesiog superinė. Mažylis gimė 3, 150 kg. Po trijų parų jau buvom namuose:)

Super graži šeimyna..

Dekui

Beje pastebėjau, kad abu neštumus visur mane lydi skaičius 2:)
Pati esu gimusi 22 diena, gimdžiau 22 metu, pagimdžiau dukryte 22 diena taip pat, gimus antram vaikui buvau jau kaip ir pamiršusi apie tuos skaičius, bet nuejusi įregistruoti vaikučio, sūnelis gavo asmens kodą 2222:)

Na ir prikankino po pirmojo gimdymo Bet kaip matau, turite labai gražią mergytę Tikiuosi, problemų nebėra Daug laimės jūsų šeimynai

Gražuoliukai Jūsų vaikučiai Sėkmės Jums

kokia nuostabi istorija

Dėjui mamytės už šiltus žodžius:)

Labai grazi seimyna , vaikuciai . Sekmes Jums

Kokie nuostabus leliai Sekmes


Mano Gabijos gimimo istorija :
http://www.supermama.lt/forumas/index.php?...=538548&hl=

Skaiciau net isitempus, aciu D, dukrytei viskas gerai
Istorija suzavejo nuotraukomis - iskart pagyvina pasakojima O jau teveliu ir vaikuciu grozis
Labai grazi seimyna esat, tiesiog negalejau atitraukt akiu .. Sekmes jums

Aciu Domke:)

Viskas gerai kas gerai baigiasi.Sekmės jums visiems, aukit.
P.S.Vat ir nesidaryk echoskopo...

Pas jus tiesiog vaikiukai mažuliukai, štai ir visos "ligos"
Puiki pabaiga ir graži laiminga šeima

Labai sauni seimyna ir situacija man tokia artima.Budama 39sav.ir 4d.sausio menesi po CP pagimdziau savo mergyte kuri tesvere 2.365gr.tik 5gr didesne uz jusiske ir tokio pat ugio kaip jusu,beveik identisko ugio ir svorio.Bet kada gimdziau uk tai jie nieko man nesake ir nelabai stebejosi tokiu mazu vaiku.Gimdziau ketvirt.sestadieni jau buvome namuose.Jokiu spec gydytoju nebuvo,jokiu inkubatoriu,nuo tos minutes kaip mane susiuvo nebuvome isskirtos.Zodziu,daug ko nezinojau,todel ir nebuvo labai didelio streso.Nors paciai kyla klausimas kodel tokia maza? Sunus gime 3,5kg ir 55cm. Kolkas iskas mums gerai,tikiuosi augsime ir toliau sveikutes,to pacio linkiu ir jums.

Labai smagi istorija. Seimynele matosi kad labai laiminga, beje puikios foto
Sekmes jums

Labai grazi istorija sekmes sauniai seimynai

o gydytojai pas mus "specai" ypac baimes ivarymo

Sveiku su tokaiis graziais leliukais

Na daktarai patys nejaucia, kaip sunku tevam suprasti tuos terminus kai jie sneka, juolab tokioj situacijoj kai kazkas negerai, visus tokius pasisakymus ivertini kaip kazkokia nepagydoma liga.

Atrodo tik keli nepasverti zodziai gali sukelti visiskai nepagrysta stresa. Toks personalas turetu zinoti kaip mums, mamoms svarbi visa imanoma informacija ir taktiski zodziai..

Labai grazi seimyna- linkiu darnos ir daug dziaugsmo sukelianciu akimirku auginant grazuoliukus

labai iškalbingos foto, super įliustruotas pasakojimas Nuostabi šeima, sveikatos visiems

Viskas gerai, kas gerai baigiasi
Linkejimai graziai seimynai

Labai graži šeima, šauni istorija. aukite dideli ir sveiki

O Hereja sveikute, mano draugužė, kuri visada mane palaiko ir pataria sunkioj situacijoj:) Aciu tau drauge miela:)))))

Stai kokia musu seimynele:)

Jetus jetus net nezinojau apie jusu tokia istorija,net susigraudinau paskaicius
Bet svarbu,kad jau dabar viskas gerai,esat visi keturi saunuoliai,buckis jums

Kokia grazi seimynele Ir istorija
Mano gyd. man darydavo kas menesi echoskopa ir nuo 7 men pradejo gasdinti kad vaisius hipotrofiskas kiekviena karta nuejus tai akcentuodavo, kol galu gale mane pasiunte pas kita daktara, nes ji bijojo priimti mano gimdyma
Gime dukryte 2500 gr. 48 cm. grazute, mazute kruopyte
O tokie daktarai neverti vadintis daktarais Kurie tik sugeba pacientes gasdinti.

LABAI GRAZI ISTORIJA!LINKIU JUMS AUGTI SVEIKUCIAMS!!!

[quote=evilish,2011 03 19, 17:20]
Sveikos mamytės,
pasidalinsiu ir aš savo prisiminimais apie GN, apie pati gimdymą, bei būseną po jo.
Draugavom su vyru 6 metus, ir per 6 metų draugystės metines, vyras man pasipiršo. 2008 metų vasario 14 diena nusprenėm susilaukti pirmagimio. Tai buvo pirmas bandymas po kurio ir pastojau. 2008 metais 03 13, 7:45 val. pasidariau testą, kuris parodė 2 ryškius brukšnelius. Vaikščiojau kaip ant sparnų, po kurio laiko nusprendėm susirašyti (zakse), 2008 05 10 kukliai atšventėm judviejų santuoką.



Tuo metu, dirbau kavinėj barmene ir mokiausi Klaipėdos universitete 3 kurse, sužinoję tai dėstitojai, tuoj pat nusprendė, kad imsiu akademines, bet aš buvau atkakli, įrodžiau visiems, kad prie gerų norų viskas įmanoma. 7 nėštumo menesy su vyru nusprendėm įamžinti pilviuką ir vykstam į fotosesiją pas fotografe Gretą.





Gimdymo terimas buvo nustatytas 2008 11 20. Visą nėštumą lankiausi Palangos poliklinikoj pas daktarę Vitkusienę, 20 sav. kaip ir priklauso man buvo atliktas tyrimas ultragarsu, viskas buvo gerai, vaikas vystosi puikiai, mano svoris augo gerai (net 17 kg priaugau), kadangi daktarė buvo jau brandaus amžiaus, įkalbinėjo, kad daugiau nesidaryčiau tyrimo ultragarsu, tikino kad jis kenkia, aš jos ir paklausiau. Labai ilgai dvejojau gimdyti susitarus ar važiuoti į ligininę prasidėjus gimdymui. Pasitarus su tėvais ir vyru nusprendėm tartis su gydytoja Audrone Milkintaite dėl gimdymo. Atejus gimdymo terminui, jokiu gimdymo požymių nebuvo, paskambinau daktarei ir susitariau susitikti 2008 11 21.
Apie daktarę nieko blogo pasakyti negalėčiau, taip pat gimdyme dalyvavo nuostabi akušerė. Atvažiavau į apžiūra ir daktarė namo jau nebepaleido, pasiūlė gimdyti arba guldo i potologini, tačiau mano apsisprendimas buvo iskarto vienareikšmiškai GIMDYTI.
Na ka nukeliavau i priėmimo skyrių, kur sedėjo pagyvenusi moteris, kuri net nesugebejo tinkamai užpildyti dokumentus, parasė kad niekur nedirbu ir esu namų šeimininkė . Šiaip ne taip atsidūriau gidykloj, kur man padarė gimdos kaklelio masaža ir prakirpo vandenmaišį. Kadangi jau buvo 4 cm atsivėrimas, daktare prognozavo, kad pagimdysiu iki 24 val. Tačiau pagimdžiau lygiai 1 val nakties.
Na štai tada ir prasidėjo visas linksmumas. Uždėjo vaiką ant svarstyklių ogi 2,360 kg, 46 cm ugis. LABAI MAŽAS SVORIS Skubiai buvo iškviesta vaikų daktarė iš intensyvios terapijos skyriaus. Pirmi jos žodžiai pažvelgus į mano vaiką: JŪS TURBŪT RŪKĖTE, VAIKUI TRŪKSTA KILOGRAMO, TOKIO MAŽO SVORIO VAIKAI BE PRIEŽASTIES NEGIMSTA Man iškarto po jos žodžių prasidėjo panika, vaika pasieme ir išsinešė į reanimaciją, vyrui liepė važiuot namo:(, mane perkele į pogimdyvinį skyrių, gulėjau ten vienui viena ir galvojau vis kas mano vaikui. Šiaip ne taip sulaukiau ryto, tada atvažiavo vyras. Prašiau jo kuo greičiau nuvesti mane i vaikų reanimaciją ir parodyt vaiką. Pamačius savo mažąjį stebūklėlį pradėjau verkti. Ji gulejo su kateteriu galvoj, visa oda nusilupusi, maistą zondavo:(,





klausiu vienos seseles kur daktarė, noriu, kad paiskintu kas mano vaikui, sako dabar nera ateikit rytoj po vizitacijos Kaip tai nėra!!!!! Pradedu vėl verkti. Sesute priejusi mane ramina ir sako jusu naujagime HIPOTROFIŠKA (mažo gimimo svorio). Sakau kąąąąąąąąąąąąąąą. Iš kur man tada reikejo žinoti ką tai reiškia. Na ka parėjau vėl į palata, tačiau ten ilgai manęs nieks jau nelaikė, perkėlė į neišnešiotų vaikų skyrių. Palatoj buvo vos 18 laipsnių. Vėl pradedu verkti, panika, vyras atsiveža lipnios juostelės užklijuoja kiaurus ligoninės langus, sesutes ramina atneša elektrinį pečiuka. Išbuvus 3 paras vaikui reanimacijoj, atiduoda ją man. Pagaliau mažoji mano dukrytė su manimi. Sesute ja atnešusi man sako, jūsų vaikas yra padrebantis, tad kai rengsite neleiskit jam įsidrebėti. Sakau kaip tai. O ji man atrėžė jums turėjo paiškinti, aš nieko negaliu sakyti tai ne mano kompetencija, sakau tai jei pradėjot sakyti tai pabaikit. Taip iš jos nieko ir neišpešiau. To keliu min į palatą iejo vyras, tuoj pat liepiau jam eiti pas vaikų daktare ir viska išsiauškinti. Pasirodo mūsų dukrytei sutrikusi kraujotaka ir ji per daug itempia ranku raumenukus, tikslaiu aukštas tonusas rankose, kuris daugeliui praeina iki 3 men. Po 2 sav mus paleidžia namo, su 2,600 kg, diagnozė: nieko baisaus neradome, tačiau ją reikai stebėti , Na ka aš ir dariau tampiau vaiką po visus daktarus, kas menesi vežiojau pas neurologus, ortopedus, nusamdziau masažiste (kaip sakant ieskojau ligų) nes man vis skambėjo ausyse daktarės istarta frazė BE PRIEŽASTIES VAIKAI TOKIO MAŽO SVORIO NEGIMSTA Apsiraminau tik tada kai neurologė pasiūlė, nueiti man pačiai pas daktarus.
2009 08 20 atšventėm, mažojo musų stebūklo krikštynas, meldžiau Dievo, kad jis išsklaidytu visas mano abejones, del vaiko vystymosi ir aš baigčiau ieškoti ligų, kurių niekada ir nebuvo.

2010 01 31 Visiems pranešėm džiugę naujieną, Elija turės broliuką





2010 10 03 Elija sulaukė broliuko Artūro . Šį kartą gimdymas praėjo sėkmingai, dėl gimdymo nesitariau, prasidėjus gimdymui važiavau į ligoninę, gimdžiau tik su akušere Laimute Juškienė, tiesiog superinė. Mažylis gimė 3, 150 kg. Po trijų parų jau buvom namuose:)




Papildyta:
Elijai 3,3 metai Artūrėliui 1,4 metai