Sveiki,
Norėčiau paklaust: kaip suprasti patarimą skirti daugiau dėmesio vaikui. Kaip tai padaryti? Kalbėtis? Žaisti? Skaityti knygas?
Gal aš jau pati atsakiau į savo klausimą, bet vistik norėčiau platesnių komentarų.
Tiesiog mano šešiametis yra nesukalbamas, piktas. Man dažnai sunku jį suprast

Reiktu issiaiskinti kodel piktas? Gal tiesiog jo nesupranta aplinka? (kalba neaiskiai, skubedamas, arba i jo kalba niekas nekreipia demesio?)
Demesys tai ir vazinejimas rogutemis kartu, tai ir kygu skaitymas ir vakarine lopsine ir dienos aptarimas, kas darzelyje buvo gerai, aks blogai. tai kontaktas, bent jau mano nuomone.

Atsakysiu klausimu,o kas yra dėmesys jums?Suraskite nors du pagrindinius.
Man,kai mane išklauso,pagiria. Kiek radote sau?
Vaikas tas pats žmogutis,jo logika gal ir nėra išsivysčiusi tobulai,bet jausti jis jaučia tą patį,ką ir jūs.
Atsiminkite,kokius žodžius jūs girdėjote vaikystėje iš mamos? Aš tai "nengriūk,susitepsi,ir vėl nevalgai,atstok..."O kokius norėjote išgirsti? Aš tai:"kaip jautiesi,neskauda,ar tau ne šalta, kaip miegojai,gal nori su manimi piešti..." Gal ir išėjo paaiškinti,ar supratai?

Taip, ištikrųjų man jau aiškiau
Ačiū

Aš irgi nelabai suprantu, ką reiškia dėmesys vaikams. Turiu 2 sūnus, kurie žaidžia dviese savo kambary. Aš galiu tvarkytis, ramiai daryti valgyti, užsiimti savo reikalais. Kai paskaitau, kad kitos kartu su jais žaidža, būna, kartu piešia, skaito ir t.t., tai pradedu jausti kaltę, kad mažai jiems skiriu laiko
Aišku, aš giriu juos, paglostau, pabučiuoju, apkabinu, paklausiu, kaip sekėsi darželyje, paskaitau pasaką prieš miegą. Bet aš nebūnu visą vakarą su jais Nežaidžiu kartu...

aš žaidžiu kaip kada. jis kuo puikiausiai moka žaisti vienas, o ir ne visiems žaidimams aš tinkama ir reikalinga.

tai ir vaiko mokymas zaisti, taisykliu aiskinimas, pavyzdzio rodymas..o visa vakara nebutina, kartais gerai buna ir sakysim 2 valandos, bet kkybiskai, buvimas su vaiku, dalyvavimas jo gyvenime, kitu atveju, jis jus atsimins epizodiskai savo vaiksteje, kad mama valgyt dave