Kaip žinia, dalis forumiečių lanko vaikučius vaikų namuose - kas labai mane jaudina ir žavi. Bandau save nuteikti tokiam žingsniui ir noriu paklausti:
1) ar netraumuojami vaikai, jei ilgai ( ar išvis nesulauks ) tos pačios, vienąkart juos aplankusios "tetos";
2) gal patartumėte, kaip elgtis, ką kalbėti su tokiais vaikais, kad abi pusės - tiek lankytojos, tiek vaikučiai -patirtų daugiau teigiamų emocijų, o ne gautųsi atvirkštinis efektas.
3) kaip nugalėti baimę ir bejėgiškumą, kuris greičiausia apimtų, išgirdus vaiką, vadinant mane mama.
Labai lauksiu Jūsų komentarų šia tema. O gal galėtumėte nurodyti tinkamos literatūros "pasikaustymui".
Iš anksto dėkoju.

manau, kad butu labai grazu, jei susikooperuotu kelios mamos, nupirktu saldainiu ar sausainiu ir nueitu aplankyti vaiku. jei organizuosite - mielu noru prisidesiu

Sveika, MARI4, yra atskiroje temoje "Paremkime vaikus" konkrečiai aptariami vaikučių lankymai, tariamasi dėl dovanėlių - ten ir galima susiderinti su einančiom mamytėm ir nemamytėm- PAČIOM ŠAUNIAUSIOM -moterytėm.
Aš tik labai norėjau, kad man kas nors pagelbėtų pasiruošti tokiam žingsniui morališkai, atsakytų į pateiktus klausimus, nurodytų kur aš pati galiu ką nors pasiskaityti tuo klausimu. Aš vaikų klausimams esu perdėtai jautri. Lygioj vietoj bliaunu ir visų be galo gailiuosi.
Tikėjausi, ( ir tikiuosi ) kad gausiu patarimų iš psichologės...
Ir dar tikiuosi, kad pabendrausim su Tavim, MARI4 a/m temoje. Iki.

Balanada, manau, kad nelabai tie vaikuciai mus atsimena. Pas vyresnius tik pora kartu buvom, pas mazuosius tik tris. Ir palyginti retai einam, turbut net karta i menesi neiseina nueit ir pabunam koki pusvalanduka vienoj grupej. Kazkaip nemanau, kad mus atsimena, net aukletojos nepamena turbut...
Su maziausiais ne ka ten ir pakalbesi, tiesiog panesiojam, pazaidziam...
O per tuos penkis kartus kiek buvom, man rodos nei vienos mama nepavadino. Mes tiesiog nepazistamos tetos su maisu skanestu buvom ir tiek. Taciau viena karta ant ranku paemus neiseina taip lengvai vaikiuku atgal i lovyte padet ar ant zemes pastatyt, ir aisku sunkiausia, kai net maziausieji glaudziasi ant ranku paimti.
Kadangi vaiku dar neturiu, tai turbut ne taip jautriai reaguoju i siuos apsilankymus, bet paskutini karta tikrai nesinorejo iseiti ir vieno mazylio atgal i lovyte padeti Nakti po apsilankymo visada sapnuoju vaikiukus

as tik manau, kad geriausia ne sausainius ar saldainius nesti..o kas vaikams sveika..vaisiai, vitaminai..desra.. nzn...juos juk prastai maitina..
as irgi kaupiuosi tokiam zingsniui.. bijau tu paciu dalyku.. turiu mazyti kudikeli.. ir kai matau kiek daug jam reikia demesio istisa diena.. istisa diena jis nori buti ant ranku.. kiek daug jam reikia meiles.. ir kokia ypatinga esu as - mama..kad ir kaip ji myli artimieji.. kaip jis manes laukia..nors jam tik 3 menesiai.. ir kaip jis sypsosi mane pamates.. plysta sirdis pamascius apie vaikiukus be tevu.. kaip jiems ju reikia.. irgi bijau to ka pamatysiu ir ka po to jausiu.. masciau ar vizaitai jiems padeda ar pakenkia.. kad nebutu vilties kad pasiims jau ji.. o kita vertus..jei niekas neina gal dar skaudziau.. nors trumpam panesiot ir duot meiles.. irgi gimus vaikeliui ir kai auginu viena.. labai sujautrejau. norisi myleti vaikucius ir juos saugoti

ot tai sveikas daiktas
jeigu nešat, gal geriau ilgalaikius daiktus -- rūbelius, žaislus, knygas? saldainiais vaikai irgi džiaugsis,bet labai trumpai.