Kiek dėl kokių nors priežasčių jums teko palikti vaiką kitų artimųjų (auklės, vyro, senelių ir t.t.) priežiūrai?
Aš penkioms dienoms auklei buvau palikusi vyresnėlę, kai gimdžiau antrąją ir abi kažkada 5 dienoms palikau, kai norėjau truputį pakeliaut po užsienį  :, na, dar dabar vyresnėlei mokyklinės atostogos, tai ji bus 5 dienas pas tėtį, o man ir jos sesei jau vakar be jos buvo taip sunku :-/
O mano draugė išvyko bent pusmečiui uždarbiauti į užsienį, palikusi vyrui 2 vaikus (6m. ir 2.5m.), sunkūs tokie išsiskyrimai  :-/, nežinau, kiek ilgiausiai galėčiau ištvert jų nematydama  

 Nežinau, ar galėčiau išbūti be vaikų, ypač be jaunylės, bent trejetą parų. Šiandien 4-ta diena, kai anksti rytą dukrą išvežu pas senelius, o tik vėlai vėlai vakare ją pasiimam. Ir taip bus dar 2 dienos. Žinau, kad jai ten labai gera, bet man čiuožia stogas, kai nuvežus reikia išeit. Bet yra kaip yra. Žinau, kad taip reikia, kad taip geriau ir man, ir jai,ir seneliams.

pirmasis mano išsiskyrimas buvo su pirmuoju sūneliu. jam buvo tik 6 mėn, kai mane paguldė į ligoninę su apendiksu. tai 2 paras žliumbiau :'(. liūdna buvo ir dėl to, kad daugiau negalėjau pati maitinti. antras mūsų išsiskyrimas buvo pernai vasarą: išleidau į kaimas su močiute. vyreliui išūžiau visas ausis po poros dienų: pasiimkim vaiką . trečias - šią vasarą, kai gimdžiau, nes ligoninėje prabuvom 2 savaites su mažuoju. tai vyras pats nulėkė pasiimti po savaites, nes namuose vienam nesmagu buvo. neišsivaizduoju, kaip palieka pusei metų ir daugiau. taip nėr čia ko dyvytis - truktų pinigėlių ir važiuotum, kad išmaitinti lėliukus savo. gėriau, kad tai nenutiktų niekam

Per 8 mano sunaus menesius tik viena karta jis buvo paliktas seneliams 8 valandoms, nes mes su vyru dalyvavom vestuvese....Na, nepasakyciau, kad man buvo neramu- tiesiog pasitikejau anyta, gal kiek neiprasta be vaiko ir tiek....O vaikui buvo didelis skirtumas- visas 8 val nemiegojo [img]http://smilies.sofrayt.com/%5E/4/eek2.gif[/img] tik ziurejo kur papuole ir dejavo....Nemanau, kad dabartine situacija gera- vaikas laaabai prisirises prie manes, su niekuo nebuna, o daugiau ir seneliai jo nepasilieka, nes bijo vaiko......,o kartais taip noretusi bent dienele kartu su vyru pabuti, nes dabar apart pampersu nieko nematau... [img]http://smilies.sofrayt.com/%5E/q/rotz.gif[/img]

O aš per 8 savo mergiotės mėnesius, palikdavau saviškę tik vyrui ir tai max-4 valandoms. Tiesiog neturiu aš jos kam palikti, visur su savim tampaus. Be to vis dar esu pagrindinis jos maisto šaltinis. Gal ir negerai taip, bet kitos išeities nėra. Kraupstu vien nuo minties, kas bus, kai po poros mėnesių teks eiti į darbą ir palikti mažę kokiai auklei ar vest į lopšelį. Turbūt abiems prireiks psichologo pagalbos. Bent jau mamašai-tai tikrai...

[smiley=flowerface.gif]Vobla,as jau 2.5metu savo vyruka visur tampausi,pas stomatologe,i kirpykla,Gal kokius penkis kartus buvau  [smiley=jumpnbaby.gif]palikus,ten kokie Kalediniai baliai,gimtadieniai kavinese,tai nesivesi gi,o siaip tai visos kavines,parduotuves ir t.t....kartu.Nu stogas vaziuoja! [smiley=pray.gif] [smiley=pray.gif] [smiley=pray.gif]!!!Dabar jau 3savaites sestadieniais palieku pas mociute ir varom [smiley=auto.gif] su vyru,kaip nuo grandines nutruke! [smiley=bud.gif]

pirma karta ilgeliau isleidau  savo vaikinuka metu laiko visai dienai su teciu pas senelius, kai reikejo ruostis egzaminams, o sia vasara 1.4 meto nujunkymo proga buvom palike  [smiley=jumpnbaby.gif] anytai nepilnai savaitei, ir turiu pasakyti visai smagu pabuti atskirai

Pirmą kartą mažių buvau palikus vienai parai (taip ilgai, atrodė) pas mamą (draugės vestuvės kitam Lietuvos gale buvo) ir tada dar maitinau (10 mėnesių vyrukas buvo). Vaje, kaip sunku buvo. Ir pieną pirmą sykį nusitraukti teko, iki tol to neteko daryti.
O prieš savaitę 5 parom buvau vėl gi palikus mamai, egzaminui ruošiaus ir darbą derinau.
Nežinau, neįpratus aš. Stogas jau sekančią dieną pradėjo važiuot be vaiko, ką jau bekalbėt apie kitas likusias.
Negaliu, tiksliau nebemoku, gyvent be savo vaiko!

Pirma karta mociutei palikom kai jam buvo kokie 4men.,nes buvo jubiliejus ir ji svente gamtoje.
Dabar kai gime mazoji,didiji palieku dazniau.Tik kad jis baisei niekur nenori vaziuoti,o ir as pasigendu to murmejimo,triuksmo,bucinio einant gulti ir rytinio labas rytas.

Pirma karta palikau savo maziu kai jam buvo dar tik 1 savaite praejus. lekiau iki pakaitu porai valandu. o tas pora valandu sedejau kaip ant adatu, parlekiau namo visa uzdusus visa kele begau o grizus maziu radau sau ramiai mieganti
na dabar keliom valandom iseinu ramiai.

Maniskiui uz poros dienu bus 21 menuo. Ilgiausiai esu palikusi gal kokiom 8 valandom, bet jau vakare, tai dali to laiko (gal ir kokias 4 val. ar daugiau) jis miegojo jau.

Beveik niekada nepaliekam savo maziuko vieno be musu,
man taip ramiau
bet teko Nes viresnelei oreravo angina,buvo klaiku del operacijos (ji buvo su komplikacijom ),bet nemaziau ir delto kad mazius liko vienas (cia aisku be manes ,nes namuos buvo tetis pode,ir mazius)
o jam tada buvo 2 metukai, tai vienintele naktis kuria praleidom ne kartu.jam greit bus 4 m.
Keistos tos mamos ,ar ne?Atrodo be ju tai jau bus blogai

ilgiausiai nemaciau dukros tai komandiruoten reikejo , jai tada 5m buvo, liko su teciu, o manes beveik 10d nebuvo

o mes su vaikuciu kas antra savaite issiskiriam savaitgaliui. labai jo pasiilgstu

niekada nebuvau palikusi ir tikriausiai nepalikciau niekam, isskyrus vyra, bent jau dabar nes niekuo nepasitikiu

Man irgi sunku su mazyle skirtis...niekuo nepasitikiu,isskyrus vyra...o tas gi daugiau nei dvi valandas neistveria...tai tik ekstra atvejais palieku su juo-kai einu i kirpykla,masazus ar panasiai...
manoji taip pripratusi prie manes,kad net sunku isivaizduoti su svetimais zmonemis...ant svetimu ranku min 10 min neverkia,o po to prasosi pas mane...jai dabar 6.5men...nezinau kaip bus toliau...bet juk reikia kazka daryti...juk ne visa gyvenima su manimi tik bus...labai sunku su ja ilgam skirtis,o ir neiseina,nes maitinu dar pati...taciau pas mane uz menesiuko jau bus vasara...o vakare noretusi nors trumpam kur nors su vyru pasprukti...be to bobutes zada pas mus atvaziuoti...ir jos nores pasidziaugti anukele...o palikti kitiems neisein??? Ka pasiulytumete daryti??? gal aukle reikia imti ,kad palaipsniui priprastu prie kitu???

Pernai su maze 2 men. gulejau ligonineje 3 sav. Neileido dickes, paskui Vilniuje atsidurem. Tai gavosi taip, kad vyresniosios nemaciau 3 savaites. O i mano palata dar pagulde tokia grazuole manosios amziaus, tai lydziausi, kaip pasiilgusi buvau savosios. Grizau, ir toks momentas susitikimo buvo, kaip filmo "Asmens sargybinis" finale: lekiam viena prie kitos, apsikabinam ir verkiam. Aplinkiniai irgi. Miegojau kelias naktis su ja, o ne su vyru Viska puoliau pirkti: papuosaliukus, niekiukus... Paskui viskas normos ribose pasidare.

na mums tai neteko ilgesniam laikui palikti niekur max 2 dienas buvo pas senelius ... aisku nuo pusantru metu eina i darzeli is pradzu buvo sunku bet manau man buvo sunkiau nei paciam vaikui....o pati pirma karta palikom kokiom 4 val. kai jai buvo 4 menesiai.... siaip dazniausiai pasilkdavo su mano broliu kai reikdavo iseiti kur nors i baliukus ar pan. kartais pabudavo pas senelius siaip ji is tu vaiku kurie lengvai pasilieka su svetimais zmonemis taip kad problemu nebudavo....bet visada kokiam laikui bepaliktum vaika jo pasiilgsti atrodo kad kazko truksta...
dabar arteja toks didesnis issiskyrimas kai gimdysiu antraji bet bus su teciu taip kad esu daugiau maziau rami bet speju kad pasiilgsiu labai....

mes ilgiausiai, tai tikriausiai savaitgaliui. penktadieni vakare paliekame ir sekmadieni pasiimame, kadangi mamyte teises studente, tai vazineja i paskaitas savaitgaliais.dziugu, kad galime palikti seneliams lepuneli, tada bent pasiilsime su tetuku ir galime siek tiek laiko skirti sau, romantikai.

per 8 menesius buvo 2 issiskyrimai. vienas 3 valandas, kai pries kaledas ejau dovanyciu pirkti ir kitas nakti 4 valandom. tada islekiau i ligonine su guzu krutyje. tas antras issiskyrimas buvo labai sunkus. verkiau visa laika nes zinojau, kad ji kelsis nakti, o mamytes nera kodel mamai taip sunku atsiskirti nuo savo leliuko ? nors ir pasitikiu teveliu, bet visviena kazkaip sunku

Pirmą kartą palikau savo kūdikį kai jam buvo koks mėnuo laiko- varėm su vyru i spektaklį operos ir baleto teatre. Ne todėl kad norėjom, o todėl kad reikėjo- na ten jo kažoks kolektyvas būtinai kvietė. Tai durniausia buvo tai, kad teko melžtis pieną moterų tualete prie kriauklės per pertrauką, nes nebeištvėriau skausmo krūtinėj...Perskaičius šią temą kaip tik prisiminiau moterų žvilgsnius ten
Skirtis visada sunku, bet jau ką padarysi...svarbiausia- palikti patikimose rankose...Atsimenu kai palikau draugei padabot- tai viskas čiki, o kai vyrui- laukė prie lango visas piktas, ko čia taip ilgai valkiojuos

Kuomet mano mergytei buvo 2,5 metukų, mamytei labai reikėjo užsidirbti pinigėlių(studijuoju ir tuomet dar mokėjau už mokslą). Kadangi išeities neturėjau, tai išlekiau į Ameriką pinigų ieškoti. Savo mažutę palikau keturiems mėnesiams. Turbūt nereikia aiškinti, ką jaučiau būdama toli. Telefonu kalbėti negalėdavau, nes iškart pradėdavau verkti(mažylė dėl to labai jau nervuodavosi).Žodžiu, baisu, ir niekam to nelinkėčiau. Beje, daugiau niekur nebevažiuoju

Man uzteko ir savaites nematyti savo zuikelio. Turejau atsigulti i ligonine, o mazylis pasiliko su seneliais ir teveliu. Tai taip ligoninei verkiau, buvo baisu Gryzusi namo tiek uzniurkinau savo vaika, kad tas jau begdavo nuo manes

Nu nežinau nežinau Aš tai, matyt, labiau iš tų mamų-"monstrų", kaip čia buvo kažkurioje temoje apibūdinta. Išėjau dirbti, kai vaikui buvo 5 mėn., nes buvau jau užsisėdėįusi namuose iki pykinimo. Kai vaikui buvo kiek daugiau nei metai, išleidau su tėčiu į pajūrį atostogauti (savaitei) Ir buvau labai patenkinta, kad galiu nuo jų abiejų pailsėti. Dabar kasmet irgi atostogaujam atskirai, Taigi per metus išsiskiriu su vaiku maždaug dviem savaitėm. Būna "večnyj kaif"

Man tai pavydėti toms kurios gali savo mažuosius "rankinukus " palikti.
aštai savųjų niekur nepalieku, didčkis į sijoną isikibęs vaikšto, su mama geriausia. Tai viena laimė darželis, tai tada nors biški atsipūsti galiu.

Palikti keliom valandom tekdavo gal nuo 1men, man tai nebūdavo skausminga. Ir dabar (2.7m) paliekam savaitgaliui seneliams.Bet kai va reikėjo palikti savaitei (sesija buvo) 1 metų sūnų, tai tą dieną raudojau gal kokius 3 kartus vien nuo minties, kad išvažiuoju, ir dar atsisveikindama vėl apsiraudojau Atrodė, kad širdį iš krūtinės kas plėštų, o ašaros pačios riedėjo.
Kiekviną dieną susiskambindavau su vyru, papasakodavo kaip diena praėjo, o kai davė su vaiku pakalbėti, tai apsižliumbiau mieste, trulikų stotelėj. Žmonės nežinau ką pagalvojo.
Nesenai klausiau vyro, ar išleistų mane į Airiją su vaiku, tai sakė tikrai ne , važiuok viena. O aš pasakiau, kad širdies Lietuvoj negaliu palikti.
Tikriausiai tos mamos kurios išvažiuoja ir nemato pusmetį ar metus kaip auga jų vaikai žiauriai kenčia. Aš taip negalėčiau... Aš geriau Lietuvoj praščiau gyvenčiau bet su vaiku.

esu palikusi vos valandai ar kol nulekiu iki pardes ir taip palieku tik tada kai ji miega nes tada man ramiau ir taip palieku tis sesei arba vyrui nes daugiu niekam nepatikiu nes nezinai kas gali nutikti kol taves nebus salia

Mano vyresnėlis jau nuo 2,5 metų su mano tėvais kaime ilsisi, būna po 2-3 savaites nematau, tik per telefoną šnekamės. Bet žinau kad jam ten labai patinka, ir nesuku sau galvos. O už poros metelių ateis ir mažiuko eilė

O ilgam išvažiuot į užsienį ir palikti vaikus - tai irgi

as savo leliu ilgiausiai buvau palikus dviem dienoms tevams.
taciau po savaites ketinu isvaziuot i uzsieni, tai nematysiu vaiko 4 menesius.
man tai kol kas dar nesuvokiama, neisivaizduoju, kaip reikes taip ilgai istverti. juk maziukui dar tik 1m 2men, kai grysiu bus 1m 6 men.

Gal gali papasakoti, kaip sekėsi pirmą kartą palikti tokiam laikui pas senelius? Ar iki to laiko jis buvo taip, kad ne su tavimi praleistų naktį?
Man tai aktualu, nes vasarą saviškį turėsiu trims savaitėms palikt pas senelius (išvažiuosiu į kursus), o iki šiol jis nėra nė sykio nakvojęs be manęs.

Keliom valandom dažnai palieku - paskaitos visgi..... Bet kartą visai dienai buvau palikus trijų mėnesių.... ajajai kaip buvo ilgu

ausravait30
Man su 2 menesiu suneliu teko issiskirti kai mane pagulde i ligonine operuoti desines kruties. Mat, jau buvo uzpuoles infekcinis mastitas. Pirma diena skambinau vyrui kas puse valandos isgirsti savo sunelio balselio. Taciau jis dazniausiai miegodavo arba visai neciauskedavo. Tos penkios dienos ligonineje man atrode kaip penki menesiai. Maitinti kudikelio jau negalejau, nors pienelio dar turejau. Kiekviena karta ispildama pieneli i kriaukle vis galvodavau apie suneli ir verkdavau. Buvau be galo laiminga sugrizusi namo ir paemusi savo suneli ant ranku.

savo vaikus ilgiausiai budavau palikusi vienai dienai pas anyta, bet pernai teko palikti Palangoje (sanatorijoje) 18 dienu ir savaitei sokiu stovykloje. Skambindavau i diena po kelis kartus ir klausdavau kaip jauciasi.Sanatorijoje vakarais verkdavo, o stovykloje patiko nes nebudavo kada nobodziauti

mano berniukui tuoj 6 men, tai as ilgiausiai be jo buvau 4val su nuvaziavimu ir grizimu- kirpykloje. tada ziurejo mano mama. siaip viena karta vyras norejo pasigerinti ir tipo isleido savaitgalio vakara su draugem praleisti, bet dar buvau nespejus nuvaziuoti, o jau skambino, kad grizciau, nes vaikas klyke, o jis nesugebejo nuraminti. griztu- vaikas juokiasi sau kaip niekur nieko. reikejo man nekreipti demesio, bet negalejau.. arteja rugsejis, man baigsis akademines, teks auklei palikinet vaika, neisivaizduoju, kaip tai bus... nors esu ne is tu kur megsta namie sedet, bet dabar jau pripratau. pirma menesi atrode ziauru, kaip belaisve jauciausi.

Na as tai pirmiausia neturiu kam palikti
Bet jei palieku teciui net porai valandu, jau kazkaip neramu, mintys vien tik apie zirniuka Na negaliu as darbe jo buti

Man tenka savo vaikus palikti ilgam, savaitei ar dviem bet niekaip negaliu to isvengti

Ilgiausiai savo lelyte buvau palikus savaitei,kai turejau del reikalu isskristi i LT. Ji liko su savo teciu,bet vistiek sirdi visa savaite skaudejo.per diena koki simta kartu skambindavau namo... daugiau taip nebedarysiu,sunku man ,kai jos nera salia.

kaimynystej gyvena kita Lietuviu seima,tai jie,taupymo sumetimais ,isskraidino savo dukra i LT pas senelius nu niekaip negaliu pateisint pinigu taupymo vaiko saskaita man tai ziauru...

as ilgiausiai buvau palikusi 5-6 dienom, kai dar mazius buvo visai kudikelis - laikiau sesijos egzus

dabar palieku kai suserga, tai gaunasi kad 5 dienom, bet jau issiskiriam labai sunkiai su asarom ir liudesys paskui dar vaika kamuoja pora dienu, ir laukimas pastovus stovejimai prie langu

as tureciau isvaziuoti i penkiu dienu kelione. darbo reikalais, bet vis dar abejoju... juks kudikelis dar toks mazas, jam bus tik keturi menesiukai. dar neapsisprendziau, nes maitinu tik savo pienuku. na, nebent prikaupti pienuko atsargu, taciau motiniskos silumos ir svelnumo saldiklyje neuzasdysi

na tau tikrai reik pamastyti nes tikrai sunku kai pati pamaitini, o pienuka reiks irper tas 5 dienas nusitraukineti juk

bet toks gyvenimas

As pora kartu buvau vyresnele palikusi porai dienu. Nu man sirdis plysta, negaliu as ir viskas...geriau niekur neisiu, bet vaiku nepaliksiu Nu bet reikia kazkaip ir apie save pagalvoti

sveikos,beveik visų mamų pasisakymai-juokai sveikinu,kad yra noro,ir randate galimybių auginti vaikučius.
kaiminystėje auga mergytė ,kaip mano pagrandukas,3 m katik atšventė.ja motina paliko 8mėn savo mamai-nu močiutei-.tai per daugiau kaip 2 metus buvo gryžusi i namus iš airijos 3 kartus netokia ir pasiilgusi gryžta,kaip,man atrodo,derėtų,bet baisiausia,kad mergytė jos neatpažysta,nuolatos verkia,net naktim neužmiega iš baimės,kad teta kokia tais čiupinėja,bučiuoja.vaikas tiesiog bijo mamos.dar liūdniau,mačiau iš pažystamų gyvenimo.kol jaunėlė dukra buvo 2,6m mama ketino pauždarbiauti saugiai palikdama su seneliais ir 12m vyresnėle.manė,per maža,nieko neatsitiks,nepasiilgs...po 6mėn gryžo,tai vaikas buvo šoko ištiktas,be perstojo netarė jokio kito žodžio tik ,, mama,,,jai nusisukus-verksmai iki ašarų ir nukritimo,o apie išėjima i kita kambarį ar iš namų-neverta nė pasakoti kaip gaila buvo tos mergytės,vėliau kreiptis teko i gydytojus.kiek žinau,po 3mėn truko adaptacija, kol gryžo viskas i vėžes.
nepritariu tėvams,kurie savo vaikus mažutėlius palieka.paprastai,seneliai nebepajėgia normaliai auklėti-arba leidžia absoliut viską,arba atvirkščiai,nuolat drausmina,reikalauja nesuvokiamų dalykų,kaip ,antai,niekada nesijungti kompiuterio,kai tėvai gryš-daryk ka nori ...mano draugė išvyko i užsieni palikusi 2 paauglius.močiutei jau 72m nu nebepasakosiu,kaip vaikai gulti eina 21val.sulaukia babos knarkimo,ir tada tyliai žiūri telika ,kompa,o kai kada net pamokas ruošia s l a p t a. :šeima turi savo tradicijas,auklėjimo principus,tėvai turi rodyti vaikams besalyginę meilę,atsidavimą,suteikti savo vaikams saugumo pojutį,prižiūrėti juos ir auklėti atsakingai.juk vaikas -ne daiktas,nusibodo ,ir išmeti.vaikai patiria įvairių moralinių,psichologinių traumų augdami be tėvų ar be vieno iš jų.galima įvairiai rasti būdų bent kažkaip pasiimti tuos vaikučius i kitą šalį,tik jų nepalikti.
beje,tris turiu,nė vieno iš jų atskirai ar kartu nesu palikusi ilgiau kaip 2 parom.pramogų,poilsio tikrai netrūko niekada.o dar mano vyras toks,kad nors pritrenk.suruošiau išvyka i jūrmala.dviese,staigmenu daug paruošiau.išvažiavom,praėjo kiek laiko.pamatė šeima kavinėje ,kažkoks gatvės fotografas siūlė fotkintis su beždžioe,tai vyras toooookiu tonu -nelaimingu laaabai- pareiškė-ir kodėl nepasiėmėme vaikų,kaip būtų smagu ledus kartu sukirsti,nusifotkinti su abizjanka.....nuotaika dingo ūmai nu tai dabar visi 5 visur važiuojame,nesmagu ,kai pats vyras išsiilgsta laimingų,nuotykių ištroškusių žmogelių,ir daug smagiau matyti jų beprotiškai laimngas akytes

as savaji klecka 6 men buvau palikusi savo tevam nes buvau isvykusi padirbeti svetur, ir dabar tikriausiai nusimato keliems men ji palikti bet viska darau jo labui

Kai mokiausi neakivaizdžiai, tai tekdavo važiuoti į Vilnių į sesiją, tai tekdavo sūnelį palikti 5 dienos ir pan. Bet jis visuomet būdavo arba su seneliais arba su tėčiu. O šiemet pirmą kartą 10 dienų buvome išvykę į kelionę be sūnaus. Jis liko su močiutėmis ir ėjoįdarželį. Tikrai žiauriai jo pasiilgau, skambindavomės kasdien. Sūnelis labai gerai elgėsi, laukė mūsų grįžtant, net lauktuvių sakė nereikia, kad tik mes sugrįžtume. Sunkiausia diena buvo paskutinė, kai jis žinojo, jog mes jau vykstam namo, tai nuolatos skambindavo ir teiraudavosi kiek km likę. Kad jis bus prižiūrėtas, tai dėlto nė kiek nesijaudinau, tik labai jau jo pasiilgau. Todėl neįsivaizduoju kaip galima savo vaiką palikti keliems metams, ir grįžti tikjo aplankyti. Vaikui tai tikrai didelė trauma, ir jos pasekmes jis jaus tikrai ilgai.

ilgiausias issiskyrimas su maziuliu buvo kokios 5val...
per pusantru metu...

Mes savo dūkrytę buvom palikę gal kokiom aštuoniom val.Vyras mane vežėsi į koncertą Išsiskiriant buvo labai sunku Po to lyg ir atsipalaidavau koncerte,bet grįžtant namo akyse stovėjo mažoji,taip pat jautėsi ir vyras.Mano vyresnėlis kiekvieną vasarą važiuoja pas močiutę,pradžioj būdavo sunkūs tie išsiskyrimai,po to lyg ir pripratau,nes žinau ,kad jam ten patinka o mes gi visos norim,kad vaikai būtų laimingi.O kai pati buvau išvažiavusi po Europą(dar turėjau vieną vaikutį)tai dvi savaites prisimindama sūnų verkdavau Matyt kažkokia depresija buvo,niekada nebenoriu skirtis su vaikais ilgam Niekada nesuprasiu tų mamų,kurios vaikus palieka metams,arba dar blogiau,jei išeina pas svetimą vyrą,o vaikai močiutei.Aš į tokias iš vis griežtai žiūriu.Galėčiau daug apie tai diskutuoti,piktina mane mamos gegutės,bet gal pakaks.

Iki 1 metų ir 2 mėn. ilgiausiai buvome išsiskyrę kelioms vandoms, tada vieną kartą važiavome į vestuves pas mano draugę, išsiskyrimas truko vieną parą, palikome su abiejomis močiutėmis, viskas buvo tiesiog labai gerai
Už 12 dienų laukia didelis išbandymas, važiuosime su vyru į Turkiją dviese, nusprendėme savaitę pailsėti dviese, mąstėm ilgai, ar imti vaikutį, bet nusprendėm, kad per metus kartą galime pailsėti dviese Nežinau, kaip ištversiu, bet stengiuosi apie tai negalvoti, vaikutį vėl paliksime su abiejomis močiutėmis, kurios jį be proto myli ir, žinoma, jis jas taip pat

ilgiausiai buvau mazyciu palikusi 2 paroms, kai jam buvo 10 men.. bet viskas puikiai apsiejo..