Rodo sala. 3 tema

Na jau ir mes vakar grįžome iš Rodo. Tik sunku buvo su maitinimu, nes vaikas alergiškas ir daug ko negalima valgyt, ka įeina į daugumą patiekalų, tai ir pomidorai ir pieno produktai, kiaušiniai ir ir dar daug ko, bet nieko išgyvenom Tai pusryčiai buvo, o taip bandėm gamintis maistą ir neerzinti vaiko.Radom gerą centriuką, o taip tai nemažai tokių didelių centrų, mes gyvenom Falirakyje. O taip tai patiko, nes daug važinėjom, mašiną nuomavom visom 7 dienoms.

As turejau omenyje 8 eur uz 2 gultus +sketi. Kituose plezuose, kiek klausem, tas pats

O su autobusu galima iki Rodo miesto nusigauti?

Jokiu problemu Mes is Falirakio 3 kartus vaziavome. Autobusai nuo Faliraki Macdonaldo vaziuoja daznai, kas 15-20 min, atgal taip pat. Kaina 2.20 eur zmogui. Is Rodo paskutinis autobusas isvaziuoja iprastai 24 val, bet vakar maciau iskaba, kad prailginta iki 1 val nakties. Atgal is Rodo vaziuoja vienas po kito, man rodos ne pagal grafika. Nes prigruda pilna autobusa zmoniu, isleidzia, ir jau i kita laipina O Rodo miestas - nuostabus

Aciu uz atsakyma paziurejau, kad pati neteisingai klausima suformalavau. Mane domina, ar is oro uosto lengva nukakti iki rodo
Ir nesupratau: ar Jus vaziavote is oro uosto iki Rodo, ir persedote i Faliraki, ar vaziavote tiesiai i Faliraki?

Is oro uosto tik isejus yra autobusu stotele (yra rodykles), is ten autobusai veza tiesiai i Roda. Butumem i viesbuti is oro uosto taip ir vaziave: i Roda, ten persede i Faliraki autobusa (tiesioginio nera). Bet stoteleje laukiant autobuso priejo lietuviai ir pasiule su taksi susimetus per puse vaziuoti i Faliraki. Taip ir padarem O i Roda is Falirakio vakarais vazinejomes pavaikstinet po miesta

Labas,
Na štai randu laiko prisėsti ir parašyti apie savo atostogas.

Žinoma, pirmiausiai dėkavoju labai labai visoms ir gal visiems, kurie vis po truputį papildo šitą forumą. Tikrai pravertė info, nes pačiame Rode graikai nesureikšmina savo lankomų objektų ir nelabai jie ką įdomaus gali papasakot.

Tai ką... Šalis niūri, pilka. Viskas išdegę. Su vyru juokavom ,kad žolė čia iškart lenda šieno pavidalu, nes ji sausa sausa. Rytinėje pakrantėje tikrai mažai spalvų. Vakarinėje jų šiek tiek daugiau. Rytinėje pakrantėje vakarais labai smagiai pakildavo vėjukas. Atrodydavo, kad tuoj tuoj prasidės audra. Ir taip atrodydavo kiekvieną vakarą. Šiaip buvau skaičiusi, kad vėjo vakarinėje pakrantėje daugiau nei rytinėje, bet aš nepastebėjau tokio skirtumo. Vėjas tikrai gerai jausdavosi pakilus kur nors aukštėliau.
Jei kas skrenda į Rodą tik poilsiauti ir mėgautis kaitra, rekomenduoju rinktis rytinę pakrantę, nes ji labiau pritaikyta poilsiautojams.

Pirma diena - iš oro uosto tiesiai į nuomotą mašiniuką ir lekiam ieškoti viešbučio Falirakio link. Nors jis buvo užsakytas, bet jokio konkretaus adreso nenurodyta ir tikrai tik atsitiktinumo dėka jį radom. Tiesiog vyras lekia, o aš jam šaukiu, kad va ką tik pravažiavom mūsų viešbutuką. Buvom užsisakę per hotels.com. Kiek skaičiau forume, visi siūlo 4* viešbučius dažniausiai. Va man trūko info apie ekonominės klasės viešbutukus. Sakyčiau radau puikų variantą, nes viešbučiui išlaidauti tikrai neketinom. Užsisakėm Venezia hotel. Tai 2* viešbutukas. Kambarį gavom tikrai paprastą. Vietos nedaug, bet kai ten mažai laiko praleidom, tai kažkaip ir nekliuvo. Dušo kabina tikrai maža, vos apsisukti galima, bet irgi išgyvenom. Tvarkomas kambarys kiekvieną dieną, išskyrus sekmadienius. Pats viešbutis siūlo nemažai pramogų, nes pagrindiniai poilsiautojai - jaunimas arba porelės. Nors yra ir mini vaikų kambarys, bet šeimų su vaikais mačiau vos dvi. Pagyvenusių žmonių tikrai nedaug. Yra baseinas, galima žaisti biliardą, šeštadieniais vyksta karaoke vakarai, o sekmadieniais būna barbekiu vakaras. Šiokiais vakarais girdėdavosi muzika iš baro. Matyt, irgi kažkas vykdavo. Taip pat jo kavinėje yra nemokamas internetas, jei atsiveži savo kompą. Stovi keli ir stacionarūs kompai, bet į juos jau reikia mesti monetą. Mes buvome užsisakę viešbutį tik su pusryčiais. Tai va didžiausias turbūt viešbučio minusas, kad pusryčiai visą savaitę nė trupučio nepasikeitė.
Įsikūrę viešbutukyje, nukūrėm pliažo link. Pliažas smėlio, o ne akmenų. Tik pats smėlis toks nešvarus atrodo. Iki pliažo pėstute apie 15-20 min. Nueit nėra sunku, nes leidiesi nuo kalno, bet pakilt, tai jau buvo ką veikti.
Ten pliažai užsidaro apie 19 val. Tai ir mes neužsibuvom. Vakarą praleidom viešbutyje.

Antra diena - keliaujame rytine pakrante. Sumąstėme, kad pirmiausia nusileisime į pačią apačią, o tada grįždami stosime įdomiose vietose.
Prassonissi. Tai turbūt bene didžiausias smėlio plotas visoje saloje. Nors gal Tsambikos paplūdimy daugiau to smėlio. Nuvažiavom gal šiek tiek per anksti (apie 11 val), tai kaituotojų buvo dar nelabai daug. Kas tikisi pamatyti jų daug, tikrai nevažiuokit taip anksti. O ir bangos nebuvo tokios didelės kaip aš tikėjausi. Jas didesnes pamačiau Rode, pačiam pačiam iškišuly. Va ten tai bangos...
Grįžtant užsukam į M. Thari vienuolyną. Pats vienuolynas įspūdžio nepaliko. Įdomiau buvo iki jo važiuoti, nes navigacija tokiu keliuku rekomendavo važiuot, kad ojojoj. Buvo ir linksma, ir nejauku, nes aplink nė gyvos dvasios.
Taip pat buvom užvažiavę ir į Mojito paplūdimį. Jis tikrai stilingas, kaip viena forumietė buvo rašiusi. Ten tokia jauki atmosfera, groja muzika net nežinau kokių ritmų. Bet tikrai faina ten. Tik gaila, kad pliažas vieni akmenys. Ir vandeny akmenys. Tik jie apvalūs, neaštrūs ir neslidūs. Bet ant akmenų paeit neina, nes jie baisiai karšti. Mes išsimaudėm ir lėkėm lauk, nes prigulti tiesiog neketinom.
Taip pat užsukom į Charaki miestelį, Archangelos. Labai patiko Stegna. Net negalėčiau papasakoti kuo. Bet patiko.
Tada važiavom į septynius šaltinius. Vietoj povų vaikščiojo žąsys. Jei ne tunelis, tai tikrai nėra ko ten važiuoti. Va per jį pereiti tai tikrai būtinai reikia. Atgaivina nerealiai.
Grįžom ir nulėkėm vėl į savp pliažią.

Trečia diena - Rodas. Mašiną pasistatėm netoli senamiesčio. Radom neblogą šoninę gatvelę ir ten stovėjimas nemokamas. Iki uosto eidavom apie 5 min. Užsukom į informacijos centrą, nes galvojom, kad duos kokį geresnį žemėlapį. Ir užklausėm, ką vertą aplankyti. Tai tas graikas pakraipė ūsą taip maždaug, ko jūs čia norit. Nėra čia į ką žiūrėt ir parodė tris vietas – akropolis, Grand Master ir akvariumą. Tas Grand Mastes nu irgi nepaliko didelio įspūdžio. Sakyčiau trūksta informacijos, kokių nors stendų ar pan. Aptikom nemažai suvenyrinių parduotuvių. Kainos maždaug visur panašios.
Tada aplankėm akropolį. Nu ir vėl keista... Galvojau, kad bus daug žmonių, juk vis dėlto vienas svarbiausių lankytinų objektų visoje saloje. Bet žmonių gal vos 15 galėjom suskaičiuoti. Pats akropolis mažai beišlikęs. Bet nuo to kalno gražūs vaizdai atsiveria.
Nuo akropolio pajudėjom Jalyssos link, į Filerimos. Nu čia irgi kažkas keisto, nes nuoroda tik viena ant pagrindinio kelio. Tada labai ilgai klaidžiojom po siauras gatveles, kol pamatėm turistų autobusą. Tada nusekėm paskui jį. Reikėjo kilti serpantinu, bet kelias geras. Ir nė vienos nuorodos daugiau ir nebuvo. Užkilus į kalną, po kaire yra vienuolynas. Mes į jį nėjom. Kaina berods buvo 3 ar 4 eurai. Pasukom į dešinę, kur tas kryžius stovi. Į jį nelipau, nes ir iš lauko jis man pasirodė gražus. Ir vaizdai... Ši vieta taip pat labai tinka atsigaivinimui, nes pučia nemažas vėjukas.
Tada vėl grįžom į Rodą, nes norėjom jį pamatyti vakarinį. Nuėjom į patį patį smaigalį. Pašokinėjom per BANGAS. Jos nerealios. Kai deda į krantą, tai tokio dydžio balti purslai ištyška. Gražu. Tikrai gražu. Į akvariumą nėjom, nes pagalvojom, kad Klaipėdoj jis labai panašus.
Patraukėm krantine ieškoti uosto, nes norėjom nusipirkti bilietus į Symi salą. Vienoj vietoj bilietus siūlė po 23 eurus su greitaeigiu keltu (kelionė apie 45 min), kitoj vietoj pasiūlė už 32 eurus vienam žmogui, o trečioj vietoj gavom super pasiūlymą už 30 eurų dviems. Minusas tik tas, kad kelionė 1,5 val. Bet mes prigriebėm tuos bilietukus.
Kadangi saloje temsta tikrai anksti (jau 21 val būna tamsu), tai ir vakarinis Rodas atsiskleidė visai kitom spalvom. Nu tikrai gražu.

Ketvirta diena – Symi sala. Patiko Panormityje. Tokia ramybė, tyla. Atrodo sustojęs laikas. Symio miestelis irgi tikrai gražus. Namukai kaip kaladžiukės sustatyti, bet tokie tvarkingi, spalvoti. Jauku... Tik va čia jau nebuvo ką veikti 3 val. Į Symi atplaukėm per patį karštymetį. Jei nori, tai sėdėk kavinėje pasislėpęs, nes ištvarti tą karštį sunku (bent man). Iki bažnyčios nekopėm. Nuėjom iki pliažo. Ten vietos nerealiai mažai. Norėtųsi ištisai mirkti vandeny, bet kad dugnas aštrūs ir slidūs akmenys. Kelis kartus skaudžiai nusimušiau kojas. Čia maudymosi batai tikrai būtini.
Plaukti į Symi salą buvo gaivu, bet grįžti tai jau buvo sunku. Kelte visi žmonės gulėjo išdvėsę.
Jei būčiau pirkus brangius bilietus, būčiau pasigailėjus, kad plaukiau, nes nebuvo taip įspūdinga, kaip tikėjausi. O ir pati kelionė labai išvargino.

Penkta diena – važiuojam vakarine pakrante. Kelias žymiai įdomesnis nei rytinės pakrantės. Važiuoji palei pat jūrą, kartais nutolsti, patenki į serpantinus. Vingiuoji, ausis užgula, atleidžia, vaizdai keičiasi. Nu tikrai smagesnė kelionė.
Drugelių slėnis – 5 eurai įėjimas. Mes nėjom, nes ir taip drugeliai skraidė aplink.
Užsukam į Kamiros griuvėsius. Įėjimas 4 eurai. Kažkas buvo rašę apie nemokamus mini griuvėsius, bet jų niekur namatėm.
Vienas didžiausių įspūdžių iš šios pusės – Kastelos pilis. Net mirga akyse kaip gražu. Vis dar miela prisiminti. Skala Kamirou uostas irgi faina vieta.
Tada pasukome Emponos kaimuko link. Čia neužsibuvom, nes vyno ragauti ir pirkti neketinom. Tik norėjom rasti nuorodas į Attavyros kalną, bet ir vėl jų neradom. Nesuprantu, ar mes ne tais keliais važinėjom, ar kaip. Tada vyras navigacijoje rado keliuką tokį, ir bandėm juo važiuoti. Pamatėm vėjo jėgaines, tai pagalvojom, kad judam teisinga kryptimi. Kelias iš pradžių tikrai buvo geras. Puikus lygus asfaltas. Tada įvažiavom į miškiuką. Ten kelias suprastėjo, bet iki prasto dar jam labai toli. Tada privažiavom žvyrkelį. Kelias darosi vis baisesnis. Privažiavom užkardą. Prasidėjo vėl asfaltuotas kelias. Bet jokių ženklų, ar galima važiuoti, ar negalima. Bandom važiuoti vis dėlto. Aplink nė gyvos dvasios. Kelias siauras siauras. Dvi mašinos tikrai sunkiai prasikeistų. Arti krašto negali važiuot, nes atrodo tuoj tuoj nudardėsi. Darosi tikrai nejauku. Navigacija rodė, kad buvom pakilę į 988 m virš jūros lygio. Ir mūsų galutinis taškas dar už 4 km. Neberizikavom... nes nežinojom savo mašiniuko galimybių. Buvom gavę Nissan Micra ir visą tą kelią kiltom pirmu bėgiu. Kažkur pakeliui pastatėm savo svajonių namuką ir apsisukę leidomės atgal.
Tolimesnis tikslas – vėl Prassonissi. Ten patingėjom, pagulėjom, pasimaudėm ir grįždami užsukom į Monolithos. Nusileidom į paplūdimį. Tikrai gražu ir įspūdingas važiavimas. Tada Monolithos pilyje sutikom saulėlydį ir pajudėjom laikinų namų link. Apturėjom šiokio tokio streso važiuodami tais serpantinais jau tamsoj, nes užsidegė kuro lemputė. Bijojom, kad neužteksim net iki artimiausios degalinės. O galų gale net nežinojom, koks jų darbo laikas. Bet viskas buvo tvarkoje. Degalinę radom. Ir sėkmingai grįžome į viešbutį.

Šešta diena – pusę dienos tinginiavom prie baseino, o tada pasipuošėm ir varėm į Lindos. Tikrai rekomenduoju ten važiuoti pavakare, nes ten žiauriai karšta. O lipti į kalną kainuoja nemažai pastangų. Įėjimas – 6 eurai. Verta mokėti tikrai, nes vaizdai nerealūs. Biškį pasivaikščiojom ir nusileidom į akį išsimaudyti. Pliažas nedidelis. Vanduo permatomas, bet šiek tiek pavojingas, nes labai daug didelių akmenų, už kurių net plaukdamas gali užkliūti ir susimušti. Reikia labai stebėti dugną, kuris labai gerai persišviečia.

Septinta diena – tinginystės ir deginimosi diena. Vakare nuvažiavom pavakarieniauti į rekomenduotą Mimakos taverną. Ten tikrai skanu ir kiek kur mes valgėm buvo pigiausia. Vaizdas gražus, aptarnavimas malonus, kavinė mus pavaišino arbūzu.

Atostogos baigėsi. Tikrai buvo gera atsijungti nuo rutinos. Per visą savaitę nuvažiavom apie 800 km. Manau nemažai. Kaip jau buvau rašiusi, buvom gavę Nissan Micra. Nors mašina ir maža, bet valgo kurą neblogai. Per visą savaitę išdeginom apie 52 litrus benzino.
Tiek žinių iš manęs. Jei kas nors dar ką nors domintų, rašykit į až, nes temos nebeseksiu. Visiems smagių atostogų ir malonių įspūdžių.

Tiesa, vakar pamiršau parašyti, kad jei kas nors apsistojat rytonėj salos pusėj, būtinai nepatingėkit atsikelti ir pažiūrėti saulėtekio. Vaizdas nerealus. Saulė teka dabar maždaug 6.15. Tai nėra labai ankstyvas rytas. Tikrai nepatingėkit. Labai gerai patekėjimas matėsi Falirakyje. Ten yra toks molas su prieplauka. Kitose vietose gali kur nors užstoti uolos ar pan.

Sveiki, norėjau paklausti, kaip Rodo saloje yra su telefono ryšiu? ar užtenka romingo, ar reikia kažko papildomai? ačiū

Po kopimo i Lindos akropoli, tas paludimys didziausia palaima buvo mes net neplaukiojom o atsisede ant dugno sedejom, kad vanduo iki kaklo butu apsemes

mus i Lindos akropoly uzjodino asiliukai, tai jokio vargo, o malonumas

Gal yra mergaičių, kurios bvo apsitoję Blue Horizon 4*
Kokie įspūdžiai????