Kada jūsų vaikai išmoksta skirti mergaites nuo berniukų ir žino, kokios lyties yra patys? Mano sūnui 3 m., bet kai kiti vaikai jo paklausė, ar jis berniukas ar mergaitė (mat jis buvo su rausva kepure, ant kurios dar gėlytės nupieštos ir mergaitiška varna), jis atsakė, kad mergaitė. Taip pat jis sako "Aš pati" vietoj "Aš pats", tuomet aš jį pataisau. Gal dėl to, kad jis dažniau su manim bendrauja nei su tėčiu, o aš apie save sakau "Aš pati" ir panašiai. Šiaip niekad nesu aiškinusi jam, kad jis yra berniukas, o ne mergaitė. Ar reikėtų ir kokio amžiaus? Kartais pamatęs berniuką jis sako, kad ten mergaitė, o pamatęs mergaitę sako, kad ten berniukas. Tada aš jį pataisau, bet per daug dėmesio nekreipiu ir neužsiimu aiškinimu, kaip atskirti berniuką nuo mergaitės.

Sveika,mano dvyniam 2.7,tai abu jau skiria kur mergyte,o kur berniukas.
Sunus nuolat pabrezia,kad jis berniukas,zaidimu aiksteleje jis jau tik su berniukais stengiasi bendraut .Dukra nuolat kartoja kokia ji grazi mergyte,kad mergyte duos rankyte mamytei ,o brolis mol berniukas tai teciui

mano vaikui 2,8 m. skiria dėdes ir tetas, lialias, bet kad lytį vaikų skirtų - tai man tik pasvajoti reikia.

Kad mano vaikas neskirtų moterų nuo vyrų irgi nepastebėjau, bet su mergaitėm ir berniukais tai tikrai maišo. Dar, beje, labai keista, bet sako ne "Kam?", o "Kai?", pagal žodį jai (o ne jam). Dar nori auginti ilgus plaukus, kai buvo ilgesni norėdavo įsisegti segtukų arba kad suriščiau uodegytę. Nežinau, kas čia toliau bus.

dewdew, nesijaudink. Mano vienas pažįstamas vaikystėje norėjo būti mergaite. Vadino save Darute (jis Darius), prašė, kad mama apmautų sijoną. Užaugo normalus vyras. Turi šeimą, porą vaikų.
Atsakant į temos klausimą, mano vaikai anksti pradėjo skirti, kad jie berniukai, o ne mergaitės. Nepamenu, kokio amžiaus jie tuomet buvo.

Aš pradedu manyti, kad skirti gali tik tada, kai vartoja sąvoką "berniukas" ir "mergaitė". maniškis tokių žodžių nevartoja dar mums dar iki to toloka, bet manau, kad viskas susitvarkys. juk as - mama - tuo turiu tiketi...

Mano sūnus (3 metai) turi raidos sutrikimą, bet tetas, dėdes, mergaites ir berniukus skiria. Tiesa, mes jį to mokėme.

Mano sūnus keturmetis. Skiria kur mergaitė, kur berniukas, o nuo kada pradėjo tą skirti - neužfiksavau.
Aš tiesiog visada nuo mažiuko vis pataisydavau, kai jis ką sakydavo ant savęs mot. gimine, tai sakydavau "mergaitės gražios, o berniukai gražūs" ir pan...
Jei norėdavo pasidažyti mano dažais irgi sakau "mergaitės dažosi, o berniukai nesidažo".
Kartą paklausė kodėl jis neturi sijono. Pasakiau, kad "mergaitės nešioja sijonus, o berniukai nešioja šortus". Tai kai aš užsidedu sijoną - tai jis prašo, kad uždėčiau šortus tai abiejų kojos matosi - tada jau gerai

Esu vieniša mama, daug laiko buvau su juo viena, o ir jis daug laiko su močiute būna - tai tikrai tas neturi reikšmės ar vaikas daugiau su tėčiu būna ar su mama. Nuo to lyčių nepradės skirti. Tiesiog reikia visada visur pabrėžti, kad mergaitės daro taip, o berniukai taip, todėl tu taip ir turi daryti.
Papildyta:

Aš su vaiku nuo pat mažiuko kalbėjau kaip su suaugusiu, be jokių "lelių" "cacų" ir kt. Tai manau, net jei vaikas ir nemoka dar ištarti tam tikrų žodžių - vistiek juos reikia sakyti. Vaikas turi suprasti. Ir jis supranta, tik pats nemoka pasakyti. Tad bendraukite su vaikais savo normalia kalba, nes vaikams būna kur kas sunkiau iš vaikiškos kalbos pereiti į suaugusių - tada jiems sunku suvokti, kodėl staiga teptės pasidarė batais, kodėl lelės jau vaikai ir pan.

Ar sunelis eina i darzeli?

Hmm, maniškė apie 1,5 metų jau tikrai skyrė lytis. Bet visiems skirtingai.

Neina jis į darželį.

Mano gal nuo 2 su puse pardėjo skirti: senas, jaunas, vyras ,mot., bern., merg.

3,5 metu berniukas svarsto, kad berniukai turi pimpaliuka, o mergaites-ne

O kas, jei jis niekad nematė mergaitės nuogos? Gal ir nematys dar ilgai...

Aš net nepasakyčiau, nuo kada mano sūnus skiria lytis. Ir giminę pasako teisingai, pvz.: dvi akys, du batai ir pan. Kai vieniems vaikams gatvėje tėvai sako: "žiūrėk, eina/važiuoja lialia", aš sakydavau "berniukas/mergaitė", o jei nesimato vežimėlyje, tada "mažas vaikutis". Taip pat suaugusius žmones vadinau visą laiką "vyru/moterim", o ne "dėdėm/tetom".

Ir save identifikuoja berniuku ("aš didelis berniukas, broliukas mažas berniukas, tetutis vyras, mamytė moteris"). Plaukai ilgoki, bet dėl to, kad neleidžia kirpt ir į kirpyklą neina, šiaip ne taip pakerpu priekyje. Ir surišt neduoda. Kartais paėmęs kokį pledą apsivynioja ir sako "čia mano šarvai" arba "aš - vaiduoklis", kartą sakė "čia mano suknelė" ir juokėsi. Grįžęs iš darželio, išvardina vaikus, kurie buvo, kurie ne: mergaitės tokios ir tokios, berniukai tokie ir tokie.

Su anatominiais/fiziologiniais skirtumais dar nėra susipažinęs, manau. Buvo, kad rodo į savo spenelį (arba vyro) ir sako: "pienukas" (mato, kaip žindau mažąjį). Tada paaiškinom, kad pienuku mažus vaikus maitina tik moterys - jų mamytės.

Na, jūsų vaikas jau skiria, mūsų dar ne. Visokiom lelėm ir panašiai mes tikrai žmonių nevadinom, sakydavom tik "mažylis" vaikui ir gyvūnų mažylius mažyliais vadinom ir kitus vaikus, kurių neaiški net ir man lytis. Gal dėl to mūsiškis neskiria lyčių, kad iš mūsų aplinkos niekas niekad nesako, kad jis vyras arba berniukas, vadina vardu ir tiek. Aš jam dažnai sakau, kur mergaitė, kur berniukas, bet jam nė motais, nesigilina jis.

Mano trimete aiskiai identifikuoja save kaip mergaite. Zino kas berniukiska, kas mergaitiska. Dabar atejo toks metas,kai visai nenori detis kelniu, tik sukneles, sijonus, sako, as ne berniukas, as mergaite Bandom issiaiskinti, kad ir mergaites kelnias devi

manoji jau irgi senai skiria kur mergaite, o kur berniukas. visada jai sakydavau tetis berniukas ir t.t. dabar net tecio i tualeta neisileidzia, jei netycia ka skubiai reikia pasiimti, ir liepia neziuret kai rengiasi, net man sako tete berniukas ir tegu neziuri, ir aplamai kai tetis darbe, ji sako mes dvi mergaites einam i miesteli ar pan