Nebežinau, ką daryti, ar vesiti pas gydytoją, ar pas psichologą savo 5 metų dukrą. Naktį ji vėl pradėjo šlapintis į lovą(šlapimo tyrimai uždegimo nerodo), beveik visą naktį griežia dantimis (kirminų neturi), yra labai nervinga. Nemėgsta savo mažesnio brolio, nors tikrai jų neišskiriu. Abiems rodau vienodą dėmesį... Nebežinau, kas daryti... atrodo, bandau ją suprasti, bet jau pačiai darosi silpna nuo jos kiekvieno nervų priepuolio...Ji į viską reaguoja labai jautriai.
Ką tik pabudusi ji jau randa priežastį verkti, o miegoti eina irgi verkdama.
Nesuprantu, iš kur tiek nevilties joje, iš kur tiek neigiamų emocijų ir ką mes darom ne taip

Nors aš ne psichologė, bet pabandysiu įkišti savo trigrašį
Penktieji, šeštieji metai metai - tai išvis sudėtingas laikotarpis vaiko gyvenime. Kai jis jau nebe mažylis, o darosi toks "paaugęs" vaikas. Pradeda labai daug ką suprasti kaip suaugęs, o "suvirškinti" tos informacijos kaip suaugęs dar nesugeba. Beje, ar ji lanko darželį? Mano vyresnysis irgi buvo didelis jautruolis (ir dabar neką tepasikeitė). Tai jis tiesiog išvargdavo emociškai. Būdavo, auklėtoja bara kokį išdykėlį, o maniškis pergyvena...
Naktinis šlapinimasis, dažnas verkimas lyg ir be priežasties o dar iš ryto, kai turėtų būti pailsėjusi, man atrodo, rodytų, kad jos nervų sistema labai sudirginta. Pabandyk nusivesti pas kokią normalesnę neurologę. Galimas dalykas paskirs kokių sedatyvų pačiulpti prieš miegą arba bent Magnio+B6 pagerti (maniškiui tai labai padėdavo). Aš dar melisos arbatą virdavau ir vis duodavau atsigerti. Ir dar labai svarbus fizinis kontakatas su vaiku. Kad ir kaip jis ten verktų, pyktų ar isterikuotų - bandyk nors labai trumpam apkabinti ir pasakyti pvz. "aš tave labai myliu". Taip pat, bent jau maniškiui labai svarbu pakankamai išsimiegoti. Neduok dieve keletą vakarų iš eilės vėlai atisigulė anksti atsikėlė - tai pyksta, nervinasi, viskas jam negerai, visi negeri, viskas netaip. Arba jei turi galimybę - bandyk kelioms dienoms dukrą palikti "paatostogauti" pas savo mamą ,sesę ar močiutę. Toks aplinkos pakeitimas vaikams irgi labai neblogai. Gaunasi lyg savotiškos atostogas, kai vaikas pakeičia aplinką, pailsi nuo namų, o ne paslaptis, kad seneliai ir palepina labiau... Po " atostogų" ir "nemylimas" broliukas pasidarys pats mylimiausias pasaulyje...
Sėkmės Jums

Aciu, Lepute, už išsakytą nuomonę. Aš irgi manau, kad ko gero, geriausias sprendimas būtų - aplinkos pakeitimas. Bet ne kažkur pas močiutę... Turbūt turėčiau ją kažkur nusivežti kelioms dienoms, kad ji galėtų pasijusti labai svarbi, reikalinga, laiminga...( bet kur gi man ją vežtis, ??? o kaip brolį palikti?? o gal brolį išvesti kelioms dienoms? hm... tada dar blogiau butų, kai jis grįžtų... Tada ji pajustų, kad vėl grįžo "priešas" ir vėl prasidėjo problemos...)
Ji eina į priešmokyklinio ugdymo grupę ir tai jai labai patinka. Moka skaityti, skaičiuoti; o ir man labai patogu, nes aš mokykloj dirbu...

Vakar buvau pas neurologę. Išrašė B grupės vitaminų ir dar kažkokių raminančių vastų hm.. iš M raidės - neprisimenu pavadinimo.(tokios rudos tabletės) ...
Šiąnakt vėl prišlapino į lovą( apie 3 val. nakties) nors prieš tai buvo atsibudusi 12:30 ir nuėjusi į tualetą....
Gal dar nupirkti Driptane??? Šiap tai aš nepiktnaudžiauju vaistais... Bet jau nebežinau, ką daryti...
Žinau, kad per vieną dieną niekas neišsispręs...

Pirmiausia jokių tablečių-patikėk. Yra daug puikių lietuviškų žolelių, kurios raminamai veikia. Namie rask kokią veiklą(sudėti skalbinius, paruošti arbatėlę, ...) kurią galėtų atlikti dukra, kad pasijustų lygiavertė.NUeikit apsipirkti pasitardamos, ko jums reikia... Tai turėtų būti tik judviejų laikas, kurio metu pasikalbėtumet, pagirtum ją. Naktinis šlapinimasis gali būti dėmesio atkreipimas, gali būti užslopintų emocijų išraiška. Jei reikalai neims taisyti nueikit pas psichologą.

[SIZE=1][SIZE=1][size=7][quote=carlabella,2006 03 09, 11:56]
Moka skaityti, skaičiuoti; o ir man labai patogu, nes aš mokykloj dirbu...

Vat vat, dar buvau pamiršusi - tokie vaikai labai gabūs ir ne pagal amžių protingi...

Vakar buvau pas neurologę. Išrašė B grupės vitaminų ir dar kažkokių raminančių vastų hm.. iš M raidės - neprisimenu pavadinimo.(tokios rudos tabletės) ...

Turbūt kas nors iš melisos serijos, kad kažkiek apramintų. O dėl driptane tai irgi pritariu Auksinezuvelei, kad su rimtesniais vaistais nereikia skubėti. Kai maniškis buvo kažkur tokio amžiaus tai keletą kartų irgi buvo "bėda" atsitikusi. Tai stengėmės to dalyko jam girdint nesureikšminti, na elgtis taip, lyg visai nieko nebūtų nutikę. Nežinau ar tai gera taktika, bet mums tai praėjo be jokių pėdsakų.
O kas dėl atostogų tai dabar kaip tik gera proga - 3 išeiginės dienos nusimato. Palikit broliuką tėčiui ir varykit bele kur

Nepikau tų driptane...
Šiąnakt ji neprisišlapino, bet viduryje nakties pabudo ir pradėjo verkti : ... po to negalejo paaiškinti, ar prisisapnavo kas nors ar kas atsitiko.....
Šiandien buvom pasivaikščioti,,,,, parėjo laiminga.... Pati perskaitė naują knygelę,.... bet vėl susipyko su broliu
Ačiū visoms už išsakytas nuomones

Kantrybes, Roma ne per nakti pastate

nu va,pasiskaiciau ir as kazkien apsiraminau,kad mano vaikas ne vienintelis toks,ir kad cia tikrai amziaus krize,bet ar ji tikrai praeis???
maniskis slapintis tai nesislapina i lova,bet siaip yra nervuotas,dirglus,viskam vadovauja,jei ne pagal ji,rekia,musa,pavargau siaubingai jau..ir bandau geruoju,bet geruoju tik dar labiau nat galvos uzlipa,bloguoju susisnekam kelioms dienom.Nenusedi vietoje,nieko negaliu mokyti,nemoka nei skaityti,skaiciuoti gal iki 10,as bijau mokyklos ;(,nu va angliskai tai tikrai nemazai moka,kartais net sakiniais pasako,ir cia pats ziuredamas multikus ismoko.Man kas baisiausia kad jam i mokykla tosk durnas amzius gaunasi 6,5m,as tikrai bijau kad jis dar bus nepasiruoses,o 7,5m jau biskuti per velu manau
ai nezinau..

Nuo to laiko, kai kreipiausi į jus praejo nemažai laiko... Deja, mes vartojom tą Driptane ir ne viena mėnesi, po vieno menesio kurso šlapinimas praeidavo, po kokių 2 mėnesių vėl prasidėdavo. Būdavo, kad prisišlapina netgi 2 kartus per naktį. Dar šį rugsėji taip nutikdavo... Dabar jau kokie 5 mėnesiai to nebebūna... Na, bet nervukai jos tai ....
Vežėmės ją į vandens pramogų parką Druskininkuose.... Štai tokios buvo emocijos: 1. per ilga kelionė ir atsibodo (sėdėjo susiraukus)
2. Tėtis neleido šokti stačia galva į sraunią upę- apsibliovė
Ir šiap, su tėčiu tai jiems visai prastai. Abu nori įrodyti savo teisybę ir to pasekmė gaunasi begalinės ašaros...
3. Po baseino neleidom valgyti ledų , nors daugelis vaikų valgė- vėl buvom vos ne patys blogiausi
4. Grįždami užsukom į Mega pavalgyti... reikėjo 20 minučių laukti, kol atneš maistą... Tai vėl buvo nervų priepuolis, kad visi mumis nesirūpina, vaikšto, o mums valgyt neatneša...
Atrodo, tokios kvailos problemos, bet jo taip sugeba išvesti iš pusiausvyros ir sugadinti visiems nuotaiką, kad kartais atrodo, sėdėtų sau namie ir tiek...
Nemoku nupasakoti to jos isteriško pesimizmo,,,,, bijau, kad tai neperaugtų į kokią rimtą ligą...

skaitant jusu zinute man kyla mintis kad jums labai svarbu, kad vaikas butu patenkintas jumis (tikrai nezinau, ar tai teisybe). Tai visai normalu, kad vaikui atsibos ilga kelione arba atsibos laukti, kol atnes pavalgyti. Tegul parodo savo jausmus del to, juk svarbu gerbti vaiko teise rodyti jausmus- ir pykti, ir dziaugtis. O tai, kad vaiko nuotaika greit persiduoda salia esantiems suaugusiems, tai nesusije su vaiku, vaikas del to nekaltas.

Ačiū už išsakytą nuomonę. Turbūt mano vakarykštis apibūdinimas skaitant atrodo, kad tai normalus kiekvieno vaiko elgesys. Pukiai suprantu, kad kiekvienam atsibosta kelionė ir t.t....
O kodėl tai nesusiję su vaiku, kad jo nuotaika persiduoda suaugusiam?
Tiesiog kai ką tik atsibudus ji suranda priežastį susinervinti, mokykloje (aš taip pat ten dirbu) kelis kartus atbėga verkdama, grįžus namo- intensyviai konkuruoja su broliu, deja, dažniausiai jį skriaudžia ar kaip nors apgauna; kai yra ko nors prašoma gražiai,- niekada negirdi, kai 3čią kartą paprašau griežtai (pvz- susirinkti knygeles ar žaislus, susitvarkyti kambarį ir t.t.)- pradeda verkti ir jaučiais labiausiai nuskriausta... Šiap ji nėra kažkokia bejėgė nuskriaustoji. Pvz, mokykloje dažniausiai vadovauja, vieną dieną draugauja su klasioke, kitą- jau nebe...
Nemoku nupiešti, apibūdinti tos jos ir mano savijautos. Vaikščiojom pas psichologę, kuri po 2 mėnesių vis tik tai patarė kreiptis pas nervų gydytoją, - ten lankėmės gal kokį pusmetį (raminamieji, vaistai nio šlapinimosi).... Kurį laiką buvo geriau- baigėsi šlapinimas, griežimas dantimis,,,,, Galbūt todėl ir parsiduoda man ta jos bloga nuotaika, kad bijau, kad nepasikartotų vizitai pas nervų daktarą ir pan...
Taip pat jūs minėjote, kad galbūt man svarbiausia, kad dukra būtų patenkinta manimi... Ji mane myli, ir aš tuo neabejoju. Ir tikrai, ne čia esmė. Man labai svarbu, kad ji būtų patenkinta(ar bent jau neutrali) faktu, kad turi brolį, kad ji išmoktų ramiau reaguoti į situacijas. Jei jos reakcija į mažus dalykus yra tokia didelė, kas būtų, jei,,, (ai, geriau neprisigalvoti nieko, kol dar to nėra) Tiesiog bijau, kad jai neišsivystytų kokia rimta nervinė liga

man is tikruju atrodo, kad jusu vaiko elgesys gana normalus, isskyrus viena dalyka: kai aprasete daugiau, galbut panasu, kad vaikas, rodydamas savo jausmus jums, pvz, verkdama, rodydama nepasitenkinima, jumis siek tiek manipuliuoja, nes jaucia, kad jus gana jautriai reaguojate i jos rodomus jausmus.jus tiksliai apibudinote- ji sudaro nuskriaustosios vaizda, nors kitose srityse, kaip Jus rasote, ji tokia nera, tik su jumis. vaikui nebutu naudinga reaguoti taip audringai, jei ji nesulauktu kazkokio paskatinimo uz tai (jusu susidomejimo ja, demesio).

o jus nebijokite nueiti pas nervu daktara! gali buti, kad pagrindinis jusu sunkumas yra susijes su jusu pacios nerimavimu (gal nerimu, kad neatsirastu kokia nors nervu liga dukrai) - tikrai tada sunkiau yra atlaikyti vaiko jausmus (neperimti ju), o vaikas nesamoningai pradeda tuo manipuliuoti.
man atrodo geriau nueiti pas psichoterapeuto kvalifikacija turinti psichologa ar psichiatra

Jei jus rastumete galimybe paskaityti R. Dreikurs knyga "Laimingi vaikai", turbut rastumet atsakyma i daugeli klausimu- ten aptariamos kaip tik labai panasios i jusiske situacijos.

parasykit viena dalyka, del kurio as nemazai pergyvenu. Mano suneliui dabar 5 men. Kai buvau 8 men nescia, man buvo priepuolis, gydytojai "spejo", kad epilepsijos, bet pasirodo ne. Vaikuti isgelbejo, gimdziau tada kada priklause. O tokie priepuoliai , pasak gydytoju, buna kartais nescioms kai organizmas isvargsta, be to, simet buvo l. karsta vasara... Vaikutis gime sveikas, viskas jam gerai. Vezem tirti smegeneliu, na sake, kad ir su galvyte viskas gerai Tik va, labai jau jautrus, neramus, prastai miega naktimis. Noriu paklausti, ar galejo paveikti kaip nors mazyli tas mano priepuolis, juk jis ten, - pilvelyje viska jaute? Beje, priepuolis nebuvo ilgas ir salia buvo mano vyras taip, kad jis man daug padejo. Is anksto aciu uz atsakymus.

dar kartą ačiū už nuomonę... Galbūt aš po tų jos ligų iš tikrųjų į viską reaguoju šiek tiek perdėtai... Turbūt ji siekia mano dėmesio, kaskart nori "pasitikrinti" ar yra mylima taip pat, kaip ir brolis...
Bet kaip reaguoti į tai? Ignoruoti jos isterijos priepolius? šiuo metu neignoruoju, bet ir nesureikšminu... Tiesiog vienu sakiniu ramiai išsakau tai, ką galvoju ir palieku ją su ašaromis... Ar elgiuosi gerai?
Deja, knygos mūsų knygyne nėra... Bet gal bibliotekoj rasčiau...

Papildyta:

Na, aš irgi galvoju, kad mano "nervacijos" nėštumo laikotarpiu galėjo įtakoti dukros charakterį... Tuo metu buvau 4tame kurse, baigiamieji egzaminai ir visa kita... kai buvau 8 mėn.... paskui nuobodūs metai nepažįstame mieste ... nors šiap aš lygtai ramių nervų žmogeliukas...

sveiki.Turiu ir as problemu su savo vaikais.Norečiau paklausti,ar yra nors kokia nauda is vaistu sedativ.mano keturmetė duktė labai panaši savo elgesiu i aprašytą mergaitę.kartais nesuprantu:ar tai jos tokia prigimtis,ar čia mano auklėjimo klaidos.Toks pat noras vadovauti,noras,kad viskas būtų kaip ji nori.vyras kaltina,kad aš ją išlepinau.Stengiuos,kad ji neužliptų ant galvos,bet jos tie ožiai varo iš proto.noriu papasakoti apie vieną situaciją.psichologė rašo,kad vaikas turi teisę reikšti savo norus.ar tai buvo jos norai,ar kaprizai.buvo įmonės,kurioje dirbu,naujametinis vaidinimas vaikams.nuvedžiau,nors širdyje bijojau,kaip ji elgsis.sakiau,kad būtų gera.bet kur tau.viduryje vaidinimo jai atsibodo,ar taip užsimanė dėmesio ir pradėjo ožiuotis.subariau,o ji pradėjo dėti kojas ant stalo prie mano bendradarbių.prašiau geruoju baigti.aš žinau,jei jai užėjo tie nervai,tai nei piktuoju,nei geruoju nesusitarsi.paėmiau į glėbį ir išnešiau lauk iš salės.nuo bendradarbių nebuvo kur akių dėti.turbūt galvoja,kad aš ją išlepinau.o iš tikrųjų kartais atrodo,kad į ją kažkoks kipšas įlenda ir tada jau niekaip nesusitarsi.žinau tai blogai,bet už tokį elgesį eglutėje aš paėmiau jai diržą namuose.ar gali būti tai jos toks harakteris ir nieko čia nepakeisi.dar pastebėjau ,kad kuo toliau,tuo labiau ji pradėjo tą savo nuomonę reikšti ir kitiems:tetoms,močiutėms ,tėvui.jei kas neleidžia daryti tai ko nori,pradeda pykti,verkti.tikras nervų kamuolys

Na, tai, matau, valdingas merginas auginam... tiksliau, norinčias būti valdingomis...
Sedatif... Ka aš žinau, daugiau nei mėnesį gėrė... Gal tam kartui ir padėjo... Bet gi nevartosi jų visąlaik... Kažkaip kitaip stengiamės mokytis emocijas valdyti....
O dėl užsispyrimo ir ožių, tai nemanau, kad diržas gali pagelbėti... Tai tik mūsų, mamų, tėvų bejėgiškumo pasireiškimas... Kalbu iš patirties. Kai dukrai buvo 1.5 m, tėvas bandė priversi pakelti žaislą. Gražiuoju neišėjo, bet tėvas žūtbūt užsimanė nugalėt... 15 min. įkalbinėjo gražiuoju, bet dukra nė per kur nepasidavė... Paskui tėvas, apimtas nevilties ir įsiūčio -teisingiau minties, kad jau nebegalima susikalbėti su 1.5 m mergina, pasiėmė diržą duoda jai su diržu ir sako: - pakelk, o jei ne, dar gausi.... O dukra: nekelsiu!!! (ir taip apie 15 min )

Is pradziu situacija stebejau is salies, dar bandziau ikalbeti geruoju, deja abu pamatem, kad skausma ji galetu iskesti kaip Maryte Melnikaite (kankinkit, budeliai stipriau, iskesiu, nedejuosiu.. Akmuo teprakalba verciau, - as zaislo nenesiosiu:)...
Paskui nusivedziau ja i kita kambari, ji buvo labai isvargusi ir iskart uzmigo...
Kita ryta dukra atsikele ir sako: "einam i kambari, zaisliuka pakelsiu"........................
Dbuvo viena situacija:
-"mama, as noriu nusikirpti plaukus", -karta tare dukra
-"negalima"- atsakiau jai...
Po visu aiskinimu, kad atrodys negraziai, pati nesugebes to padayti, kad kiti juoksis is jos, kad visi eina kirpris i kirpykla ir pan., baigesi mano kantrybe ir as sakau:
-"duosiu dirzo"
O ji man: -"tai gerai, as pakentesiu, pakentesiu, o paskui nusikirpsiu"
Na, nekirpo ji tu plauku, bet neatsimenu, kaip as ja atkalbejau to nedaryti

Del priepolio nestumo metu. Ar galejo jis paveikti vaikuti, jums gali atsakyti gydytojai. kaip suprantu, jie sako, kad viskas gerai. Del ko prastai miega... pirmiausia reiktu pasitiksinti, ka reiskia prastai, ir ka reiskia "neramus". 5 men kudikiai retai kada ismiega visa nakti, taip pat tokiame amziuje savo neigiamas emocijas vaikai dar nelabai gerai kontroliuoja, jiems daug reikia mamos pagalbos nusiraminant.kadangi dar negali ropoti, daznai gali kviestis pagalba, kad jiems parodytu ka nors idomaus, kad nebutu nuobodu.

del vaistu. jei jums vaistus israse gydytojas, turbut turejo tam pagrinda. vaiko pykcio reakciju, tokiu, kokias aprasete, vaistai nepadeda sumazinti, nes reikia galvoti apie auklejimo ypatumus- juos aptarti su psichologu.Manau, kad gerai pasielgete isvesdama dukra is sales, bet musimas gali tik pabloginti situacija (sukelti stiprius pykcio, protesto jausmus). Geriau butu is anksto aptarti su dukra, kaip ji turetu elgtis vakarelio metu, kas laukia, jei elgsis gerai, kas laukia, jei elgsis blogai. Ir savo pazadus svarbu vykdyti.

Mano dukrai sedatif padeda, geria netik ji, dar acosedum, ramevali dar b grupes vitaminus ir nuolat beveik nera jokiu pertrauku, buvome vaiko raidos centre, ten pasake kad tai neisvengiama. tik maniske niekada neisterikavo, niekada savo elgesiu nekele jokiu problemu, visada buvo be galo geras vaikas, (zinoma namuose jei ko nenori tai ir nedarys taip pat, tik as to neverciu ir dirzais nesimosikuoju, padarau pati ir tuo viskas pasibaigia, nes su ja beviltiska ginciotis)jos jautrumas pasireiskia galvos bei kitu nuno daliu skausmais, nemiga, aplamai bloga savijauta, tai geria tuos vaistus diena is dienos, kai vartoja viskas ok, kai nustoja, vel reikia pradeti.
Manau tiek pas jus tiek pas mus padetis panasi, tik vaikai jas skirtingai isreiskia, mano linkusi viska kaupti savyje, jusiskes viska islieja, cia tas pats jautrumas, nes siaip vaikai nei is sio nei is to nepuola i isterija.