Saltinis:
http://ps.1september.ru/article.php?ID=200300905

Tiems kas nesuprantat rusiskai
pasijieskokit informacijos:
Angliskai
http://www.sudval.org/06_sudb_01.html


Ar isivaizduojat kad tokia mokykla galėtu atsirasti
Lietuvoje ?
Ar išdristumėt savo atžalą leisti būtent į tokią ?


Europoje jų yra

Школа, в которой... учителя не учат детей


Здесь действуют совсем иные правила и законы: ученики сами должны захотеть чему-нибудь научиться. И только тогда к ним на помощь приходят взрослые
– А вдруг он так ничему и не научится? Этот страх заставляет нас постоянно контролировать детей.
Мы желаем им добра, мы не щадим сил, но – не верим в них. Вот самая принципиальная граница между педагогическими системами. Учителя, у которых хватает мужества следовать за естественным развитием ребенка и ждать, порой годами, пока он найдет свою дорогу.
И те, кто любовно, ласково, но непреклонно лепит ученика по своему образу и подобию. Чтобы был как все, как положено.
Конечно, даже самые храбрые из нас не могут позволить себе в наших школах то, что легко достижимо в школе долины Садбери. И все-таки доверять ребенку можно прямо сейчас. Везде.

Рыбалка

Каждый год в начале июня Джон приходит в школу поговорить со мной о своем сыне. Джон – мягкий, интеллигентный мужчина, горячо переживающий за своего сына Дана. Джон немного обеспокоен. Совсем немного, но достаточно для того, чтобы приходить раз в год. Он приходит, чтобы вновь обрести уверенность. Я примерно представляю, как будет происходить разговор.
– Я знаком со школьной философией и поддерживаю ее. Но я должен поговорить с вами. Я обеспокоен.
– В чем проблема? (Конечно, я знаю. Мы оба знаем. Это ритуал. Пять лет подряд мы говорим одно и то же.)
– В школе Дан рыбачит целыми днями.
– Ну и что?
– Весь день, каждый день. Осенью, зимой, весной. Единственное его занятие – рыбалка.
Я смотрю на Джона и жду следующего предложения.
– Я волнуюсь, что он ничего не учит. Он вскоре вырастет и обнаружит, что ничего не знает.
С этого места начинается мое выступление, которое Джон и хотел услышать. «Все в порядке. Дан выучил уже многое. Прежде всего он специалист в рыбной ловле. Он знает больше взрослых о рыбах: их виды, повадки. Может быть, он станет Знаменитым Рыболовом».
В этом месте Джону становится немного не по себе. Наверное, картина «Дан – главный авторитет по рыбалке» кажется ему неправдоподобной. Но я продолжаю: «Дан понял и другие вещи. Он научился не выпускать из рук добычи. Осознал ценность свободы. Он научился быть счастливым».
И действительно, Дан – самый счастливый ребенок в школе. Его лицо светится улыбкой, все – от мала до велика – любят его. Моя речь подходит к завершению. «Однажды, если у него пропадет интерес к рыбалке, он проявит такое же усердие в другом деле. Не волнуйтесь».
Джон встает, благодарит меня и уходит. До следующего года. Но вот однажды Джон не пришел для нашего традиционного разговора. Почему? Дан перестал рыбачить! В пятнадцать лет он увлекся компьютерами. В шестнадцать начал работать в местной фирме. В семнадцать вместе с двумя товарищами организовал собственную компанию по продаже и обслуживанию компьютеров. А в восемнадцать продолжил обучение в колледже. На самостоятельно заработанные деньги. Дан не забыл того, чему научился много лет назад во время рыбалки.

Арифметика

Сидящим напротив меня двенадцати мальчишкам и девчонкам от девяти до двенадцати лет. Неделю назад они попросили обучить их арифметике – сложению, вычитанию, умножению, делению и всему остальному.
– На самом деле вы вовсе не хотите этого знать, – сказал я им неделю назад, когда они подошли ко мне в первый раз.
– Мы хотим, мы уверены в этом.
– Нет, – настаивал я. – Может быть, ваши друзья, родители или родственники хотят этого, но вы сами предпочли бы играть в саду.
– Мы знаем, что мы хотим: обучаться арифметике. Поучите нас, и мы докажем это. Мы будем выполнять все задания и упорно заниматься.
Я знал, что занятия арифметикой в обычной школе занимают несколько лет, и был уверен, что детский интерес иссякнет через пару недель. Но сейчас у меня не было выбора, я был загнан в угол.
«Если вы серьезно решили учиться арифметике, я буду ждать вас в этой комнате ровно в 11 часов по вторникам и четвергам. Если опоздаете на пять минут – урок отменяется. Отмена двух уроков – конец обучению». «Согласны», – сказали ребята.
Сложение заняло два урока. Они учились складывать все подряд. Длинные тонкие деревья, короткие толстые деревья, длинные толстые. Они делали дюжины упражнений. На вычитание ушло тоже два занятия, но пришлось дополнительно объяснить «одалживание». Актуальная финансовая проблема. Они шли дальше. Помогали друг другу, когда это требовалось.
После двадцати уроков они одолели все премудрости многолетнего школьного курса. Каждый знал материал намертво.
Мы отметили окончание занятий замечательной вечеринкой.
Алан Уайт, учитель математики в государственной школе, не удивился такому результату.
«Известно, что преподаваемый материал сам по себе не представляет сложности. Но действительно трудно, фактически невозможно впихнуть его в головы учеников, которые ненавидят каждую твою попытку. Единственный способ – вдалбливать мало-помалу каждый день годами. Многие шестиклассники все же математически абсолютно безграмотны. Дайте мне ребенка, который хочет знать математику, и мне хватит месяца».

Измы…

В Школе долины Садбери не было случая дизлексии. И никто точно не знает почему. Дизлексия – функциональное нарушение, затрудняющее обучение чтению и письму. Некоторые специалисты считают, что двадцать процентов населения страдают от этой проблемы. Но мы никогда не сталкивались с ней. Должно быть, потому что мы никого не учили, как надо читать. Никто из взрослых не говорил: «Учись читать сейчас». Никто
не спрашивал: «Не хотел бы
ты научиться читать?» Наш девиз: дождись первого шага от ученика.
В нашей школе некоторые дети начинают читать рано, другие позже. Но именно тогда, когда они к этому готовы. Некоторые «поздние» читатели становятся записными книгочеями.
У нас нет ни одного учебника для чтения – никаких букварей. Интересно, заглядывают ли взрослые, кроме учителей, в эти книги? Они примитивны, скучны и ограниченны! Для современного ребенка, «взращенного» телевидением, эти учебники кажутся идиотскими.
Похоже, каждый школьник учится читать своим методом. Некоторые – когда им читают вслух. Другие – по оберткам от конфет, игровым правилам, уличным вывескам. Кто-то запоминает звуки-буквы, кто-то слоги, а кто-то целые слова. Надо честно признать, мы не знаем, как ученики это делают. И дети сами не могут нам это объяснить. Возможно, чтение для ребенка как умение говорить. Почему дети учатся говорить? В мире люди общаются с помощью речи. А дети больше всего на свете хотят овладеть этим миром. Попробуйте их остановить!
То же самое происходит и в отношении чтения в Школе долины Садбери. Когда детям позволяют определиться в своих стремлениях, они сами понимают, что в нашем мире написанное слово – волшебный ключ к знаниям. И любознательность в конце концов заставляет воспользоваться этим «ключом».

Уроки

Нам приходится быть осторожными со словами. Это просто чудо, когда слово означает одно и то же хотя бы для двоих. Например, «класс». Может быть, там нет такого слова вообще. У большинства людей возникает образ комнаты, где ученики сидят за партами и получают инструкции от учителя. Возникают дополнительные ассоциации: «время урока», «домашнее задание», «учебник». И еще: скука, угнетение, успех, соревнование.
У нас в школе это слово означает совсем другое. Класс – соглашение между двумя сторонами. Оно возникает, когда один человек (или группа) решает, что хочет знать что-то особенное, например алгебру, или французский, или гончарное дело. Некоторое время ребенок работает самостоятельно: находит книгу или компьютерную программу. Но это еще не класс. Это просто обучение.
Однако ребенок может обнаружить, что сам не справится. Тогда он ищет кого-нибудь, кто поможет, научит. Когда найдет, заключается соглашение, формулируются взаимные обязательства. Вот тогда и появляется класс. Те, кто проявил инициативу, – ученики. Кто заключил соглашение – учитель. Учителями могут быть и ребята, и взрослые сотрудники школы, и приглашенные специалисты.
Учителя нашей школы должны быть готовы заключать соглашения, которые отвечают потребностям учеников. Мы получаем много писем от людей, желающих устроиться к нам на работу. Они пространно описывают, что могут дать ученикам. Но для нас важно, что ученики захотят «получить». Учителям-профессионалам это бывает трудно уловить.
Класс оговаривает все условия. Учитель соглашается быть в распоряжении учеников в определенное время. Выбирается учебник, составляется план. Если учитель приходит к мысли, что ему нечего больше дать, то ученикам приходится искать другого учителя. А если ученики не захотят учиться дальше, учителю нужно найти, чем занять себя в означенный час.

Чудо ученичества

Как долго ребенку нужно находиться в школе? Когда приходит время ее покинуть?
В возрасте четырнадцати лет Саул увлекся фотографией. Заполучив темную комнату в школе, он организовал там лабораторию. Но в шестнадцать лет мальчик захотел получить уроки у Мастера. Неделю за неделей он рыскал по Бостону, разыскивая фотографа, который согласился бы взять его в ученики. Ответы не вдохновляли. К тому времени, когда Саул набрел на Джона, он уже знал, как следует просить и отметать возражения. Джону не хотелось рисковать, обучая молодого человека. «Я уже имел дело с подростками, они все безответственны. Не приходят вовремя, лодырничают». Саул настаивал. Два дня в неделю он на автобусе добирался до Бостона и работал у Джона. Без опозданий, прогулов и дурацких шуток. В конце года его попросили остаться в лаборатории. Сегодня Саул – прекрасный фотограф-художник, знающий в совершенстве техническую сторону процесса.
Только однажды «ученичество» потерпело неудачу. Мастер оказался безответственным и не выполнил обязательств. Ученик бросил его и нашел другого специалиста.
Школьники получают опыт ответственности не из книг или лекций, а из опыта реальной жизни. Ты и только ты должен принять решение и жить с ним. Никто не будет думать за тебя и защищать от последствий твоих действий.




Историческая справка

Школа Sudbury Valley School (школа долины Садбери) была открыта в штате Массачусетс в 1968 году.
В ней обучаются дети с 4 до 19 лет.
Ученики свободны в выборе материала, учебников, учителей. Ни учебного плана, ни программы нет. Все инициативы исходят от детей, учителя только откликаются на эти инициативы.
Управляет школой общее собрание, где каждый ученик и взрослый сотрудник имеют равные права. В том числе и при решении вопросов, связанных с дисциплиной, бюджетом, приемом и увольнением (исключением) взрослых и детей.
Школа находится в особняке. Вокруг – 10 акров старинного парка, лес, поля, холмы, пруд. Есть подсобное хозяйство, конюшня.
Финансовую базу составляют родительские взносы, пожертвования от общественных организаций и заработки самих граждан школы, взрослых и детей.
Жизнь школы основывается на предположении, высказанном Аристотелем 2000 лет назад, что «человеческие существа по своей природе любознательны». Это означает, что дети учатся благодаря своим естественным склонностям, делая то, что они хотят, весь день, каждый день.

Artūrai, o tu pats tingi apie tai lietuviškai kalbėt, kad citatų primeti? Ar čia citatom iš kur nors ir atsakyt? Ar tiesiog nesi lietuvis?

Bile kokiu citatu nemėtau
Priedo esu beraštis ...darau begales klaidų ir turiu kompleksą rašyti.

Nemėgstu man patikusios informacijos perpasakot jei yra galimybė pateikt originalą.

Pasiūliau šia informacija nes duomiuosi neiprastom mokyklom.
Pačiam teko būt labai neiprastoje mokykloje
Bet tai kita tema, ten irgi tektų primėti citatų ir linkų

Esu dėkingas kai pats randuu forumuose "ant lėkštutės padėtą" labai įdomią informaciją.

Pasiaiškinimą užbaigiau
Ar galiu sėstis

Užsieny? O tau pačiam kaip? Pats savo vaikus leistum?

Galiu pasakyti,kad šitos mokyklos...... bet ,gaila...........nepritaikytos,šiuolaikiniams zmonėms...........iki jų dar toli......
Tokie vaikai baigę tokias mokyklas-super sunkiai adaptuotųsi mūsų visuomenėje!
jau valdorfo vaikai-sunkiai adaptuojas..........o čia tai iš vis......

Keista išvada apie adaptacijas...

Straipsnelyje rašoma apie berniuką, kursi "adaptavosi" sukurdamas savo verslą
Minimi Valdorfo vaikai su sunkaus adaptavimosi atvejais.
Gaila neskaitau angliškai, manau kas pasiskaitys tinklapius ras puikiu
adaptavimosi pavyzdžiu.



Na viena gerai žynau, kad jei vaikas mokėsi Valdorfo mokykloje ir
jam tenk grįžti į "iprastąją". Štai tada yra "adaptacijos" problemu.

Nes jis tada turi paklūsti sistemai, kuri netoliaruoja bendravimo su mokytojais,
kūrybinio reiškimosi pamokų metų, ir t.t....

Lietuvoje dar nėra tokio amžiaus žmonių katrie jau būtų užbaige mokslus.
Vyriausieji Valdorfiukai yra 11-okai . Beje pastarieji pernai laikė 10-klasės egzaminus ir jų rodykliai buvo geresni nei 10-kų, kurie mokosi toje pačioje mokykloje ne valdorfo klasėse. Kalba eina tik apie vertinimą pažymiais.
Kaip žynia pažymiai dar nėra "gero adaptavimosi" visuomenėje rodyklis.


Paradoksas tame, kad per amžius nusistovėjes požiūris į vaiką, kad jis sutvertas
tam kad apgaudinėti suauguius išsisukinėti nuo užduočių, kad jį nuolat reikia spausti ir kontroliuoti, kitaip bus palaida bala, kad reikia jam prikišti informacijos ir tam reikalui skiriama 11-12 metų.

O pasirodo, kad vaikas sutvertas intensyviai tyrinėti pasaulį ir aplinką,
kad jei jam sudaromo sąlygos tai daryti tada kai jam atsiranda poreikis.
o tam poreikiu sukurtyti yra būdų ir neverčiant, štai tada ir atsiveria tikrosios vaiko galimybės. Dar kitas paradoksas, vaikai sutverti įveikinėti sunkumus,
bet tai ne tas pat kas privertimas vygdyti tai ką verčia suaugusieji.

Taigi pasaulis sparčiai keičiasi, švietimo sistema labai konservatyvi.
(Beje kaip ir visuomenė)
Užsieniuose bent yr mokyklų įvairovė. Ta įvairovė duoda gyvybės ir tradicinėms mokykloms. Lietuvoje įvairovė nykiai maža. Reikia ir tėvams drąsos , bent pasidomėti ta įvairovę. Aš jau nekalbu apie tai kad tėvai turėtų tiesiog reikalauti kad ji būtų. . Bet tradiciškai lietuvis masto: "aš kažkaip ištvėriau tą mokyklą tai nieko čia nepakeisi teks ir atžaloms per tą mėsmalę pereiti".

Tai čia su tais adaptavimaisis..........ir pasiekimais.........tai,ne vien nuo mokyklos priklauso!Kitas baigęs paprastą kaimo mokyklą-skina laurus visuomenėje!Tad viskas priklauso,ir nuo vaiko!
Pvz.mūsų kiemo mergytė,mokėsi "prastoje" mokykloje.,bet po jos pati tiek norėdavo mokytis,kad eidavo atskirai dar į anglų,kompiuterių kursus ir tt..Ir dabar ji -jau gimnazijoje!Mokyklos paziba!Ir zinau,kad ji dar daug ,ko pasieks!

Va va ..būtent labai daug kas priklauso nuo vaiko .... bet nevikas.
Kitaip pasakysiu.

Vaikas turi užtaisa su aistra siekti pažinti pasaulį.
Jei nuo pirmų dienų "neliesk", "negalima" ir t.t.
Susiformuoja-"pasaulis nesaugus". Ir "tyrineti pasauli = TĖVŲ NEemeilė"

Vyresniame laikotarpyje bukinama kitaip:
"Dabar tau reikia mokytis sito ir ano, dabar privalai atlikti namų darbus ( ir nemotais kad kitkas domina vaiką). Gazdinimai ateities perspektyvomis ir
pazymiais ir t.t.

Ir yra tokiu fenomenaliu atveju, kad suaugsiems nepavyksta
savo primityviu steriotipiniu mastimu atbukinti pazinimo dziaugsma.

Bet pasibjaurejimo mokykla faktai rodo, kad suaugusiems neblogai sekasi.

Buciau grynas pilstitojas, jei ne pavyzdziai Suomijoje , kur vaikai noriai mokosi
aisku ne 100 procentu bet tas procentas labai didelis. Dar kitas rodyklis - suomijos mokiniai apie 40 procentu noretu buti mokytojais !

Suomijos moksleiviai tarptautiniuose ziniu testuose yra piromoje vietoje.
nors ten vaiku nieks neprievartauja mokytis.

Tikrai yra daug tiesos Arturo žodžiuose . Mūsų dabartinė mokymo sistema yra labai jau nureformuota. Dideli krūviai , daug prievartinio mokymosi, kalimo. Tikrai tikiu, kad tam gali būti alternatyva. Tačiau kiek teko susidurti pas mus, tai tik daugiau teorija nei praktika.

gal po šimto metų...

Iš kur tokia statistika? Tiesą sakant šiek tiek primena vienos dėstytojos kalbas (ypač dėl simpatijų Suomijos švietimo sitemai)


Nu bet tu man pasakyk, Artūrai, kodėl norint parodyt vienos sistemos privalumus, būtinai reik sumenkint kitą? O gal tiesiog tom sistemom reikėtų liautis maišyt su žemėm vienai kitą ir vienai iš kitos pasiimt ką turi geriausia, o ne tėkšt, kad "matote pas mus viskas gražu ir gerai, o pas "kitus" viskas blogai" ....Čia jau ne konkretaus mokinio gerovės siekiama, o konkrečios sistemos reklamos ir kitos sudirbimo. Nematau aš tokių pokalbių prasmės kai pradedama nuo to , kad tie kurie dirbo gausybę metų ir dirba dabar, vien todėl, kad "tradiciniai" dirba blogai. Netikiu tuo, nes pažįstu ir kūrybingai ir visaip kitaip anaip dirbančių žmonių. Ne visi, bet ne visi tokie ir valdorfo ar kokia ten bebūtų sistema, nes dirba tai ne sistema, o žmonės joje ir visur yra visokių. "Tradicinę" kritikuot lengviau, nes ji tsakant "platesnė" ir geriau matoma , o tos netradicinės savaime suprantama vien tik nepaliaujamas gėris, žinantis ko iš tiesų reikia vaikui. Kitų nei patirtis, nei darbas,nei įdėta širdis nesvarbu


Čia nuo kada taip nusistovėjęs? Gal dar kur ir oficialiai įteisintas buvo toks požiūris?


Aš mokyklą būdama tradicinė lietuvė ne ištvėriau, o labai normaliai baigiau. Nebuvo man ten nei košmaras nei ką, buvo gausybė gerų ir kūrybingų mokytojų (vienai iki šiol dėkinga už padėtus atskleist gabumus vienai sričiai, ko iki tam tikro amžiaus nė neįtariau turinti) . Ir savo mokyklos mėsmale nelaikau. Man ten buvo mokykla - visom prasmėm.

Aš,kiek zinau,tai aplamai Valdorfo sistema buvo sukurta,atsizvelgiant į atsilikusius vaikus!Kai ,tie vaikai-per tą sistemą:patobulėjo,ji buvo pradėta taikyti ir normaliems vaikams!
Beje-o ar zinote,kad pati Montesori (pagal,kurios meilę vaikams sukurti montesori darzeliai,ir jų sistema)-savo vaikus paliko vaikų namuose...............
Čia tik faktai.Yra ,kaip yra.Visose sistemose-yra netobulomo,to nepaneigsi.Smagu,kad kuriasi "įspūdingos"mokyklos,kur vaikams smagu.Dziaugiuosi.Bet,kol tai taps normalu-nutekės daug vandenų.Tad gyvenkime tiesiog čia ir dabar.yra,kaip yra.Ir tame "yra"
bandykime atrasti daug pliusų!

Ech gerai mane "nutvėrei" . Jo labai patogu gretintį vieną sistemą su kitą.
Patikėk, neturiu tokių tikslų supriešinti. Visiškai su tavim sutinku , kad esmė yra ne pedagogikos kryptyse, ne metodikose o mokytojų asmenyybėse.

Labai džiaugiuosi kai išgirstu tradicinėse mokyklose gąžius mokytojų vaiku ir tėvų partnerystės faktus.

Bet pati pritarsi kad tai nykiai reti atvejai. Tradicinė mokykla popieriuose deklaruoja humanistines vertybes, realiai jai keistis labai sunku. Priežasčių visas pluoštas.

- primityvus visuomenes požiūris į mokyklą, kuris susiveda į tai kad mokykla
turi mokyti, paprastai tarian prikišti informacijos.
- mokytojo padėtis visuomenėje. Tai nuolat ujami iš visu pusių spaudžiami piliečiai, kuriems nuolat priekaištaujama, užguiti biurokratinio popierizmo.
- visuomenėje vartotojiška, požiūris i švietima lygiai toks pats: mes tėvai (mokesčiu mokėtojai ) mokam jūs mokykla teikiat paslaugas. Paslaugos kokybė matuojma tik egzaminų balais.
- mokykla autoritarinė, seni kadrai seni valdymo metodai: kontrolė, spaudimas, reikalavimai.
ir t.t.

Netradicinėse , mažose salelėse yra lengviau išvengti aukščiau suminėtų bėdų.
Ten glaudesnės tėvų ir mokytojų benruomenės, ten santykiai ne užsakovo su vykdytojų principu o partneriški.

Nenoriu priesinti , bet egzistuoja mitas , kad netradicine mokykla baigusieji sunkiai
adaptuojasi visuomeneje. (O Lietuvoje dar nera neivieno baigusiojo, nes vyriausia klase 11-okai , Pasaulyje gi faktai tokie kad jie auga sveiki ir puikiai adaptuojasi, tiksliau )

vat kad keistis sunku tai pritarsiu, o dėl nykiai retų atvejų vis tik pasiliksiu abejonėse, na nes matau daugiau nei vieną ir daugiau nei du tokius atvejus Ir ne Lietuvos mastu, tai ar tai "nykiai reta" ar tiesiog "nėra labai dažna ir kasdieniška" suabejočiau.
Kitas dalykas ar to paties negalėtume pasakyti apie tą pačią naujają sistemą, jei ji būtų tokio masto kaip "tradicinė" - ar tokiu atveju tai taip pat nepasirodytų "nykiai reta" ? Dabar kol tai neišplitę (kad ir valdorfo sistema), tai kaip ir savaime suprantama, kad ten kur nauja, dažniausiai dirba tikri entuziastai. O jei būt taip pat išplitę ir įprasta kaip "tradicinė"? Manai nebūt tas pats?

Man ir atrodo,kad visur išlenda tie minusai,tiek tradicinėse mok.,tiek kitose....Jei būtų visur tik gerai........tai būtų ne šiame pasaulyje!...............

Prastos žinios
Cituoju :

Valdorfo pedagogikos ištakos

Valdorfo pedagogika atsirado po Pirmojo pasaulinio karo, įsivyravus socialiniam ir ekonominiam chaosui. Žlugus senoms socialinėms santvarkos, besirūpinantys Europos ateitimi ieškojo naujovių. Vienas tokių žmonių buvo Emilis Moltas (Emil Molt), Štutgarto Valdorfo-Astorijos cigarečių fabriko direktorius. Jis kreipėsi į Rudolfą Šteinerį, antroposofinio judėjimo įkūrėją, ieškantį socialinio atsinaujinimo būdų, ir paprašė padėti įkurti fabriko dirbančiųjų vaikams mokyklą. Po šešerių mėnesių, 1919 metais rugsėjo mėnesį, buvo atidaryta pirmoji Valdorfo mokykla, kurioje pradėjo dirbti 12 mokytojų, aštuoniose klasėse mokėsi 256 vaikai.

Valdorfo pedagogika

Tai humanistinė pedagogika
Tai vaikystės pedagogika, gerbianti ir ginanti vaiką.
Tai mokytojų ir tėvų saviugdos pedagogika.
Tai meilės pedagogika, mylinti vaiką tokį, koks jis yra.
Ji stengiasi ugdyti harmoningą ir laisvą asmenybę.
Ugdymo turinys pasuktas veidu į vaiką. Svarbiausia jame - žmoniškosios vertybės, padedančios vaikui skleisti savąjį "Aš", siekti gėrio ir grožio. Ugdymo turinys subtiliai suderintas su vaiko dvasinės raidos dėsniais, padeda vaikui lengviau suvokti save ir išgyventi tam tikrais amžiaus tarpsniais kylančias krizes. Ugdymas padeda atsiskleisti ir vystytis mokinių protui, jausmams, valiai.

---
Šaltinis
http://www.valdorfocentras.lt/vpedagogika.php




Beje netikrinsiu fakto dėl Montesori....

Cituoju vel :
Montesorinio ugdymo ištakos. Montesorinio ugdymo pradininkė – italė Marija Montesori. Ši moteris buvo pirmoji gydytoja moteris, nes tuomet ši profesija buvo prieinama tik vyrams. M. Montesori taikydama tuomet naują, savotišką ugdymo metodą dirbo su protiškai atsilikusiais vaikais ir pasiekė stebėtinų rezultatų – auklėtiniai pasikeitė akivaizdžiai, o kai kuriais atvejais netgi pranoko kitus savo bendraamžius. Kaip vėliau paaiškėjo tai nebuvo vaikai su protine negalia, jie buvo tiesiog socialiai apleisti, o montesori metodas padėjo jiems grįžti į pilnavertį gyvenimą. M. Montesori kilo elementarus klausimas: jei naujasis metodas taip pagelbėjo šiems vaikams, tai kaip jis, taikomas nuo mažiausių dienų, paveiktų visiškai sveikus vaikus? Taip prasidėjo montesorinio ugdymo taikymas ir tobulinimas bei plitimas po visą pasaulį.
Vaikas – kaip kempinė, jam reikia duoti tiek, kiek jis sugeba sugerti. Montesorinio ugdymo tikslas – išugdyti laisvą, savarankišką žmogų, suvokiantį mokymosi reikšmę, gebantį rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, pajėgų integruotis į visuomenę ir ją tobulinti, pasirengti nuolatos mokytis, ugdyti savo gebėjimus. Visa ko pagrindas – protinis lavinimas, kūryba naudojama rečiau, ji tik būdas priartėti prie tikslo. Akcentuojama vaiko individualybė, todėl labai daug dirbama asmeniškai su kiekvienu vaiku.

Šaltinis:
http://www.takas.lt/verslas/vvadovas_strai..._id=874&do=show

Na, o jei aš budama tos mokyklos mokinė užsimanyčiau mokytis aukštosios matematikos, o ne aritmetikos?

Na taip sakydamas "nykiai" buvau lyriskai netikslus.
Dabr busiu tikslesnis :

Lietuvoje yra 1082 bendrojo lavinimo mokyklos
Is ju Nevalstybines:
14-a privaciu 8-ios bendruomeniu (religiniu bendruomeniu)
ir 1 uzsienio) Skaiciuojant mokyklu skaiciaus procenta tai butu 2.2 proc
Skaiciuojant mokiniu procenta manau tai butu apie 0.2 procento
Nes nevalstybines daugiausia mazuciukes. Na pridurkime kaikuriose mokyklose esancias netradicines pedagogikos klases ir turesime dar plius kokiu 0.05 procento. Na ir musu ivairove sudarys 0.25 procento.

Viskas butu OK jei tos valstybines butu ivairios, ir jos paivairejo kazkiek per 15
metu , bet nekazinkiek. Nes ju ivairove uzbrezta konkreciais Svietimo ministerijos popierais :standartai, planai ir t.t.



aha aha .... "kol dar neišplite" . plitimo tempai 1-2 mokykla per metus
apskritai visas nevalstybines paemus ( ir dar ivertinkim kad ir viena kita uzsidaro)
O valdorfo mokykla 1-a , na gal 2-i Lietuvoj o kitos neturi mokyklos statuso o tik gali vadintis Valdorfo pedagogikos klasemie prie bendrojo lavinimo mokyklu.

Taip kad filosofuoti apie tai kai isplis tai bus taspats truputuka ankstoka.
Kalba eina ne apie vienu kova su kitomis o apie ivairove ir teise tevams rinktis.

Na galima teigti kad tevai nieko kito ir nenori nei taip kaip yra.
O gal noret noretų , bet nezino kad gali buti ir kitaip ?

O kad teveliai isbando 3-5 mokyklas kol jų kitoniskas vaikis "prigija" tai irgi
byloja apie poreiki. O faktai kad vaikai nelanko mokyklos ir pamoku tai gal irgi
byloja apie nuobodybe , stresus mokyklose-kombinatuose?

vat tame ir bėda, kad kalbėdamas apie kūrybingus pedagogus, visiškai eliminuoji "tradicinę" mokyklą...juk ne apie tai aš kalbėjau
Papildyta:

Pirma - kodėl ankstoka? Antra - netikiu kad tai taip išplis. Trečia - tiesiog išsisukai nuo klausimo...matai pasvarstyti niekada nėra per anksti...kai jau yra, belieka kalbėti faktais, o iki to laiko niekas mąstyti netrukdo, nes nežinau nė vienos "masinės" sistemos, kurioje nebūtų trūkumų... O jokia ne paslaptis kad pradininkai ir vėliavnešiai visada turi daugiau entuziazmo.

[quote=Karbynė,2006 03 08, 19:35]
vat tame ir bėda, kad kalbėdamas apie kūrybingus pedagogus, visiškai eliminuoji "tradicinę" mokyklą...juk ne apie tai aš kalbėjau
Papildyta:[quote]

Jokiu budu neeliminuoju
As jiems skiriu 0.5 procento. Patikslinu kurybisku ten yra apie 10 procentu
juos pridusinus popieriais ir kitokiais budais lieka 0.5
Aisku cia as vel poetiskai tikslus. Bet ne visai is pirsto lauziu, nes nemazai bendrauju su mokytojais-baltom varnom. Taigi tie 0.5 tradicinese tai ne siaipsau
kurybiski tai apskritai didvyriski mokytojai. Net znau kelis direktorius katrie tinka prie tu didvyriu, bet kiek jie resursu iseikvoja kad islikti (ne kedeje ) tai nekazinkas is ju lieka mokytojams ir vaikams


[quote]
nes nežinau nė vienos "masinės" sistemos, kurioje nebūtų trūkumų... O jokia ne paslaptis kad pradininkai ir vėliavnešiai visada turi daugiau entuziazmo.

[/quote]

Tai apie ka ir sneka? Ogi apie tai kad tamasine sistema nebutu totaliai masine,
o kad butu ivairove. Ir tuomet sumazejus "masiskumo" lygmeniui proporcingai ir sumazeja trukumu.

Skiri remdamasis kokiais nors tyrimais, (kurie buvo skirti ištirti kiek kokių yra) ar savo požiūriu?


Babelio bokšto istorija kai visi ima kalbėt skirtingai Ir nebesusikalba... O kodėl neina kalba vis tik apie tos "senos, blogos" sistemos tvarkymą?

Ei, taip nesąžininga Aš pono Artūro paklausiau, o vietoj atsakymo surandu "aukštas materijas" ir citatas. Paprastas, aiškus klausimas. Prašau man atsakyt. Esu tos nuostabios mokyklos pvz. penktokė, megstu megzt, keturius metus mezgiau. Skaityt ir rašyt nemoku, bet vieną dieną susapnavau, kad aukštoji matematika yra cool. Kaip mane mokys?

taigi parasiau iskarto kad "esu poetiskai tikslus" tai tu jau is manes tyrimu neprasyk. Tai mano procentai , tai mano prielaidos, kurias darau is to ka zinau.
Del prielaidu nesigincijama, tu daryk savasias




Tai kad tema visai kitokia , vat ir kalba neina.
Jau vienoj temoj pozicijas isisaiskinom juk kad as ne uz "senosios" griovima
as uz ivairove. Na jei kas pasako: man ir taip gerai kaip yra na tai ir gerai , na tai tada ir gerai. O jei kas nujaucia gad gali buti dar ir kitaip ir geriau tai tada yra kuo pasidometi.

Tai vat si tema ir yra apie mokyklu tinkla katrose "Mokytojai nemoko vaiku "
,o vaikai ismoksta labai daug .

Sorry, kaip manęs NEmokys aukštosios matematikos, bet aš jos išmoksiu? Vis dar laukiu, nes klausimas "į temą".

Na va, bliamba, pabego Turbut ir toj mokykloj panasiai: vaikai mokytojus pagaut ir pririst turi, kad nors biski pamokytuuuu

Gerai jau gerai, tik kam tada tie mokytojai išvis...tegu sau vadinas prižiūrėtojais ir tiek ar dar kuo...jei jau nemoko...


atsakymą į šį klausimą turi rasti pati...toks principas.

Aciu, Karbyne, nors truputi aiskiau. O zemelapius kur ieskot parupina?

Manęs klausi? Nežinau...sakau gal turi pasiklauti nuojauta ir širdies šauksmu

AAAA, supratau,tu, kaip klasioke labai padedi, o tai mokytojo "dniom s ogniom" nerasi, o ateina, citatom i mokinius pameta, ir vel nera.

OOOO, noriu dirbt tokioj mokykloj, tik bijau kad kvalifikacijos egzo "kaip NEatsakyt i klausimus i pasprukt nuo norinciu mokytis" neislaikyciau

O Artūrai,ar tu turi vaikų????????
Kokioje tavo mokykloje mokinasi?

Matai, darai tą pačią klaidą kaip ir aš. Reikia klaust:"kurioje mokykloje tavo vaikai NEmokinasi", nes taip daugiau išmoksta

Karbyne, ar darau pažangą ?

O kas tau sakė, kad reikia pažangą daryt?

silly me

Straipsnis vadinasi "Mokykla kurioje mokytojai nemoko vaiku"

Bet tai nereiskia kad mokytojia nieko neveikia.
Mokytojai nemoko mums iprastaja prasme, nebruka tai ko vaikas neuznori.
(Uznorinorejima irgi talentingai galima pagreitinti ir sustiprinti)

O kad uzsifiksuotu dar pacituosiu :
--
Алан Уайт, учитель математики в государственной школе, не удивился такому результату.
«Известно, что преподаваемый материал сам по себе не представляет сложности. Но действительно трудно, фактически невозможно впихнуть его в головы учеников, которые ненавидят каждую твою попытку. Единственный способ – вдалбливать мало-помалу каждый день годами. Многие шестиклассники все же математически абсолютно безграмотны. Дайте мне ребенка, который хочет знать математику, и мне хватит месяца».
--

Taigi mes mes suaugusieji neleidziam sau suvokti, kad vaikui uzsimanius jis
ismoks desimtimis kartu sparciau ir lengviau. Uzsimanymo busenoje jis mokytoja pasigaves iskvos ir isklausys kas mokoma viska iki siulelio.

Bet niekas su sia "smulkmena" nesitaiksto, mokoma taip kaip patogiau mokytojui.
Kiekvienas mokytojas specalistas, kala ir bruka neklausdamas vaiko , tevai irgi palaiko toki prievartavima.

Ir jokio cia stebuklo nera. Paziurekit kaip maziai kerta kompus ir mobiliakus.
Nes tai idomu ir praktiska ir poto galima leistis gylintis. O kaip vaikai gatveje ismoksta klabu jei kieme yra vaiku kalbanciu kita kalba?.....

Taigi toje mokykloje ne seipsau priziuretojai o labai ismintingi zmones,
ju uzduotis ne bukai kazka kisti ir ne vien tik priziureti o nuolatos dominti gyvenimu ( jei neuzglusintas vaikas nuo mazens tai daryti nesunku nes taip vaikas ir sutvertas- dometis viskuo kas ji supa) Ir buti salia pasiruosusiam kai jau pasipils norejimas zinoti .

Galit cia vel mane imti gaudyti , o kas bus jei neuznores.
Taip buti nebegali - nes tai butu nebevaikas, tik suauges gali buti persisotines ir atbukes. Vaikas gali buti uzspaustas nuo mazu dienu ir jame uzdusintas pazinimo dziaugsmas.

Taigi ziurim , ka turim ...

Esi penktoke, pasiutusiai megsti megzti.
Ir jei taip nutiko ir tu tai darai su didziausiu azartu, tai tu nemegsi vien pilku salyku 4-is metus. Ju ktu jau po pirmu 1-o vienspalvio slaliko jau uzsimanysi
rastuoto o po saliko jau ir liemene o toliau kepures kostiumelei suknes.
O toliau labai originalus drabuziai mezginiu ir kitokiu medziagu deriniai.
Ir stai tu jau 17-os metu isgarsejusi visose apylinkese mergina o 19-os
jau placiai zinoma originali kuribinga dizainere, sugebanti zaveti zmones tiek savo kuriniais tiek bendravimu

Nes drabuziai buvo skirti zmonems tu su dideliu dziaugsmu juos kuriai zmones jaute tavo siluma ir atsiverdavo, jus lengvai susidraugaudavot.

Matematikos ir finansu apskaitos tau aisku prireike ir tu nepastebejai kaip tai ismokai.

O nafiga tau tada aukstoji matematika ?

Juk tu reto laimingumo zmogus, turi viko ka panorejus pripazinima, pinigus, laisve, kurybos dziaugsma.
Tu manai kad tokia budama nepadarysi salia saves laimingu pacio ispudingiausio vyro? o vaikai tokioj seimoj bus kaip devintam dangui ( nes ju nieks nevers kalti matematikos jei jie to nepanores, o jei panores tai nieks ju nevers piesti paveikslus)

Taigi kam tau ta aukstoji matematika ????


Kitas scenarijus . Tu neturi noro mokytis tiksliuosius mokslus, bet tavo tevai "suvokia" kad tu neistosi i aukstaja, mokytojai irgi gazdina kad nieko is taves neiseis jei cia vien piesinelius piesi ir mezginelius megsi. Na ir nenoredama liudinti tevu, dantis sukandus lankai mokykla. Toje mokykloje dar ir daugiau tavo bendramziu , katrie irgi ne savo rogese. Na atstumi jus tuos metus, su repetitoriu pagelba siaip taip pasikeli matematikos balus, istoji i Technikos universiteta, nes nesuvoki ka cia tau rinktis , pamanai ai gal ten biski daugiau vyru nei pedagoginiam Na ir aisku cia taves "ismoko" aukstosios matematikos... Na turbut toliau jau nebetesiu.

Si karta matyt "aukstom materijom" nebeapkaltinsit
Kazkokiu kitokiu kaltinimu pasijieskosit ...
Papildyta:
...tiesa megzdama tu negalejai neusismanyti skaityti
Nes tau mokytojai, kurie nemoko parupino labai idomiu zurnalu ,
O ten dar ir skaiciai kiek kokiu akiu ir iskarpos su matemenim ,
taigi matematikos tu irgi uzsimanei. O apie nora susirasineti su draugais
ir su zurnalo kurejais as jau nebekalbu.

Taigi bemegzdama tapai labia skaitanti rasanti ir skaiciuojanti ..

taip, gerai, bet kur tie mokytojai, sugebantys sudominti, kiek jų eilinėje mokykloje? Kaip būnant, tėvu ar mama, dirbant intensyvų darbą, pareinant pavargus, skaudančia galva namo sugebėti neužslopinti pažinimo džiaugsmo ir sugebėti skatinti vaiką domėtis, kad jis to nepriimtų kaip prievartos. Reikia neeilinių tėvų, neeilinių mokytojų neeiliniais gabumais. Nors gal tik man taip atrodo. Gal yra kam tai visai lengvai sekasi.

Taigi, malonu, kad atsakymą gavau

Atsakymas rodo:
f) nieko neišmanai apie mezgimą (galima puikiausiai megzt nemokant skaityt ir skaičiuot, na ne skaičiuot vienas, du, trys, bet nemokant skaitmenų rašytines formos),
m) ir apie moteris ne daug daugiau (jei moki ir megsti megzt, tai nereiškia kad esi tupa, ir tau reikia repetitorių, kad baigt mokyklą, o turėti tupą vyrą tavo svajonių viršunė).

Taigi, atsakyma gavau: TAU AUKŠTOSIOS MATEMATIKOS NEREIKIA. Taip ir moko toje mokykloje? Pvz. tau, vaikeli, to nereikia, eik pailsėk...

Jei rimtai, klausimas buvo apie mokymo(si) nuoseklumą. Tavo pateikti pvz., apie vaikus kurie panoro mokytis aritmetikos nerealus. Nei vienas vaikas nenori mokytis nuo pagrindų. Pvz, vaikas išgirdęs apie kompą, tikrai neprašys parodyt kaip jį įjungt. Jam reikęs IŠ KARTO žinot kaip parsisiūst kokią dainą ar panašiai, o to išmokyt ne įjungus kompo neįmanoma, tu pradėsi aiškint kaip įjungt, jis spiaus ir išeis, nes TO jis mokytis nenorėjo. Dėl to ir Voldorfo sistema dar kažkaip laikosi pradinėje mokykloje, o toliau "xromaet na obe nogi". Vaikai negauna žinių visumos, sistemos. Vaiką reikia išmokyt mokytis, tam reikia pagrindų,o jų nėra. Tai ne tik netradicinių, bet ir visų Amerikos mokyklų problema. Jie augina gerą vienos sryties specialistą (tavo pvz. apie vaiką kuris mego žvejot), bet kitose srytyse jie nieko neišmano. Toks dalykas kaip "žinau iš bendro išsilavinimo" ten neegzistuoja.

Kaip tokioje mokykloje užtikrinamas nors minimalus nuoseklumas?

Na atsiprašau aš gal nenormali, bet skaičiuot norėjau jau nuo darželio galo Mano darželinukė ir ta pirštus jau skaičiuoja ...


Aha tas be jokių naujų išradimų vadinama motyvacijos stiprinimu....Nu norėč pamatyt tokios mokyklos mokymo planus Ten ką - prie siekiamo rezultato būt prierašas "jei mokinys užsinorės".... ?


O nemanai, kad tas užsimanymas gali kaip ateit staiga, taip ir praeit panašiu greičiu? Turiu labai paprastą savo pavyzdį - kažkurioj klasėj baisiai susidomėjau daile, taip susidomėjau, kad būtinai užsinorėjau į dailės mokyklą - buvo baisiai įdomu, bet vat kad tas noras susidūrus su konkrečiu darbu po kurio laiko ėmė nugaruot....kažkuriuo metu ir noras lankyt buvo praėjęs - o šiandien dėkinga mamai, kad tą mokyklą vis tik baigiau. Ir tokių pavyzdžių gausybė - kai suliepsnoja entuziazmas ir kai jis praeina. Man rods visiškai neatsakinga pernelyg pasitikėt vaiko "užsinorėjimas" , nes jie dažnai keičias vos vėjui papūtus....o va neišmokyt pabaigt pradėto darbo vargu ar labai čia didelis gėris (nes užsinorėjimai labai dažnai praeina).


Oi man tai tikrai būt patogiau taip kaip tu rašai - nemokyt, arba kalbėt tam kuris pats klausia Svajonė o ne darbas. O rimtai tai - jokia ne statistika, bet 1 iš 100 (optimistiniu požiūriu) gal ir pasidomės, o kiti sau sėkmingai gyvens nesidomėdami.


Aha...tik vat matyt klausimas kitas - iki kokio amžiaus tikies tokio entuziazmo? jei ne - tai taip išeina pavadinam suaugusiu ir baigtas kriukis

Karbyne, Karbyne, geda-pelėda, gi rašė TEN PLANU NĖRA.

Ir nelygink darželinukės Lietuvoj su šeštoku Amerikoj. Mūsų darželinukė galėtų ten be problemų atestatą gaut, nes 10% vaikų Amerikoje baigia mokyklą nemokėdami skaityt. O taviškė jaučiu ir raides jau pažista, ne tik pirštus skaičiuoja? Jei mokytojai nuo vaikų slepiasi (man gi parašė: nafig tau matematikos reikia, vyrą susirask) tai ko iš vaikų norėt. Dėl to ir skelbia per visus galus kad keli mokiniai UŽSIMANĖ kažkuo išmokt. Stebuklas!!! (Keista, kad pamokas pasiūlė, o ne psichiatro konsultacijas)

Čia reiškias kai vaikas ko užsinorės pats, mokytojas jam visų pirma pabandys įrodyt kad jam tai visai nereikalinga.

Patinka man ta tema...labai nuotaiką pakelia


Nu gėda gėda...dėl pelėdos tau matyt kažką vidinis balsas pakuždėjo nes turiu taip prasidedantį e-mailą peleda12 ...
Nu nėra tai nėra, tik vat nesuprantu kaip tokią sistemą tada pagrįst teisiškai, kaip ją patvirtint kaip duodančią apčiuopiamų rezultatų? Ai nu gal gerai ir be to


Nu taip..penktokei pats laikas

Man tai įdomu būtų sužinot apie ką galvoja tėvai į tokią mokyklą vaikus leisdami?

Tarsi dabar tėvai galvoja

Čia kaip suprast

Na niekaip man postas, nikas ir tema nesiderina...

Mano nicas su tema neturi nieko bendro.

Aš pritariu Artūrui, kad Lietuvoje yra menkas mokyklų pasirinkimas. Kur pasisuksi- vien autoritarinė pedagogika, luošinanti vaikus. Pasitaiko vienas kitas mokytojas, kuris mėgina jos atsakyti, bet dažniausiai tėvų ir kolegų būna nesuprastas.
Aš esu už tai, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau įvairiausių netradicinės pedagogikos mokyklų.

Sunku tau Vaižgante gyvent tarp negalvojančių ir nemąstančių ...o aplink mane žmonės ir mąsto ir galvoja...visokių yra, bet tokiais juokeliais nurašyt daugumą gėda. Nu nesuprantu kaip dirbt su mokiniu, turint tokį požiūrį į jo tėvus

Nes gi tėvai ir kolegos nemąsto nėr ko tikėtis, užjaust tokius tėvus ir kolegas reikia
Nežinai netyč, koks procentas mąstančių tėvų forume?

Tai, bliamba, išeina mes čia visos suluošintos sedim Tik aš to kažkaip nepastebiu. Patiko man mokykloje mokytis, ir mokytojus savo gerbiu ir iki šiol bendrauju.

Todėl kad tavo mąstymas vergiškas - nedrįsti pasiskųst, kad tave kankino, nes tai laikai norma ir nesuvoki, kad gali būt kitaip

Skaičiau skaičiau, kol nebesupratau.
Man irgi įdomu kaip nick'as tinka ar netinka temoms, prašome paaiškinti plačiau. O tai gal mano nickas kažkur tinka tik aš jo ten neleidžiu, kankinasi vargšas pas mane.

O tema klasiška, tamsiais žiemos vakarais labai tinka pasakos apie baubus.
Papildyta:

O jau čia tai laisvas pasirinkimas- jautiesi nesuluošinta, reiškia tokia ir esi. O gal klystu?

kitoje temoje gal

A-jo, atsiprašau nuklydau nuo temos.
Bet mokykla ta faina, jeigu ten nebus mano vaikų. Esu pagadinta autokratiško auklėjimo, kurio šaknys dingsta amžių glūdumoje.

Negalėjau suprasti ar Vaižgantė juokauja ar ne. Jos nuomonė šia tema (neautoritarinės mokyklos) žinoma, dėl to man buvo sunku patikėt kad juokauja, o jei nejuokauja, tai kam smailų pridėjo? Tai ir pasitikslinau.

Pakankamai platu? O tu čia prie ko Esi Vaižgantės antras nikas?