Sveiki
Daug yra rašoma visokių straipsnių apie trijų metų krizė, kad vaikas itin trokšta savarankiškumo, tampa nesutariamas, reiklus ir t.t. Ar pas jus kaip nors reiškiasi ši krizė? Kaip tvarkotės? Ar praeina ji savaime?

Mano sūnelis ir taip buvo linkęs tikrinti ribas, bet danbar tiesiog visur ir dėl bet ko ožiuojasi, ir reiškia nepagarba tėvams. Jau nusibodo jį drausminti, nes atrodo, kad jis pats paprasčiausiai nebesusivaldo. Bet priimti viską kaip normą irgi atrodo negerai, pasijus karaliumi ir taip ir liks tironu.
Kaip auklėti šiuo sunkiu periodu?

Gal šiame skyrelyje tik mažesnių vaikučių tėvesliai užsuka? Nejaugi niekas nesusidūrė dar su trimečio krize?

dukra iki 3m buvo angelas, po to lyg kas burtu lazdele mostelejus pakeite vaika, pradejo atsikalbinet, neklausyt, ir t.t., rudeni bus 6, o kuo toliau, tuo bjauresnis vaikas, nebezinom budu kaip su ja kalbet.

O pas mane pametinukes - vyresnioji jau arteja prie 3 metu, tai irgi jeigu ka sakai kas jai nepatinka tai kazka daro ir apsimeta, kad net negirdi manes, o mazoji irgi nuo seses nusiziuri ir irgi bando elgtis taip pat Niekada negalvojau, kad su tokiom spokem galima nesusitvarkyti, o pati net nezinau kartais kaip elgtis

Maniske buvo auksas iki metu. Paskui viskas normos ribose. Nu bet nuo 2.5 kas prasidejo Geriau jau nusaukit mane Sakiau, jau geriau eisiu griovus kasti, dirbti, kad tik su vaiku nekariauciau
Gyvenime niekas nera taip isvedes is kantrybes - kaip nuosavas vaikas. Ir i uzpakali gauna, ir papurtau kai neislaikau - o ji zviegdama vis tiek "NE" ir taskas. "NEgulesiu, NEmiegosiu, NEvalgysiu, NEkakosiu ant puodo, NEduosiu rankos lauke, NEklausysiu, ne ne ne - viskas priesingai!!! Nu nors imk ir sok per langa kuo toliau nuo tos beprotybes
Ar kas nors jauciasi taip pat..?

pat pat turiu beveik trimetį, aišku pasitaiko ožių, atsikalbinėjimų.. būna ir iš kantrybės išveda, kažkaip nelinkus aš jo mušti su diržu, bet kai nesusitvarkau tai užduodu per užpakalį, bet dažniausia bausmė jam būna- eik į savo kambarį ir uždaryk duris, palieku pasėdi vienam kambary ir neišleidžiu, kol nesupranta, ką blogai padarė. Tai po to išlenda ir sako, kad mamytė būsiu geras.... o aš ne visada su juo kalbu, mat būnu ant jo užpykus, tai jis gražiu balseliu vis sako būsiu geras. Tada duoda bučkį ir susitaikom
aišku, gal ir trumpam tokios bausmės užtenka, bet visvien kažką supranta, kad negerai daro...

gal kas turi daugiau pasiūlymu... kaip elgtis su trimečiu vaiku!!!
pasidalinkit

Turiu ir as tokia tvirto charakterio ribas tikrinancia mergina. Jai dabar 33 men., o paumejimas prasidejo gal pries 4 men. Visi tie NE musuose tai grynai ribu tikrinimas ir ziurejimas "ir ka gi jus man padarysit". As stengiuosi su ja nesileisti i gincus. Kai neklauso, bandom leisti susidurti su pasekmemis. Is karto, be grasinimu ir ikalbinejimu. Is pradziu perspeji, o paskiau igyvendini ka zadejai. Galiu pasakyti, kad po truputi pradeda veikti.

Uz tam tikrus dalykus - kandziojimasi ir musimasi - tiesiai eina ant "ramybes laiptelio". Pastebejau, kad tai atsitinka vis reciau.

O isterijos atveju irgi uzdarau jos kambaryje ir palaukiu, kol praeis.

Bet kantrybes tai ojojoj kiek reikia. Ko visoms ir linkiu

Oi, tikrai ne jūs viena taip jaučiatės Tas visko neigimas ir darymas atvirkščiai tikrai veda iš proto Arba tyčia ką nors padaro, ko, žino, kad neleidžiu- pavyzdžiui greit pribėga ir išjungia kompiuterį ar paspaudžioja klavišus, ar į valgį ką nors įmeta...Ir sėdi kaip angeliukas, mirksi nekaltom akytėm
Bandau tvarkytis su tuo kaip išeina- ir baru, ir per rankas suduodu( tiesa, nei vienas nei kitas nepadeda). Būdavo, kad jau nebegaliu, griūnu į lovą ir išlieju ašaras
Bet žinau, kad dabar toks laikas vaikui, kai viską dedasi į galvytę- kaip mamą iš kantrybės išvesti, kaip kažką išsiprašyti ar kažko nedaryti( pvz. gal pasiožiuos ir jo nevers praustis)... Todėl sumaniau naują būdą- jeigu prasideda ožiai, pasakau labai rimtai ir griežtai: AŠ ANT TAVĘS SUPYKAU, IŠEIK Į KITĄ KAMBARĮ, NENORIU SU TAVIM KALBĖT IR ŽAIST. Ir, nekreipdama į jį dėmesio, pasiimu kokį žurnalą vartyt. Aišku, jis lenda, rėkia ką nors tiesiai į ausį, visaip bando patraukt dėmesį. Patraukiu RAMIAI jį atgal arba pati nueinu kitur ir vėl nekreipiu dėmesio. Kol kas tai suveikia, po kokių 5 minučių "vienatvės" ateina apsiašarojęs, apsikabina ir sako: myliu tave Tada susitaikom ir kurį laiką būna gerai...

Na mano mergytei dar tik 2m. ir po savaites bus 3men. Ir Oziukai prasidejo sulaukus 2m. Bandau jau nekartoti istisai to ne ne ne negalima negalima negalima. Jei kazko nori prieinu ir sakau, kad ten negalima imti, einam geriau pasiimsim kita daikta ir panasiai, na ir sitas veike kokius 2menesius dabar vos pasakau, kad ne, gal neimkim tempia lupa, pradeda verkt, oziuotis ir t.t. Ir tie oziukai pas mus dabar oj kaip daznai apsilanko. Bandziau nuvesti i kambari ir palikti viena tai po puses minutes durys atsidare ir isejo lauk ir atsisedo kolidoriui pries mane ir demonstratyviai verkia, saukia Tai dabar paprasciausiai nekreipiu demesio kaip jinai oziuojasi. Einu darau ka man reikia o ja palieku kambari ar virtuvei sedincia ir greitai nusiramina, po 2-3min, na kartais buna ilgiau, bet max po 5min. ateina, apsikabina ir sako "as gera" O sveciuosia jei nutinka toki nemalonus dalykai kaip ozevimaisi paprasciausiai nusivedu toliau nuo stalo, sveciu ir pasodinu ir pasakau, kad kai nusiramins ir bus gera gales ateiti pas visus prie stalo. Na nezinau kolkas mum sitas veikia, sveciuosia labai greitai nurimsta ateina prisiglaudzia ir baigesi oziukai ir eina zaist su vaikais. Namie kartais tie oziukai uzsitesia ir isveda is kantrybes bet seip kolkas tokia metodika-nekreipti demesio padeda mum. Tikiuosi ir toliau mum jinai pades ir pavyks nugalesi tuos oziukus ir jie vis maziau pas mus apsilankys.

[quote=Eliandra,2011 06 30, 22:53]
Arba tyčia ką nors padaro, ko, žino, kad neleidžiu- pavyzdžiui greit pribėga ir išjungia kompiuterį ar paspaudžioja klavišus, ar į valgį ką nors įmeta...Ir sėdi kaip angeliukas, mirksi nekaltom akytėm
Bandau tvarkytis su tuo kaip išeina- ir baru, ir per rankas suduodu( tiesa, nei vienas nei kitas nepadeda).

Atrodo, kad snekat mano lupomis Lygiai ta pati su kompu daro, dar baisiau - pleso tapetus!! Tai kai specialiai suplese n-taji karta man uz nugaros - tai gavo lupt kaip reikiant Manau, daugiau nekils ranka plesyti. Siaip pries duodant i uzpakali kartoju 150 kartu zodziu - bet ji "nenori" suprasti, nors tu ka

O nekilo mintis duot paprastą popierių plėšyt ir paaiškint, kad tokį galima, o to, kur ant sienų - ne? Vaikas tikrai tapetus plėšo tyčia, bet ne tikrai ne tam, kad mamai gadintų gyvenimą, o dėl to, kad jam įdomu: ar plėšymo garsas, ar rezultatas - plikas sienos plotas, ar dar kažkas. Jei duotumėt paprastą popierių plėšyt, tai suplėšytų kažkelis lapus, kol atsibos. Be to, galima duot plėšyt spalvotą popierių (aš duodavau karpyt) ir iš skutelių kartu su vaiku klijuot aplikacijas. Arba popierinius rankšluosčius: suplėšius juos dar palamdyt ir klijuot "debesėlius". Nereikės tada vaikui pačiam prisigalvot veiklos mamai "už nugaros" ir dar už tai į kailį gaut.

Ir aš manau, kad plėšyt tapetus vaikui ranka nebekils. Kaip ir kitoms savo idėjoms realizuoti. Galit džiaugtis.

Ir aš blondinė, netgi natūrali.

Oi, tapetų plėšymo etapą turbūt visi praėjo Ir norisi tiems mažiams plėšyt būtent tapetus nuo sienos, o ne popierių, skudurėlius ar dar kažką. Maniškiui, kaip supratau, senieji buvo pabodę, nes kai klausiau kodėl nuplėšė, sakė, kad popieriukas paseno, reikia naują ant sienos priklijuot Jiems dažniausiai įdomu būtent tai, ko negalima, nes turi savo kailiu patirt, kas bus, jeigu tai darys...

O aš maniau, kad mano vienos dukrytė tokia neklaužada.. Taip pat atsikalbinėja, kai padaro kažką negerai apsimeta, kad nieko nebuvo, o ir šiaip mėgėja specialiai paerzinti ir mamytę ir tėtuką. Tikiuosi, kad šis periodas praeis..

Oi tapetų plėšymo nebuvo ir tikiuosi nebus Bet ožiai kaip aplanko Padeda izoliavimas. Iš pradžių išvesdavom mes. Dabar ji pati jau izoliuojasi Bėga į vonios kambarį, užsidaro duris ir užsilipus ant tualeto bliauna Sakom, kai išeis ožiukai, pareik. Ir pareina po kiek laiko visa patenkinta Žiūrėsim, kaip bus toliau. Gerai kol tie ožiai užeina tik namuose

Maniškiui (2,7 m) irgi jau krizinis periodas iš proto varo tas ribų tikrinimas, bet ką padarysi, taip jau turi būti. jei tik kas ne taip, tai mėgsta ant žemės atsigulti ir kartoti NE NE NE (kartais net su paverkšlenimais). pasakau, kad pagulėsi ir pareisi kol kas pfu pfu pfu, bet kur nors išėjus tokių pokštų nebuvo, bet manau, kad dar visko bus.

cia rasite psichologu paaiskinimu, del ko kyla 2-3 metu krize, ir patarimu, kaip elgtis.

Dekui

O kaip manot, kodel pvz ta krize apsiramina kai tevu nera salia? Palikau vaikus pirma karta tevams parai, mama atsidziaugti negali - nu gerumas tu vaiku, nei oziu nieko. Ryskiai jauciasi, kad galvoja, kad as nemoku aukleti

Taip visiems vaikams yra..Auklėjimas čia niekuo dėtas, tiesiog savi vaikai svetimiems žmonėms ribų nestato, o tėvams stato. Juk su tėvais daugiausiai laiko praleidžia, žino jų "silpnąsias" vietas, banduo tuo naudotis. Vaikučiai kieti riešutėliai

As tai suprantu, bet va mama tai ir galvoja, kad as neaukleju, nes ozius rodo, o va kaimynu vaikai geri Pasake mama ir sventa, o manes neklauso

Žinai tas mamas, jos visada viską geriau žino už dukras Tebūnie.. Tu žinai kaip yra ir gana

Tikra tiesa Maniske tokias scenas iskelia, kad filmas Egzorcistas kaip vaiku pasaka atrodo Bet niekada to nedaro seneliams, tetai, nors daznai pas juos buna. Visa ta negatyva turim sugerti mes su vyru. Skaiciau, kad isterijas kelia vaikas tik prie tu, su kuriais jauciasi visai saugus. Tai va, sunku, bet tokia musu, tevu, dalia...

taip. jei vaikas drista rodyti neigiamas emocijas - vadinasi, jauciasi saugus. kad ir kaip sunku sugerti tas emociju audras, galima pasiguosti bent tuo, kad vaikas nebijo savo tevu


na tai taip... ka gi is tu svetimu ispesi - nei meiles, nei demesio, nei saugumo is ju nepareikalausi. jie vaikams emociskai nesvarbus...

Aga, pasakyciau mamai Tiek meiles, tiek demesio, visa diena kartu buna, zaidzia, kartu eina. Nei laselio zirzejimo. As grizau namo, namai skleidziasi

viskas teisingai: budamas su mociute vaikas zino kaip "teisingai" elgtis. o parejusiai mamai pasako viska, kas per diena susikaupe - ir dziaugsma, kad mama parejo, ir nuoskauda, kad mama ji buvo palikusi, ir visus nuotykius, emocijas, kurias patyre ir "nutylejo" budamas su mociute...

Sudetinga Nes mociutei emocijas irgi rode, ir dziaugesi, ir liudejo. Bet klause

Dekoju, ragnez, visada idomu isgirsti Jusu mintis.

Maniske irgi jau pradeda savo tiesas irodineti, kuo toliau tuo sunkiau susisneketi darosi naudojam kaip cia kazkas rase izoliavimo buda kai pradeda oziai lysti, tai jos kambaryje uzdarau ir sakau, kad gales ateiti tada, kai isvaris oziukus, tai dazniausiai nusiramina ir ateina bet buna., kad ir per uzpakali pliaukstelnu, kai jau kantrybe baigiasi galutinai dabar i darzeli leisti pradejau, tai diena ramu buna, bet uztat vakare uz visa diena atsigriebia

Aciu d mums kol kas padeda "izoliavimas".Liepiu kitam kambary stoti i kampa ir stoveti,kol nusiramins.Issirekia,issiverkia ir ateina sakydama "as busiu gera".Tada pasibuciuojam ir kuriam laikui vaikas tampa "auksinis"

mes tai savajai dukrytei liepiam eit i savo kambari ir i lova, pagula tenais, pasinervoja uzsidarius duris, o po to uzsiziadzia ir pamirsta savo oziukus

pas mus uzeina oziai, bet kazkaip susitariam, kad jei nusiramins ir nebeverks tada gaus saldaini, o kartais irgi eina i savo kambari ir baigia ozius varyt ateina tada ir sako"as jau papykau" ir viskas buna baigta

turiu dvi draugikes,kurios augina panasaus amziaus berniukus o pas mane auga 2,4m mergaite.tai maniau kad visiems maziams ta krize turetu ateiti panasiai vienodai-bet realybe,mamukai,tokia:kai berniukai pas mus sveciuojasi(turim nemaza,pilna zaidimu kiema)tai vienas neatsiklijuoja nuo mamos kojos,o kitas vis taiko momenta,kada mano chuligane nepastebes,ir jis gales nors trumpai pazaisti su zaislais ar siaip kuo uzsiimti pradzioj visom buvo juokinga,bet veliau pamaciau,kad manoji tikrai kaip koks monstras viska atima,neleidzia,tai cypia,jei subaru-bliauna-zodziu-toks jausmas,kad krize tik manaja istiko...

vajė, maniškiui 2 m 9,5 mėn... karšta mums dabar.. NE, Nenoriu... vėluoja kalbos raida, bet krizė ne į darželį su džiaugsmu, iš darželio - su trenksmu namie - krizė greit bus ir man...

Pas mus dabar absoliutaus neigimo laikotarpis. Visiškai nesvarbu ko paklausi - atsakymas vienas - NE. Kartais pati susipainioja: pirma pasako NE, tada susigaudo, kad geras dalykas buvo pasiūlytas ir sako - taip

Mano vaikas toks nuo 1metu, tai man jau matyt i durnyna laikas Ale kaip dziaugiuos, kad ne mano vienos toks vaikas, kuris i maista meto kas po ranka papuola, kuris isrgi i visus kompiuterio mygtukus grisysi, kuris televizoriu dauzo su kuo papuola (nenorom laukiu tos dienos, kai pareis naujas 102istrizaines telikas) kuris mamos brangius kvepalus sudauzo, kuris daro daug daug ko negalima ir viska su tokiu zvilgsniu, o kas bus, juk darau negerai Laukiu propersu sitame vaike, vistik tikiu, kad uzauges jis bus labai geru zmogumi

kaip nulietas mano sunus tik pas mus jau LED televizorius sudauzytas bandau aiskinti,kad negalima,tai vidury mano kalbu isgirsti zodeli KA,tai po keliu kartu atrodo,kad galetum sienom lipt vienu zodziu "megaujuos"motinyste....

per daug kalbat

Linksmybės tęsiasi, praėjo NE dabar atėjo PATI!!!!! Ir išmoko sakyti "Urtytė pikta" Tai siunčiu papasakot arkliukui ko jau taip supyko

atrodo,kad nedaug bet turbut,kad man taip atrodo bandau aiskint kas, kaip,o ne skayt,kad negalima ir viskas,bet matyt,kad kalbos per iglos

ka darot,kai vaikas nesirengia,kai reikia kur nors eit.matosi,kad nori eiti ar vaziuoti,bet pradeda isdykauti,lakstyti,o kai rengi,tai "nei kojyciu, nei rankyciu".ypac,kai riekia kur skubeti

svarbiausia islikit rami mato vaika, kad gera proga mama paerzint ir naudojasi
as pasakau "iseisiu be taves". ir buvau isejus. 5 minutem

esu ir taip darius,bet padejo tik tam kartui nieko bandysim kovot

Oj pazytama situacija......



Pas mus sitie koncertai kartojasi kas antra ryta.....Nesirengsiu, nevaziuosiu, sitas negrazu.......Pirmus du kartus bandziau zaistis, bet kai per tuos zaidimus tu gauni veluoti 1-1,5val. i darba nebejuokinga.......POra kartu tikraja ta zodzio prasme istempiau i lauka ir bandziau nest, reke, spardesi tada pasodinau ant kaimynu pievutes padejau jos kuprinia salia ir pasakiau "Atia tu verk cia o as einu" ir nuejau (aisku tik uz kaimynu tvoros kad galeciau matyt ka jinai daro) Isejo iskart kaimyne (dievuleliau motina durna paeme ir paliko savo vaika ) ir ka jus manot pakalbejo su kaimyne abi atsisedusios ant pievutes ir jinai pati atejo pas mnaia atsiprase ir ejom i darzeli.....Dabar kai tai kartojasi as jau nebesizaidziu pradeda spardytis, verkt kad nesirengs, nevaziuos, neis as jos dar karta paklausiu tikrai? ir tada palieku rubus jos ir nueinu renktis ir graziai atsisveikinu ir uzdarau duris. Na pfu pfu pfu sitas metodas kolkas veikia iskart atbega ir saukia "As jau igi vaziuoju"


O kas del krizes tai nezinau guodziuosi tik tuo, kad na ne pas mania viena toks vaikas. Jinai nuo pat gimimo nera lengvas vaikas visos bedos ir sunkumai koki tik gali but pergyventi ir jau sakiau nu kai sulauksim 2m. viskas baiksis Ha tik pasvajok.......Nebelaiko nervai ir kantrybe kai sakai 10 kartu "dukrytia taip negrazu, buk gerute nusiramink, prasau nurimk" ir reakcijos i tai jokios tiesiok negirdi nubaudi, paverkia 1min. ir apsisukus vistiek eis daryti ta pati......Vasara turejom operacija ir kai jinai atsigavinejo po operacijos seseliu pirmi zodziai buvo "Vat cia mergina su charakteriu" Ir is daug ko girdejau, kad "Na o kokio tu charakterio is jos nori jei jinai avinas gimusi jaucio metais"......Mergina auga su toooooookiuu charakteriu, kad dievuleleiau svenciausias ir tikrai pritruksta jau is ismones ir minciu kaip dar graziuoju bandyti sumazinti jos tuos oziukus.....

Na, na mes geručiai (atsiprašau, kad ne įtemą aš irgi gimusi tokiam derinuke )

Sveikos,
maiskei tuoj 2 metai ir 5 menesiai. "NE" jau prasidejo, bet del to nematau problemu. Priimu tai kaip perioda, kuris turi buti.
Beda didesne.. Nuo 2 metuku lankom darzeli. Dukryte per 2 savaites priprato, ir ejo ten su dideliu malonumu. Ateidavau pasiimt ja, o ji dar ne is karto namo noredavo eit, dar noredavo zaist. Po paskutines ligos (savaite laiko buvom namie) dukryte visiskai nebenori i darzeli. Aukletojos sako, kad atrodo kad kitas vaikas. Nei zaidzia su kitais, nei piest eina, netgi valgyt nenori (ko niekada nera buve). Dar praeita savaite as gulejau ligoninej, ji manes nemate 4 dienas (bet viskas jai buvo paaiskinta, kad vaziuoju pas daktarus ir butinai pas ja atvaziuosiu kai pagysiu, susiskambindavom kas vakara). As tikiuosi kad sis jos elgesys tik laikinas.. Nes jau baisu kad nebutu rimtesniu psichologiniu problemu. Ji tiesiog uzsidariusi savyje man atrodo. Perskaiciau knyga "Liaukitės vaikus auklėti padėkite jiems augti " (beje, rekomenduoju visoms), ten parasyta kad reikia su vaiku pazaisti tai, ko jis vengia ar bijo (pvz jei bijo pas daktara, pazaisti daktara ir pacienta, kas kam ka sako). As su ja pora kartu zaidziau zaidima "eina zaisliukai i darzeli", ir ji patenkinta man viska rodo, kaip jie zaidzia, kaip soka.. Tai nepagaunu kampo, ko ji darzely tiek stresuoja..
Gal kas galit pakomentuot sia situacija, nebezinau jau ka ir daryt

Na as nesakau, kad negros, neb su charakteriuuuuu

pas mane tas pats, t.y. avinas jaucio metais tai viskas tas pats....aplinkiniam uztenka pasakyt kokiais metais gimes ir jau visiem buna aisku ,kad nepritruktu kantrybes...

man labai patiko knyga Mazylio tramdymas,tai paskaitau kas kelis menesiu,kad ikvepimo pasigauciau ir indigo vaikai, tai truputeli nusiraminau,nes jau galvojau ar cia mes nemokam auklet,ar vaikas psichiskai nesveikas kai perskaiciau knyga,tai tikrai upa pakele.

Na musu vaikuciai net gime ta pacia diena Na reikes tada ir man pasiieskoti sios knygos ir nusipirkti paskaityti

manau, tai ir yra priezastis.

aciu uz atsakyma. Is tikruju, vakar jau aukletoja sake, kad dukryte darzely elgesi laisviau. Tikiuosi grisim i vezias.
O "ozius varyt" geriausia kartu, pasiemus "lazda" ir gazdinant ozi ))

o isivaizduok save - nutinka kazkas rimto su vyru, supyksti ant jo, bandai apie tai papasakot jam - o tik prasizioji sakyt, jis nesiklauso, tik aiskina "nu brangioji, negrazu pykt, buk gerute, nusiramink". bandai isiterpt ir papasakot, kad tikrai labai blogai jautiesi - o jis kaip koks robotas savo giesmele varo "nu buk gerute, nusiramink, nieko baisaus neatsitiko, negrazu cia nervuotis dabar". galiausiai, vyras isrezia - "nu ir rekauk sau cia viena, as iseinu. tikrai rasiu sau geresne zmona, negu tu. geros zmonos netriuksmauja ir scenu nekelia".


koks jausmas butu?