Sveikos, vakar žiūrėjau LNK gerumo dienos laidą ir negalėjau sulaikyti ašarų, prisiminusi, kaip gimė mano dukra. Jai dabar jau devyni, po kelių mėnesių bus dešimt. Gerą mėnesį pragulėjau patologimiam skyriuje, išvežti niekur negalėjo, nes buvau netransportuojama. Dukra gimė 26-tą savaitę 1kg ir 150 gramų. Gimusią iš karto ją išvežė į Kauną. Man ten vietos neatsirado, kadangi gindžiau ne Kaune. Todėl visą mėnesį galėjome tik lankyti. Kai nuvaziavau pirmą kartą, buvo praėjusi savaitė, buvau dar pakankamai silpna, nes tik ką išėjusi iš ligoninės. Tikrai esu dėkinga Kauno neišnešiotų kūdikių reanimacijos skyriaus darbuotojams. Manau jie nėra tiek atbukę kitų skausmui. Bet tai ką pamačiau po mėnesio, kai jau galėjau pati prižiūrėti savo dukrytę (kadangi turėjau pieno ir galėjau maitinti. Priešingu atveju ir toliau būčiau galėjusi tik lankyti), dabar sukrečia. Jei neduosi pinigėlių niekas taip jau ir nežiūrės tavo coliuko. Mačiau, kaip jie maitinami. Jei mes mamos laukdavome, kol pienelis sutekės per zondą (juk jie dar patys ne visi gali valgyti), tai sesutė stumte sustumia, vaukutis net pasišokėja. Aišku savo vaikui nori viso kuo geriausio, todėl neslėpsiu gydytojai pinigėlių daviau. Negaliu sakyti, kad mano dukra buvo neprižiūtėta, bet duoklės pasiimti gydytoja irgi ateidavo kiekviena penktadienį, kadangi atvažiuodavo vyras. Dar galėčiau išvardinti nemažai to, ką mačiau, bet norisi viską, kas buvo bloga pamirši ir atsiminti tik tai kas buvo gera. Tai va, namau reiketu nusileisti ant žemės. Gal ir grubiai pasakyta, bet vakarykštės emocijos ir liaupsės gydytojams ir sesutėms manęs labai nesužavėjo. Žinoma nekalbu apie visus, bet atbukusiu atrodo yra labai daug.

Svarbiausia, kad jums viskas baigėsi gerai
O visokio plauko daktarų buvo ir bus

Tiesa neparašiau, kad po mėnesio, kai jau pati prižiūrėjau dukrytę, gulėjome nebe klinikų reanimacijos, o kitame skyriuje (neatsimenu tikslaus pavadinimo).

ir aš verkiau žiūrėdama gerumo dieną, na o dėl daktarų, tai faktas, kad nemažai yra tokių, kurie tik ir laukia "duoklės", kaip bebūtų gaila...
Džiugu, kad jums jau viskas praeity

Dziaugiuosi, kad viskas jums gerai baigesi. Vakar ir as ziurejau gerumo dienos laida, bet pagalvojau , ar tikrai visi pinigeliai pasieks tuos musu coliukus. Labai noreciau, kad surinkti pinigai butu panaudoti tam tikslui.

labai džiugu,kad jums viskas gerai pasibaigė.Gaila,kad tik visai neseniai pradėjo rinkti lėšas tokiam kilniam tikslui,duok Dieve visi surinkti pinigėliai bus tam ir panaudoti.

Ir mūsų šeima aukodama inkubatoriams diskutavo kiek pinigėlių nuplauks į šoną. Galėtų visi būti tokie kilniaširdžiai, kaip ir paaukoję.
Taip, yra visokių žmonių, visokių daktarų. Gal kitas ir labai geras specialistas, bet "pripratusiam" prie pinigų laikymo rankose, labai jau sunku to įpročio atsisakyti. Ai, vis mastau, jei tik gerai bus prižiūrėtas mano vaikas, galima ir duoti, bet tada ką daryti tiem tėveliam, kurie neišgali gydytojui "pasiūlyti" nei 10lt?Kas laukia to vaikučio?
Opi tema.

Svarbiausia, kad uzaugo didele ir sveika Aisku, skausmo, kuri patyrei, nepamirsi, bet toks jau tas gyvenimas

puiku tos gerumo akcijos, tik gaila, kad milžiniški Mūsųs sumokėti mokesčiai plaukia į visas įmanomas puses, tik ne į švietimą, socialinę apsaugą ir mediciną.... negreitai dar būsime gerovės valstybė.

Mano dukryte gime beveik 24sav. Svere 600gr. ir 23cm ugio.Deja, nors ir daktarai sake kad tokie vaikai gali isgyventi, mano teisgyveno 14 valandu Kalbant apie gydytojus, buvo tokiu kurie suprato musu sielvarta ir nuolat duodavo nors kiek vilties kad gyvens, o buvo ir tokiu besirdziu kurie vos ne rekdami ant musu, kad ka mes cia isigalvojam, tokie vaikai isvis gimsta negyvi jei taip atsitinka. Kisio mes irgi nedavem jokiam gydytojui, nes mano manymu jei yra labai mazai vilties kad isgyvens, tai gydytojas neprivers gyventi

Kokia opi tema
Stiprybės neišnešiotukų mamytėms

Sveika,
gaila, kad ir Kauno klinikose tokia pati tvarka, kaip Vilniaus... Aš gulėjau Santariškėse su savo Coliuke ir mačiau, kaip sesutės (kai kurios) „sustumia“ mišinėlį be mamų gulintiems vaikams. Kai pačiai reikėjo 2 dienoms išvažiuoti namo (dėl ligos), tai sesutei (bjauriausiai, kuri visiems vaikams sustumdavo mišinėlį) davėm pinigų. Abu su vyru manėme, kad tai padės... Deja, grįžusi sužinojau, kad ir manajai „sustūmė“... Beje, ta pati sesutė ateidavo nuo pagirių paraudusiom akim, su kvapeliu, prisirūkiusi ir tom pačiom neplautom rankom zonduodavo vaikiukus... Žodžiu, neturiu daugiau ką pridurti, nes čia jau globalūs klausimai, reikalaujantys viso komplekso atsakymų...
O Jums sėkmės!

baisu....
vadinasi, niekas kitas gerai nepasirūpins vaiku, kaip tik pati mama...
o gaila...
kodėl mes, pacientai, turime mokėti med.personalui pinigus, jei jie ir taip gauna atlyginimus?...

Skaitau dabar jūsų komentarus, ir net negera darosi, o ką turi išgyventi mamytės, kurios mato, kaip grubiai elgiamasi su jų coliukais, tai išvis neįsivaizduoju...

svarbiausia ,kad visos neigiamos emocijos liktų praeityje,ir neužgožtų tikrojo džiaugsmo.