Tai matai apie ta ir kalba. Vyras kaip ir noretu parnesti visa alga, bet zino kad zmona uzurpuos ir savo bapkes matys kaip ausis. Vat nesutapimas seimoj, kuri reikia spresti. Jeigu galima su zmona pasneket ir susitart ka kada seima perka, ir juolabiau, seima nepamirsta tecio poreikiu, tada viskas ok.
Cia tie krastutinumai duot vaikam valgyt neduot, vien viska sau sau,.. Ne apie tai kalba eina, kalba eina apie kuklius 5% skirtus grynai sau. Juk slepiamos dalies niekas neminejo. O ir algos dydzio neminejo. Todel mes negalime spresti kas ka valgys, kas badaus ir kam riemalu klostes atsidejines.

o žmonai, auginančiai klecką, kuklūs 5% moteriškoms zabovoms numatyti ?

Na primeskim kad alga 1500-2000
tai " kuklus" tushas uz 45 lt- jau ~3%
Cia oficialios isaidos
O kiek standartiniam vyrui reikia panasios paskirties prekiu?!
As apie sukneles, kailinius jau nekalbu

Moterys vien apie save galvojat.. Tai jeigu vyras visa alga zmonai atiduoda, tai ne 5 procentai o 100 procentu jums atitenka. Tai ir sakoma, sudekim seimoj bapkes ir ziurekim, kada ka perkam, kada zmonai 5 procentai kada vyrui 5. Jeigu viena menesi abiem po 5 alga nenesa.

Bobiškai įlendu ir pasisakau..ir šiaušiu savais keliais
Aš net nežinau kiek mano vyras uždirba Galiu tik maždaug spėti. Algos jis man tikrai visos neatiduoda Kažkada prasitarė, kad jis duoda trečdalį to ką uždirba..o kur kiti pinigai nežinau. Galane lepina, savo vyriškoms reikmėms matyt leidžia, gal kur investuoja Po vestuvių sutarėm kiek jis man per mėnesį duos, tai taip ir būdavo: mėnesio pradžia, gaunu pinigų ir rūpinuosi buitimi..jei gyvenu išlaidžiai, tai tada mėnesio pabaigoje pritrūkus dedu iš savo algos Mano alga - mano alga, ji šeimoje nedalinama Čia mano moteriškam gyvenimui ir vaiko lepinimui Tiesa, aš iš algos pasisiūliau geranoriškai mokėti auklei ir vaiko kaupiamąjį studijų draudimą
Kas per vyras, jei visą algą žmonai atiduoda Vyras visada turi turėti pinigų. Kaip ir moteris. Nors truputuką, pagal galimybes...

nu ir aš negaliu ramiai skaityti,neįkišus savo trigrašio
savo laiku as 4 metelius sėdėjau namuose ir auginau mūsų mergaičiukę...taigis tuos metelius teko pabūt grynai namų šeimininkę.bet tie meteliai labai gerai mane pamokė,kad moteris turi turėt savus pinigus,kuriuos leidžia tik savo reikmėm...
nes paprasčiausiai atsibodo prašinėt pinigėlių pas vyrelį sau...ir dar aiškint kam ir kur juos išleisiu... negaliu sakyt,jis mus pilnai išlaikė,bet juk turi turėt žmogus nors šiek tiek pinigėlių asmeniškai sau...
dabar aš plius-minus žinau kiek uždirba mano vyras,bet kiek aš uždirbu-įtariu jis net neįsivaizduoja,bet dabar viskas apsisuko taip,kad aš savo pinigėlius leidžiu namams-auklei,maistui,būreliams,savo mašiną išsilaikau ir pan,o vyras-išsimoka paskolą,mokesčiai ir didelis remontas iš jo kišenės...aišku atitinkamai jo atlyginimas kur kas didesnis,bet aš pati tvarkau savus pinigus ir džiaugiuosa,kad nereik niekieno prašinėt...

Aciu dievui atsirado mamyte kuri aiskiai pasake - negalima visos algos atiduoti zmonai. Tik kitais zodziais. Is savo puses. Na tiksliau, ji nutare taip: zmogus be pinigu negali likti, kitaip taraint negalima visu pinigu atiduoti vyrui. Jei negalima visu pinigu atiduoti vyrui, tai ir zmonai is vyro algos visu pinigu atiduoti negalima.
Stai jums ir atsakymas mielieji.
Aciu uz nuosridu pasisakyma.

Oi, pasirodo mes irgi netipinė šeima, jei vyras man algos neatiduoda, o as ir neimčiau . O kam man užsikrauti sau tokią naštą, kad galvoti, kaip tų pinigų viskam užtektų . Na ir kavinėje ar šiaip kur man malonu, kad vyras už mumis moka. Ir dovanų malonu gauti. Šiaip aš apytiksliai žinau, kiek mano vyras uždirba, o kaip jis ten viską paskirsto, man neįdomu. Jau tų pinigų jam tikrai užtenka kiekvieną vakarą po alaus butelį parsinešti, mašinai langus užsitemdyti ar dar kam nors, apie ką aš net nežinau ir man neįdomu. Na man dabar, kol auginu vaikutį, truputį sunkiau, kad reikia pinigų savo asmeniniams reikalams prašyti . Bet kai vėl pradėsiu dirbti, tai, turbūt, bus kaip ir anksčiau: mano alga mano asmeniniams poreikiams ir maisto išlaidoms, o jo viskam likusiam. Visi patenkinti. Aš tai irgi savo algos niekam neduočiau

ačiū ačiū
aš net nežinau,ar norėčiau,kad vyras man visą savo algą atiduotų...
turbūt nea jis juk didelis berniukas ir moka elgtis su pinigais:leist šeimos labui ir savo reikmėm .
man patinka žinot,kad vyras uždirba daugiau,jis pas mane protingas ir moka tvarkyt pinigus,o aš labiau išlaidauju...

nenoriu girtis ar menkinti savo brangiausiosios- bet man su biudzeto valdymu geriau sekas.
Nors labai mielai susitaikyciau su mintim ir faktu, kad mano zmona daugiau uzdirbtu

Čia tai pasakymas

Sakyti ar nesakyti kiek uzdirbi? Koks skirtumas, jei nesiruosi visos algos atiduoti antrai pusei? Bent jau as tai nesuprantu tokiu santykiu. Pas mus viskas paprasta -suskaiciuojam kiek mums reikia menesiui butinom islaidom ir vienodom dalimis dedam i bendra katila. Kita fiksuota suma is abieju algu dedama kaupimui. Visa kita kiekvieno asmeninis reikalas. Zinoma ypac didelius pirkinius planuojam is anksto ir imam butent is sukauptu pinigu. O tas ypac didelis pirkinys gali buti ir vyro masinai garso aparatura ir kailiniai man:). Gal pas mus nekyla noras atiminet pinigus vienam is kito, kad abu pakankamai gerai uzdirbame. Ir abu zinom, kiek uzdirba kitas, nes kitu atveju nesigautu planuoti islaidu:)

Na, tokioj situacijoj galima ,,bobiškai" šnekėti (kai vyras šeimą pilnai išlaiko, o žmonos alga - ,,savo reikmėm ir vaiko lepinimui"). O aš tikriausiai dėl to kitaip kalbu (gal vyriškai?), kad mūsų šeimos situacija priešinga: vyro alga - nesiplėsiu kokia - tikrai nepadengia šeimos mėnesio išlaidų, taigi tenka riebiai ,,dadėti" iš mano 4 kartus didesnės.
Laikantis Rasmos nuostatos, galėčiau kas mėn. įmest ,,nustatytą" sumą šeimai išlaikyti (kas nustatė, kiek tai yra?1000?3000?), o jei kažko prireikia papildomai - sorry, daugiau neduosiu, mano limitas išnaudotas, likę pinigėliai - mano asmeniniai, čia jau nebe mano reikalas. Pirksiu kailinius, imsiu naują auto lizingu ar dar ką.
Na nežinau, nematau jokios teisybės šeimoj, kai daugiau uždirbantis narys leidžia sau ,,turėti savų pinigų, apie kuriuos kitas nežino".Šeima tam ir šeima, kad kartu abu (arba ir vyresni vaikai) spręstų kartu, kur tuos pinigus naudos.

iš mano saskaitos imam maistui, mokesčiams, ir reikalingoms smulkmenom. Jei reikia didelio pirkinio tai imam iš žmonos saskaitos. Jei man reikia pinigų, pasiimu tiek kiek reikia. Dėl pinigų nė vienas nesiparinam. Skolintis tikiuosi niekad nereiks. Ne piniguose laimė.

Aš pastebėjau, kad kartais pasisakymai ir požiūris į gyvenimą būna labai kategoriški O iš to kategoriškumo tik bėdos daugiau, nei sutarimo
Manęs vyras nelaiko įkalintos bokšte, nealina badu, neverčia vaikščiot pliku užpakaliu..reikia - nupirks, reikia - sumokės Bet pragyvenimui, t.y. maistui, buitinėms smukmenoms, mūsų pomėgiams jei tos duodamos sumos neužtenka, tai jau mano bėda Aš pati tai savarankiškai prisiėmiau. Jei prašyčiau, tai aišku turbūt duotų, bet aš nenoriu prašyti. Aš išvis net nenoriu domėtis vyro uždirbamais pinigais. Mano požiūriu, tai yra jo pinigai (nors vyras visuomet labai pyksta dėl to mano skirstymo: tavo-mano, jam viskas yra "šeimos", bet kitaip aš gyventi nemoku, negaliu) taip gyvenu jau 6 santuokos metus ir nieko keisti nenoriu
Ir jei aš sau kažko negaliu nusipirkti, tarkim kažką naujo garderobui, o vyras nueina ir perka kažką grynai sau, tai aš tik džiaugiuosi ir gyvenime nesu priekaištavusi, kad jis man ne viską atiduoda, duoda ir pan. Visi lizingo reikalai irgi yra vyro reikalas. Aš nei prašau, nei man reikia kažkokių stambių pirkinių...jei jis nusprendė, kad mums reikia, tai būk malonus kaip sakant.. Tas pats ir su atostogomis ir visais kitais klausimais..man pvz. geriausios atostogos namie ant sofos, visiškoje ramybėje, jei nori kur važiuoti ir žadi už viską mokėt, tai prašom neatsisakysiu
Tiesiog kiekviena šeima turi savo priimtiną gyvenimo modelį ir jei dėl to konfliktų nekyla, tai kam save sunkinti tuo, kad turi būti kaip pas visus kitus Man labai gerai Bet aš savo šeimyninės situacijos niekam neprimetu ir nesistebiu kitomis šeimomis, tiesiog šiaip pasakiau, kaip yra pas mus.
Jei žmonai labai reikia visos algos, tai aišku ji bus nepatenkinta jei jos neduosite..jei žmonai neįdomu kokią algą jūs gaunate, tai kam jai tą algą brukti

Tai cia tik internete tie kategoriskumai, realiam gyvenime visi kaip mieli katineliai apie viena skita trinasi ir kompromiso iesko. IMHO.

As tai net nezinau kiek mano vyras uzdirba kazkaip ryte pasikalbam kam - jam ar man pinigu reikia ir pafinansuojam vienas kita pagal galimybes neskaiciuoju jo islaidu, o jis mano...kazkaip nesam svaistunai ir paprastai didesnius pirkinukus nei 500 Lt aptariam, pvz, telefonu ...pries sumokant net dovanu viens kitam neperkam nepasitare

Pas mane irgi yra viskas atskirai. Jo pinigai-jam. Mano pinigai- man. Viskas yra tavo-mano Aš-tu...
Vyras to skirstymo irgi pakęsti negali.... o aš atrodo kiatip negaliu , nors ir norėčiau tos komunos, nes kaip žmonės sako: šeima visgi kaip vienas turėtų būti

Kaip naturaliai gau8nasi taip ir gerai.
Jeigu tik nera "paskolink zmona man iki algos"

Būna ir taip..bet irgi,..jei tai abiems priimtina, tai kodėl ne Iš manęs vyras aišku nesiskolina, bet aš iš jo taip Kai noriu nusipikrti ką nors labai brangaus, tai "išsimokėtinai". Vyras duoda pinigų, o aš jam kartais dalimis, kartais iš karto atiduodu ką žadėjau "skolindamasi" Kai pati parašau ir po to skaitau ką parašiusi, tai atrodo kažkaip iškreiptai, bet realybėje viskas paprasčiau ir priimtina

Internete virtualus tikru zmoniu charakteriai ir mintys. Niekada neatspindes tikroves, nes net mazyciai akiu mirksejimai ir lupu rauksleliu virpesiai, gali sakinio prasme parodyti visai kitu kampu.

O pas mane vyras skolinasi Atidavinėja panašiai kaip Rasma dalimis, arba po kažkurio tai laiko

Pas mane situacija tokia pati. Aš vyrui beveik visą laiką skolinga. Kiek jis uždirba nežinojau niekada. Bet dėka to, kad jis man neatiduoda visos algos mes turim visus materialius dalykus. Nes jeigu gaučiau visus, tai vistiek man būtų mažai. Na nemoku aš elgtis su pinigais
O vyras būtinai turi turėti, kaip maniškis sako, kavalerskij fond.

Jau pats klausimas "ar atiduoti visa algą?" skamba grėsmingai. Nė už ką neatiduočiau , taigi ir iš vyro to nereikalauju. Kiekvieną mėnesį susimetam būtiniems pirkiniams ir mokesčiams. Po lygiai. Toliau kas lieka (ir ar lieka) nežinau ir nesigilinu. Aš tik už, jog vyrai pirktųsi "žaislus" sau. Tik tai darytų ne šeimos sąskaita, bet iš tų likusių. O jei tų likusių jiems nepakanka, tai čia jau tikrai ne žmonos ir ne šeimos problema. Mąstyti daugaiu reik, vadinasi, ir pajamas didinti.

Butent, visoms moterims kurios grieztai uz algos atidavima siulau varianta - 3 menesius Vyras atiduoda viska zmonai, paskui 3 menesius zmona iki paskutinio cento atiduoda vyrui ir taip vyksta biudzeto valdymas ne vienose rankose. Che che. Ar galetumet pasakyti rankas pridejusios prie sirdziu, kad atiduotumet viska?

Man vyras duoda 600 lt maistui ir 400lt uz buta Aisku likusius pati dadedu , niekada nesu klausus kur deda likusius ar kazko neleidus pirkt .
Tariames tik del dideliu pirkiniu masinos , garazo ar panasiai . Man atrodo juokinga kai kaimynes vyras vos ne maldaut turi 10 lt zvejibinniems kabliukams . Manau esame pakankamai suauge kad numatyt pajamas islaidas ir perspektyvas , paprasciausiai be reikalo nepirksime , jei yra didelis noras kodelgi ne .
Paskutinis vyro noras akvariumas , iskart nelabai man patiko ideja ( nes jis vonios dydzio ) ale dabar kai jau link irengimo reikalas krypsta .
Skolinuos is jo ( terminuotam laikui kei reik skubiai ) , o jis visada leidzia . Matyt nieko nesakytu ka be nupirkciau jei man to reiketu
As kartais burbteliu , bet juoko forma . Nes blizgiu jau galima muzieju atidarinet .

Manau, kad visą algą žmonai atiduoda tie vyrai, kurie turi silpnybę alkoholiui. Žinau tokių šeimų. Tiesiog jei žmona nepriglaustų vyro algos, iš jos labai greitai nieko neliktų. O tokių vyrų gana daug.

Netiesa Yo-Yo, mano vyras visiškas abstinentas , ( net alaus, nei šampano negeria), o pinigus valdau šeimoje aš. Na vyras irgi turi su savimi pinigų ir nešiojas reikalui esant kortelę. Stambius pirkinius perkame kartu, o siaip jau megstam pasitarti. Aš manu, jeigu vyras "normalus' jam būtina turėti pinigų, bendrai pinigų turi turėti abi pusės. Priklausoma negalėčiau būti ( o jeigu neturi pinigų, taip ir būtų). neįsivaizduoju, kad vyras galėtų prašyti pas žmoną pinigų, kad ir alaus bokalui, arba žmona vyro pinigų kavos puodeliui ar panašiai. Kiek kas uždirba, manau reikėtų žinoti, bet kontroliuoti vienas kitą iki cento, arba atiduoti visą algą. nu nemanau... Neįsivaizduoju savęs prašančios vyro "būk geras duok pinigų liemenukui, ar paketam"

nesamonė kažkokia. yra kortelėj pinigai. Mano kodą žmona žino, aš žinau jos. niekuomet nežinom kiek ten pinigų yra, tik žinom, kad visuomet jų yra. žmona dar taupesnė už mane, todėl be problemų. jei matyčiau kad išleidžia per daug - "užsiūčiau".

O tai kaip vyras maistui šitaip pinigus duoda tai tu visada maista ir perki? Ar kai vyras nuperka ką nors iš maisto produktų- atiduodi jam iš to duotojo fondo?

O kai yra tokie fondai maistui ir butui- kas kavinėje ir už kitas šeimos pramogas moka?

Na tai kas paaiškins, kodėl vyras turėtų atiduoti algą žmonai? Arba atvirkščiai? Kodėl vienas kažkuris turi būtinai aptūpt abi pinigines?Aš kol kas matau tik vieną priežastį - alkoholizmas. Kai žmogus turi vieną pagrindinį ir jo akimis gyvybiškai svarbiausią poreikį - nusipirkti alkoholio.

Aš pvz. už save galiu atsakyt.
Vyras duoda "maistui ir buitinei smulkmei", tai jei eina į parduotuvę pats sumoka ir iš "fondo" nebeprašo grąžint, todėl spėkit, kas mėnesio pabaigoje pas mus su ilgiausiu sąrašu ir produktų aprašymu į parduotuvę eina
Kavinėse ir pramogas dažniausiai moka jisai, bet kartais ir aš..bet labai labai kartais Bet kavinėse aš nieko nevalgau, nes esu išrankumo įsikūnijimas, tai šeimynai ne tiek daug tokia pramoga ir kainuoja

Neįsivaizduoju kodėl turėtų aptūpt pinigines, bet žinau, kad būna ir be alkoholizmo. Tačiau mano matytais atvejais, tai šeimoje moteris - autoritetas, kurio vyras bijo

Tas alkoholis gali būti viena iš daugybės priežasčių, o ne vienintelė galima O kodėl reikia slėpti nuo sutuoktinio savo algą? Pas mus bendra kasa, nei mano, nei vyro piniginėj, o bendroj piniginėj. Iš ten kas kiek reikia ir pasiima, prieš tai atskaičius visus mokesčius. O kortelių numerius abu žinom.
Čia taip galima išmąstyt, kad alkoholizmas viena iš priežasčių, kodėl vyras pvz slepia pinigus nuo žmonos. Kai gyvybiškai svarbaus alkoholio pirkimui žmona nepritaria, tai vyras slepia savo atlyginimą, o už "nusuktus" pinigėlius geria. Tokių šeimų pažįstu, bet neteigiu, kad tai taisyklė.

Pas mane dar idomiau. As nezinau kie zmona gauna ir nezinau kiek ji turi. Bet ji turi papildoma kortele i mano saskaita, negali matyti likucio, bet gali leisti pinigus i sveikata kol nepasibaigs ..

Kas per nesamone BENDRA KASA arba kaip ten vienas iskrypelis rasė MAN ZMONA NET LEIDZIA NUSISPIRKT VYRISKU ZAISLIUKUS (UZ SAVO UZDIRBTUS PINIGUS)
MANO AKIMIS VYRAS KURIS ATIDUODA ATLYGINIMA ZMONAI YRA NEVYKELIS BAILYS IR NEMOKANTIS PRISIIMTI ATSAKOMYBES. PRIES METUS KITUS MAMA TUREDAVO PINIGUS DABAR TE TURI ZMONA O AS DIDVYRIS NES ATIDUODU VISKA KA UZDIRBU SAVO ,,BOSUI" TRIOCHALIZMAS VISISKAS.

Nieko sau svaidymasis zodziais ir zmoniu skirstymas pagal jo pasirinkima Jei nesutinki su kito nuomone, tai bent galetum kitokius zodzius parinkt, o ne "iskrypelis", nors kazin ar is vis zinai to zodzio reiksme, jei ji lipdai bet kam.

Kiek zmonai moki uz nakti?
Kiek tau moka uz tai kad pareini namo?

Mamytes, stai stereotipinis vyras. Realiam gyvenime toks vyras aisku viska atiduoda zmonai, bet internete didvyris.. Butent tas "ceceniskas" mastymas apie moteri kaip nezmogu, perdetas vyriskumo irodinejimas. Mano vienas tolimas pazistamas buvo toks, 35 metu suprato besas gejus, stai kodel jam reikejo buti tokiu perdem "vyrisku", stai kodel moteris buvo ne zmogus. Tokio elgesio modelio vediniems vyrams tikria reiktu atidziau analizuoti save, galbut jiems reikia visai kitokios seimos...

Gerb. jaunuoli savo zmona as myliu ir manau kad labai smarkiai.Bet mano pinigai yra mano . Jai jai ko reikia man nesunku nupirkti ar kitaip jai padeti.Bet as gerbiu savo zmona ir niekada jai neleisciau pasidaryti priklausomai nuo manes ar mano atlyginimo.10 metu mes turime atskirus savo neprikalusomus biudzetus.Ir manau esame abu patenkinti kad nikade nereikia aiskintis kas kur kas perka ar isleidzia . Jei man daiktas yra reikalingas ir naudingas as ji ir perkuosi.tai nereiskia kad as ptenkinu tik savo poreikius as taip pat sekmingai nuperku ir vaikams ir zmonai daiktus kuriuos manau esant reikalingus.
Jei perkames kazkoki brangesni daikta labai sekmingai susidedame pinigus per puse ar kitokiomis dalimis ir perkames.Mes su zmona esame gyvenimo bendrakeleiviai ir partneriai ,tai reiskia kad musu asmenybes neistirpo o papilde vienas kita neuzgozdamos nei vienos puses.

Skirtingai nuo taves kolega musu poziuriai i moteris skiriasi as moteri gerbiu ir myliu taip kaip pilnaverti gyvenimo partneri.Ir nirkuomet neparodyciau jai (atiduodamas pinigus) kad ji yra menkesne uz mane ir pati negalinti saves islaikyti.Visuomet tik skatinau ir visakeriopai padejau savo moteriai buti savarankiska ir nepriklausoma nuo manes.
Siuo metu turiu labai gerai uzdirbancia ir mylima zmona.
Sekmes.

Kodel manai kad jei as diskutuoju su zmona apie bendra seimos biudzeta tai butinai atiduodu alga. Mes tiesiog apsvarstome pirkinius, nes pvz buitine technika kainuoja pigiau nei daiktai kurie reikalingi man .
Nezinai kaip as myliu savo moteri, nezinau kaip tu myli savo moteri, bet sitas tavo pasisakymas vertas demesio, nes issakai savo nuomone ir poziuri.


PS.: Nemegstu zmoniu kurie kitus niekina keiksmais, man besikeikiantys atrodo niekingi ir nieko verti.

o mes kiekvienas atskirai savo pinigus laikom. abu žinom kas kiek uždirba, kam čia slėpti. mokesčius moka tas kuris turi tuo momentu pinigų. pirkinius visus bendrai aptariam, padiskutuojam... parduotuvėj, kavinėj moka tas kuris nori užmokėti - nedarom iš to jokių problemų. jei aš užsigeidžiu kokio super duper brangaus kostiumėlio ar ten dar ko nors - perku, jei tuo momentu turiu atliekamų. iš vyro nekauliju, tik pasakau, kad nusipirkau, kiek kainavo. "kaulijam" tik tada kai vienas kuris visus savo išleido, o būtinai nori ką nors tokio sau nusipirkti. dabar užsigeidžiau nepigaus laikroduko, ka gi iš vyro neprašysiu, tikrai, turėsiu pati kažkaip susitaupyti

Ikisau nosi paskaityti (is cekavumo apie kitu pinigines ) ir neatsilaikiau nepasireiskusi ir as...
man net keista kad cia tokios diskusijos del pinigu vyksta seimose... as siuo metu neturiu galimybes dirbti normalaus darbo, dirbu tik proga istaikiusi, todel ir mano pajamos zymiai zymiai mazesnes nei mano vyro, bet del to niekada neiskilo jokios problemos...
zinau poru, kurios visas islaidas dalinasi pusiau, grizus is maisto prekiu parduotuves pinigu suma dalina i dvi dalis... tik va kai moteris atlieka dauguma namu ruosos darbu (ne per puse juos atlieka), jai uz tai niekas nesumoka...
mano vyras sumoka visas saskaitas ir moka beveik visas islaidas, maisto dazniausiai as parnesu i namus. viskas yra MUSU, o ne tavo ir mano... aisku, as nesu is tu, kurios leidzia tiek, kiek turi, as leidziu protingai, su saiku, bet galiu sau leisti nusipirkti ko man reikia ir is vyro uzdirbtu pinigu, vyras turbut nesuprastu, jei as kazko labai noreciau, bet negaleciau nusipirkti, nes, matai, neuzsidirbau pinigu... vyras dziaugiasi kai as ka nors sau nusiperku, man malonu, kai vyras save pradziugina kazkokiais jam maloniais, bet ne mirtinai butinais pirkiniais.
zinau, kokios vyro pajamos, jis neturi prasmes slepti ju nuo manes...as gi nepulsiu jam sakyti, ar jo maldauti, kad atiduok man pinigus, man dar geriau, kad vyras tvarko musu pinigine, man rupesciu ir be to uztenka...
ir kaip ten su tais pinigu parnesimais ir padejimais ant stalo.... kazkaip kiek zinau, dauguma zmoniu atlyginimus ar kitas pajamas gauna i banko korteles, tai kam tuos pinigus isimineti is ten?
nezinau, kai rasau, viskas atrodo kazkaip keistai, realybeje mums nekila jokiu klausimu del piniginiu reikalu, viskas savaime gaunasi...

Kažkaip man vis dar neišeina iš galvos šis klausimas : "Ar atiduoti visą algą?" - vis galvoju, KODĖL žmogus apie tai galvoja? Kas jo šeimoje ne taip?...
Aš galiu palyginti dvi savo patirtis:
1. Aš atiduodavau visą savo algą vyrui ir vyras pilnai valdė mūsų finansus.
2. Aš turiu savo algą savo piniginėje, mano vyras turi savo algą savo piniginėje.
Dabar norėčiau pakomentuoti pirmą patirtį.

Pirmą patirtį turėjau su pirmu vyru. Tai buvo košmaras, nes tai buvo tikrai griežta kontrolė. Visi pinigai pas jį, jis sprendžia, ką galim pirkti, o ko mums nereikia. Man buvo šlykštu, kai turėjau teisintis, kodėl nusipirkau knygą, nes vyro manymu, knygą nemokamai galima pasiimti bibliotekoje - paskaityti ir grąžinti. Drabužius ir kosmetiką visada važiuodavom man pirkti kartu. Tokia kontrolė gadina santykius.
Galiausiai, aš ėmiau jam meluoti. Nes neturėjau pinigų susimokėti už kavos puodelį kavinėje, į kurią eidavau su draugėmis. Atsitiko taip, kad man pakėlė atlyginimą, ir aš nutylėjau apie tai savo vyrui. Kaip ir anksčiau, atiduodavau jam tiek, kiek visada, o iš susidariusio likučio gyvenau savo malonumui - nusipirkdavau knygą, pasėdėdavau kavinėje ir pan.
Todėl aš ir svarstau - jei kyla toks klausimas, kai norisi nuslėpti nuo savo žmonos dalį pajamų, galbūt, kalta žmona? Galbūt, ji per daug kontroliuoja vyrą? Juk du žmonės šeimoje yra SKIRTINGOS asmenybės, kiekvienas su savo pomėgiais ir poreikiais. Reikia išmokti gerbti kito žmogaus poreikius ir pomėgius.
Pvz., man gali atrodyti nesuprantamas dalykas - žvejyba. Ir gali būti gaila pinigų šiam dalykui. Bet jeigu mano vyrui tai svarbu, aš neturiu teisės jo riboti. Jis irgi turėtų stengtis suprasti mane, kad knygos man yra išties svarbus dalykas, ir todėl neturi drausti jas pirkti. (Čia kaip pavyzdys).

Mano išvada: man buvo visiškai nepriimtinas pirmas atvejis, kai vyras valdė visus pinigus ir pats viską sprendė. Bet problemų būtų galima išvengti, jeigu vyras nesistengtų viską kontroliuoti, jei suteiktų man šiek tiek reikiamos laisvės - jei aš turėčiau pakankamai "kišenpinigių", už kuriuos nereikėtų atsiskaityti, man niekada neateitų į galvą mintis meluoti vyrui ir slėpti nuo jo dalį savo pajamų.

Na mano vyro su kuolu i parde nenuvarysi , jei kazka ir nuperka tai nera kazkaip atskaitoma ar priskaitoma , jis turi pakankamai savu pinigu
Kavines , pramogos mokam pagal situacija , jei darbine kelione apmoku as . Jei paprasta isvyka kaip papuola

Mes tai turim bendra kasa, kam kiek reikia tiek ir pasiima ir nematau jokiu problemu

As manau kad as visada zinau kiek mano vyras uzdirba, nors jo atlyginimas nera pastovus. Siaip jis kas liecia pinigus manim pasitiki ir jo saskaitoms turiu igaliojimus. Ir niekad per daug neklausineja kur leidziu pinigus.

O aš kadangi nemoku elgtis su pinigais tai visą algą atiduodu vyrui, nes jis zymiai racionalesnis žmogus negu aš. Tikriausiai jei gaučiau visą vyro algą, po pusės mėnesio jau badautume ech ir kaip išmokti taupumo...

Aš visų pinigų iš vyro tikrai neimčiau Kam sukti galvą dėl papildomų mokesčių mokėjimo, paskolos pervedinėjimo ir t.t. Nematau prasmės. Kiekvienas turim savo pinignę, esam sąlyginai pasidalinę mokesčius, išlaidas didesniems piriniams apsitariame, o moka tas, pas ką yra laisvesnių pinigų. Aš niekada nežinau, kiek pas jį pinigų, jis nežino, kiek tiksliai pas mane, bet man dėl to tikrai neskauda galvos, svarbu, kad jų būtų ir nepritrūktų dėl kažkokių nesąmoningų išlaidų, o ne kieno sąskaitoje padėta. Kai gyvenom kartu nesusituokę ir parduotuvėj prie kasos perpus mokėdavom, dabar, aišku, taip nebedarom, bet vis tiek nosies į viens kito piniginę nekišam. Ir viskas ok., jokių priekaištų dėl nupirktų knygų ar panašių daiktų...

Pilnai sutinku su Bite Maja. Manau kiekvienas uždirba savo pinigus ir tvarko juos pats. Manau, kad tiek vyras tiek moteris turi turėti savo "rezervą" visokiem niekalam . Nėr čia ko į kito kišenę žvalgytis. Bet beabejo abiem reikia nusistatyti prioritetus: mokesčiai, maistas, vaikai... O kas jau lieka - kiekvienas leidžia savo nuožiūra .

Tai tam ir gyvena du zmones seimoj, kad abu duotu geriausias savo savybes i bendra katila.