VASARA


................





Prie mūsų šaunaus būrelio gali prisijungti visi norintys (tik su keliom sąlygom):
1. Reikia ne tik ką nors rankdarbiauti, bet ir parodyti savo darbų albumą.
2. "Praplepėti" bandomąjį laikotarpį, t. y. kol senbuvės nutars, kad jau priima
3. Gaminti dovanėlę su didžiausia meile, rūpesčiu ir šiluma
4. Gerbti, mylėti ir reikalui esant, užjausti visas swap'o dalyves ir pretendentes

Kviečiame prisijungti!
Mūsų swap'o albumas
ČIA

Ech, kokie vaizdai. Noriuuuu

bet kokios aguonos grazios
labai grazu....

ar as klystu bet 4 punktas prisidejo?

pamiršau kuri ieškojo kas padarytų auskarus nuotakai. ten ne akmenukas o baltas pūstas stiklas, jeigu tokio nėra pirkti galima užsakyti pas stiklapūčius, akd padarytų ruošinukus auskarams, kažkur turėjau stiklapūčių kontaktus, bet tikriausia namie, darbe nieko nerandu, jei yra laiko tai kitą savaitę atsiųsčiau.
Papildyta:
beje dar......turiu didelį prašymuką.......kiek pamenu pas mus buhalterė buvo, tai gal ji man galėtų pasufleruoti kokia sąskaitų korespondenciją mokant automobilio remonto (po draudiminio įvykio, draustas kasko) franšizę? būčiau lb lb dėkinga, nes įmetė čia mane kaip nemokantį plaukt į gilią balą ir turiu kapanotis, niekaip nerandu atsakymo kokia turėtų būti sąskaitų korespondencija gavus pvm s.f. ir apmokėjus franšizę.

ten stiklinis karoliukas

sakykit išmintingieji kurmiai...kas yra Kartotiniai projektai...čia iš namų projektų srities ,gal žinot, nes aš dar tik naujokas ...
jau nereikia kurmiai pati radau

Miegat?
Nu gi marš dirbti

nugi pabudom , betgi nereikia čia triukšmaut juk žinai čia už visas tavi pluša

kaip suprast "apmokėjus frančizę"?
gauni sąskaitą, apmoki, draudimas perveda mažiau, skirtumas ir yra frančižė
tavo nuostolis

O gal aš ką ne taip supratau

gavom sąskaitą- patys apsimokam pvm ir frančizę, likusią remonto sumą tiesiogiai servisu apmoka draudimas..... va ir pasiklydau kaip tai aprodyti teisingai apskaitoje

PVM-as - į atskaitą (D-2431), frančižė bus įmonės nuostolis, mažinantis pelną (D-6kl., pvz. 610), o kreditas - skola tiekėjams; bent aš tai taip kontuočiau

ačiū taip ir padariau

ei merginos ar gali siuntinukas taip ilgai keliauti ar jau bus kur pakibęs vėl

Sveikutės
Va taip mes vakar irstėmės valtim

Va taip maudėmės

Ir va taip aš irklavau

O dabar atsisveikinu-lekiu Danijon.Atsirado mano mergiotei galimybė mokyklon papult,negalim pramest

Ai dar- projektukas iš Smilgos dėžės baigtas,nufotkinsiu kur nors prie jūros,dabar nįr kadu

Na jus ir šaunuoliai. Super viskas

Va čia gali pasižiūrėt kir tavo siuntinys pagal registracijos numerį http://www.post.lt/lt/index.html?id=553

Netiketai , labai fainai leidot laika
Tavi - idomus sprendimas ant juodo fono su konturu tik

Jau esu taip darius, nuotraukoj nesimato bet gyvai tai tikrai puo6niai atrodo

Atostogaujat? Nedirbat? Nieko nėr .... einu į savo smėlio dėžę žaist

Tavi,motera,jauties vienisa Bliam nieko nesuprantu daniska klaviatura Linkejimai visoms is Danijos.Lyja siandien,liudnoka

Dar neatostogaujam, bet ruošiamės

Siandien Kaune nuostabus oras saule sviecia
Mano vyrai varo i sodyba , dukra vakar isvaziavo i Vokietija, savaitei laiko , as sedziu namie , bandysiu susitvarkyti kambarius ir i parduotuve apsipirkti. Dar turiu dvejus auskarus pagaminti
Netiketai prasom mus foto reportaza is Danijos

Nu ką šnekančių nėr einu šaliką maliavot

Tai , kad šnekėt norim skirtingu metu

Nu ne tu dar kabi

bambas šildėm prie ežero .šilta ,vasara ..man patinka

Aš visa laik galiu kabėt, bet tai nereiškia, kad aš esu čia .Kabėdama nuėjau parduotuvėn, pasivaikščiojau, pravedžiau auklėjamaja pamokėle vaikams ir dar daug dalyku nuveikiau
Nešildau jokios bambos vaikai serga, po savaitės atostogos jau užsakyta vieta, nuotaika depresova, vyras komandiruotėj . Jaučiuosi taip ant ribos ties bedugne

BET....pas tave viskas pataisoma, tik išjunk tą "depresovą", tada ir vaikai greičiau sveiks, kai mama rami ir besišypsanti ir jie geriau jaučiasi taigi atostogaut lėksi, pailsėsi nuo rutinos, dbr turi įjungt atostogų laukimo nuotaiką ir viskas su šypsena veide

Na tai aišku pataisoma .

Nu pas manę irgi diedas komandiruotėj, vaikis ryt į Nidą mauna, o aš jau antradienį į darbą. Dvi savaitės atostogų prie šilko rėmo. Eisiu į darbą pasilsėt

va kur (taip noris pasakyt tarybinė)moteris darbšti...

Nu tarybin4 ir esu. Kartais pagalvoju dabartinės tiek nepavilktų, kiek teko jaunystėj arti. Darbas, parduotuvė, ten eilė valandai , po to namai maisto gamyba ir drabužių skalbimas (kiekvieną dieną, jei nenorėdavai apsikraut savaitgalį iki ausų) Tiesa skalbdavau rankom, skalbiankė tai deficitas buvo Gerai diedas vaikus įmdavo iš darželio, o kai dar vaikus reikdavo Kai sėdėjau su vaikais namie, mano pasivaikščiojimas buvo po rajono parduotuves, kiekvienoj kažką nuraudavai. Pradėdavau mėsos, atsistoji trečia (mėsos dar neatvežė), o kai jau pradėdavo nešti čia po geros valandos) paaiškėdavo, kad jau 20 stoviu, nes pora bobulku užėmė visam namui daugiaaukščiui

Gerai, kad eilių praktiškai nebepatyriau. Nepriklausomybė buvo paskelbta, kaip tik tais metais, man baigiant mokyklą. O kai jau reikėjo pradėti rūpintis šeima, valgyti daryti, tai eilės buvo pasibaigusios.
Aš irgi kartais į savo mamą žiūrėdama, pagalvoju, kokia aš silpna, gal tinginė, ar dar kokia. Prisimenu, kaip mama Kalėdoms, sugebėdavo pati visko priruošti, prikepti ir kūčiukų ir bandelių ir visokių kitų valgių. O būdavo darbo dienos.
Statėsi namą, mes buvom kaime. Tai kad niekas nepriekaištautų, kad vaikus užkrovė, po savo darbų, statybų dar važiuodavo į kaimą dirbti. Ir tas darbas toks buvo - dalgiu šieną pjaudavo, paskui ir grėbdavo ir veždavo. Ir ardavo kai reikėjo. Žodžiu ir vyriški, ir moteriški darbai tekdavo, nes kaime teta netekėjusi buvo, pati viską dirbdavo, tai buvo priimta moterims viską nusidirbti.

Nors iš kitos pusės, kai neturi kur dėtis, kažką reikia, tai kažkaip ir padarai netikėtai pati sau. Namuose kartais irgi galvoju, kada aš skalbčiau, jei mašinos neturėčiau. O kai būnu su vaikais kaime, irgi skalbiu praktiškai kasdien, kad paskui kalno skalbinių nebūtų...

Tarpkitko tų laikų šeimininkės labai išradingos iš nedidelio pasirinkimo padarydavo didelius balius. O kokie patiekalai būdavo. Pati prigamindavau mėsos vyniotinių , žuvies įvairių patiekalų

Tikrai išradingumo tai netrūkdavo .I daugiabuti persikėlėm, kai buvau kokiu 22(iki tolei gyvenom apie 15 kvadratu kambaryje su virtuve , kur tilpom keturiese) tai mums visiems buvo didelis džiaugsmas WC bute, o ne kažkur sodo gale , nes nakti ypač žiemos tai būdavo didelis džiaugsmas lėkt per visa soda, kai visos šakos braška, pilna šešėliu( nors tiesa pasakius dabar tokiu gražiu žiemos naktu ir nesu mačius daugiau niekad, kai tik tose kelionėse ).Eiles teko patirti , nes mama daug ir ilgai dirbdavo,tai tekdavo man dažnai stovėt, ai visko pas mane būta ir bulviakasiu ir šieno grėbimo ( kiekvienas savaitgalis kaime),uogavimu ,kuriuos baisingai mėgstu ir dabar, bet šiemet nėr uogu .

Aš iš savo vaikystės ryškiai prisimenu tik vieną milžinišką eilę.
Audinių parduotuvėje atvežė, ar turėjo atvežti "perkeliukų". Ir ten stovėjo begalybė moterų jau nežinia kiek laiko, irgi ten eiles užsiiminėjo, atrodo net sąrašiukas buvo sudarytas. Ir mano mama ir teta ten laukė. O mane nusivedė tam, kad vienam žmogui tik kažkiek ten nedaug metrų pardavė. Tai moterys vaikus vedėsi, nes tada ir vaikui tą normą parduodavo. Prisimenu tą grūstį, tvankumą, moteris susirėmusias ant prekystalio, erzelį, pyktynes. Tada atrodė, kad ten visą amžinybę stovėjom. Nors mane jau nusivedė, kai ten ta eilė į pabaigą buvo.

kažkaip papuoliau ir ant eiliu prie apelsinu, bananu,šaldytu ananasu, lenkišku bulviniu kukuliu,paršiuko čiuko gumos, glaistytu sūreliu ir dar daug ko, pas mus tokia maža parduotuvikė buvo ir rajonas toks nuosavu namu, tai kalba , kad kažko atveš greit pasklisdavo ir lėkdavom su draugėm pastovėt . Kai baiginėjau prekybininku mokykla (nežinau koks biesas mane ten nunešė , tiesiog draugė labai norėjo , kad kartu mokytumeisi po dvylikos klasiu ) mano mama pasakė , kad tai bus pirmos Kalėdos be jokiu eiliu

Nu kokie prisiminimai Dabar pastovi 15 min ir piktinies O tuo metu po 3 ir daugiau valandų stovėdavome

I senatve nekantrios daromės , tipo jau nedaug laiko liko ir ta dar reik eilėse atidavinėt

Matyt, jau laiko gaila tokiems dalykams

Mano tai tėvai labai taupiai gyveno, stengėsi, kiek įmanoma, nieko "nereikalingo" nepirkti. Daug ką iš kaimo atsiveždavo. Bananų paragavau, tai gal tik jau virš 20 metų būdama. Apelsinų ar kokių ananasinių saldainių tai tik nebent teta atveždavo. Glaistytų sūrelių irgi nebuvau ragavus tik kažką girdėjus.
Tai gal dėl to ir tų eilių tiek nebuvo stovėta.
Papildyta:
Kažkaip iš savo suaugusios gyvenimo tai labiausiai prisimenu eiles poliklinikoj

Nu kas čia do Radio "Nostalgija"?
Užsimanėt eilėj pastovėt, ar daržus paravėt, tai prašom pas mumi. Pas mus dar poliklinikoj eilės iki šiol yra, nes jei nėra eilės, tai pas tą gydytoją geriau ir neit. Va aš pas dantistą buvau prieš savaitę, tai pasiėmiau talonėlį spalio viduriui, ir tai man po blatu tarpuką surado anksčiau, kitus tai jau gruodžiui rašo.

Nea nostalgijos nejaučiu eilėms, kartais net nepatogu , kai netenka pastovėt tarkim tvarkantis bankinius reikalus, nes einu su diedo kortele, tai tik čirkšt perbraukiau ir sėdžiu jau kabinetukyje .Daugiausia teke stovėt kai priekyje trys žmonės.Daržus paraviu pas mama sode arba jei noro turėčiau galėčiau prie namu tupinėt aplink gėlynus, ale neturiu noro augint gėles .Net pagalvoju kokia aplinka pas mane butu aplink nama ,turbūt kažkas laukinio .
Šiaip aš bais naminis katinas, pastebiu , kad gyvenu visa laika namie ir man jau sunku išeit iš ju ,o tai veda i visiška asocialuma .

Čia ne Radio "Nostalgija, o bandymas paaiškinti jaunimui su kuo jie nesusidūrė ir labai tikiuos neteks susidurtį

man tai nebuvo blogas laikas, sunkus taip, bet ne blogas.Iš kitos pusės skatino mus veikti kūrybiškai, o dabar per daug viskas sugalvota ir sudėliota, tai vaikai sienom eina .Vien paėmus mūsu žaidimus .

nesakau kad blogas
iš tikro mano vaikystė tai šauni buvo tikrai susigalvodavom labai daug žaidimų duodavomės vos ne po visą rajoną, tiesa jis nedidukas buvo tuo metu Žvėrynas

O man neteko tokių dalykų patirt, tik tėvai daug pasakojo. Sunkiausia įsivaizduot kaip keturi žmonės su žyguliu vežė keturias skalbimo mašinas o dėl žaidimų tai aš jums pavydžiu

ATOSTOGOOOOS

Matau kazkas dziugauja

o del nuostalgijos ,tai taip , ir as ten buvau kur eiles, geresni daiktai is po stalo, kur lentynos tuscios ir daug vaiku juoko kiemuose , o ne prie kompo ar televizoriaus

agą pilni kiemai vaikų, o kiek veiklos rasdavom, o dbr internetu bendrauja, neturėjom tiek kiek dbr vaikai, viską vertinom kitaip, bet man tie "rusų"laikai buvo super, kiek su tėvais apvažiavę esam visur, o dbr pabandyk pasivėžint , bent lietuvoj savo malonumui ,kiek tai kainuoja, bet mes laisvi (kažkodėl prieš šį žodį noris nusikeikti..ble)