su vyru draugavom jau beveik 5 metus, susizadeje buvom 5 menesius kai nusprendem susiplanuoti sau atzalele. vienas kitam esame pirmi, ir tikiu, kad paskutiniai.
nors ir labai intensyviai planavom, bet ta karta nesitikejau isvysti II, juk visa savaite maude pilva, pozymiai kaip pries mm, tik kad pilva labai pute... ta 2010 metu rugpjucio 3 diena (ne)laukiau mmm, ir ta diena buvo 4 metai, kaip esam atsidave su vyru vienas kitam kunu ir siela... kiekvienais metais tai atsvenciam. bet kaip svesti, jei pasirodys mm?
turejau tam buti pasiruosus, taigi po pietu nusprendziau nusipirkti nt ir ji pasidaryti, kad zinociau ko tiketis vakare. vyras dirbo. pasidariau nt, atsisedau prie pc, po keliu minuciu atsiminiau kad laikas paziureti rezultata. paziurejau ir vel i kompa atsisukau. bet tada suglumau. nejaugi maciau II? pasiziuriu dar karta...TAIP tikrai, as matau II ir tai tikrai ne vaiduoklis!!!

tai buvo suplanuota staigmena. nestumas buvo lengvas, jokiu komplokaciju, i kolegija vazinejau beveik i ki galo termino. likus 2 savaitem iki termino nebevaziavau i kolegija, sunkoka buvo vaikscioti, greitai pavargdavau, be to, tom savaitem net nereikejo man vaziuoti, nes buvau is anksto atsiskaicius. be to, gimdymo terminas - balandzio 14d.
taigi, po lengvu 9 menesiuku, balandzio 11 d vakare sakau vyrui, einu praustis, ir jei nepraeis skausmai varysim i ligonine, kad apziuretu mane, nes jau skaudejo ilgokai, nors palyginus ir ne taip stipriai...

tai gi i logonine vaziavom keturiese, as, MV ir vyro brolis su panele, kadangi abu broliai buvo ciut isgere, tai vairavo brolio pana

visa kelia sakau, apziures ir vaziuosim namo. mhm...nuvaziavom apie 22:30, apziurejo - 3cm, guldom i gimdykla

netikejau, kad jau

akusere prijunge aparata kur parodo kokio stiprumo saremiai, sako pas tave dar tik 25-30, veliau jau 40, man taip skauda, o sako, kad turi buti apie 100 ir dar daugiau

nakti beveik nemiegojau, na, bent vyras truputi pamiegojo, gulejom kartu vienoj lovoj

po nakties 4cm.. apie 12val dienos 5cm, daktaras liepia leist skatinamuju, po kiek laiko nuleidzia vandenis, dar pries tai paklausia ar nenoriu epiduro, grieztai sakau NE, paziurejo kaip i debile,ir nospos suleido

saremiai siaubingi, net negalejau isivaizduoti, kad jie tokie.. gerai, kad visa laika vyras salia buvo. dar supykino, vemiau iki gimdymo beveik visa laika tulzimi...

ko tik nebuvo per saremius

vyro ranka ziauriai kentejo

dar po kiek laiko jau 8cm, veliau jau atsidare pilnai, bet galvute dar per aukstai, taigi dar kankina mane na, bet apie 14:30 jau gulde ant stalo ir 14:49 gime musu sunutis, 4104g ir 55cm.
mane teko kirpti, nes labai didelis pagal mane vaikiukas buvo.
buvo virkstele apsisukus aplink kakla, taigi greitai paeme vaikuti, kelis kartus girdejau kaip suverke, bet nedaug, dave pabuciuot i kakta ir issinese. bet sake viskas jam gerai tik truputi priduses, tai reikia normaliai apziureti. vyras isejo paskui vaikuti

daktaras klausia - na, tai antra vaika gal su epiduru gimdysi? sakau - nezinau, gal ne, tikrai liko nustebes ir jis ir akusere
grizo vyras, kol mane siuvo jis pasakojo kaip atrodo ir kaip verkia ir pati pradejau verkti, tik be asaru, nes nebuvo jegu matyt
apie 18val perkele mus i palata, bet klecko neatnese, sukaupiau jegas ir patys nuejom, gulejo musu maziukas inkubatoriuj, kai ji pamaciau iskart nusiraminau, taip graziai miegojo, o naguciai kokie ilgi...net apsidraske. bet buvo ten labai silta, tai man vel silpna pasidare, sakau jau einam kol dar nenukritau, tik isejom i koridoriu, galva apsvaigo, gerai, kad vyras sugavo mane...

tai jau daugiau nejau ta diena iki kleckiuko, nuejom ryte, o apie 11val jau atveze mums Augustuka ir nuo to laiko visa laika buvo su mumis. miegojom trise vienoj lovoj, taip silciau buvo ir jaukiau

vyras labai man visa laika padejo, ir dabar padeda, nezinau kaip be jo buciau saremius istverus

rasau, ir asaros rieda kai prisimenu, koks stebuklas ivyko musu gyvenime