Sveikos visos mamytės...Buvo laikas kai net nenorėjau prisiminti šios istorijos, nes vien nemalonūs prisiminimai iškyla...Bet kai namuose tas mažas stebuklas rytas tave žadina, ar atbėga šaukdamas mymyte, kai tu grįžti pavargus po darbo, atperka visas patirtas kančias... Prasidėjo viskas labai gražiai, po dviejų vedybų metų mes su vyru nusprendėm , kad jau laikas ir apie šeimos padidėjimą pamastyti, kaip tarėm taip ir padarėm...po kurio laiko pagaliau tapau nėščia, kaip ir daugelis pradėjau lankytis reguliariai pas gydytojus, tiek savo poliklinikos, tiek privačiai. Nėštumas buvo lengvas ir be komplikacijų. Gydytojai visą laiką tvirtino, kad viskas tvarkoj, kad pati lengvai pagimdysiu, kad vaikelis sveikas ir mums bus viskas gerai...Apie gimdymą susitariau iš anksto, su gydytoja kontaktavau bet kuriuo paros metu, tikėjau, kad viskas bus gerai. Aišku buvo gydytojai pasakyta, kad bus atsilyginta ir t.t...Ir štai atėjo laikas gimdyt, pradėjau kas dieną lankytis pas gydytoją, kad tikrintų tonusus, bet vaikelis visai neskubėjo ateiti... Daktarė pasakė, kad jei per 10 dienų po nustatyto termino nieko nebus, gimdymą teks išaukt... O kol kas dar galima laukti, nes aš jaučiausi gerai, vaikeliui viskas irgi buvo gerai...lygiai 10 diena pajutau, kad jau prasidėjo, neskubėdami susiruošėm , nuvažiavom į ligoninę, buvo vėlyvas vakaras...Mane paliko, kadangi man viskas ėjosi sklandžiai vyras dar sugrįžo namo surinkti daiktų, viską susitvarkyt... Ir tikrai beveik iki paryčių jaučiau sąrėmius, viskas vyko sklandžiai, paryčiais paskambinau savo gydytojai, iškvietėm ją...Atrodė jau tuoj turi pilnai atsiverti...pradžioj visi sakė, kad viskas gerai...Paskui mane apžiurejo dar karta, ir pamačiau gydytojos veide susirūpinimą, paskui atejo dar viena viena gydytoja, paskui dar paskui atėjo ir skyriaus vedejas...Pradejo sakyti , kad vaikelis neteisingai statosi...Tada visi bande taisyklingai įstatyt, skausmai buvo nežemiški, vos galejau kentet, atrode, tuoj bus man paskutinioji...Kai mane ten visi makalavo, galvojau tikrai, kad numirsiu, jau tada supratau, kad kazkas turi įvykti...Paskui pradejau maldauti , kad vaikeliui nieko neatsitiktu...O jie vis dar tikejo, kad pagimdysiu pati...Paskui staiga pasake, kad darys cezari...Supratau blogai... Vezant i operacine , kiek pamenu vyrtui pasake atsisveikint...Gavau pilna narkozę...Atsibudau šnekędama kazkokias nesamonias, ir vos pramerkus akis, vos suvokdama kas atsitiko, paklausiau ar vaikeliui viskas gerai, ir ka turim...Vyras pasake, kad gime sunus, kad viskas gerai...Tik kazkodel jo niekas neatnese...as pagimdziau ryte apie 9.30, o net ir vakarop man jo neatnese...Paskui vakarop atejo gydytoja, ir pasake, kad vaikutis buvo gaivintas ir prijungtas prie aparatu....tada as supanikavau...Tada man pradejo po truputi aiskinti, kad buvo siokiu tokiu komplikaciju, kad jam dabar sunku kvepuoti, bet jis sveikas...Kadangi buvau netekus daug kraujo, buvau labai issekus, man norejo daryti kraujo perpylima, bet dar susilaike...Daktarei buvo atsilyginta, nesvarbu, kad gimdymas buvo komplikuotas, bet mes atidavem, o ji be jokios sazines grauzaties paeme...is ryto man vis dar niekas neatnese vaikelio , man vis buvo neramu, bet mane visi ramino... kad vaikeliui kartais sunkiau kvepuoti, kad jam karts nuo karto prijungia prie aparatų...negalejau susilaikyt, siaip ne taip atsikeliau ir visi sviduliuodama ir prilaikoma nuejau pas ji...Pamaciau daktere budinti sunerimus, niekas nesuprato kaodel jis pats kartais uzmirsta kvepuot...Negalejau ramiai ziuret i ji...supratau kazkas bus, reikia kazko imtis...Skambutis pazistamo draugui, jis savo teveukui, ir buvo sujudinti aukštai stovintys daktarai, ir kiti... Zodziu vaikeli isveze i reanimacija, o ligoninej t.y. raudonajam kryžiuij neikas taip ir nesuprato kas atsitiko, vaikas gime sveikas, lyg ir aisku buvo priduses, bet viskas daugiau tvarkoj, o kodel jis nekvepavo kartais niekas negalejo pasakyt.... Kadangi mano sunelio jau lauke pasiruosus visa gydytoju brigada , jam is karto buvo suteikta pirmoji pagalba, t.y. atstatytas isnires kaklo slankstelis, ko ten .t.y Raudonajam kryžiui nenustate, nors teige, kad dare nuotraukas ir viskas tvarkoj, o ten tik padare nuotraukas iš kart pasake kas yra...Zodziu dar po 3 savaiciu gulejimo ligonije, tiesa jau Santariskiu mes grizom atrodo sveiki namo...Augom, visko buvo ...3 men. pastebejau, kad labai jau rankyte kumstuke laiko...ir siaip vaikas labai isitempes...Pradejom masazus...daktarai viens po kito...Nepasakosiu visko...Zodziu diagnoze: lengvas cerebrinis desines puses paralyzius... ir dar galiu pasakyt: ranku nenuleidau netaupiau ir netaupau saves, nei pinigu, dariau ka tik imanoma, dabar vos vos mums zymu, siek rankyte maziau desine naudojama, bet manau, kad kaip nors ir tai atstatysim... dar... mus paliko vyras....isikyrem... Pikta ant daktaru... Bet galiu pasakyti, mums dabar labai linksma ir gera, atsigavau...Aciu mamai uz pagalba...Sunelio tik motorine raida siek tiek veluoja, o daugiau viskas gerai, vaikutis protingas mielas ir guvus... nepasiduokit...Juk keli sūnelio istarti žodziai apvercia visa pasauli...Vien del to verta buvo kenteti...
Aukit sveikučiai, ir tikrai liūdna, kad taip gydytojai aplaidžiai žiūri.
kukuska007
2006 03 03, 08:57
Bimse, laikykis, saunuole tu ir saunus tavo vaikelis, manau isspresit visas problemas. Oj, kaip panasus man tavo gimdymas i manaji, brrr, dar dabar bijau apie antra vaika net pagalvoti Jau kartais tie daktarai tokie
Gyvenimas yra gražus
2006 03 03, 09:36
Aš tavo vietoj paskelbčiau tų "profesorių" pavardes
romuciukas
2006 03 03, 09:49
Ne ant daktaru reiketu pykti, o ant vyro.Tizenos jie visi.Visada sau primenu, kad gydytojas ne Dievas, visko numatyti jis negali, deje Daug jums abiems sveikatytes
daug stiprybės ir laimės jums abiems, esate to verti. Tikiuosi, kad toliau vyskas klostysis tik gerai ir abu su vaikeliu būsite labai labai laimingi.
Labai liūdna istorija  Bet Tu pati tai šaunuolė, kad tiki, rūpinies, džiaugies ir netgi, skyrybos su vyru Tavęs nepalaužė  Stiprybės ir sveikatatėlės Tau ir Tavo berniukui  Tikiu, kad keli žodžiai šypsena atperka visą patirtą skausmą. Būkit laimingi
beje labai sorry uz gramatikos klaidas, kažkaip labai jau mintys liejosi, o kai dabar perskaičiau išsigandau... Ir ačiū už palaikymą bei komentarus...
Ramunis
2006 03 03, 10:26
Stiprybės mamyei,sveikatytės sūneliui.O dėl vyrų...Ne karo metas,jei reiks ir bus,bet kam jie reikalingi?Kad bėdai atsitikus į krūmus dėtų?Cfu juos. Sėkmės
Stiprybes jums abiems. Tikiuos, kad iki galo pavyks isspresti visas jus problemeles. As pati turiu pazystama, kuriai gime sunus su silpnu abieju kojyciu cerebriniu paralyzium. Tik grynai atkaklios mamos deka pavyko masazais istaisyti visas mediku klaidas. Dabar vizualiai ziurint i ta berniuka, net neitartum, kad jam buvo diagnozuotas cerebrinis paralyzius. Aukite sveiki ir grazus
Bimse tu tikra supermama  Šaunuolė,kad nepalūžai ir kad viena augini tą mažą stebuklą. Aukit sveiki ir laimingi O gydytojų tarpe,kaip ir vyrų nedaug yra gerų žmonių
liepinuke
2006 03 03, 11:08
Stipri Moteris ir Mama esi  Pagarba  Stiprybės ir sveikatos jums
diamona
2006 03 03, 11:19
tikiuosi po tokio atkaklaus stengimosi ir tvirto ryzto kad viskas bus nuostabu, ateis ta palaiminga minute ir tu pati tvirtai galesi pasakyti kad taip viska padariau del mazojo sunelio, manau kada nors suzinojes visa istorija ir jis pats tau bus labai dekingas. O dabar noriu palinket tos neisenkancios kantrybes, stiprios sveikateles ir didziuliausios laimes
Stiprybės, sėkmės tau ir tavo vaikučiui  Tikiu, kad tavo mažiukas visiškai pasveiks Tėtis tai, kaip čia pasakius... Geras jo darbas tik tavo sūnelio atsiradimas. O apie gydytojus - visiškai patyliu... Ypač ta aferistė, kur pinigus sugebėjo paimt už savo padarytas klaidas...siaubas...
Provanc
2006 03 03, 12:47
Perskaičiau Bimse tavo istoriją ir apsiblioviau Bet tikiuosi kad jums dabar viskas gerai ir auksit didučiai, stipručiai ir gražučiai Laikykitės
SuperBaba
2006 03 03, 12:54
Bimse, sekmes jums, sveikateles maziukui  Viskas bus pas jus gerai. O vyras kiaule...sorry...
Zuikiosaulute
2006 03 03, 15:41
Didzialiausios sekmes jums ir sveikatos
inkunai
2006 03 03, 16:28
Sėmės ir stiprybės, kad Jūsų abiejų gyvenime būtų žymiai daugiau gerų žmonių negu blogų
Aukit sveikuciai! O berniukas tikrai turi supermama!!!
bedugne
2006 03 03, 16:43
Kraupu skaityti. Niu ne be reikalo pati cezario pasiprasiau, nescia budama, nes vaikelio svori dideli gydytojai prognozavo.Bijojau to, apie ka skaitau dabar... Smagu, kad vaikeliui viskas neblogai ir kad turi tokia saunia, atkaklia, mylincia mama Sekmes abiems, aukit sveiki
saule d
2006 03 03, 17:15
Matau, kad esi stipri moteris, tikrai nepaluži. Visokeriopos sekmės O vyras tai tikras kiaulė
Ramunita
2006 03 03, 17:22
tu-tikra supermama! tavo ex vyras...na...tiesiog silnas padarelis,nevertas net pykcio ar paniekos  ateis laikas,kai jis supras ka prarado-nuostabia zmona ir suneli....jis dvasios ubagas-o Tu turtuole na,o ta gydytoja...lazda turi du galus....
Birbiziukas
2006 03 03, 17:24
tikrai išgyvenai ne patį maloniausią laikotarpį, bet svarbu, kad šiuo metu viskas gerai. SVEIKINU
Mamytei daug daug daug stiprybės, kantrybės ir sveikatėlės, o sūneliui augti dideliam, dideliam, dideliam....Stipruolė tu esi...Mes kartais verkšlename dėl tikrų niekų, o tau tiek daug teko patirti ir esi tokia stipri  Didžiuotis tavimi turėtų visi...
ramaska
2006 03 03, 19:23
Tu tikra šaunuolė  ir tavo sūnelis pats laimingiausias vaikas  tūrėdamas tokią nuostabią mamytę  Sekmės Jums abiems augant  O tu, tikiu dar sutiksi gerą žmogų, kuris jus abu su sūneliu padarys laimingus  Aš likau viena su dviem dukrelėmis, bet radau tą vienintelį, dabar auginam dar vieną dukrytę  ir visi esame laimingi
sveikatos, stiprybės ir istvermės augant. svarbiausia aukštyn nosytes, o jei jau paliko, tai svarbiausia, kad dėl to nė kiek nenumirėt ir kartu su sūneliu susitvarkysit, aš tikiu
sigitac
2006 03 03, 21:19
Stiprybes jum abiem.
Mamasa_
2006 03 03, 21:25
Džiuga+
2006 03 04, 11:21
Sekmes dideles, viskas bus gerai... Mamytes pastangos ir meile daro stebuklus, manau, nereikia, net sakyti...Saunuoliai
allegro
2006 03 04, 15:28
Nors ir kraupoka, bet drauge ir nuostabi istorija.O kas dėl vyro...Tai geriau gyvent vienai su vaikeliu, nei su paršu...Sėkmės jums
Andžela
2006 03 05, 10:43
Suprantu tave puikiausiai, mano lelius labai sirgo po sunkaus gimdymo,man jo nedavė 4 paras. Labai liūdėjau, nieko nenorėjau matyti, pykau ant viso pasaulio  Bet dabar jau viskas praeity, viskas bus gerai Linkiu ir Jums su sūneliu to paties. Gyvenkit laimingi ir sveiki Esu laiminga, nes turiu savo mažylį  Tai svarbiausia... O vyrų dar bus, stipresnių, kurie sugebės pasirūpinti šeima, ir neišsigas gyvenimo mestelėtų sunkumų Aukit sveikučiai ir didučiai
anuska:)
2006 03 05, 12:12
Esi super STIPRI moterys!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! Sekmes, sveikateles Jums! O vyras.....tokie tik vadina save vyrais.
Ingrida.S
2006 03 05, 14:24
Stiprybės ir kantrybės  Esi pati geriausia mama savo sūneliui
Bimse, labai džiaugiuosi kaskart, kai išgirstu apie tokias Motinas, kaip tu, tu verta šio vardo, ir tavo pastangas atperka sunelio juokas ir jo keliamas šurmulys. Linkiu jums abiems laimės ir sveikatos.
tikriausias dalykas gyvenime- tai Tavo vaikas, o vyrai ir visi kiti ,  kaip sniegas- cia yra cia nera nepaluzkit, kantrybes , sveikatos jums
Na,perskaičiau ir ką gi galiu pasakyti.Nereikia labai jau pykti ant gydytojų.Gal būt jie stengėsi,tik padėtis buvo tokia,kad nelabai ką buvo galima padaryti.Aš manau,kad su metais begydant tavo sūnelis bus kuo normaliausias ir fainiausias vaikis.Man labai pikta tik ant vyro.Nes numanau,kad jūsų sūnelio liga būtent ir buvo skyrybų priežastis.Labai daž-nai vyrai tokiu atveju pabėga.Tačiau yra kaip yra.Kaip supratau,ši žaizda pas jus jau beužgyjanti.Na,ir bala jo nematė,bus tų vyrų  .Susirasi tokį,kuris tave tikrai mylės.O sūneliui tikrai bus viskas gerai,pamatysi.Tik aišku reiks pavargti pas kineziterapeutus,masažistus ir t.t.Sėkmės judviem ir labai didelės kantrybės
Temos autorei: konkursas čia: Jei norėtumėt dalyvauti KOVO mėn. gimdymo istorijų konkurse, reikėtų užsirašyti nurodytoj temoj į dalyvių sąrašiuką.
Jolitele
2006 03 07, 13:58
Stiprybes jums ir sveikatos. Lai jusu kelyje pasitaiko kuo daugiau geru zmoniu... Aplaidzius gydytojus verta ivardint... Juk turetu but kokios nors priemones
Stiprybes ir dar karta stiprybes  kad mes visos tokios stiprios butume Svarbiausia, kad mazyliui viskas tvarkoje.
Natalie
2006 03 07, 15:56
QUOTE(ingere @ 2006 03 03, 20:24) Mes kartais verkšlename dėl tikrų niekų, o tau tiek daug teko patirti ir esi tokia stipri Skaitydama kaip tik apie tai irgi pagalvojau. Stiprybes mamytei, tu SAUNUOLE Aukite stiprus, laimingi, sveiki, bukite mylimi ir mylintys
mindira
2006 03 07, 18:36
Manaska
2006 03 07, 18:56
QUOTE(Natalie @ 2006 03 07, 17:56) Skaitydama kaip tik apie tai irgi pagalvojau. Stiprybes mamytei, tu SAUNUOLE Aukite stiprus, laimingi, sveiki, bukite mylimi ir mylintys  Brrr...istorija Stiprybes jums
QUOTE(bimse @ 2006 03 03, 09:25) Sveikos visos mamytės...Buvo laikas kai net nenorėjau prisiminti šios istorijos, nes vien nemalonūs prisiminimai iškyla...Bet kai namuose tas mažas stebuklas rytas tave žadina, ar atbėga šaukdamas mymyte, kai tu grįžti pavargus po darbo, atperka visas patirtas kančias... Prasidėjo viskas labai gražiai, po dviejų vedybų metų mes su vyru nusprendėm , kad jau laikas ir apie šeimos padidėjimą pamastyti, kaip tarėm taip ir padarėm...po kurio laiko pagaliau tapau nėščia, kaip ir daugelis pradėjau lankytis reguliariai pas gydytojus, tiek savo poliklinikos, tiek privačiai. Nėštumas buvo lengvas ir be komplikacijų. Gydytojai visą laiką tvirtino, kad viskas tvarkoj, kad pati lengvai pagimdysiu, kad vaikelis sveikas ir mums bus viskas gerai...Apie gimdymą susitariau iš anksto, su gydytoja kontaktavau bet kuriuo paros metu, tikėjau, kad viskas bus gerai. Aišku buvo gydytojai pasakyta, kad bus atsilyginta ir t.t...Ir štai atėjo laikas gimdyt, pradėjau kas dieną lankytis pas gydytoją, kad tikrintų tonusus, bet vaikelis visai neskubėjo ateiti... Daktarė pasakė, kad jei per 10 dienų po nustatyto termino nieko nebus, gimdymą teks išaukt... O kol kas dar galima laukti, nes aš jaučiausi gerai, vaikeliui viskas irgi buvo gerai...lygiai 10 diena pajutau, kad jau prasidėjo, neskubėdami susiruošėm , nuvažiavom į ligoninę, buvo vėlyvas vakaras...Mane paliko, kadangi man viskas ėjosi sklandžiai vyras dar sugrįžo namo surinkti daiktų, viską susitvarkyt... Ir tikrai beveik iki paryčių jaučiau sąrėmius, viskas vyko sklandžiai, paryčiais paskambinau savo gydytojai, iškvietėm ją...Atrodė jau tuoj turi pilnai atsiverti...pradžioj visi sakė, kad viskas gerai...Paskui mane apžiurejo dar karta, ir pamačiau gydytojos veide susirūpinimą, paskui atejo dar viena viena gydytoja, paskui dar paskui atėjo ir skyriaus vedejas...Pradejo sakyti , kad vaikelis neteisingai statosi...Tada visi bande taisyklingai įstatyt, skausmai buvo nežemiški, vos galejau kentet, atrode, tuoj bus man paskutinioji...Kai mane ten visi makalavo, galvojau tikrai, kad numirsiu, jau tada supratau, kad kazkas turi įvykti...Paskui pradejau maldauti , kad vaikeliui nieko neatsitiktu...O jie vis dar tikejo, kad pagimdysiu pati...Paskui staiga pasake, kad darys cezari...Supratau blogai... Vezant i operacine , kiek pamenu vyrtui pasake atsisveikint...Gavau pilna narkozę...Atsibudau šnekędama kazkokias nesamonias, ir vos pramerkus akis, vos suvokdama kas atsitiko, paklausiau ar vaikeliui viskas gerai, ir ka turim...Vyras pasake, kad gime sunus, kad viskas gerai...Tik kazkodel jo niekas neatnese...as pagimdziau ryte apie 9.30, o net ir vakarop man jo neatnese...Paskui vakarop atejo gydytoja, ir pasake, kad vaikutis buvo gaivintas ir prijungtas prie aparatu....tada as supanikavau...Tada man pradejo po truputi aiskinti, kad buvo siokiu tokiu komplikaciju, kad jam dabar sunku kvepuoti, bet jis sveikas...Kadangi buvau netekus daug kraujo, buvau labai issekus, man norejo daryti kraujo perpylima, bet dar susilaike...Daktarei buvo atsilyginta, nesvarbu, kad gimdymas buvo komplikuotas, bet mes atidavem, o ji be jokios sazines grauzaties paeme...is ryto man vis dar niekas neatnese vaikelio , man vis buvo neramu, bet mane visi ramino... kad vaikeliui kartais sunkiau kvepuoti, kad jam karts nuo karto prijungia prie aparatų...negalejau susilaikyt, siaip ne taip atsikeliau ir visi sviduliuodama ir prilaikoma nuejau pas ji...Pamaciau daktere budinti sunerimus, niekas nesuprato kaodel jis pats kartais uzmirsta kvepuot...Negalejau ramiai ziuret i ji...supratau kazkas bus, reikia kazko imtis...Skambutis pazistamo draugui, jis savo teveukui, ir buvo sujudinti aukštai stovintys daktarai, ir kiti... Zodziu vaikeli isveze i reanimacija, o ligoninej t.y. raudonajam kryžiuij neikas taip ir nesuprato kas atsitiko, vaikas gime sveikas, lyg ir aisku buvo priduses, bet viskas daugiau tvarkoj, o kodel jis nekvepavo kartais niekas negalejo pasakyt.... Kadangi mano sunelio jau lauke pasiruosus visa gydytoju brigada , jam is karto buvo suteikta pirmoji pagalba, t.y. atstatytas isnires kaklo slankstelis, ko ten .t.y Raudonajam kryžiui nenustate, nors teige, kad dare nuotraukas ir viskas tvarkoj, o ten tik padare nuotraukas iš kart pasake kas yra...Zodziu dar po 3 savaiciu gulejimo ligonije, tiesa jau Santariskiu mes grizom atrodo sveiki namo...Augom, visko buvo ...3 men. pastebejau, kad labai jau rankyte kumstuke laiko...ir siaip vaikas labai isitempes...Pradejom masazus...daktarai viens po kito...Nepasakosiu visko...Zodziu diagnoze: lengvas cerebrinis desines puses paralyzius... ir dar galiu pasakyt: ranku nenuleidau netaupiau ir netaupau saves, nei pinigu, dariau ka tik imanoma, dabar vos vos mums zymu, siek rankyte maziau desine naudojama, bet manau, kad kaip nors ir tai atstatysim... dar... mus paliko vyras....isikyrem... Pikta ant daktaru... Bet galiu pasakyti, mums dabar labai linksma ir gera, atsigavau...Aciu mamai uz pagalba...Sunelio tik motorine raida siek tiek veluoja, o daugiau viskas gerai, vaikutis protingas mielas ir guvus... nepasiduokit...Juk keli sūnelio istarti žodziai apvercia visa pasauli...Vien del to verta buvo kenteti...
Labutis, Labai gerai tave suprantu,nes pati kol kas niekaip negaliu susitaikyti su mintimi kad mano suneliui kuriam dabar 10men. gydytojai nustate cerebrini paralyziu... Tvirtybes ir sekmes!!!! ir sorry ka padariau ne taip as cia ka tik iskepta supermamyte
Labas, oi kaip panasiai ir man viskas vyko. is pradziu viskas gerai, o paskui staiga kazkokios komolikacijos, tik as turejau pati gimdyt, kitaip butu lelius uzduses. Gulejom ir mes santariskese reanimacijoj, paskui naujagimiu skyriui, is viso menesi.  o dabar augam po biskuti. nustate liekamaji desines puses centrines nervu sistemos slopinimo sindroma, tai mazyle, siek tiek daugiau dirba su kaire puse, net ir rieciasi i ta puse. visa laika reikia stebeti kai guli, kaip sukasi. O jums dideles kantrybes ir stiprybes. sveikatos abiems. ir tikiu, kad viskas bus gerai, nes per daug stipri mamos meile, kad galetum tokius angelelius apleist. Laikykites
Matelyk
2006 03 12, 14:54
Bimse tau linkiu stiprybės ir dar kartą stiprybės. esi šaunuolė, kad išgyveni viską vieną o tavo sūneliui sveikatėlės, sveikatėlės ir stiprybės kabinantis į gyvenimą sėkmės ir meilės jums abiems
Vaidavb
2006 03 15, 16:36
valeri1979
2006 03 16, 00:22
Dievas negali visur suspeti vienu metu, tam jisai sukurė mamą!
Stiprybės tau, Mamyte  Nors matau, kad tikrai esi stipri, nes tiek ištverti tikrai nėra lengva. Džiaugiuosi, kad sūnelis guvus ir džiaugisi gyvenimu bei džiugina mamą
Ant tokių moterų laikosi pasaulis, ačiū, kad esi. Sveikatos ir visokeriopos sekmės tau ir tavo sūneliui.
|
|