Birzelio 4 d. as ir mano sesuo su savo

einam pasivaiksciot, bet po kiek laiko man pradeda maust nugaryte ir mes grystam namo. Namie pradeda kietet pilvukas vis dazniau ir dazniau, pradedu nerimauti ar cia saremiai ar dar ne

bet pajuntu kas kart vis stipresni maudima ir nusprendziau, kad jau laikas i ligonine ruostis. Tai gi nusiprausiu, pavalgau ir su maisais vyras veza i ligonine
Apie 17 val mes jau stovim prie ligonines duru truputi neramu o kas gi bus toliau?
Daktare patikrina kakleli, o jis jau atsidares 4 cm tik dar neissilygines tai va tai ir likau ligoninej per nakti. Ryte apie 6 val. pabundu nuo ne dideliu saremiu skausmeliu

dar galiu net gi skaityt zurnala. Papusryciauju, susitvarkau ir laukiu kas gi cia bus toliau. 12 val kaklelis jau atsidares 9 cm ir issitiesines viskas vyksta

Vyras jau su manim, "papuostas" gimdymui ir laukiu nu gi kada prasides tie didieji skausmai, nes man dar ir juokas ima nuo tokiu skausmu. Bet po poros val
prasideda rimtesni laukti skausmai. Vyras jau duoda savo ranka suspaust ir net ikast

Apie 15 val. lipu ant stalo ir prasideda gimdymas: kvepavimas, masazai, stumimas, kirpimas ir isgirstu verksma, kurio niekad gyvenime nepamirsiu

.Tas naujas verksmas pasveikino pasauli ir gime sio didelio pasaulio dar viena mazyte dalele.
Vyras didvyriskai nukirpo vikstele ir mano mazyle padejo ant pilvo. Pajutau toki jauduli, kokio gyvenime nebuvau pajutus: si mazyle musu meiles ir dziaugsmo vaisius nuo siol ji tik musu....