Dukrelei buvo 2,5 m., kai i musu seimyna atejo dvynukes sesutes. Pradzioje reakcija buvo pusetina: dziaugesi ir didziavosi sesemis. Diena vaikus priziurejau kartu su aukle, taciau vakare, grizus teciui, vyresnele eme daryti ko nedarius: imti daiktus, kuriu negalima, terlioti viska, sokineti. Visaip reikalavo demesio bent neigiamo. Iki puses metu, kol seses daugiausia gulejo vezimuke, daug miegojo buvo maziau problemu. Veliau tik blogiau, nes sesems demesio reikia daugiau.
Vyresnele nusikramto lupas, nenori renktis, praustis, tapo agresyvi, musa suaugusius, daznai verkia, konfliktuoja. Praso buti tik su ja. Vien tik su ja praleidziu daug laiko, nes dvynukes daugiausia priziuri aukle, bet jai atrodo niekad nebus gana. Kaip jai padeti isgyventi si laika ir susitaikyti su situacija?