Nezinau, gal tai normalu, gal per daug dramatizuoju, kai paaugle dukra staiga iseina gyvent pas teva. Metais vyresnis sunus liko su manim. Jau puse metu, kai dukra gyvena kitur. Per ta laika kazkiek susitaikiau su tuo, nors is tikro labai skaudu, kad jos nera salia, kad nesulauki is jos skambucio, kad ateina tik kai as pakvieciu. Ziuri i savo vaika ir niekaip nesupranti, kodel jai tapai nebereikalinga. Su buvusiu vyru nera jokio bendravimo, ypac po to, kai dukra isejo pa ji.
Vaikai buvo lopselinio amziaus, kai issiskyriau ir visa laika juos auginau viena. Ir niekada nebuciau pagalvojus, kad mano vaikai gali sitaip pasielgti, o ypac dukra. Didesniu problemu turejau su sunum, kai prasidejo paauglyste, o su dukra sutardavom geriau, nors ir visko budavo. Ir staiga suzinau, kad ji isejo pas teva... ir tik todel, kad uz prasizengima buvo taikomas namu arestas ir atimtas telefonas... Nezinau kaip toliau bendraut su ja, kaip surast bendra kalba. Ar tiketis, kad po kiek laiko ji sugris. Ar geriau susitaikyt su tuo, kad ji visa laika ten gyvens. Susitaikyt su tuo, kad nors ir yra du vaikai, bet is tikro yra tik vienas... vienas vaikas, kuriam reikalinga mama..

Tikiu, kad skauda, bet nelabai gali ką pakeisti. Sunkus tas paauglystės amžius. Daryti kažkokias nuolaidas ar pan., nemanau, kad gerai, nes pradės manipuliuoti : neduodi? Išeinu pas tėvą. Manau, protingiausia, bet tuo pačiu ir sunkiausia išlaukti.... Pasistenk jai atleisti ir gerbti jos pasirinkimą, o laikas sudėlios viską į vietas. Pamatysit kuri buvot neteisi. Gaila, bet gerokai vėliau nei norėtūsi.

Atvirai sakant, neturi, Mute, tu ne vieno vaiko Savo vargeli jau isvargai, ir jei vaikai to nevertina, ka gi, esi motina ir tik motinos sirdis gali viska dovanoti. Ateis laikas, gal po metu, gal po keliu metu, ir dukte sugris pas tave, na, gal ne gyventi, jei bus pilnamete, o nusvilus sparnus pakalbeti, pabendrauti. Matai, tu buvai vaiku kasdienybe, buitis, baimai, draudimai ir pan. O tevas buvo dievas, jis geras, jis viska leidzia, jis puikus. Palauk, kol kasdienybe taps ir pas teva, kai sis, neapsikentes ir subars, ir nubaus(aisku, jei tevas yra normalus, o ne koks stikliuko megejas ar museika), palauk, kol dukra uzkankins meile nelaiminga, kam ji puls guostis?Tevui? Nezinau, reta mergaite issiverkia ant tevo peciu, tam motinos reikalingos. Tikrai neprikaistauk sau, nesijaudink, pradek kurti savo gyvenima- galu gale vaikai vis tiek anksciau ar veliau iseina, o mums ir aciu nepasako Taip visada guodzia mano mama, sako, vaikai vis tiek sulaukia paauglystes, prasideda ivairios problemos (rukymas, alkoholis, narkotikai, bendros kalbos nesuradimas), su viena is tu problemu, o kartais net keliomis vis tiek kiekviena susidursim, tad geriau tegu vaikas eina gyventi pas teva, lai jie ten riejasi, bet gal taip geriau, nei susides su gaujomis ir ples kokias bobutes. O kai igaus proto-visada atsigres i motina, tai jau prigimtinis sirdies sauksmas, neveltui zmones per visokias "atleisk" motinu, tevu iesko, net jei jie ir puikiai gyveno. Tikrai nenusimink, Mute, kvieskis pasisveciuoti dukra kaip ir kvietei, bendrauk, rasyk, skambink jai pati, rodyk, kad ji tau tikrai svarbi ir net nedrisk sunaus myleti daugiau ir tai teigti-baisiausia bus, kai permyletas sunus nusigres nuo taves, ieskodamas laisves, juk brendimas berniukams prasideda veliau, viskas priesaky.

Jep...neisivaizduoju, kaip elgciausi, jei mano sunus uzauges priimtu toki sprendima...Sunku...
Bet manau, kad kai baigsis kasdienybe pas teva, ji turetu sugrizti atgal...
Laikykis ir stenkis and dukros nepykti, o ja suprasti...

Anksciau net nepagalvodavau, kad man taip gali atsitikt. Kartais pagalvoju, gal tokiam jos poelgiui buvo ruostasi is anksto, ta prasme tevas dare jai itaka man nezinant. nes jos isejimas is namu ivyko tik praejus kelioms savaitems po 12 gimtadienio. o buves vyras daznai sakydavo, kad is manes vaikus atims. Zinojo , kad iki 12 metu jie negali laisvai pasirinkt pas kuri teva gyvent. Nepykstu ant jos, stengiuos suprast ja ir kiek imanoma bendraut, nors kartais atrodo, kad ji per prievarta bendrautu. Nezinau kas is jos bus, kokia uzaugs. del mokslu negaliu skustis, tarp geriausiu klaseje... bet elgesys su bendraamziais ir mokytojos nors tol budavau rami eidama i susirinkimus. va tau ir mergaite ir nieko negaliu padaryt, nes itakos jai mazai beturiu, autoritetas dabar tai tevas, o jis...
Man idomu, kaip jus po skyrybu bendraujaut su buvusiais vyrais srprendziant vaiku auklejima. Aisku jei is vis bendaujat.

Reikia gerbti vaiku sprendima ir pasirinkima, nors kaip bebutu skaudu.
Beje, as save irgi ruosiu tokiam dalykui. Mute, mama viska atleis ir supras

Šiuo atveju pritariu mintims, kad kai ateina paauglystės metas, vaikai pradeda manipuliuoti viskuo kuo tik gali ir tada geresnis bus tas, kurio kasdien nėra šalia, kuris 'neauklėja', o svajonėse viskas atrodo labai gražu. Skaudi situacija, bet manau, kad po kažkurio laiko viskas sugrįš į savas vėžes. Vaikai tokie - jie dažnai mus skaudina, galbūt ne iš blogos valios, o todėl, kad dar yra tik vaikai. Bet mes juos su savo skyrybomis irgi įskaudiname - ir turbūt nei kiek ne mažiau... Toks gyvenimas.

Užgniaužk savyje pyktį, mylėk ją taip kaip ir anksčiau. Pasakyk, kad tai jos sprendimas, kurį tu gerbi, primink, kad tavo namai, tai jos namai ir ji gali bet kada gryžti, kai tik panorės. Neleisk vaikams savimi manipuliuoti. Būk tokia kokia esi. Ir nepamiršk, kad tu pati turi gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Juk dukra išėjo pas tėvą, pas savą, ne pas svetimą. Jeigu jai bus blogai parbėgs, tikrai parbėgs, o jei ne, tai ne. Skaudu, bet blogiau už mirtį juk nieko nėra. O tu gali ją matyti, stebėti, domėtis ja.
Skaudu, bet nugalėti save reikia. Nesijausk bloga mama. Visos auklėjam, baram ir baudžiam.
Norėčiau atrasti tokius žodžius, kurie tave nuramintų ir paguostų. Bet deja, tur būt tokių nėra. Žinok, kad po žiemos visada ateina pavasaris. Taip ir širdyje skausmą pakeičia džiaugsmas. Gyvenimas eina, jis nestovi vietoje. Reikia atrasti stiprybės savyje ir gyventi toliau. . Stiprybės tau.

Mute, Tu jai labai reikalinga,ir labai esi jos mylima,tiesiog dabar paauglystė...Nereikalingų ,nemylimų žmonių niekas taip nebaudžia ,nekreipk dėmesio,Tu skambink jai,nelauk jos žingsnių,skambink,sakyk kad myli,kad pasiilgai,lauki,kad norėtum eiti ją apipirkti,kad nori eiti su ja į kiną,ir net jei visada girdėsi tik neigiamus atsakymus ir skaudžius žodžius,tai dar nereiškia kad ji Tavęs negirdi,ji girdi ir prisimena ką sakai,ir tai ji pati Tau pasakys vėliau.Dabar ji paauglė ,ir ne taip paprasta jai ir nusileisti ir leisti kitiems suprasti kad ji gailisi priėmusi švelniai tariant nelebai protingą sprendimą,duok jai laiko,bet nepamirš jos,ir kartok,kad jos visada lauki ir visada ji turi kur sugrįžti.Kad ir kaip kankinamai ilgai eis tas laikas,leisk jai jį turėti,leisk ir lauk.

Mano akimis žiūrint, čia buvo sumanipuliuota motinos jausmais. Ir dėl tos bausmės, ir dar tėvo įtaka.
O tokie pasiūlymai - skambink, kviesk, į kiną veskis Nu nebent, jei ir iki tol taip bendravote - kinas, kavinės, tada taip, nereikia nutraukti tradicijų. Bet jei to nebuvo, nėra ko lįsti neminėtinon vieton. Bendrauk tiek, kiek tėvas iki tol bendravo. Ne tokia jau maža, kad neatsirinktų. Ir nepergyvenk tiek, kad išėjo. Įsivaizduok, kad mokytis į užsienį išvažiavo Auginai 12 metų, visas ligas atsėdėjai, tegul dabar "tėtukas" tvarkosi su visais paaugliškais "šyzais"
Dabar vat pagalvojau - o jei ji sugalvos pareiti? Nu aišku priimsi. O jei paskui subarsi, ir vėl sugalvos išeiti? Paskui pareiti? Toleruosi? Manyčiau čia tau dabar prevencinis mastymas - ohohooooo...

Pritariu.

Aš irgi už tai, kad reikia gerbti vaikų pasirinkimą. Tikrai nebūsiu nieko prieš, jei mano dukra norės pagyventi pas tėtį (nors irgi pati auginau nuo 2 metų). Yra vienas 'bet' - toks sprendimas turi būti priimtas ne konfliktinėje situacijoje. o Mutes istorijoje kaip tik ir yra konfliktas. Ne tik tarp mamos ir vaiko (kas nėra nieko keisto nei smerktino), bet - svarbiausia - tarp tėvų. Kol tėvai neišsispręs savo problemų, tol vaikai tuo manipuliuos. O tai vaikams tikrai neduos jokios naudos. Tuo labiau, vaikai neaugs 'brandžiomis asmenybėmis', kaip šiuo metu madinga sakyti.
Neįsivaizduoju, kas šiuo metu darosi Mutes dukros galvoje ir širdelėje, bet nemanau, kad jai labai lengva.
Mute, pabandyk pakalbėti su vaiko tėvu. Gal verta bandyti darkart. Vardan savo dukros.

nesuprantu kur yra lindimas į tą vietą?Labai aiškiai pasakyti vaikas neina į namus pas mamą,reiškia reikia mamai ieškoti tų vietų kur jis eis,kad būtų galima pasikalbėti žiūrint vienai į kitą,o ne telefonu,o nereikaluti iš vaiko,kad jis būtų protingesnis už mamą.Pirmiausia dabar mama ,kaip suprantu nori normalius ssąntykius atstatyti,o ne susigrąžinti ją namo,tikiuosi kad šitas noras yra antras.

kazkodel man atrodo tevo pastangos graziais pazadais padejo..

Pritariu AusraiM. O ir kitų pasisakymams. Turėtum pasikalbėti ypač su ex , o dukrai pasakyti , kad ji vistiek visada laukiama.
Aš pats dažnai susiduriu su bandymais manipuliuoti. Bet pakolkas sekasi aiškiai ir principingai viską sustatyti į savo vietas.

cia is serijos- tu mama nubaudei mane, tai as nubausiu tave. tik...kiek ilgai toks jos pagrindas bus...
kagi, paauglyste jau toks dalykas...reik daug kantrybes takto ir tiesiai bei drasiai, juolab tvirtai laikytis. Ji tampa suaugusiu zmogumi, tai po mazele reik ir stengtis, bendrauti su kaip su suaugusia. Esi taip pat ne tik motina, bet ir moteris, o ji ne tik vaikas bet ir mergina, taigi, galima susitikus pasikalbeti, bent jau su tuo tikslu, kad ji tave isklausytu, kur issakai savo tik kaip asmens jausmus, o galiausiai kaip motinos.
Taip, ji visad tavo namuose laukia, bet...manau nera laukiamas jos manipuliavimas tavimi, broliu ir jusu jausmais. tai reikia aiskiai suvokti ir issakyti jai.

sunku pasakyti,pirmiausia reikia žiūrėti kokie tie sąntykiai buvo iki kol išėjo,nesusidaro įspūdis kad buvo susikalbėjimas,jei imamasi namų arešto,telefono atėmimo,persikraustymas pas tėvą,čia nemanipuliacija,čia yra ultimatai.Jei tu taip-aš tau taip.jei tu taip ir taip,tai aš tau taip ir taip.Žinoma ji išėjo pas tėvą,o geriau būtų į gatvę?su paaugliais kad ir kaip norisi ultimatyviai kalbėti negalima.

Koks gali buti pasikalbejimas su ex, jei jis parsiveze dukra pas save, kai ji jam paskambino, po to nuleke pas advokata. Cia tipo kad save apsaugotu, ir tik veliau ,man dar bunant darbe, pranese, kad dukra gyvens pas ji . Ir tipo sekancia savaite tvarkys dokumentus del dukros gyvenamos vietos. Jei isklauso tik jos puse, ir net nesidomi ka as pasakysiu, kas vyksta. Jei veliau matai, kad ji sako man viena, o suzinai kad buvo kitaip ir megini issiaiskint visiems trims kodel ji meluoja, is ex isgirsti, kad geriau nesikisk, dabar jis aukles dukra. Beviltiskas meginimas
Papildyta:


namu aresto nesinori imtis, bet jei nereaguoja i kazkelinta perspejima, kad laiku negrizta namo, jei negali prisiskambint, nes telefonas jau buna issikroves po nuolatiniu sms rasineju su draugems. Tokiu priemoniu imuosi tada, kai jau nebeina susitarti draugiskai. O jai tokios priemones kaip pasedejimas 1 diena namie be draugu budavo taikomas labai retai, gal kelis kartus per metus. Siaip ji budavo geras vaikas, su ja bidavo daug lengviau susikalbet. Tik manau, kad jai tuo metu nemaza itaka dare jos drauge.

niekas pie tokisu radikalumus kaip gatve nekalba. Aiksu, ir ultimatumai cia nelabai ka bepades.

Tevui aiskua, kas - trina sau rankomis, vistik dar ir jam tas jo dziaugsmas atsirugs.
Galima suprasti, kodel dukra nereagavo i kazkelinta liepima gryzt namo, isbandinejo ribas ir motinos kantrybe.
Jeigu pvz, mute jai sakai - pareik 22h, o ji ima ir 24h pareina, ka darai? ar budavo koks tai susitarimas jeigu ji paveluos, kas bus?
kokia ta jos drauge? ar ja pazisti?

labai tiksliai pasakėte,tik nežinau ar išgirdote pati BUVO VAIKAS,bet ji jau nebevaikas,tas kurį visur už rankos galima vestis.Nesiginčysiu kad tai nelengvas periodas,sutinku kad sunku nesijaudindi kai negalima prisiskambinti,bet suprantat visa tai,kas jūsų nuomone galėjo nutikti ar nutiko tėra jūsų fantazijos,arba gražiau-baimės.Jums tiesiog reikia atsipalaiduoti,gal pasikalbėti su psichologu,gal abiems ten nueiti,jis padės jums išgirsti vienai kitą,idealiausiu atveju būtų konsultuotis visiems trims-jūs,dukra ir tėtis.Man taip atrodo,kad problema gilesnė,yra neišspręsta daug klausimų,ir skyrybos,ir tėvų sąntykiai ir tėvų tarppusavio sąntykiai po skyrybų.Netgi sakyčiau jaučiasi jūsų pačios viduj nepabaigtos skyrybos su buvusiuoju,skaudūs neišsakyti,neišleisti jausmai.Gali būti ,kad aš klystu,nes čia tik internetas,pataisysit jei ką.Bet bet kokiu atveju,turit žinoti,kad ji jus tikrai labai myli,o nenorą kalbėti gali padiktuoti nebūtinai pyktis ar ne meilė,dažniausia tai diktuoa kaltės jausmas,nežinojimas ką dabar pasakyti irt.t.,nebijokit,jūs tikrai esat dviejų vaikų,mylinčių jus mama.

Papildyta:

vaikai visada bando ribas,o paagliai su dviguba jėga.Nežinau kiek čia yra tikros tėvo manipuliacijos,o kiek mamos baimės ,kad ta manipuliacija yra.O kad tėvas rankas trina,tai netrina jis jokių rankų,moterys pamąstykit logiškai,kam jam tie vaikai ?Ką jis su jais darys,būtų reikalingi skyrybų matomai nebūtų ir buvę,vyras laimingas laisvas ,o ne apsikrovęs rūpesčiaismbręstančios mergaitė problemom,menstrucijų ,krūtinės,inkštirų klausimais.Gasdinti žinoma gali visaip,bet tai skirta tik mamai.

Labai užjaučiu, Mute Noriu pasakyti, kad 12mečiai, mano nuomone, visgi dar vaikai (mano dukrai tuoj tiek bus). Jie lengvai pasiduoda įtaigai "gerojo tėvelio" ir dažnai tiesiog dar negalvodami, o vedami paaugliško užsispyrimo labai skaudina pastoviai šalia esančią ir atsibodusią savo auklėjimais mamą. Aš manyčiau, kad kinai nepadės (jei kaip kažkas pasakė, tai nebuvo įprasta), siūlyčiau palaukti, kol dukra su laiku įvertins ir "gerąjį tėvelį", ir taip neteisingai susiklosčiusią situaciją...

gal ir yra dalis tiesos, kad pas mus yra nepabaigtos skyrybos. ir bendravimas tarp manes ir ex atsiliepa vaikams. Tik manau skyrybos nepabaigtos yra ex, as po 10 metu skyryby supratau, kad negaliu susirasti kito vyro, kad esu vis dar ex nuosavybe, nes kisasi ir reguliuoja mano asmenini gyvenima. Ir tai nesivarzydamas daro vaiku akyse. Jei butu normalus zmogus, nepaisant visko kad buvo, po skyrybu visdelto gali bendraut del vaiku normaliau, o ne kelti scenas viesoj vietoj.
Jei butume draugiskai sutare, kad ji ten gyvens, gal visam, gal kazkuri laika ir visa ta laika artimiau bendrautume, butu visai kitaip, o dabar...
O kas del dukros, visiskos laisves ji ten ir negavo, kaip kad tikejosi, tik tiek kad dabar jai labiau rupi materialiniai dalykai.

Sveika.
Na situacija nepavydetina, bet man suprantama, mano dukrai tik astuoneri, su tevu negyvename jau metai, per ta laika buvo menesiu, kai tetis nepanorejo matyt dukreles ne karto, o iprastai, jis ja pasiima karta per savaite ir 1-2 val. Ir ka jus manote ka jie veikia? Ogi leidzia laika kavinese, kino teatruose ir tt, panasu i vaiko papirkinejima. Aisku mergaite grizta ekstazej, buvom ten ten o sian ten... toks vaizdas kad ji ne nemato mano kasdieniu pastatngu ja pradziuginti smulkmena, viu musu islankytu kino teatru, teatru, koncertu ir kaviniu... O ka jau kalbet apie tas valandas, kurias praleidziam vos ne 24 val per para o ne 1-2 per savite... gaila, skaudu, kai vaikai to nevertina, idealizuoja teva... Uzjauciu, isivaizduoju, kaip tai yra skaudu netekt vaiko, kuriam atidavei tiek daug, o svarbiausia meile, siluma...
gyvent viltim, kad atejus laikui ji viska supras, sunku, bet kas belieka...
Stiprybes tau Mute, bet patart, kaip su dukra suartet, as deja negaliu...
Galiu tave tik tvirtai apkabint ir palinket kantrybes:)

visos viako problemos skirtos abiems tevams o ne tik mamai, aisku kas jau liecia grynai grynai moteriskus reikalsu, tai zinoma - mamai, BET...nereik taip sakyt, kad netirina jis tu ranku...
mano posakis buvo pavartotas su tikslu, jog kai yra skyrybos, jos apima viska, juolab vaikus. Siuo atzvilgiu, gal jma ir nereik tos mergaites, bet kad perkelia jauciama pykti ir kt. jausmus ex, tai gali but tiesa. Protingas vyras nebegtu pas advokata o pakalbetu su dukra bei nuvaziave abu su ja pas motina tryse pasikalbetu, bei gal but, dukra turetu gryzti namo, pas mama, nes taip perbegant, niekas problemu nesprendzia...

vaikams kaip vaikams,pergyvens jie visa tai be jokių ypatingų traumų,toks gyvenimas.Labaiausia norėčiau,kad jūs padėtumėt pati sau,kad jūs pasijustumėt,stipresnė,netokia pažeidžiama,kad negalėtų jūsų joks ex puldinėti,skriausti,kaip suprantu gyvenimas jūsų neglostė,mylėkit labiau save.Tik padėdama pati sau,galėsit padėti ir vaikams,ar draugėms,ar dar kam nors,neskriauskit savęs,neskaudinkit.O dėl vaikų ir vyro ,aš rašiau aukščiau,nreikalingi jie jam,nebijokit taip labai,neims jis jų.Čia tikriausia yra svarbiausias tas momentas yra tas kada dukra grįž pas jus,o tas atsitiks ne taip ir už ilgo,ar jūs būsit pasiruošis ir tam momentui,kad ji gali ožiuotis ir dar labiau,ir neklausyti dar labiau,ir gali nakvoti nepareiti,ar jūs pasiryžusi jai neparodyti kaip jums tai baisu,bet galimas ir visai kitas variantas,kad apsiramins.Bet kaip jūs rašėt ji gudri ir protinga mergaitė,visaip gali būti.Ir tame elgesyje irgi bus tik parodymas,kaip jai blpgai buvo be jūsų,ir ji vėl bandys nubausti.Nežinau kur gyvenat,ir nežinau kokia jūsų finansinė padėtis,bet labai norėčiau,kad jūs apsilankytumėt pas psichologą,psichoterapeutą,kad rastumėt tą optimalų sprendimą ir sau ir vaikams.

Papildyta:


nebūtinai čia buvo bėgimas,o gal čia buvo pasitraukimas,tai irgi yra sprendimas.Protingas,neprotingas,nežinau,bet tokiu atveju apsilankyti pas advokatą irgi nėra blogai,kas gi žino ko jis ten buvo,jei buvo,gal jis norėjo išsiaiškinti visai kitus atvejus,pvz. kokios dabar jo teisės,jei vaikas gulasi į ligoninę ar reikalingas motinos parašas ,ar užteks tik jo,nors jis dabar kartu negyvena.Žodžiu sunku spręsti ką jis ten galvoja ar ne,jis gi čia nerašo.

Tai va, sitokio pokalbio ir as norejau, kad visi trys, nors is tikro visiems keturiems reikejo pasikalbet, yra dar ir sunus. Bet kur tau.. ne klausyt nenorejo, padare taip kaip norejo. As tai supratau, kad cia buvo dukros kerstas man uz bausme, bet tevelis jos toki elgesi toleravo. Kas ir buvo blogiausia. Jei pastoviai prades taip elgtis, tai po keliu metu metu visiskai niekas su ja nebesusikalbes

Sunku skaityti patarimus - su tėvu kalbėti Ką kalbėti su tokiu? Aš jau įsivaizduoju dabartinę Mutes situaciją - tas išgama šaipėsi iš jos visą gyvenimą, erzino, dabar vožė per pačius pakinklius - vaikus. Ir dar ko gero su tokia šlykščia šypsenėle į tave žiūri. Kokie čia dar psichologai? Niekur jis su tavim neis, tik dar išsityčios - tipo pati durnė tai ir eik, aš va normalus, būtum normali, nuo tavęs vaikai nebėgtų.
Ajėtau, tau dabar tik susitvardyti reikia, nurimti, neduoti jam tos pergalės saldumu mėgautis. Ir dukters kaprizams nenusileisti. Būk motina kokia ir esi ar buvai. Tavo namai, tavo taisyklės.
Išsigimėliai... išeina, vaikus palieka, ir dar paskui nerimsta. Būtų šeimoj gyvenęs, nereikėtų čia tam vaikui plaikstytis. Sėdėtų sau ir neterorizuotų motinos - va, išeinu ir t.t. Ir dar palaiko jos išsidirbinėjimus

[quote=alfija,2006 03 10, 22:25]
vaikams kaip vaikams,pergyvens jie visa tai be jokių ypatingų traumų,toks gyvenimas.Labaiausia norėčiau,kad jūs padėtumėt pati sau,kad jūs pasijustumėt,stipresnė,netokia pažeidžiama,kad negalėtų jūsų joks ex puldinėti,skriausti,kaip suprantu gyvenimas jūsų neglostė,mylėkit labiau save.Tik padėdama pati sau,galėsit padėti ir vaikams,ar draugėms,ar dar kam nors,neskriauskit savęs,neskaudinkit.O dėl vaikų ir vyro ,aš rašiau aukščiau,nreikalingi jie jam,nebijokit taip labai,neims jis jų.Čia tikriausia yra svarbiausias tas momentas yra tas kada dukra grįž pas jus,o tas atsitiks ne taip ir už ilgo,ar jūs būsit pasiruošis ir tam momentui,kad ji gali ožiuotis ir dar labiau,ir neklausyti dar labiau,ir gali nakvoti nepareiti,ar jūs pasiryžusi jai neparodyti kaip jums tai baisu,bet galimas ir visai kitas variantas,kad apsiramins.Bet kaip jūs rašėt ji gudri ir protinga mergaitė,visaip gali būti.Ir tame elgesyje irgi bus tik parodymas,kaip jai blpgai buvo be jūsų,ir ji vėl bandys nubausti.Nežinau kur gyvenat,ir nežinau kokia jūsų finansinė padėtis,bet labai norėčiau,kad jūs apsilankytumėt pas psichologą,psichoterapeutą,kad rastumėt tą optimalų sprendimą ir sau ir vaikams.

Ji zino, kad gali bet kada grizti namo, kad yra mylima ir laukiama. Bet jei kada nors ir gris, visu pirma bus rimtas pokalbis apie elgesi, apie namu taisykles, kuriu reikes laikytis, reikes surast ta aukso vidury kuris tenkintu mus abi. Jei nesutiks su tuo, tada lai negrizta, nes manipuliuot savim ir santazuot neleisiu, kad ir kaip sunku butu. Panasiai jau buvau pasakius jai, kad jeigu jai nemalonu mane matyt ir kad ir kaip as su ja besielgciau ir ka bedaryciau jai vis yra blogai, tai galiu nebeskambint ir nebekviest pas save, tegul gyvena su tevu kaip nori. tai priekaistu nebeliko ir bendravimo nebenorejo nutraukti. Pas psichologa kelis kartus buvau, norejau ir kad dukra eitu, bet ji atsisake, o tevas ir nemane, kad jai sito reikia.
Na nemanykit, kad man taip blogai, kad labai pergyvenu. Nera taip,Jau apsipratau. is vienos gyvenimo duobes sugebejau issikapstyt, nors man tai kainavo atitolima nuo vaiku, kurio pasekoje dukra dabar pas teva. Nors ir kalbejaus su jais, bet jie nesuprato, kas man yra, nesuprato, kad kartais gyvenime nuo visko pavargsti ir ypac tada, kai uzpuola bedos. Dabar viskas butu gerai, jei tik bendravimas su dukra butu kitoks

o tėvo namuose yra taisyklės, teisės, pareigos ir pan.?

Forumas supermamyčių , bet malonu ir pačiam pasisemti kitų patirties.
Smagu , kad mute puikiai kapstosi ir be patarimų
Ramybės tau

Skaitinėjau forume apie skyrybas ir panašiai ir prisiminiau, kad prieš pora menesių mano ex man pasiūlė vėl kartu gyvent Niekaip nesuprantu, kaip po visokių ižeidinėjimų ir kitokių nesamonių galima šitai siūlyt ir koks pas jį iš viso supratimas apie šeimą

Siūlyti visada galima ir nėr čia ko perpratinėti tik daug laiko laužysi galvą o į jo kailį vistiek neįlysi - taigi neverta.

gal truputi kisu nosi ne ten kur reikia, nes kol kas vaiku neturiu, bet buvau sokiruota. kaip suprantu, dukrai max yra 13 metu, ir ji pati sprendzia, ka jai daryti??? kas cia per isejimai, kur uzsimanius??? ar ne per greitai siuolaikiniai vaikai skuba suaugti??? aisku, dabar ji isejo is paprasto principo, nes, matote, mazajai poniai buvo atimtas telefonas. ne tik atimciau telefona, bet ir kaili gerai iskarshchiau, kad daugiau tokios nesamones i galva nesautu.
mano vyro dukra, kuriai suejo 14 metu, pareiske, kad kai grisim i lt, gyvens su mumis, o ne su mama, nes anot jos, tetis viska leis. deja, tikrai neleisiu, kad ji pas mus gyventu. ne del to, kad jos nemegstu ar panasiai, bet jos mamai bus per daug skaudu

Nelaužau as tos galvos dėl jo yra ir taip dėl ko palaužyt, kitokie rūpesčiai. Šiaip tik pamasčiau trumpam apie tai ir tiek. Tik per mūsų tokį nesusikalbejimą blogiau bus ne mums, o dukrai, tai liūdna daros.
Papildyta:

Tai kad pas mus tokie įstatymai, kad nuo 12 metų gali pasirinkt kur gyvent. Ir nieko negali padaryt, net jei ir šitaip išėjo. Gali kreiptis kur nori, i policiją, į vaikų teises ar dar kur , niekas nepadės Nežinau, dabar manau kad 12 metų visdėlto dar per anksti tai nuspręst, ypač kai yra prasidėjus paauglystė
O taviškis nepasakys tau, kad tu niekur nedingsi, ir jei jis norės, kad dukra gyventų pas jį, tai turėsi sutikt?

na taip, istatymai idiotiski. tai tada tegul vaikai nuo 12 metu eina dirbti, patys save islaiko ir priimineja sprendimus.
su vyru dar nesam rimtai kalbeje sia tema, bet manau, kad jis sutiks su mano nuomone. visgi mergaite tevo nemate daug metu, bendravimas buvo beveik vien telefonu, o dabar sove jai i galva ir darys ka nori. i svecius prasom, bet gyventi tikrai ne. jei jos mama butu kokia asociali ar nesirupinanti, tada galbut, bet mergaite priziureta, tik islepinta gal per daug.
o del tavo dukros garantuoju, kad, kai ji subres, gris pas tave maldauti atleidimo, nes mama visada yra ir bus mama, ir niekas jos taip nemyles ir nesirupins, kaip darytum tu

Na 12 metų nėra jau tiek mažai. Jie jau turi savo nuomonę ir tikrai gali ją pareikšti. Kalba neina apie saves išlaikymą ir kitus pastebėjimus. Eina kalba apie galimybę pasirinkti pas kurį iš tėvų gyventi. O vistik pripažinkim abu tėvai turi vienodą pareigą prieš vaikus. Taigi jeigu jųsų ilgai augintas vaikas nutarė priminti kažkam pareigą nieko nelieka tik gerbti jų pasirinkimą. Bandau įsivaizduoti savę jūsų vietoje. Būtų beproto sunku sutikti ir pripažinti jų nuomone. Bet manau jei taip atsitiktų - tektu .
Kitas dalykas , kad vistik kitas iš tėvų privalo suprasti užsidedamą pareigą o ne tiesiog pademonstruoti savo pranašumą pasinaudojant vaiko akimirkos pykčiu.
Taigi gyvenimas pilnas siurprizų. Todėl ir gyvenkim ne vien pareiga prieš kažką bet ir malonumu dėl saves. Nors pareiga -taip pat gali būti maloni

Gali išreikšti savo nuomone ir su ja reikia skaitytis, bet bėgdamas iš namų problemos neišspręsi. Ne tokiu būdu problemos sprendžiamos. O jie to nesupranta, mano kad kitur bus geriau. Negavo ji tos laisvės kaip kad tikėjos, nors tiesos man niekas ir nepasakys. Manyčiau, kad didelę reikšmę jai turi pinigai iš jos kai kurių pasakymų. O tėvas dabar tegul pats pamato, kad dukrelė nėra jau tokia auksinė, kaip kad tikėjos iš pradžių. Tegul klausos mokytojų priekaištų dėl jos elgesio Jei taip ir toliau, tai greit ant galvu prades lipt, kad tik butu lydere, kad viskas butu pagal ja, o kiti nesvarbūs

mano vyresnei dukrai irgi neužilgo paauglystė. dažnai pagalvoju, kad ims kada ir sumąstys gyventi su tėvu. galbūt, kad taip kol kas nėra, bet aš pagalvoju, kad tikrai nesipriešinčiau jos valiai. kad ir kaip dukras myliu, bet jei joms taip būtų geriau, tai vadinasi aš negalėjau joms duoti tiek, kad jos mylėtų mane vos ne besąlygiškai ir būtų su manimi. galbūt nebuvau (nesu) ideali mama, nesugebėjau tinkamai išauklėti savo vaikų, neatradau artimo bendarvimo, nevisuomet supratau ir pan. tiesiog vaikai pasirinks tėtį ir tegu. nebent jūsų atveju tėtis degradas, gyvena landynėje ar pan., bet kiek supratau, tai ne.
dar gi tėvas jau gana ilgai gyvena su dukra (kaip rašėte pusę metų). iš vienos pusės, tai sudaro visai neblogą tėčio įvaizdį, nes dažniausiai tėčiai kratosi vaikų, atsakomybės.
aišku, lengviausia vertinti iš šalies, kai tau taip nėra. todėl gal visai prašoviau pro šalį...

Niekas nėra idealus, tokių žmonių nebūna.Kiekvienas darom klaidas, tik vieni mokomės iš jų, o kiti ne. Jei ir draugiškai sutartumėt, kad dukra gyvens pas tėtį, bus skaudu, tik gal ne taip. Nors šiaip žinau keletą šeimų, kur tėtis daug daugiau rūpinasi vaikais, nei mama, nors ir iššiskyrę yra. Tik ten kitokios situacijos. Nėra jis degradas, negyvena landynej, pamačius pasakytų normalus žmogus, bet.... gal ir atrodo geras įvaizdis iš šalies, bet paties vidus, kultūra ir panašiai.. nemanau, kad geras pavyzdys vaikams

Mute, o kokie santykiai buvo tarp tevo ir vaiku iki siol? Nieko apie tai neuzsimeni. Jeigu jis iki siol nerode didelio susidomejimo, speju, kad jau paciam akys atsivere ir tik dabar suprato, kokia atsakomybe pasieme ant saves ir kaip visos jo mintys netitinka realybes O gal jis tik kersyjo Tau? Gal tai nera beprotiska meile dukrai? Sunku kazka pasakyt, nes apie vaiku bendravima su teciu iki tol, kol dukra isejo, nieko nerasai.
O man vis tik atrodo, kad dukra, praejus kiek laiko, supras, kad mama nenorjo jai nieko blogo, ir pati pasakys, kad buvo verta tu bausmiu, kurias gavo. Bet tam reikia subresti, o tai gali uztrukti netrumpai..
O dabartiniai santykiai su dukra, manau, yra tevo rankose - jeigu dukra "apdujusi" nuo jo finansu (teko susidaryti toki ispudi is keleto Mutes zinuciu), jai visa ko virsus dabar - tevas. Ir tuoj jo nuomone apie mama gali perimti ji pati... Tik velniai zino, ka jis pats apie tai galvoja

Su vaikais susitikt tevui nebuvo draudžiama. Dažniausiai jie susitikdavo panašiai 1 kartą per mėnesį, ir tai budavo ne visada tėvo iniciatyva. Paaugę vaikai jau patys jam paskambindavo. Tie susitikimai tokie ir tebūdavo, kad nuvažiuodavo kur nors i barą pietus pavalgyt, na vasarą dar į atrakcionus nuveždavo ir tuo baigdavosi. Dabar sūnus retai tėvą mato. Rudenį buvo užėjęs toks momentas, kad kiekvieną savaitę į pirtelę tėvas pasikviesdavo sūnų, bet praėjo tas periodas. Va toks tas jų bendravimas ir būdavo. Aš tai nematau tokiam bendravime beprotiškos meiles vaikams, nežinau kaip jums atrodo

na tos meiles labai tokiais materialumais nepamatuosi. svarbiausia, kad dar nors kiek benrauja.zinoma, daznas bendravimas manau turetu didesniu pliusu, bet cia tikriausiai jau nuo pacio zmogaus priklauso

Deja, nėra to bendravimo, kad ir ką bedarytum. I pakvietimą praleist savaitgalį sulaukiau atsakymo - neateisiu, nes tingiu..... na, dar nori pailsėt ir su draugais susitik, nes visa savaitę mokės... ir nesuprantu, ko čia dabar mama isižeidei, kad taip pasakiau....

tikriausiai kas belieka, tik kantriai laukti, ir neersti pas save ateiti. Ateis kuomet tikrai nores, ir viliuos kad tas bus greit
Stiprybes

tesižino, norės ateis kada nors , norės ne. Man jau iki soties jos tokio elgesio - mama tu šokinėk, būk gera, nieko nesakyk, bet aš visvien elgsiuos kaip norėsiu ir man nesvarbūs visi kiti.

deja, to tokio abejingumo kitiems, del kitu, kur nera svarbu niekas tik pats asmuo paciam sau, atsikratyti, galima tik per skausma, keiciantis per save, savo vidu.
Visiems reik kantrybes

telefono nereikejo atimti, o tik laikinai priglausti. tikrai pradedi abejoti mama ir visam gyvenimui atsiliepia. nesulaikys durys. reikejo kartu eiti, pasitiketi, tartis, deretis. nes tokiom drastiskom priemonem galima zmogu privesti ir prie savizudybes ar netiketu vestuviu ir t.t.

Kai kurie vaikai kazkodel labai anksti suauga emociskai. Ir neiseina jais manipuliuoti iprastais mamyciu metodais - atimti telefona, iskarsti kaili, issikviesti ant kilimelio rimtam pokalbiui tema "ir kas is taves isaugs". Cia kazkas panasaus kaip tureti seimoje gabu mokslams ar itin sportiska vaika, kur gabumai pasireiskia vienoje srityje, o visose kitose vaikas kaip vaikas...Kaip paradoksalu bebutu, man regis, Mutes dukte jau yra emociskai subrendusi atsiskirti nuo tevu ir visu savo elgesiu ta rodo. Dabar berasant sove i galva mintis apie mokiniu mainu programas, kai isleidi vaika metams i uzsieni pagyventi kitoje seimoje. Brangus malonumas aisku, bet per tuos metus susikaupusi itampa dingtu ir duotu sviezia starta ateities santykiams.

Diskusija.......
Mano vyro dukra augo su mumis , ne todel kad pati norejo, o todel kad ja mama svelniai tariant ismete, o buvo vienturte Radom ja ant laiptine laiptu su kruva rysuliu, ale kraitis. Augo ji pas musu cielus 5metus, net nzn kodel bet jos mamai niekada nekilo klausimas kaip vaikas auga su tevu ir PAMOTE> Ale reziume, manau nebuvau labai bjauri pamote jei dabar ji turedama savo dukryte ir gyvendama vokietijoje skambina mums o ne mamai, ir sako jog pasiilgo butent manes o nemamos.
P>S> dukryte ji pasigimde budama 16 vos vos........ na cia kita istorija

Pas tave situacija kitokia: mama ismete ir nesidomejo dukra ( nors nesuprantu, kaip gali savo vaika sitaip is namu isvaryt ). Mano dukra daro priesingai: as jai sakau, kad noriu bendraut su jam ja pamatyt, kad mes nenutoltume, nepaliktume svetimos, o jai vienodai. Mane prisimena, kai jai ko nors prireikia, o ne siaip bet kada paskambina ar apsilanko. Nusprendziau palikt ja kuri laika ramybej ir paziuret kas bus, gal kada prisimins kad yra mama
Papildyta:

Kazin ar tai padetu Nuo pat mazumes ja galejai palikt kur nori ir mamos neprireikdavo, priesingai nei sunus, kuriam mama turejo buti salia. Dukra panasi i mane savo charakteriu, bet mane kai kur net aplenkia. kad ir nesutardavau vaikystej su mama, bet man jos reikejo. Lyg ir tureciau zinot, kaip prie jos prieit, bet nepavyksta