Uz kokiu 20 min. mes jau KMUK, ten ilgiausiai pildo dokumentus
Veza i operacine, man ramu, kazkas mane glosto, kazka leidzia i ranka............ visur tamsu, baisiai noriu gerti, negaliu pajudeti is vis nesuprantu kur esu. Siaubas. Pradedu saukti i tamsa ar cia yra kas nors? Ir tada prisimenu, kur as. Palieciu pilva-jo nera. Dieve, kur mano vaikas, ar jis gyvas, ar sveikas? Nieko nezinau. Kazkokia uzsimiegojusi sesele aiskina, jog as tyleciau, nes ji visa para dirba ir nori miego.
Budziu iki pat ryto, i galva lenda baisiausios mintys, noriu gerti, jei galeciau atsikelciau ir isgerciau vandeni is tos vazos nuo palanges. Jau svinta ir staiga i palata ivaziuoja leliuko lovyte, sesele sako ar cia guli...-iene. Mano pavarde. Ir staiga iskelia is tos lovytes toki mazuti, grazuti, susiraukusi zmoguti, prinesa prie manes-pasisveikink su suneliu... Dieve, as ji buciuoju, bandau paliesti, man ji paguldo prie sono, pakelia naktinius ir jis isisiurbia i mane. Mano sunus. Asaros bega, is paskutiniuju dar bandau istraukti jo rankytes is marskinuku ir suskaiciuoti pirstukus, bet ji isnesa. Po to atejo vyras ir parode ka nufilmaves vakar, maciau savo leliuka nuo pat pradziu....
Gimdymas buvo su komplikacijom, netekau daug kraujo, bet tai nesvarbu, svarbu yra tai, kas dabar guli lovytej
