Liudna man, kad svetur neturim seimos
 Daznai norisi bent del jos pakeisti savo gyvenamaja vieta... vien del vaiko. Taciau kai pagalvoju, kokia ta mano placioji gimine - suabejoju, ar verta  Visi lyg ir normalus, bet... Kai esi toli, esi laisvas nuo isipareigojimu ir daznai priverstinio bereikalingo eilinio sventimo. Nereikia galvoti, ka teta Maryte pagalvos, ka dede Kaziukas pasakys, ir t.t. O KOKIA JUSU GIMINE? Nekalbu konkereciai apie anyta ar tik tevus. Kokie santykiai su ta PLACIAJA TOLIMAJA gimine ir ne tik? 
Nors gyvenu Lietuvoje, bet kaip ir uz Atlanko, gimines atzvilgiu. Musu gimine (nu artimiausi) labai maza- visi po nedaug vaiku tesusilauke. Tai va. Keli gyvena po Lietuvele issibarste, tai retai susitinkame. Kiti jau seniai ismire- nu tokia nelinksma musu tendencija. o ir siaip nesame labai baliavnykai ar megejai giminiuoti, tad belieka mama, uosviai, mano ir vyro seserys su seimom, dar vienas kitas ir tiek. Kai tekejau, man net i vestuves nebuvo ko kviesti- mano gimine lygu mano seima
 Kaip ir nesvogeriu kraste tegyvenciau 
as savo gimine pamatau tik kai kas tuokiasi ar mirsta
as irgi svecioje salyje, ir kartais buna labai liudna kad nera artimu zmoniu. Tai susiradau sau viena lietuve drauge ir vadinam viena kita seserimi. Kartai gal net ir gerai kad ju salia nera. va kai pasiziuriu i savo vyro gimine tai net nupurto kartais. i r pagalvoju gerai kad maniskiu cia nera. Gal todel kad megstu kai zmones nesikisa. Labai jau visi man aiskino ka ir kaip daryti kai maza buvau( as pagrandukas). Taip viskas ikyrejo kad, labai gerai laisveje pabuti, be aplinkiniu ( nors ir giminiu).
pas mane panašiai , giminės tokios, kaip tetos, dėdės, pusbroliai, kaip tik daug, bet mažai su kuo glaudūs kontaktai, Vilniuje tik su 2 šeimom, į pusmetį porąkart susitinkam, ir pas močiutę Žemaitijon kartą ar 2 metuose nuvarom, kiti išsibarstę po visą LIETUVĄ, net ne visų vardus žinau, ne visus pažinčiau  , ko tikrai ilgiuosi-savo tėvų ir brolio, jau senai jų nematau ir nežinau,kada matysiu, dar nežada grįžt iš svečių kraštų Esant gimtoj šaly, kai vistiek teoriškai yra giminių, atrodo kitaip, nei gyvenant svetimoj, ten viską idealizuoji, va, mam irgi klausia, kaip ten, kas gyvena, gaila, kad nematau, o aš sakau-gi čia būnannt retai matydavotės, nesureikšmindavai to Mano seneliai baigia išmirt, kol turėjau iš tėčio pusės gyvus senelius, tikra atgaiva būdavo, kai metuose kokius 4 kartus varydavom toli į Žemaitijos kaimą, visa giminė susirinkdavo, dirbdavom žemės ūkio darbus, po to smagiia pramogaudavom..bet tai jau praeitis, ten visi išmirė, nebesusirenka, belieka brangūs vaikystės prisiminimai... O kas ką pasakys, man jau seniia tas pats...seniai nereaguoju, o tėvai ir iš už Atlanto bando pareguliuot mano gyvenimėlį
Savo gimines neturiu, tik seima, o stai zmonos tai labai plati ir liuks gimine, jauciuosi joje kaip svas tarp savu
Su tėvo gimine nutrūko ryšiai po jo mirties-nu kažkaip nelabai ji traukia... o motinos giminė visa toli-Klaipėdoj, todėl susitinkam labai retai. Vyro giminė maža, tačiau tieki kiek yra-tikrai malonu sutikti, nors irgi susitinkam retai. Todėl kaip ir nejaučiu jokio giminių varžymo ar jų stygiaus. labiausiai varžantys yra uošviai... jiems čia pastovus bendravimo stygius
 nors dabar jau mažiau-matyt apsiprato...kad jų vienturtėlis turi savo gyvenimą. 
Mano gimine gana plati, bet deja, kaip noreciau nebendraujam taip, visi, kaip cia pasakius isponejo, pasikele, netinkam mes tokie
 Bet man dzin, turiu as vyra, vaikucius ir man 
Mano giminių nėra labai daug, bet visi labai sutaria ir pas visus malonu nuvažiuoti ( ar į svečius pasikviesti
). Jei būtų daugiau, turbūt laikas trukdytų bendrauti, juk visų neaplakstysi, todėl ir tenka tik per didžiausias šventes susitikti
mano gimine labai siaura, vos per 10 asmenu
 visi labai artimi ir noreciau, kad visi gyventu arciau manes
na o aš giminės didumu tai galiu pasigirt
 , mūsų labai daug, o bendrauju su didele dalimi, kadangi mes patys rodom iniciatyvą, tai jiems taip manau nėr kur dingt , o tik mus priimt, mes nepatingim iš vieno Lietuvos krašto į kitą nuvažiuot, užtat kai gimė dukra visi iš visų pakampių važiavo mus lankyt  .aš labai džiaugiuosi, kad mes ne tik per laidotuves susitinkam
o as kazkaip nelabai linkusi su gimine bendraut ir visiskai netraukia. nera nei poreikio, nei intereso. Musu gimine tokia, svelniai tariant, "lietuviska" - tik pasidziaugs, kad tau nesiseka, apsnekes. Kai pagalvoju, nafig man su tokiais zmonem bendraut..
zinok pritariu tau, maya Mano vyro gimine labai didele, jis turi begales pusbroliu ir pusseseriu, tetu dedziu ir pan.. Bet kas is to Nebendrauja kaip zmones, nenori aplankyti ar buti aplankomi, o kai susitinki pora kartu i metus, tai pradeda aiskinti, kaip reikia gyventi, ka ir kaip daryti  Uz poros savaiciu vaziuosim i family reunion, vel prisiklausysim pamokslu Kai paziurejau atvykstanciu giminiu sarasha, tai mazdaug 50% nei mano vyras, nei as net nesam girdeje 
As netuiru jokiu giminiu apart motinos.. su kuria taip pat netrokstu bendrauti, bet labai LAba labai labai labai labai labai labai labai noreciau tureti giminiu, seseru, broliu. Vyro gimine taip pat is keliu zmoniu susideda, bet jie ten toli, nesimatome... Gimines, mano manymu, tai ARTIMI!!! zmones, o ne tie kurie susirenka karta ar du per metus per sventes, ir vienas kito nepazysta.. cia siap ... net nezinau kaip pavadinti...
radau gerą pasakymą
: Giminaiciai - tai grupe personu, kuri periodiskai susirenka persiskaiciuoti ir skaniai pavalgyti ju skaiciaus sumazejimo/ padidėjimo proga
Ar jaučiat kad žmonės labai svetimėja vieni kitiems. Na tiesiog netraukia, nėra vidinio poreikio bendrauti ir materializmas užvadęs [protus ir sielas. Niekas čia nekaltas, tiesiog laikmetis toks, jau išmirė gerų, tikrų močiųčių , senelių karta, ar ne
.O aš tai turiu tris vaikus kad tik jie didesnį būrį giminių turėtų, labai bendraujam su vyro sesers vaikais ir kai yra labai geras nusiteikimas tai tarp vaikų stebėtinas ryšys. Mergaitės po 4 metus turi, 4 mėn skirtumas tarp jų, tai nėra nei karto viena kitos atžvilgiu nei suurzgusios, tarp berniųkų -10 mėn skirtumas, tai artimesni už brolius ir jaučiasi šauni giminė auga. Aš ruošiuosi būti labai gera močiutė, va
QUOTE(lengvute @ 2004 11 24, 12:02) radau gerą pasakymą  : Giminaiciai - tai grupe personu, kuri periodiskai susirenka persiskaiciuoti ir skaniai pavalgyti ju skaiciaus sumazejimo/ padidėjimo proga   O as perskaiciau kita gera posaki "Presto" kavines meniu, kad po socios ir geros vakarienes, galima ir giminems atleisti 
Labux.
na pas mane seimynele gan didele, turiu 4 seseris ir 2 brolius. nu gal ir nieko tokia didele seimyna, svarbiausia kad visi sutartu, nebutu pykciu. QUOTE(lengvute @ 2004 11 24, 12:01) radau gerą pasakymą : Giminaiciai - tai grupe personu, kuri periodiskai susirenka persiskaiciuoti ir skaniai pavalgyti ju skaiciaus sumazejimo/ padidėjimo proga 
.............
QUOTE(Prime @ 2004 06 23, 19:47) o as kazkaip nelabai linkusi su gimine bendraut ir visiskai netraukia. nera nei poreikio, nei intereso. Musu gimine tokia, svelniai tariant, "lietuviska" - tik pasidziaugs, kad tau nesiseka, apsnekes. Kai pagalvoju, nafig man su tokiais zmonem bendraut.. Mūsų giminėje panašiai, tik ir laukia kas ką apkalbės, pasidžiaugs  kito nesėkme, pašieps ir pan...Stengiuosi bendrauti minimaliai.O gaila, kartais norėtųsi visai kitokių santykių, bet labai tinka posakis, svetimas labiau užjaus nei savas giminaitis 
pas mane yra ir vienokių, ir kitokių... Bet deja susitinka tik mano tėvų karta. O mūsų karta jau kas sau
negana, kad gerokai pasiblaškę po pasaulį, bet ir šiaip nebeturime to ryšiogal kai pasensime, vėl norėsis kraujo ryšio 
Tiek mano, tiek vyro seimoje labai dideli krastutinumai. Mano tecai beveik su jokiom giminem nebendrauja, as daugumos net nepazistu, tai irgi nebendrauju. Mano vyras bendrauja per daug. Patinka nepatinka zmones, jis jaucia pareiga bendrauti. O gimine didele, tai, aisku, visokiu nesamoniu ten vyksta, apkalbos, intrigos ir t.t., norisi kuo labiau atsiriboti nuo to. Gerai dar, kad vyras nesikisa, bet vis buna, kokia tetulyte paskambina, ka nors apsneka ir t.t.
 Nepatinka man tokie krastutinumai. Noreciau bendrauti su giminemis, kurie man patinka, o kitus tik su sventemis pasveikinti. |