, dar kaip tik paskutinę dieną sužinaujau kad pilvelio gyventoja mergytė.taigi - 9 val. ryto mane nuveda į gimdyklą ir nuleidžia vandenis
, galų gale mano pumpuriukas įjungia mygtuką ir prasideda sarėmiukai. Nejaučiau jokio skausmo, vaiksčiojau po gimdyklą su mezginiu ir taip juokinau seseles. Joms neatrodė, kad gimdau. Praėjo 6 valandos, tuomet jau pajutau kažką (o galvojau, kad būsiu ta laimingoji, kuri gimdys be skausmo 
), tada jau paskambinau vyrui. Jis toks bijantis kraujo ir adatų, tad nemaniau, kad dalyvaus gimdyme. Bet kaip buvo džiugu,kad jis man darė masažus ir prablaškė.Atėjo ir 8 val. vakaro, ir tie 10 cm atsivėrė, bet mažytė kaip pasuko galvytę, tai visaip prašoma net nesiteikė atsisukti, o dar buvo ne tokia mažutė... Sunkiausia buvo, kai pasakė - operacija. Tuomet sarėmiai truko po minutę, o poilsis atrodė kelios sekundės, net ašaros bėgo, kiek dar reikės kentėti man ir kūdikėliui...
Ir kaip drebėjo širdutė, kai atsigavau po valandėlės ir pamačiau vyrą su mažyle ant rankų,kai jis paguldė ją šalia manęs ir kai ji pirmą kartą prisisiurbė prie krūties... Tokia mažutė (nors gimė 4010 g), tokios mažos rankutės... Ir tokia alkanutė. Neišgirdau jos pirmo verksmo
, labai buvo sunku kitą dieną jos nematyti, tik vakare pamaitinti atnešė. Bet už tai kaip po dviejų dienų pas mane jau paliko iš karto pradėjo priaugti svorio 
, ir iš ligoninės jau išėjom turėdamos gimimo svorį 
.Ir nebaisu gimdyti, ruošiuosi ir dar gimdyti
, tik vėliau...O dabar mano mažiukė Gerdutė jau 6 kg (nors dar tik 1,5 mėnesiuko), 62 cm
Sekmes jums 
Ji augo ,kaip ant mieliu 
), bandžiau nuotraukytes įdėti, bet dar nepriaugau iki garbės būti tame skyrelyje, kur nuotraukos, tai kol kas vienintelė Gerdutės nuotrauka logotipe 
, o ašara po 12 val nuriedėjo pakeliui į operacinę 
...
Aukit sveikos ir grazios !