Prieš tai busvusios temos aprašymas su begale labai įdomių ir naudingų nuorodų.
Kaip visi žinome, temą paliko jos įkūrėjas, vedėjas ir siela EVOY. Todėl tema jau ne be ta - ir niekada nebebus tokia, kaip ją vedė EVOY. Ilgokai svarčiau, ar verta atidaryti naują. Paskutiniu metu diskusijos buvo vėl suaktyvėję, todėl tebūnie PASYVUS NAMAS - 8. Po Evoyinė tema. Žinovai ir pradedantieji, praktikai ir teoretikai vėl turi erdvę diskusijoms. Pirmyn PNininkai

Pritariu Vilienei, gyvenimas nestovi vietoj, nepaisant tikrai svarbaus žmogaus pasitraukimo iš entuziastų gretų SM`e, virtualios PN statybos turi judėti į priekį .

Buvau truputį išvykęs, žiūriu jau ir temą sugebėjote pilną prirašyt.
Vistik susidaro įspūdis kad statančių PN kol kas yra tik vienas ir dar keli neturintys abejonių, kad tai tikrai geras sprendimas. Todėl gal bus į temą ir diskusija apie PN naudą.
Daugiausia abejonių ir diskusijų kelia Lietuviško PN šilumos poreikis. Šis rodiklis pats svarbiausias pasirenkant šildymo šaltinį. Kita vertus jis vis dar išlieka pats mistiškiausias ir svyruoja nuo 15 iki 50 kWh/kvm per metus. Mano visi turimi skaičiai rodo, kad jis gerokai didesnis nei 15 kWh/kvm.
Veikmės pirmojo namo stebėjimą 12 - 03 mėn. atlikę KTU mokslininkai pateikė skaičių, kad per šiuos keturis mėnesius visoms reikmėms buvo sunaudota 50 kWh/kvm (10 000 kWh iš viso). Priminsiu, kad ten sudėti A++ klasės prietaisai. Tarkim ne šildymui buvo sunaudota 300 kWh per mėnesį (1200 kWh per keturis minimus). Vadinasi šildymui ir vandens ruošimui lieka (10 000 - 1 200 /4/200) 44 kWh/kvm per keturis žiemos mėnesius. Galima atsižvelgti, kad vidutinė namuose palaikoma temperatūra buvo 22,5 C, tačiau nemanau, kad tai ženkliai pakeistų rezultatus. Tai paneigia Veikmės atstovų kalbas apie 15 ar 20 kWh/kvm metinį poreikį.
Panašūs skaičiai gaunasi ir atlikus skaičiavimus pagal STR.
Tokie skaičiai gaunasi ir pagal elementarę logiką. Jei jūs standartą apšiltininate 2 kartus geriau, tai kokiu pagrindu tikitės, kad šilumos nuostoliai sumažės 4 kartus?
Manyčiau, kad Minto pasiūlymas Veikmės namo rezultatus pagerinti panaudojus šilumos siurblius yra sunkios formos sukčiavimas. Lengvos formos sukčiavimas yra žemės šilumokaitis ir saulės kolektorius. Vokiškas PN 15 kWh/kvm turi pasiekti tik pasyviomis priemonėmis šiltinimu, sandarumus ir saulės pritekėjimais. ŽŠ išesmės yra primytivus geoterminis šildymas, kaip ir saulės kolektorius primityvus šilumos siurblys. Tai jau aktyvaus namo elementai. Bet kokį standartą galima apkrauti saulės kolektoriais, vėjo malūnais ir pasiekti kad ir 0 išorinės energijos poreikį. Veikmės pirmasis namas kaip tik ir yra tikro PN pavyzdys ir kaip tik gerai iliustruoja ką galima pasiekti panaudojus tik pasyvias priemones - 50 - 60 kWh/kvm per metus.
Veikmės namas pastatytas laikantis PN principų, yra pirmame sandariausių namų penketuke, pritekėjimai jame turėtų būti panašūs kaip ir bet kuriame pasyviame name. Jie įrengė dujinį šildymą ir supleškina po 200 - 300 kub per mėnesį. Jiems nekilo dvejonių ar reikalingas dujinis šildymas ir naujai statomuose pasyviuose namuose. Spėju, kad naujais statomuose Veikmės PN įrengti ŽŠ ir saulės kolektorius, geriausiu atveju, 10 - 15 kWh/kvm per metus, sumažins energijos poreikį. Tačiau likusius 7000 - 10 000 kWh dengti vien elektra man atrodo neracionalu.
Arba reikia mažo šilumos siurblio už protingą kainą kuris nebūtų per didelis tokiams šilumos kiekiui. Arba reikia atsisakyti saulės kolektorių ir ŽŠ, o sutaupytus pinigus investuoti į didesnį šilumos siurblį.
Pats esu pasiruošęs statyti PN. Tačiau man labai svarbu išsiaiškinti ar nebus per brangu jį šildyti vien elektra. Akivaizdu, kad vien pasyvių priemonių nauda nėra tokia didelė, kokia buvo tikima. Sutaupysiu pinigų jei nurodysite kur klystu.

Pradžiai gal apie terminologiją. Kodėl pasyvus namas? Kodėl ne DEU-N ar VN(vilienės namas)? Aš į patį standartą žiūriu pro pirštus - negi būsiu laimingesnis ir turtingesnis tik gavęs Feisto ar kokios kitos organizacijos popierėlį, patvirtinantį, kad taip, šis namas gali vadintis PN. VN sertifikatą galėsiu pats atsispausdint
Esmė ne atitikime kažkieno tai nustatytiems standartams. Esmė sąskaitų dydyje arba jų nebuvime. Todėl neužsiciklinkime arba PN arba nafig. Statykime kuo taupesnius namus o PN imkime kaip tikslą. Nors PN yra tik tarpinė stotelė iki energy + namo, čia tas, su labai sunkia sukčiavimo forma (Mintas pataisys - "ot trioch do semi let lišenija svobody"?) ne tik pats neima išorinio kuro bet pagamina ir parduoda likusiems, sąžiningai pastatytiems.

Dėl šiltinimo 2k o šildymo 4k: taip, tai realu. Kas yra šildymo poreikis - tai šildymo galia, kompensuojanti šilumos nuostolius. Kokius nuostolius turime - 1. perdavimas per atitvaras (varža) 2. Infiltracijos (sandarumas) 3. Ventiliacija (rekupas vietoj skylių stoge). Taigi, pirmą punktą tik padvigubinus realu rezultatą gauti keturis kartus geresnį - tam dar užtikrinam sandarumą(kaip jums mūsų švento rašto STR normos?) ir sutaupom begalę šilumos per ventiliacijos kanalus įrengę padorų rekupą, ypač su ŽŠ.

Dėl lengvo/sunkaus sukčiavimo: nesu ekspertas, bet šią situaciją suprantu paprastai. Negalima imti energijos iš tinklų, kuro, o jei tai atsinaujinanti, nemokama - kiek tik sugebate. Siurblys iš tinklo paima 1kWh ir pagamina tarkim 4kW. Normatyvas PN sako kWh/m2 - tada skaičiuojame tą 1kWh iš tinklo, o ne 4kWh pagamintas siurbliu. Saulės kolektorius: ne jo pagaminta energija, bet siurblių suvartota. Vėjo jėgainė - ne pagaminta kWh bet valdiklių suvartota. O va su KK , SK, dujom jau pravalas, sudegė kūbas malkų ar dujų, katilas pagamino kWh - šios jau dengia mūsų kvadratinius metrus. Jei jums pavyks ir prisikabinsite tiek PV elementų, kad padengsite savo namo poreikius ir dar liks - turėsite nebe PN, bet energy+ namą. Va toks jūs būsite sukčius

Todėl visi atsinaujinantys šilumos, energijos šaltiniai yra labai sveikintini PN Kolektoriaus atsisakyti - nieku gyvu! Siurblys irgi atsinaujinanti energija.

Ne tik prietaisų energetinio efektyvumo klasė lemia elektros sanaudas. Labai svarbus veiksnys yra vartotojas. Vat kokį straipsnį šia tema vakar užtikau (Boileris: kaitinti naktimis ar visą parą? Kainos eksperimentas). Vat jame puikiausiai matom, kaip su tuo pačiu prietaisu galima sunaudot elektros energijos su maždaug x2,5 skirtumu. Ar kad ir tas lemputes, kad ir neekonomiškas, deginėt tik kada reikia ir tik ten kur reikia ir taip sunaudot elektros energijos mažiau, nei su super taupiomis, kurios dega visur ir pastoviai.



Čia labai gerai atsakė "Vilienė". Šilumos nuostoliai patiriami ne tik per atitvaras. Labai nemažai standarte netenkama per ventiliaciją, PN per ventiliacija nuostoliai minimalūs. Standarte pilna šilumos tiltelių, PN`e labai svarbu jų išvengti ir t.t.



Šeip tai sutinku, lengvas ar sunkus, bet tai sukčiavimas. Pasyvus yra plačiai naudojama savoka, kuri visur reiškia tai, kad rezultatas pasiekiamas absoliučiai nenaudojant papildomo energijos šaltinio. Iš čia išplaukia kad PN nė koks ne pasyvus, nes jis daleidžia 15 kilovatų vienam kv. m. Vat jums ir "pasyvus".

Jei vokiškasis PN standartas daleidžia mažus nukrypimus, nieko keista kad ir naudojant šilumos siurblį jis skaičiuoja ne tą energiją kuria gauną, o tik tą kurią sunaudoja.

Vis tik jei šs laikyt "sukčiavimu", žš ir saulės kolektorius aš daleisčiau, nors net ir iš šių energijos šaltinių šiluma paimama naudojant elektros energiją.

Viskas priklauso nuo žodžio "pasyvus" traktavimo.

Kad paimama naudojant energija - nieko nereiškia. Apibrėžime yra savoka "suvartota energija" o ne "prarasta energija". Jei kolektorius, siurblys, ŽŠ vartoja - tai imama skaičiavimams o ne ką namas praranda. Nuostoliai 10kW? Ne bėda, su cop 6 atvirsta į 1,6kW suvartotos! Tik investuot reiks daug kad cop 6 būtų, pigiau bus mažinti nuostolius iki 4-5kW.

Daug terminologiniu karu, PN tai tam tikros normos kuriu reikia siekti.. Tas normas sugalvojo kazkas del kazkokiu savo argumentu.. ir ok, bet kodel tie argumentai turi tikti kitam zmogui, kitoje salije? Jei tie argumentai yra, na sakykim objektyviai idealus. Koks butu vienintelis objektyviai idealus argumenta? Mano nuomone - tai 0. Nulis. Namas su nulinem energetinem sanaudom. Autonominis. Pats save sildo, saldo, apsviecia ir nereikalauja ivadu, kuru ir t.t. Is to principo galima apskaicioti vis kita - kolektors, jegaines, parazitine siluma, ir t.t. is to islenda ir apsildinimostoriai ir architekturiaiai sprendimai ir konstruktyvas.. O statti nam - o poto ji tempti iki PN uz ausu - kvailas uzsiemimas.. Kaip kazkas cia - statau PN bet katyline pas mane bus dyyyydele.. jei ka galima ir kaaatyla ideti.. nu ne briedas?

Man PN asocijuojas su siltu,ekonomisku namu kuris sildomas tik elektriniais radijatoriais (pigus irengimas) o visa kita anonizmas.. Jei nepavyksta pasiekti taip kad neuztenka keliu radijatoriu,tada.. sviestas sviestuotas ne PN gaunas.. Su brangiom katilinem ir t.t. Na,cia tik mano subjektyvi nuomone. Juk visur deklaruojama kad PN name sildymas tik elektrinis ir t.t. Vat taip tai suprantu kai nebereikia parintis del sudetingu sildymo sistemu.. O daugiau tai kaip ten kas minejo ir is standarto gali 0 energijos nama padaryti,skirtumas tik sistemu gausoje..

Ok, "suvartota energija" tu supranti kaip suvartota elektros energija, o aš sakykim keip energijos vienetą imu ne elektrą o suvartotos šilumos energiją, iškart pasikeičia reikšmės. Palyginkim su centriniu šildymu, juk ne už malkų ar dujų kubus moki kuriais šildo centralizuotai, o ant radiatorių kabina prietaisiukus fiksuojančius būtent suvartotos šiluminės energijos kiekį.
Papildyta:

“
Gal kam patinka didelės erdvės, dėl skonio paprastai žmonės nelinkę ginčytis

Suvartota energija visiškai nesvarbu kokia - šiluminė ar elektrinė. Būtent čia ir išryškėja "sukčiavimas": siurblys suvartoja 1kWh o pastatas gauna 4kWh, kai tuo tarpu KKK,DK,SK ką suvartoja tą pastatas ir gauna. Ne veltui visa energija tais pačiais kWh matuojama. Esmė tik "suvartotoj energijoj".

Papildyta:


Būtų visiškas briedas, jei Mintas būtų statybos mokslų daktaras bet kai suvirintojai gydo, o žurnalistai ir gydytojai stato - neišvengiamai susiduri su tokios situacijom: noriu PN bet velniai žino kaip, pabandysiu šitaip - jei nepavyks katilas tilps. Idėja patraukli, o kaip tiksliai padaryti - nežino. Logikos mažai - kaip ir kitose srityse mūsų užkampyje, ne tik statybose. Labai lietuviška situacija.
Toks realus atvejis: žmogus sako ant fibo dėsim 15cm eps, bandau įkalbėti, kad tai labai mažai, kad nors 20 dėkit, blogiau tikrai nebus. Po dienos atrašo - projektuotojai pirštu į smilkinį bado, žiūrėkit jums tik 13cm bereikia, viskas čia ir taip zjb Ir ką Mintui daryti su tokiais projektuotojais? Realiai nėr daug galinčių pasiūlyti pilną paketą su sprendimais ir atsakomybe.
Papildyta:


Apie anonizmą irgi reik turėti supratimą. Jei ventiliacija be ŽŠ (jau nekalbu apie rekupą, kuris lyg irgi anonizmas?) - jau didesni nuostoliai ir klausimas kaip tie jūsų keli radiatoriai susitvarkys, nors anot jūsų ŽŠ-anonizmas. O pietiniai langai anonizmas ar kitai rūšiai priskiriam? Nes tai irgi turi įtakos tų radiatorių darbo rezultatams. Sandarumas - anonizmas? Labai plačiai su anonizmu užgriebėt

dydele erdve - dydeli silumos nuostoliai - prieshtaraja koncepcijai - brangina statybas.. tame ir esme - PN tai ne tik silumos optimizavimas, bet ir pirmiausia erdves optimizavimas, visos architekturos bei del to ir konstruktyva, gyvenio budas netgi.. tik tokiom salygom PN brangesnis uz standarta tos 10%.. o visi kiti navorotai is serijos "skonis" "noriu" "man taip patinka" - brangina ir statyba ir tolimesne eksploatacija.. ir tada jau neapsimoka statyti PN, kadagi tokios erdves paprasciau sildyti su kokiu KKK, negu papildomai apsildyti..

Čia galiu tik eilinį kartą pasikartoti - jei PN dradžia prabangą, tuomet statom VN ar KN. Asmeniškai noriu komforto ir prabangos, tie papildomi procentai virš StN kainos neįdomūs. Taupumas namo išliks - sąskaitos bus pavyzdinės kas ir yra tikslas o ne sertifikatas ant sienos.
Jei žmogus nebijotų taip kaip aš - neabejoju katilinės visai nedarytų, tik techninę patalpą.

pigus irengimas - bet brangiausias budas sildytis.. Pvz zmogus su malkom sumoka per sezona kiek zmogus su PN uz elektra.. tai kam vargti su tais sandarumais optimizavimais ir t.t.? kam save apriboti? peckurio darbas optimizuojamas su akumuliacija lengviausia.. va jei zmogui tos elektros nereiketu -pirktines ta prasme - nu pvz stovetu dar vejo+saule jegaines - va tada KKK iskart atpultu.. bet dabar pvz nedeti jokiu vamzdinu reas isdrys - o jei prireiks?? nieks gi nezino ka konkreciai gaus - nei vilene nei kas kitas.. tempia visi temia prie ausu.. o kur datemps - nezino..
aishq yra sprendimas - grindinio sildimo vamzdzius ibetonuoti - papildomai kainuos ne kazin kas - uztat visada galima prijungti bet ka - ir elektros katyla, ir saules kolektoriu ir KKK galu gale, jei jau labai reikes..

Ech "kaban", "kaban". Atsiversk bet kokį reklaminį bukletėlį apie PN, ir ten rasi judu ant balto parašyta, kad PN iš esmės tavęs niekuo neįpareigoja, pav vienam pavyzdy buvo teigiama, kad nors PN koncepcijos atžvilgiu ir teisingiau būtų visus langus atsukti į pietų pusę, bet vienai austrų šeimai labai patiko šiaurinis vaizdas ir ką, buvo suprojektuotas ir pastatytas PN su vos ne visais langais į Šiaurę, nepamenu dėl langų dydžio. Namo dydis irgi rekomenduojamas kuo mažesnis, bet kokio tik nori tokio dydžio ir gali statyti. Dar karta pakartosiu, nepriimk rekomendacijų už griežtus reikalavimus, reikalavimai yra vos keli, dėl sandarumo ir energijos sunaudojimo, viskas. Sutinku, kad pagal protingumo ir visokius kitokius principus, gal ir vertėtų prisilaikyti tavo, taip akcentuojamų rekomendacijų, bet dar kartą kartoju, tai nieko neįpareigoje. Turi pinigų, ir nori PN su atviru baseinu 10-tam aukšte, ok, bus padarytas tau ir PN su tokiu baseinu. Tai tik kainuos. Sutinku, kad mums lietuvems verta žiūrėti ir į atsiperkamumo klausima, bet jokiu būdu negalima teigti, ar dar labiau aiškinti, jog PN gali buti tik 5*5 vieno aukšto dėžutė, kad šilumos nuostoliai būtų mažesni. Ar norėsi paskui tokiame name gyventi? Aš tikrai ne. Tad kai sau projektuoji PN namą, pirmoje eilėje reikia žiūrėti, ne kad jis atitiktų visas (kažkur išsakytas ar išsigalvotas) PN rekomendacijas, o kad būtų patogus jame gyventi, ir tik antroje eilėje žiūri kaip išspręsti įvairius mazgus, kad namas atitiktų PN normas. Pavyzdžiui, kaip išvengti šilumos tiltelių balkone, be kurio PN savininkai nenorėtų gyventi tokiame name. Viskas yra išsprendžiama ir beveik viską galima pritaikyti PN. O vat apsimoka tai ar neapsimoka, ponas "kaban" prašyčiau leisti spręsti patiems namo šeimininkams, negražu juk skaičiuoti svętimus pinigus. Vienintelis dalykas, kuris neperžengia padorumo ribų, tokio konstruktyvo atskirų elementų kritikavimas, bet ir vėl leisk pačiam namo šeimininkui spręsti, jis nori paišlaidauti daugiau, ir turėti tą namo elementą, ar vis tik verta peržiūrėti savo namo elemento klausimą iš ekonominės reikalo pusės.

Dėkui Vilienei už gerą pavyzdį, aš tik papildysiu jį savom mintim, gal ir šiek tiek nueidamas nuo pradinio taško per daug į šoną .

Kai žmonės teigia, kad kažkas neįmanoma, žmonės sau uždeda ženkliuką tabu ir net nebando. Žmonės kurie sako aš to noriu ir tai pasieksiu, jie padaro tai, kas blaiviai mąstant atrodo neįmanoma.

Kai buvau mažas, nepamenu, mokiausi mokykloj ar jau baigęs buvau, labai norėjau kompiuterio. Kompiuterių kainos tuomet buvo ne mažiau kelių tūkstančių (apie 3000 Lt). Jei aš būčiau buvęs patiklus ir patikėjas tais, kurie sakė, kad be kelių tūkstančių nieko neturėsi, taip ir sėdėčiau spėju, dar ir dabar kompiuterio bijodamas. Bet aš norėjau jo, ir kai draugas pasakė, kad "pasitobulinau kompiuterį, gal nori RAM`o" pasakiau kad aišku noriu, iš antrų rankų nusipirkau pagrindinę plokštę su 486SX40, kuris buvo įlituotas į plokštę, dar pasiskolinau kietą diską, draugas iš kažkokio EGA monitoriaus sulitavo vga schemutę ir jungtį tam monitoriui, pasirodo monitoriaus ekranas buvo labai geras ir būtų išnešęs dar ir geresnes rezoliucijas, (vat kaip gerai prisimenu, nes kiek vargo buvo įdėta dėl kiekvienos smulkmenos) na ir ką, tiksliai nepamenu ar man pirmas kompiuteris kainavo 400 Lt. Laikui bėgant susipirkau visas trūkstamas komplektuojančias ir jau dabar nežinau, kiek kartų esu perupgreidines savo kompiuterį. Dabar jau nepasakysiu kiek dešimčių tukstančių esu išleidęs ant savo pirmojo kompiuterio tobulinimo, nes pakeistos visos dalys, net ir dėžės jau kelis kartus, bet vis kažkas likdavo nuo seno. Kas iš to. Ogi, kai aš susipažinau su kompiuteriu iš vidaus, aš tiksliai žinojau, ko man dabar reikia, kur link judėti. Ar kas nors susikomplektuotų sau pirmąjį kompiuterį geriausiai atitinkantį jo poreikius? Pagal išleistus pinigus aš tikrai susirinkau. Dar vienas dalykas. Nesu baigęs jokių su kompiuterine technika susijusių mokslų, bet patikėkit, ne toks jau dažnas kompiuterių specialistas sugebės knaisiotis po kompiuterių vidurius geriau už mane. Sutinku, kompiuteris tai ne namas, bet požiūris į tai, kai sakykim kažkoks gyvenimo užguitas žmogelis, nenorėdamas net įsigilinti į mano užduodamą klausimą pasako neįmanoma, aš juo nepatikiu ir nepalinksiu galvą ir nuleidęs galvą nenueinu, o žinodamas, kad noriu tai pasiekti, pradedu gilintis, kaip vis tik tą klausimą išspręsti ir patikėkit, randu atsakymus, tik pavargt, pasidomėti reikia.

O kai kalba eina apie PN tokių atvejų oi kaip dažną. Daugelis net nesupranta apie ką kalba, tai ir laužia iš piršto kad neįmanoma. Ne vieną pažistamą turiu, kurie irgi kažką statę ar dabar statos, bet jiems PN net neįdomu, bet savo "kvalifikuotą" požiūrį apie kokį tai mazgą, pavyzdžiui rekuperatorių būtinai išreiškia, bet net nesupranta, jog rekuperatoriaus naudingumui įtaką turi ne namo šiltalo kiekis, o sandarumas ir t.t. ir t.t.

Ar galima nieko nesuprast apie PN ir pasistatyti PN tiktai klausantis tokių nuomonių?

Beje, pasirodo ir namą galima pasistatyti panašiai, kaip aš susirinkau pirmąjį kompiuterį. Iš to, pigiai namą besistatančio žmogaus istorijų: Pasirodo pamatus galima pasistatyti už 1600Lt. Tam reikia betono, armatūros, akmenų. Armatūra superkama iš statybos svalkių, iš bomželių, kurie išdaužo jas iš statybinių atliekų, na ir t.t. Nesiruošiu spręsti apie statybos kokybę. Bet yra konkretus pavyzdys, kad galima namą pasisattyti ženkliai pigiau. "kaban" čia gal tavo PN variantas ?

rekomendacijos, kuriu galima nepaisyti, ne siaip jau sau sugalvotos.. kiekbienos is ju nepaismas - PN koncepciojs pasiekimas mazu maziausiai pabrangsta o gal ir neimanomas.. pvz noryte kad visi langai butu iki zemes - ir suma sumarus praradymai pro langus jau virsys PN norma.. reishkia reikia langus mazinti.. aishq yra siokios tokios laisves - bet neesmines.. pvz kokios funkcijos atlieka jusu murines sienos? StN jie akumuliatorius, Pn to nereikia.. nesa perdanga? nebutina tokio stiprumo.. stogas sunkus - irgi ner poreikio.. greitai statyti - nesamone.. pigu ypatingai? rgi ne.. kokia naudinga funkcija be jusu "noriu" jos atlieka? jokios.. o pamato reikia jiems jau nevaikishko.. apsiltinima klijoti sudetinga reikiamo storio.. tai koks jusu sprendimas - visishkai nevykes.. mano nuomone - nebijai polistirolu - liktiniai klojiniai su plytos pamatas.. bijai polistirolo - karkasas su vatos piragu ant stulpeliu ir medine plokste..
man asmenishkai karkasas labiau prie sirdies..

jei elektriniai radijatoriai tilps i tuos leidziamus kilovatus per metus,vadinas ir PN gerai irengtas ir sildymas nebrangus. Kaban,tu tai tikrai turetum suprasti kame esme.
Papildyta:



Man zinai kur didziausias anonizmas? katiline name. O visa kita kaip ir reikalingi PN atributai,o katiline tai apendiksas.

Ką daro su apendiksu? - išpjauna bet patalpa vis tiek reikalinga: skaitikliai, bioleris, rekupas...tada ją pavadinam "technine patalpa", kad jokių asociacijų su katilais nebūtų

na taip,technine patalpa reikalinga,bet kai pradeda svaigti apie imantrias katilines tokiam name.. Nezinau,nezinau. Nors nors ir toks namas bus PN tik sviestuotas.


Kaban,sakai linksti prie karkaso labiau. Idomu butu po koki 20 metu namuku sandaruma is liktiniu ir karkasinuko..

Kalbu apie šiuolaikinį standartą be skylių stoge ir su rekuperacine sistema, kurio sandarumas nedaug PN nusileidžia. Kaip matote Veikmės namo nei sandarumas, nei rekuperatorius, nei didelė sienų varža neišgelbėjo. Rezultatas tik du kartus geresnis už standartą gavosi.

Papildyta:


Pagal tokią logiką paimame 200 kv standartą su 20 000 kWh metiniu energijos suvartojimu šildymui (100 kWh/kvm per metus). Statom geriausia geoterminį su COP 5 ir turime 4000 kWh poreikį (20 kWh/kvm per metus). Vistik manau, kad reikėtų kalbėti apie suvartojamą šilumos energiją. Tam, kad šilumos siurblys sukčiautų reikia už jį nemažus pinigėlius pakloti.

Papildyta:


Mano supratimu nepaisant gan didelės kurybinės laisvės, PN turi labai griežtas ribas. Investicija į pasyvinimą turi apsimokėti lyginant su standartu. Jei į PN investavote 30 000 lt daugiau, tai turi būti aišku kaip per 15 metų tiek pinigai atsipirks. Užduotis įmanoma, tačiau biudžetas labai kuklus. Kaban teisus sakydamas, kad jei jums nerūpi investicijos tai kam iš vis jums PN.
Investavę 30 000 į pasyvinimą ir elektrinį šildymą turėsite du kartus mažesnį šilumos poreikį. Investavę 30 000 į geoterminį turėsite keturis kartus mažesnę šilumos kainą. Matyt protingiausia pasyvint nepersistengiant ir statyt kažkokį šilumos siurblį.

Matai, tu kalbi apie tai, kas tau atrodo logiška ir teisinga. Lygiai ta patį bando įrodinėti ir "kaban". Aš visai nesiruošiu ginčyti, jog toks PN matymas yra teisingiausias, aš tik noriu pasakyti, kad PN daleidžia ir kitokį mąstymą. Nori didelių vitrinų, gerai statyk vitrinas, bet jau be vakuminių langų neišsiversi. Dar vienas dalykas. Ne visi PN ieško geriausio atsiperkamumo, gal žmogus pinigais pertekęs ir tenori draugiško gamtai namo, kad nevirstų dūmų ratilai iš kkk, kad namas mažiau co2 išskirtų. Jei jis tenkina PN reikalavimus, o ne rekomendacijas - jis PN.

Jau minėjau, kad tai kas tau atrodo teisingiausia, nebūtinai lygiai taip atrodo kitiems žmonėms, o šių laikų technologijos leidžia oi kaip daug.



"kaban" ar kada domėjaisi detaliau akyto betono savybėmis? O koks būtent atsparumas gniuždymui? Kadangi susidariau nuomonę, jog mėgsti filosofuoti, tik viena problema, neatnaujini savo žinių bagažo, todėl ir užstrigai ties savo smeigėm ir storesniu pamatu. Ok, pabandysiu šiek tiek praplėsti tavąjį akiratį, gal filosofiją šiek tiek atnaujinsi.

Akytas betonas buvo kurtas kaip termoizoliacinė, o ne statybinė medžiaga. Todėl jo savybės, kaip mūro yra tikrai prastos, bet kai pagalvoji apie tai, ar dėti keraminį ar silikatinį mūrą su tikrai didele atsparumo atsarga bet beveik visai neturintį šilumą izoliuojančių savybių ar akytą betoną, kurio atsparumo savybių vos vos užtenka, bet dar duoda ir termo varžą, aš renkuosi didesnę termo varžą.



Jei jos atlieką svarbiausią funkciją "noriu" kitų funkcijų ir nereikia, nes tai pati svarbiausia funkcija .



Pasakyčiau, kad menka jūsų fantazija ponas "kaban". Aš dar žinau blokelius, liktinius iš osb plokščių, dar plytas ir gelžbetoninį monolitą, ir patikėkit iš visų šių medžiagų galima padaryti PN, pasiskaitykit visas rekomendacijas. Beje Klaipėdoje stato PN kaimelį iš arco akytbetonio apklyjuoto neoporu, ir nors ten labiau reklaminis reikalas, bet vat, ne aš vienas mąstau, jog akytbetonis nebloga medžiaga pasyviam namui. Ir iš kur tas įsitikinimas, jog tavo skaičiavimai teisingesni nei kitų jau ir statančių? Iš vis ar atlikai skaičiavimus? Tarp kitko, net ir EVOY minėjo, aišku ne pirmoje vietoje, kad akytbetonis yra labai garai tinkanti PN statybai medžiaga.

Gerai, sutinku jog liktiniai klojiniai iškart užtikrina didesnį sandarumą, nereikia rūpintis šiltalo montavimu, bet man liktiniai nepatinka, nes nenoriu putplasčio viduje ir nors Vilienė bando įrodinėti kad po gipskartoniu jo nesimato, dar gyvai nemačiau ir neįtikino. Karkasas tai iš vis manęs nežavinti tecnologija. Vieno aukšto karkasinukas, neblogas pasirinkimas, pas mane dviaukštis, dviaukštis karkasinukas jau prarandą visą žavesį. Ir vėl nebandykit manęs įtikinėti, kol gyvai nepamatyčiau tokio namo ir savo akimis neįsitikinsiu, jog jis neturi mano įsivaizduojamų trūkumų, tikrai nestatysiu. Visai nesidžiaugčiau pasistatęs prirekomenduotą karkasinuką ir aptikęs, jog jis vis tik turi tuos trūkumus, dėl kurių būgštavau.

Šiais laikais kai pilna reklamų, marketologai bando suformuoti mūsų mąstyma, iš vis pradedi niekuo netikėti, kol pats nepatikrini informacijos teisingumo taip kad...

O akytbetonis, ar keramzitbetonis yra visai patrauklios medžiagos. Yra tam tikri niuansai su vidinėmis plėvelėmis sandarumo užtikrinimui, kainos akytbetonio vienos pigiausių.

O jum butinai pamatyti kad isitikinti? Toks jausmas kad su vaizduote prastai ,Nejeugi manai kad Viliene cia visus mulkina ir dazyt tiesiog blokelius nedejes gipso.. Nu-tipa tavo..

Toks StN neegzistuoja - pažiūrėkite ką StNui siūlo STR!!!
Papildyta:


Logiška, bet labai brangu. 100kWh/m2a jau pusėtinas rezultatas (palyginkite su chruščiovkėm) o dar krūvą pinigų reik po žeme užkast.
Mes galim kalbėti kaip tik norim, bet PN apibrėžime "suvartota energija", nesvarbu - šiluminė, elektrinė ar dar kokia kita. Šiuo atveju taip ir gauname 20 kWh/m2a
Papildyta:


Labai keista, neapibrėžta sąvoka - investavimas į pasyvinimą. Ką turite galvoje - plačiau reikėtų. Net StN teks bent 10-15cm šiltinti (kad pasiekti STR normas) tai manote su papildomu 30.000 neįmanoma tai atlokti labai kokybiškai? Ir pati idėja yra ydinga, jau nudiskutuota 100k, kad nesamonė StN "upgradinti" iki PN, PN turi būti statomas nuo nulio - tuomet tikrai sutaupoma lėšų.
Papildyta:


Nepamirškit, kad variantui su siurbliu irgi reikės šiltinimo, o 30.000 čia reali geoterminio įrengimo kaina. Siurblys šildys blokelinę palapinę?
Papildyta:


Čia truputi klysti, akytbetonio šiluminė varža - ašarėlė jūroj, tavo šiltinimo jūroj Ką tau duos akytbetonis varžos net nepajusi - drėgmės kondensavimasis, nesandarios siūlės padarys savo. Todėl kai kalba eina apie R~9 finale turėtum galvoti tik apie tikrąsias, šiuolaikines šiltinimo medžiagas: EPS,NEPS,PIR/PUR. O akytbetonis šiltinimo medžiaga buvo prieš 20metų, dabar jo galima nepaisyti. Ypač statant protingai - minimum storis nešančio sluoksnio, maximum šiltinimo, efektyvaus šiltinimo.

Evoy šiuo klausimu buvo išsakęs savo nuomonę. Pabandžiau surast būtent tą postą, deja tarp tokios gausios info tai sudėtinga. Jo nuomone 18 cm mūro ir 35 cm šiltalo atrodo nepatraukliai. Ženkliai patraukliau atrodo 30 cm šiltesni dujų silikato blokeliai ir 30 cm šiltalo. Tikslių skaičių sorry neprisimenu, bet esmė buvo išsakyta tokia.

Beje, radau tamstos optimalių statybinių medžiagų sąrašą



Gana išsamiai apie terliones su dujų silikatu Evoy išsakė čia.

Taigi, apie dujų silikatą tikrai buvo nemažai diskutuota ir jis pripažintas ne pačia geriausia statybine medžiaga PN statybai, bet tikrai nebloga, tokia vidutiniokė.

Dėl lašo Jūroje, tai lašas po lašo ir akmenį pratašo. Teko matyti kaip profesionaliai skaičiuojamos sienų šiluminės varžos? Aišku teko, tai vat man užkliuvo, kad į jas įtraukiamos net ~2cm tinko šiluminės savybės, o čia dabar teigi, kad + R=2 yra lašas jūroje . Kiti tokios šiluminės varžos namus apskritai testato ir net neketina šiltinti daugiau, na suprantu, kai pripranti tik apie R=10 kalbėti tai tikrai labai nedidelis pliusiukas gaunasi

Teisingas niuansas apie tai, kad dujų silikatas yra kempinė traukianti vandenį ir todėl jo šiluminė varža niekada nebūna tokia, kokia deklaruojama. Bet jei atsižvelgsit į aukščiau minėtą Evoy postą apie terliones su dujų silikatu statydami namą, tikrai drėgmės įtaką ženkliai apribosit. Beje, tas pačias mintis skaičiau ne tik iš Evoy postų.

Pabaigai noriu pasakyti, jog suprantu, kad tai tikrai ne Nr. 1 statybinė medžiaga PN`ui, bet ji pirmoji sąraše, kuri atitinka mano, "kaban" taip pamėgtą žodį - "noriu". Matai "kaban" kaip aš atsargiai žiūriu į naujoves .
Pavyks datraukti iki PN ar ne, dabar spręsti anksti, kaip suprantu dar nėra praktikų sugebančių tai pasakyti iš projekto, bet datempinėti iki PN tikrai stengsiuosi, bet svarbiausias dalykas, kad tikrai neaukosiu PN vardan savijautos, "jog tikrai noriu gyventi šiame name". To vardan 20% buvo sumažinta namo kvadratūra nuo Architekto įsivaizduoto patogaus namo, iki mano ribinių dydžių, žemiau kurių manau aš jausčiau diskomfortą.

Dar dėl teiginio "datraukinėsiu". Evoy gražiai išsireiškė, galvosi apie datraukinėjimą, tai PN nepasistatysi, reikia iškart mąstyti apie PN statybas. Čia mano nuomonė šiek tiek išsiskiria. Nenoriu PN pagal Vokiškąjį PN standartą. Aš noriu namo, su tikrai mažom šilumos, o ne energijos sąnaudom. Iki Vokiškojo PN su geoterminiu, saulės kolektorium ir visais kitais tokiais pričindalais šiltą namą tikrai datempsi pagal energijos sanaudas.

Papildyta:



Turiu galvoje naujų namų statybą. Naują standartą ir pridėjus 30 000 lt gaunamą naują PN. Standartas būtų apšiltintas standartiškai 15 - 20 neoporo. PN - 35 neoporo, plius brangesni langai ir durys.

Papildyta:


Suvartota šildymo prietasų, ar suvartota namo? Jei prietaisų tai manau suregistravę visus geoterminius namus Lietuvoje, turime šansų aplenkti Vokiečius ir Austrus pagal pasyvių namų skaičių. Juk dažnas geotermo turėtojas už šildymą per mėnesį moka apie 200 lt (500 kWh). Įsivaizduoju veikmės atstovų veidus kai sužinos, kad jų PN ištikro jau tūkstantasis.

O kam jei ne StN ir sukurtas STR... Todėl Standartas ir vadinamas Standartu - kai projektuotojai paskaičiuoja, kad prie fibo reikia tik 13cm EPS. Jei jūs darote geriau nei STR tai nebegalite 100proc tvirtinti, kad namus bus StN - gal jau 3-liter house ar kokis tarpinis variantas iki PN.
Neapykanta STR'ui dėl jo visiško atsilikimo. Bet tai laikina - po 2016 galėsim vėl jį garbinti. Tik ką daryti su namais, pastatynais nuo dabar pagal puikųjį STR??? O gal AM atsitokės ir paruoš naują nelaukdami 2016.
Papildyta:


TAS SĄRAŠAS SUDARYTAS EVOY, aš jam tik pritariau Taigi, tai ne mano optimalių medžiagų sąrašas.
Taigi - jei nenorite būti blogu kareiviu, kuris nenori būti generolu - orientuokitės į pirmą eilutę Čia tikrai nuoširdus palinkėjimas. Užsukite į liktinių temą, ten geros naujienos iš Lenkijos. OK, aš liktinių šalininkas ir mano nuomonė neobjektyvi - statykite karkasą. O kodėl nepasidomėjus tais jums siųstais link'as iš LT ir LV? Tai gali būti dar šustriau nei liktiniai - liktinių ir skydo simbiozė! Matot , į 486 rankų kišt nebijojot, o va statybose - tik amžiaus patikrinti sprendimai? noro kombinuoti, eiti ne tradiciniu keliu ba?Kas pasikeitė? Vaikystės drąsa išblėso? Aišku rizika didesnė, bet ir protiniai gabumai šimtais kartų pakito nuo to laiko, kai "dar mokėtės ar jau buvot baigęs".
Papildyta:

Namas, be pritekėjimų, energiją gauna tik iš prietaisų, tai ką prietaisai suvartoja tą ir skaičiuojam. 200Lt mėn moka tik padorūs namai - o va optimistai per kiaurus namus vis dar leidžia žymiai rimtesnius pinigus net su geoterminiu. Pažįstamo, nors ir statybininko, bet ne PN - 2500Lt sezonas, tai ~400-450 mėnuo. Nesuklyskite - šiltinimas ir sandarumas yra svarbiau nei "pigios" kWh.
Esat įsitikinęs, kad mes ir toliau taip pigiai mokėsime už elektrą? Kas bus kai padrvigubės kaina? Kiauriems namams net geoterminis neišgelbės.
Papildyta:


Manote, kad papildomas 15-20cm neoporo kainuos 30.000 net su brangesniais langais ir durim? 500Lt/m2 už geriausius plastikinius - manote čia galima labai sutaupyti? Nebent grįžtant prie vienkamerinių paketų...
Mitas, visiškas mitas, kad šiltas ir sandarus namas kainuoja milijonus Esmė technologijose ir kokybiškam darbe. Žiniose, kaip pasirinkti konstrukcijas. Kaip jas padaryti sandarias. Kaip sutaupyti ventiliacijos sąskaita nenuolaidžiaujant oro kokybei.
Nepamirškim, kad PN turi būti statomas dar projektavimo stadijoje, o ne StN ir truputis babkių jam supasyvinti - taip gausime niekinį rezultatą.
Papildyta:
Laikas paskelbti tai visų kritikai ar aplodismentams:
Latviai - http://www.supersip.lv/
Lietuviai - http://bakuzelt.com/ ir
http://www.rezetas.lt/show.asp?TopicID=64&DL=l

Įdomi sistema, atrodo patraukli - pats giliai nestudijavau.

Kaip siena gali atrodyti patraukliau, jei jį storesnė?!!
Nepamirškite kad yra ribojamas užstatymo plotas. Pvz. 9a sklype galima pasistatyti tik tokį namą, kuris tilptu į 225m2 ribą. (čia kartu su sienų užimamu plotu). Ar viduje liks bent 170m2?
Jei sienos storį padidinsite 7sm, tai namo plotas sumažės 4-4.5 m2. Kame čia patrauklumas?

visiškai teisingas pastebėjimas!!!
Mintui esu priminęs apie Gdansko PN su 12cm išorinėm sienom, čia būtent apie tai kalbama.
Kodėl žmonės vertina blokus kaip kažkokius akumuliatorius? Jei šildymo poreikis mažas ir nuostoliai taip pat - ką ten ruošiamasi akumuliuoti?

Čia visur skydiniai namai. Iš esmės tai labai panašu į karkasą. Mano nuomone karkasas geriausias vieno aukšto variantas, dviem aukštam jau ieškočiau kažko labiau standartiško.
Papildyta:


Mano giliu įsitikinimu elektros kainos aukščiausia ribos yra 1,50 Lt už kilovatvalandę, kuri jau neturėtų būti viršyta, nes tiek kainuoja saulės elementais pagaminta elektra.

Papildyta:


Kitiems skaitantiems paaiškinsiu, kad tai tas PN kur išorinės sienos nėra laikančios, jos pagrinde susideda iš šiltalo.

Vilniuje S.Neries gatvėje stovi keli (atrodo pora) namai su panašiomis lauko sienomis. Ten šiuo metu stovi ženkliai daugiau daugiabučių, bet dėl tų dviejų namų, to naujos statybos rajono visi vengia. Niekas nenori gyventi tarp kartoninių lauko sienų. Sako, pasiremsiu, kada girtas į sieną ir išlėksiu laukan iš 7 aukšto. Nepopuliari tokia statyba Lietuvoje ir visai nesvarbu ant kiek ji tvirta. O jei mąstai apie retorinę galimybę jog tokios Lietuvos politikos būsi priverstas emigruoti iš Lietuvos, turi pamąstyti ir apie tai, kad namo pirkimas potencialiam pirkėjui būtų patrauklus. Aišku, čia ne daugiaakštis, bet vis tik mes gyvenam Lietuvoje, mūrą eiliniam Lietuviui įsiūlyti tikrai ženkliai lengviau.

Oi Mintai, Mintai... akivaizdžiai prastas kareivis esat. "eiliniam lietuviui"...
Tiek to. Tegul eiliniai pilyse gyvena, o ne eiliniai - efektyviai pastatytuose namuose, naujoviškai, pažangiai.

Kiekviena prekė turi sulaukti savo pirkėjo, tas tai teisingai, bet kartais nebūna tiek laiko laukti

Geras kareivis tas kuris lipa karjeros laiptais, tai tas kuris lipa per kitų kareivių galvas, ai ne, nesu aš geras kareivis

Priemonės, kaip lipa laiptais, nežinomos. Esmė nore - jei eiliniam liuks jo padėtis, niekam jis tikės kaip kareivis, tikimasi kad bus karjeristas ir norės tapti generolu
Išvedant analogijas atrodo taip: tegul eiliniai gyvena mūre, kai norintieji tapti generolais ieško pažangesnių sprendimų.

ruošiausi prisėsti ir kažką atrašyti, bet tiek to, tai ne visai į PN temą. Paskysiu tik tai, jog apibudinai laimės ieškotojus, pionierius o ne generolus. Generolas tai tas, kurio dėdė Generolas ir pan. O tu jei veršiesi į priekį kaip pionierius, tai tavim pasinaudos tie generolai, aišku jai ką pasieksi, gal ir medalį duos, tobiš didesnį atlyginimą, viskas. Generolu dėl to netapsi. Mažiausiai ko reikia, kad tavo tėvai ir seneliai maišytųsi tame generolų sluoksnyje.

Dar vienas dalykas. Generolu, kad taptum, turi būti baigęs atitinkamus mokslus, jei jau ten mokais, tai niekad gyvenime nevalgysi kareiviškos duonos. Jo, mokslų metu skaitysis, kad pradedi nuo eilinių, bet vis tiek tai nebus ta eilinių kasta, kuri bus siunčiama į afganistaną, pirmiau jiems suteiks atitinkamus laipsnius ir tik po to pasiūs.

Dar vienas dalykas, generolai patikėk kiek ikrų suvalgo pietums, pasiusdami šimtus eilinių kareivių į misijas kur jų laukia mirtis, gal ir beprasmė, jie net nesusimastys užsitepdami naują ikrų sluoksnį ant sumuštinių. Ar juos gali sudominti kažkokie namai su mažesniu CO2 išmetamu kiekiu? Mokės už savo rūmuose veikiančius elektrinius radiatorius už musų mokesčių mokėtojų pinigus skirtus kariuomenės išlaikymui ir vargo nematys.

Kaip toli nusifilosofuosime ne PN tema ?

Nereikia generolo suprasti tiesiogine prasme, tai tik alegorija. Tada ir nenusifilosofuosime.

[quote=mintas,2011 06 10, 15:10]
Mintai,kodel tu toks uzssispyres....tau ir ponas viliene,ir kaban,ir tikriausiai begales skaitytoju,kurie,neprisiregistrave mano taip pat.paklausk saves,kokia turi buti namo siena?as galiu uz tave atsakyti..tvirta ir silta.kas tau garantuoja siltuma?tavo atveju 30 cm neoporo.siltalas.kas garantuoja sienos tvirtuma?medziaga,labiausiai atspari gniuzdymui.tad siulyciau rinktis kuo tvirtesnius ir kuo plonesnius blokelius ir kuo pigesnius blokelius.yra atskira tema,kokius blokelius rinktis,kai siltinama EPS.cia palyginimui galiu imest linka...

http://www.arko.lt/lt/sienos-savybes/siluma.htm

A koks tikslas statyti PN nama? TIkslas - mazos (pageidautina nulines) eksploatacijos islaidos.. tai liecia ne tik sldima, bet ir apsvietima ir vesinima ir valyma ir namu ruosa ir transporto sprendimai ir ekologija ir finansavima t.t. - visi aspektai.. galima aishq koncentruotis ties sildymo - kaip nekurie, bet nevadinkime to PN, vadinkima namas be sildimo.. skirtumas esminis del to, kad taikyti bendra kocepcija apsimoka - taikyti tik dali koncepcjos - neapsimoka.. arba kitaip tariant kainuoja brangiau negu netaikyti koncepcijos, o likti prie senu muru, klinkeriu,cerpiu bei KKK.. taip jau atsitiko kad modernu-siolaikishka pryligsta vienkartiniu, namo atveju - vienos kartos.. o su naujom technologijom kai kompai sensta kasmet, mobiliakai kas menesi - tai pvz GEO SS paseno per 5 metus.. atsirado naujesniu - modernesniu .. tas pats ir su muru - pastacius mura - jis jau moralishkai paseno.. po 5-10m ta mura bus pigiau sugriauti ir jo vietoje "pripusti" is balionelio nauja "modernu" nama, negu pritempti iki normu.. (pvz. mano muras ) Todel pirma ko reikia atsisakyti norintiems tureti PN - tai savo nepilnavertishku svajoniu, kyliusiu is gyvenimo "chrushiovkoje", ir mastyti optimialiai, kitaip bus pastatyta gargara, kuri gal ir tures PN sildymo normas, bet uz aptarnavima bankui teks moketi 2gubai dydesne suma, negu uz sildyma standarte, jau nekalbant apie visa kita..

Na pagal teorinius skaiciavimus tai mano 25cm storio akytbetonio sienos varza turetu buti 2.77, bet kadangi siules ne termoizoliacines, nors ir labai plonos ir tikrai niekinis plotas viename kvadratiniame metre tai as manau kad varza suksis apie 2. Ir nemanau kad cia jau tokia ir asarele.

sakyk,kiek dar siltalo bus?
kiek cm?

Iš tikro bent kokia, namo viduje (iki izoliacijos sluoksnio) esanti medžiaga yra šilumos akumuliatorius. Kitas klausimas - ar reikalingas toks akumuliatorius? Jis tik amortizuoja temperatūros svyravimus, atitraukia pokiečių laiką.
Pvz. rudenį, kai laukė staiga pasidaro šalta, galima keletą dienų ne jungti šildymo kol sienos neatvės tiek, kad kambariuose bus nepakenčiamai šalta. Tačiau, kai po to įjungsite šildymą teks kūrenti tol, kol sienos įšils iki normalios temperatūros (ir kentėti nuo šalčio). Ekonomijos nesigauna.
Vasara gali būti taip pat, o gali būti kitaip. Viskas priklauso nuo konkrečių skaičių.

O dabar iš jūsų 25cm atimam pusę (lieka 12cm) ir susidariusę ermę užpildom neoporu, su lambda 0,032. Paskaičiuojam varžą, paskaičiuojam svorį... Kaip jums nauja siena? 2.77/2 + 0.13/0,032=~5.5 prieš 2,77 -dvigubai šiltesnė. Išvadinis klausimas: tai kam tada reikia to 13cm akytbetonio? Pamatams prispaust?

Papildyta:


Klausimas - ar mūro specifinė šiluma kuom tai ypatinga? Spėju, kad ne. Pasirodys daugiau naudos duos didelis akvariumas su labai puošniomis žuvytėmis Arba daug daug šlamšto spintose - juk tai irgi akumuliatorius.
Kas atlieka akumuliavimo darbą termose? Ten tik gera varža ir sandarumas. Todėl "akumuliavimas" - tai lipnūs makaronai žalioms ausims.
Prie besmegenio KKK tas akumuliavimas gal ir suveikia: eidami gult prisikačiagarijam net ausys linksta, ir jei ne storos mūro sienos pabustume prišalusiais prie pagalvės plaukais Energijos ekonomijos - 0, bet pagelbėja ištempti komfortiškos temperatūros laikotarpį.

cia kaip pirstu i aki.uztektu nuimt 7cm blokelio ir pridet 2-3 cm neoporo=gausis tas pats.o kur dar islaidos pamatams sumazeja.kur sienos estetinis vaizdas.ir apskritai jeigu jau norima isgauti toki R,tai geriausia iseitis liktiniai.kur sienos storis 45 ir kur 55.skirtumas yra...

Ant virsaus dar desiu 20cm neoporo. Turetu pakakti. Velgi remiantis tais teoriniais skaiciavimais tai tarp 20cm ir 25cm storio siltinimo jeigu sandarumas toks pats silumos praradimas skirasi apie 2%. O mano atveju investiciju skirtumas butu 3.5klt. Tai nusprendziau kad nepajusiu skirtumo per menesi uz sildyma moketi ar tai 200lt ar 204lt.



Nesupratau jusu sito palyginimo. Nuo kada laikancios sienos is blokeliu buna 12/13cm storio. Nebent is gelzbetonio bloku daryti arba monolita lieti kaip pas jumis. Bet kiek atsimenu jusu atveju sienos storis gaunasi apie 45 cm ir varza apie 9, mano atveju pagal teorinius skaiciavimus varza su tokio pacio storio siena irgi sukasi apie 9.
O jeigu del svorio tai mano blokeliai sveria 375kg/m3, tai del svorio nereikia pergyventi, 25cm storio akytbetonio siena lengvesne du kartus negu 15cm storio monolitas. O jeigu uzklius blokeliu stipris gniuzdymui, tai galim paskaiciuoti, gamintojas nurodo blokeliu stipri 2.5N/mm2 tai iseina 250t/m2, arba apie 37 tonas apkrova vienam blokeliui. Tai laisvai galiu statyti dar tris aukstus ant virsaus.

Namą statai, bent 50 metų. Todėl statyti reikėtų ateičiai. Tikiu, kad po 10 metų kils noras pakeisti katilą ar kitą šildymo prietaisą. Tikiu, kad po tiek laiko Vilienė gaus savo vakuminius langus. Bet nemanau, kad po dešimties metų iš naujo šiltinsi namo sienas ar didinsi sandarumą. Šioje vietoje reikėtų daryti kaip galima patikimiau ir ilgaamžiškiau. Šia prasme PN statyti manau apsimoka.

Va todėl ir galima nešančias daryti tik 12cm jei dar trijų aukštų nežadate statyti
Kita galimybė - nešančios, pastorintos pertvaros, pvz 18-20cm, tam, kad "drąsu" būtų su 12cm atitvarom.
Dar klausimas - kaip jūsų siena atrodys U-wert'e, čia programa, skaičiuojanti ne tik varžą, bet ir rasos tašką. Ar neįmirks akytbetonis ir nepraras savo varžos?
12cm akytbetonis + 33cm neps net neskaičiuosiu, pats mokate

Gal paaiškinsit kaip tokį stebuklą suskaičiavot?

del tu 2% tai cia statyk arba supernamai zurnale buvo rasyta ir siame forume kazkas buvo imetes lentele. O tie sildymo kastai tai cia tik siaip primesti kaip pvz. gali buti ir 400lt per mensi su 25cm siltalu arba 408lt su 20cm siltalu, o ivertinus kad yra i langai ir stogas tai tas skirtumas bendro sildimo praradimas dar mazesnis turetu buti. Kadangi cia PN visi stato pagal teorinius skaiciavimus tai ir as remiuosi teoriniais skaiciavimais. Tuo labiau kad veikme irode jog tas kosminis siltinimo storis tokios dideles naudos ir neduoda. O medziagu kastu skirtumas tai sumazinus 5cm siltalo stori man atkrenta 15m3 NEPS ir smeiges sutrumpeja 5cm taigi ir kaina krenta stipriai.

[quote=saule0803,2011 06 10, 17:56]
Ant virsaus dar desiu 20cm neoporo. Turetu pakakti. Velgi remiantis tais teoriniais skaiciavimais tai tarp 20cm ir 25cm storio siltinimo jeigu sandarumas toks pats silumos praradimas skirasi apie 2%. O mano atveju investiciju skirtumas butu 3.5klt. Tai nusprendziau kad nepajusiu skirtumo per menesi uz sildyma moketi ar tai 200lt ar 204lt.

na kad ir kaip skaiciuociau,tarp 20 cm ir 25 cm skirtumas ne 2, o 20%.siaurinkite siena pasirinkdami kitus blokelius,automatiskai susiaures pamatas.o tai islaidos.ir klijuokite 30 cm.vien is neoporo turesite R 9.37,plius blokelis.pasieksite lengvai R10.sutaupysite ant pamatu,ir neprarasite 20%silumos.simple

Bandom, online, grubiai: išorės sienų plotas - (10+8+10+8)m x 5,5m ~ 200m2.
R20: 2,77(akytb.) + 0,2/0,032 ~9.02, U20=1/R20=0,11, nuostoliai: 0,11 x 200 x 43(dt)~950W
R25: 2,77 + 0.25/0,032 ~10.58, U25=1/R25=0.945, nuostoliai: 0.945 x 200 x 43 ~812W.
Visa 2proc. fiškė prasideda skaičiuojant suminius nuostolius: sienų+stogo+grindų+LANGŲ+ventiliacija. Ne veltui langų didžiosiomis, nes tai bus liūto dalis: grubiai, pagal save 0,8 x 30 x 43~1050W!!!
stogas: 1/11,9 x 100 x 43~360W;
grindys 1/8 x 80 x 20(gruntas visad teigiamos temp.) ~ 200W;
ventiliacija: 200m3/h x 0,36(specifinė šiluma) x 20(delta t; čia jei su ŽŠ; jei be ŽŠ dt=43) x (1-0,7)(rekupo cop 70proc.) ~ 430W.
Dabar sumuojam, atvejui su 20cm:
950+1050+350+200+430=2980W
Atvejui su 25cm:
812+1050+350+200+430=2842W
Santykis: (2980-2842) / 2980 x 100= 4.63proc
Užskaitom saulei0803 2proc?
Papildyta:


Kaip matote mano skaičiavimuose DYDŽIAUSIA bėda yra langai. Kol kas tai labai brangi vieta mažinti nuostolius, todėl belieka visi kiti punktai: sienos, grindys, stogas ir ventiliacija. Jei nepaaukosite trupučio šiems punktams - finale šnipštas.
Langai skaičiavimuose paimti U-0,8, nors jei pirkt diešovus langus U nesunkiai priartės prie 1,5 ir nuostoliai dvigubėja! Todėl vėlgi, raskašielivaisia, jei nori gyventi pigiai

[quote=Vilienė,2011 06 10, 18:48]
Bandom, online, grubiai: išorės sienų plotas - (10+8+10+8)m x 5,5m ~ 200m2.
R20: 2,77(akytb.) + 0,2/0,032 ~9.02, U20=1/R20=0,11, nuostoliai: 0,11 x 200 x 43(dt)~950W
R25: 2,77 + 0.25/0,032 ~10.58, U25=1/R25=0.945, nuostoliai: 0.945 x 200 x 43 ~812W.
Visa 2proc. fiškė prasideda skaičiuojant suminius nuostolius:

o kodel skaiciuojate suminius nuostolius?jeigu keiciasi tik sienos konstrukcija,ar ne pakaktu paskaiciuoti nuostolius tik per sienas?
R20--950W
R25--812W.skirtumas akivaizdus..