Viskas prasidėjo antradienį, sėdėdama nėštukių pokalbiuose supratau, kad visą popietę mano pilvo gyventojas labai silpnai baksnoja... o buvau pripratusi prie intensyvaus šonkaulių masažo. Sunerimau, paskambinau gydytojui, sako važiuok, reikia žiūrėti. Na reikia tai reikia, neėmiau jokių daiktų.. važiavau užsirašyti tonus, tikėjausi grįžti. Apžiūrėjo mane, paklausė... sako nieko blogo ir.. supakavo, bandžiau visaip namo prašytis, bet kažko daktarai tik juokavo ir nebuvo linkę derėtis. Taigis apsigyvenom mes Antakalnį trečiam aukšte ir laukėm ryto, su viltim važiuoti namo.. turėjau dar laiko iki vasario 2. Tačiau ryte padarius echoskopiją nustatė, kad mano Joriukui nėra kur plaukioti, mažai vandenų ir reikia gimdyti. Aš kaip dėjau žliumbt ir vyrui skambint, o tas sako šitaip zyzei, kad gimdyt nori, tai ko dabar žliumbi. Taigi, nusprendžiau vietoj ašarų pradėt džiaugtis. Pakrapštė mane kelis kartus, davė nakčiai žvakutę ir sako laukiam sąrėmių... laukiam tai laukiam.. Penktadienį pradėjo mausti.. prieš 12 jau pradėjau skaičiuoti trumpučius, bet gana reguliarius sąrėmius ir vis bijojau, kad nepraeitų (na paruošiamieji mane jau tris savaites kankino). Gavau pietus ir nežinojau galiu aš valgyti ar ne.. bet kol sesutė sužinojo ar galiu, tai aš jau buvau viską sutvarkius Nusprendžiau, kad prieš visą veiksmą reikia pasistiprinti. Apie 14 val. supratau, kad jau tikrai vyksta ir paskambinau vyrui, kad atvažiuotų... o aš vis vaikščiojau po palatą ir sąrėmiavau, bet vis galėjau šypsotis, žodžiu nebuvo blogai. Apie 16 val. jau supratu, kad reikėtų paskambinti savo gydytojui... paskambinau ir sakau, kad jau norisi keiktis kuo toliau, tuo dažniau.. sako jei jau taip, tai atvažiuoju. Atvažiavo, pažiūrėjo ir sako keliaujam į gimdyklą.. o aš sakau.. daktare epidūro.. sako gal nereikia... aš sakau reikia... sako gal nereikia, antras vaikas, greit pagimdysi na jis toks natūralistas, na žodžiu pamatė mano snukelio išraišką ir sako, jei jau taip nori, tai gerai. Na aš tada pakylėta, kad jau suderėjom dėl to epidūro nustraksėjau į dušą (na prieš tai tuos nemalonius reikaliukus sutvarkė), prausiuos ir galvoju, kaip čia gerai viskas vyksta, visi su nuotaika, skausmas pakenčiamas, lelių tuoj turėsiu Visa švari ir pasiruošus šiek tiek po 17val. stovėjau prie gimdyklos durų... sako reik laukt kol patvarkysim, nespėjam, nes labai daug gimdo. Prajuokino mane kažkodėl tas prašymas palaukt... galvoju, jei jau vaikas lįstų irgi laukt paprašytų Palaukėm, įleido, o aš jau jaučiu kad labai jau to epidūro noriu ir baimė dideliausia, kad nespės man jo padaryti, jau mintyse sudėliojau situaciją, kaip maniškis daktariukas užsimena tom akušerkom, kad neskubėti.. na čia jau paranoja pasireiškė... Ir nubėgo man vandenys... iš kart po to sąrėmiai pasidarė ohoho.. aš jau prisiminiau savo pirmą komplikuotą, skatintą gimdymą be epidūro Ir tada aš jau neprašiau, o reikalavau epidūro ir prie durų pamačiau anesteziologę Gavau tą stebuklą ir prasidėjo lafa.. guliu, su vyru pliurpiam, forumietėm vasarinukėm smsus siuntinėju, o aparatas rodo kaip skausmingai sąrėmiauju Žodžiu nuobodu nebuvo. Dar draugė paskambino api 20val. kalusia ar gali atvaryt, spėsiu? Aš patikinau kad tikrai spės, nes čia man visai gerai laikas stumiasi ir aš niekur neskubu Pusę devynių atėjo daktariukas kaklelio žiūrėti.. žiūri abu su akušerka ir sako.. nėra aš jau nerimaut pradedu.. ko ten nėra, vaikas turi būt, pilvas tai pūpso klausiu ko nėra? kaklelio... pilnas atsidarymas... pabandom stumt... O aš galvoju, jezaus kai nenoriu... dabar jau skaudės, o man čia taip gerai gulisi, sakau gal dar nereikia, o jis vis tiek pabandom. Nu ką, galvoju anksčiau ar vėliau reiks stumt, bandom... stumiu... neskauda, sako eina gerai, bandom dar... tada jau susizgribau, kad tėtis leliūzo tai už durų visą veiksmą pražiopsos... Susiorganizavau greitai tėtį, o tas nesupranta kas vyksta... na žmogus po pirmo gimdymo laukė mano kančių ir riksmų, bent jau kokias šešias valandas, o čia aš lovoj pasivoliojus pora valandėlių stumt sugalvojau Na žodžiu visi savo vietose, stumiu toliau, sąrėmis baigiasi, o daktariukas sako tavo sesuo atvažiavo, įleist? Vyras į mane dideliom akim žiūri, aš sesers tai neturiu.. ir pati akimirką nesuvokiau kokia sesuo... kol dingtelėjo.. taigis draugė skambino, klausė ar spės.. Sakau leiskit, jau nuo seniau buvo nuspręsta, kad krikšto mama bus, kartu testą darėm... likimas matyt norėjo, kad ji pamatytų kaip vaikis į pasaulį ateina... Uždėjo ji savo šaltas iš lauko rankas man ant kaktos, taip gerai buvo... jaučiaus tokia stipri... dar pora kartų pastūmiau ir pamačiau kaip mano Joriukas paliko savo mamos namuką. Tada verkiau iš laimės, laikiau jį ant savęs ir verkiau... nustojo pulsuoti virkštelė, tėtis ją nukirpo, paspaudus pilvą gimė placenta (labai norėjau ją pamatyti, nes po savo pirmojo gimdymo, nemačiau ir apskritai daug ko nepamenu). Prasidėjo įprastiniai svėrimai, matavimai... gulėjau ir supratau, kad ir stumiant man neskaudėjo ir vyras sakė... negaliu patikėt, kad taip greit ir lengvai. Gulėjau ant to stalo ir kartojau... man neskaudėjo ir net nekirpo.. vieną mažą įdrėskimą sukabino vienu siūliuku, ryte jau sėdėjau
Po to sekė bemiegė žiūrėjimo į lubas naktis... jis jau atėjo, taip labai lauktas ir prašytas buvau be galo laiminga...

Smagu,kad jum viskas taip greitai ir lengvai praėjo Aukit sveiki ir protingi

didžiausi sveikinimai mažyliui ie mamytei
Ypatingai šilta gimdymo istorija!

stiprybes ir graziu akimirku!!!
kad visoms taip lengva butu

+333+, labai panasios musu istorijos As irgi dziaugiuosi, kad epiduros prisiprasiau...gulejau ir zvengiau visa gimdyma...po tokiu prisiminimu, kad ir 10 gimdyti galeciau
Busimos mamytes, jei duoda nuskausminamuju, tai ir imkit...nebukit didvyres
+333+ ir Joriukui, geriausios kloties

Kaip gražu skaityt tokias istorijas . Sveikinimai jums dideliausi .
Aš taip pat gimdžiau su epidūru , ir sakiau kiek dar gimdysiu- visus kartus taip pat

Labai grazu ir svarbiausia ikvepia drasos

Joriuko atejimo istorija

Sveikinu Tikrai graži istorija
ir aš nemačiau savo placentos, tai per antrą gimdymą labai norėčiau pamatyt
o man po gimdymo sekė žūrėjimo į vaikutį, o ne į lubas naktis

Labai smagu, kad jums patiko mūsų istorija nekokia aš rašytoja.. kaip mokėjau taip surašiau ačiū


Na mano Joriuką iš manęs nakčiai paėmė... taip kad šešias valandas buvau be jo.. nes po epidūro tiek laiko negalėjau atsistoti... ir liepė miegoti

supratau

Smagu kad taip viskas šauniai pavyko. Retai tokių gerų istorijų paskaitysi.

gražu

linkiu tokio pat lengvo auginimo

Grazu Aukit diduciai

Šaunus gimdymas O kad ir mums visoms toks....
Didelės jums sėkmės

Smagu ,kad viskas lengvai praėjo ir neskaudėjo
turbūt dabar ir trečią nepabijosi gimdyt
sėkmės augant Joriukiui ir kantrybės tėveliams

Tiesiog fantastiska istorija Saunuoliai

Išties malonu skaityti, taip norėtūsi kad visoms ir visada tokie gimdymai būtų
Sėkmės aukit didučiai ir sveikučiai

Sveikinu
Baltai pavydziu...tokio lengvo vaikelio atejimo ...

labai smagi istorija
o aš be epidūro visus pagimdžiau ir nenumiriau
daug ramių naktelių mamytei o sūneliui-daug gardaus mamos pienelio.aukite linksmi ir sveikutėliai

Džiugu, kad viskas taip pakanpakami ramiai ir sėmingai.
Sėkmės Jūsų šeimynėlėi.

Ačiū visoms už linkėjimus


Aš vieną be epidūro, o kitą su ir nematau prasmės kankintis pasitikau savo Jorį sveiku protu... nenusikamavus ir be padėkų dievui kad viskas baigėsi, tiesiog džiaugiausi tuo kas vyksta ir tai nuostabu labai džiaugiuosi, kad yra toks gimdymo palengvinimas

sveikinimai

kiekvienas renkasi lengvesni kelia i gyvenima,todėl ne tik Joriukui,bet ir visai jūsų šeimynai linkime viso ko geriausio.

Saunuole Visoms linkiu tolio gimdymo Aukit sveikuciai ir diduciai, ir kad nepritruktumet pienelio

Sveika,

čia aš. Perskaičiau pagaliau tavo istoriją, Nugi linksma visai istorija. Palinkėčiau viso ko geriausio, bet žinai kad visada to linkėjau ir linkiu.
Aš irgi savo parašiau. Na, mano truputį liūdnesnė. Paskaityk kai turėsi laiko.
Iki rytojaus

Linksma istorija...skaičiau ir su nerimu laukiau pabaigos- šaunu, kad viskas greitai ir gerai pasibaigė

Kad tokių istorijų dagiau būtų labai optimistiškai nuteikia


Aš ir nemtyčiau prasmės kankintis, jei būtų tą epidiurą suspėję padaryti. Deja kartais būna per vėlu...

Gražiai nupasakota. Taip lengva