pasidalinsiu ir aš savo patirtimi gimdžiau su vyru ir mama .. nu žinokit su mama nebenoriu aišku viskas labai priklauso nuo žmogaus, kaip jis reaguoja į visokias extrines situacijas ir pan.
man tikrai būtų užtekę tik vyro , jo man ir reikėjo ir jis man labai padėjo.
mama labai norėjo padėti, nors visaip prašiau nevažiiuoti, nu bet kur tas mamytes sulaikysi juk gero nori ..
komplikavosi gimdymas ir mama pradėjo kelti vėjus daktaram, kad be kyšių niekas į mane nežiūri,o aš guliu ant stalo gimdymo-sarėmiauju- ir dar mama baru, kad ji daktarų nebartų ot vaizdelis visaip norėjo man pamasažuoti kojas, lūpas drėkinti, paglostyti, o mane tai nervino toks rūpestėlis
tikrai kitą artą mandagiai paprašysiu jos nevažiuoti, nes jos jaudulys mane erzino ir tas gerasis rūpestėlis ir baisus pyktis ant daktarų .
aš kategoriška dabar jau, tikrai ne pasidžiaugs anūkėliais jau po gimimo

Jei gimdykloje būtų mama, man garantuotai iš streso sustotų visa veikla. O štai MB pagalba ir atidumas buvo pats tas.

Bet jei jausčiau, kad situacija reikalauja už ką nors pakovoti, kitaip tariant - sunkiosios artilerijos - geresnio kovotojo už mamą ir su žiburiu nerastum - ką nori ant ausų pastatys ir paaiškins kas ir kaip! Kartais tai gera savybė.

Močiutės, tiesą sakant, net neįsivaizduoju... nors myliu ją be galo. Turbūt irgi pamirščiau gimdyti ir rūpinčiausi, kad tik ji, senas žmogus, nesijaudintų


Papildyta:



Pritariu.

buvau nusprendusi pranesti mamai apie vaikeli tik po jo gimimo, kad ji sau rami butu ir nestresuotu, nes jau maciau kas bus na bet aisku buvo kas uz mane pranesa ir ka ne uz ilgo prisistate visa palaikymo komanda i GN (brolis su zmona, sese su vyru atvaziavo 150km ir mama) aisku niekas i vidu neileido, bet lauke uz dvieju duru, kadangi gimdykla buvo pirmoji prie pat duru, viskas puikiai girdejosi, be to ir vyras lakste atiduot duokle palaikymo komandai
sese labai norejo dalyvaut gimdyme, bet gydytoja neleido, nors tokia is jos dalyve , nes uz duru istisai asarojo
a o as net negalvojau apie tai kas dalyvauja, net sakiau jog nenoriu nei seses, nei man nesvarbu ar vyras bus, nors jis aisku dalyvavo iki galo

As mamos niekada neprasyciau dalyvauti gimdyme, nes zinau, kad ji apsivemtu, o po to nualptu Kazkada ji man sake, kad jai negera vien ziurint, kaip as auskara i ausi veriuosi (patikslinsiu - i jau pradurta ausi), tai ka cia gimdymas...

O labiausiai gimdyme nenoreciau anytos, nors jauciu, kad ji visai noretu dalyvauti. Nenoreciau todel, kad 1. ji pagimdziusi 10 vaiku, tai jai gimdyti turbut tas pats kas kakoti 2. jos perdetas rupestis mane varo i nevilti, negaliu pakesti, kai ji butinai ateina manim "pasirupinti" kai sergu, noriu rekti, kai ji sumano man nuprausti veida ir rankas, kad tik man vargselei nereiketu is lovos keltis... Isproteciau, jeigu ji taip sokinetu aplink mane gimdymo metu

Įtariu, kad nenorėčiau kad dalyvautų nei mama, nei anyta nei tuo labiau močiutė

Tiesą sakant nemanau netgi ar vyras gimdymo palatoj reikalingas. Jis turi viskuo rūpintis bei jau kai gimdymas prasideda pats tai aš kaip nors ir su daktarais išsiversiu

nu tokiu atveju as ne tik noreciau rekti,bet ir daryciau tai visa gerkle

Na jei jau mano mama dalyvautu,tai man butu ne pagalba,o dar ir jai padet jauciu reiktu ji toooookia jautruole..

pirmam gimdyme dalyvavo vyras ir anyta atleke is karto,leidau jai buti kartu. mamos neileisciau,tikriausiai daugiau nervuotusi del manes ir negaleciau ramiai pagimdyti.

Nu negaliu, juokiausi pora minuciu..

Nenoreciau nei mamos, nei anytos gimdyme, tik vyro.. Ir vis del to pacio nernelyg didelio rupescio, kuris gali isvaryti is proto..

niu nenoreciau, nes kai uzeina skausmai gali visais zodziais isvadinti o paskui po gimdymo kaip i akis ziureti
Ne tikrai ne sakau mociutems ar anytoms.

Vaziuodama i GN (gimdyt) pamirsau ranksluoscius O kadangi gyvenam uz kauno, o grizinet nesinorejo, tai uzlekiau pas mama ir paemiau ranksluoscius su paaiskinimu, kad varom pas draugus su vyru i pirti Tiksliau vyras varo, o as tik padalyvausiu Kita diena paskambinau mamai ir sakau "Ka veiki? (buvo sestadienis) " Sako "Kotletus kepu" Tai sakau, baiginek su tais kotletais atvaryk su anuku susipazint

Mano mama labai jautri, pergyvena del visokiausiu smulkmenu, is muses drambli per akimirka padaro, ,ir poto dar puse metu del to pergyvena... + dar megeja is jaudulio samone prarasti
tai jai tikrai ne vieta tokiose atrakcijose

Mano mama truputeli buvo atejusi i gimdykla ir nieko blogo as nemaciau Tuo tarpu vyras isejo uz duru.

ne nenorėčiau, jokiais būdais...jau geriau viena

Mamo mama paklause, gal as noreciau, kad ji butu, bet as nusprendziau buti viena

Mano mama labai jautri, pergyvena del visokiausiu smulkmenu, is muses drambli per akimirka padaro, ,ir poto dar puse metu  del to pergyvena...  + dar megeja is jaudulio samone prarasti 
tai jai tikrai ne vieta tokiose atrakcijose   

[/quote]

na, mano mamai ir anytai tai aplamai net vyro dalyvavimas gimdyme didžiausias tabu... joms siaubas, košmaras ... anyta net pasibaisėjo nuotrauka, kur man tik ką gimusi dukrytė ant krūtinės, o jau nėštukės su pasikėlusiom bliuzelėm ir gražiai švytinčiais pilveliais - tai čia iš vis viršūnė net neįsivaiduoju, kai jie patys savo vaikus ,,pasidarė" bet kad jai gimdymai buvo daug lengviau nei kakojimai... o pieno ,,neturėjo" nuo pirmos dienos, kaip ir dauguma tais laikais (prieš gerus 40 metų), o mane dar vos ne iki dabar kamantinėja, ar dar žindau, nors jau pusė metų, kai nežindau

o mano daktaras pasakojo istoriją, kai viena mama vadovavo daktarams prie dukros gimdymo- tai jis pasiūlė, tai gal man išeit, jūs čia dviese su dukra pagimdysit... tai jau ji susivyniojo ir išėjo, o paskui daktarai per gimdyklos langą užmatė ją lauke nualpusią tai buvo daugiau šokinėjimo aplink mamą, nei aplink gimdyvę... tai nuo to karto sakė, ir mes nelabai pageidaujam, kad mamos dalyvvautų prie dukrų gimdymo, o vyrams- net rekomenduoja, bet irgi sakė buvo tokių atvėjų, kurie išėjo ir išėjo iš gimdyklos su visam net ir iš tos gimdyvės gyvenimo... nu nežinau kiek tame tiesos, bet ko tik šiais laikais nebūna

MB išėjo jau tik per patį gimdymą (ne su visam ), bet man ir to užteko, kad bent iki tiek pabuvo o toliau jau juk daktarų reikalas, nes ko gero irgi būtų aukštyn kojas užvertęs , nes jis iš tų, kur pamato kraujo lašą ir alpsta, tai dar iš vis džiausgiuos, kad šaunuolis per visus sarėmius kartu išbuvo ir daug padėjo o į gimdyklą per džiaugsmo ašaras tai galutinai sugrįžo tik iš trečio karto jau gimus dukrelei
Papildyta:
aš dar sugrįžtu dėl pirmajame psl papasakotos istorijos, kaip močiutė medikė nualpo vos vandenis pamačiusi....
vat tai sako daugumoj ir būna, kai svetimo skasumui žmogus pasidaro nejautrus- nes toks darbas, o dėl savo išgyvena visai kitaip... esu girdėjus, kad chirurgui atvežė operuoti jo žmoną po avarijos, tai ją apdangstė taip, kad tas daktaras nematytų, jog tai savas žmogus... ir klasiokas chirurgas pasakojo, kad artimuosius ,,mieliau perleistų" kolegoms...
na aš čia jau nugrybavau kiek į pievas, bet... iš tos pačios medicinos serijos

O jei kažkaip net silpna pasidarė pagalvojus, kad mama galėtų dalyvauti gimdyme, labai pritariu kažkurios moters, pasakytai frazei, jog mama gynėja, kuri neleis, kad mažąją jos mergytę kas skriaustų.
Mano manymu, "gimdyti" turėtų abu tėvai, prie gimdyvės turėtų būti jos vyras, o mamos, močiutės, tetutės ir draugės šioje situacijoje ne prie ko.

as gulejau ligoninej, nes buvo uzsiteses nestumas, tad kai suleido skatinamuosius paskambinau vyrui, atleke su mama akimirksniu, abu saunuoliai prasikankino su manimi visa diena ir esu labai dekinga, nes be ju palaikymo butu buve labai sunku!as su mama esu labai artima, tad labai labai ramiai jauciausi kai uzejus saremiui ji laikydavo mano ranka nors ji ypac jautri, bet laikesi labai labai suniai!saremiai truko 10 h, gyd apziurejo pasake kad dar negreitai, tad vyras isejo atsigerti kavos ir bac prasiseda visi pradejo lakstyti, mat buvo kelios gimdyves, ir ka mano mamyte neturejo jau kur detis o dabar labai dziaugiasi kad buvo kartu...

O man mamos galia būtų, kam jai tie nervai bereikalingi. Gal jeigu su uošvene gerai sutarčiau, gal ir norėčiau jos, bet tik kaip preido prie vyro. Be jo savo gimdymo neįsivaizduoju.

Norėčiau,kad mama būtų su manim, išties nežinau kas labiau nei ji sugebėtu man padėt, bet yra kaip yra, kartu bus MB

sveikos
tik jus, mielos mamytes galite man patarti....
drauge nori, kad dalyvauciau gimdyme, bet neturiu zalio supratimo kaip jai reikes padet kad vandeni paduot, saremius fiksuot, uz rankos palaikyt tai cia aisku bet va kaip psichologiskai padeti, tai neisivaizduoju pasipasakokit, kokie zodziai jus labiausiai drasino, ramino ir tt. man toks jausmas, kad as to gimdymo bijau labiau nei ji ir dar (cia juokais) reikia man pradet , nes ten, kiek zinau, reiks padet ir ant lovos uzsikabarot, o jei dar tupint gimdys, tai ir uz pazastu laikyt

aciu uz atsakymus

Paskaitykit temele apie tai, kaip vyrai dalyvavo gimdyme, ko moterys labiausiai is ju trosko Kazko ypatingo tikrai nereikia, ne tas galvoj gimdyvei. Jei paprase jusu dalyvauti gimdyme, vadinasi, norejo, kad jus butumete salia. Jums to ir tereikia, buti salia, ja palaikyti. Beje, susitaikykite su ta mintim, kad ji gali ant jusu saukti, buti nepatenkinta ir t.t. Kai vyras pradejo mane guosti, kad tuoj viskas baigsis, gavo gera doze atgal, kad uzsiciauptu Man asmeniskai reikejo tik vieno, kad butu salia

Manau, kad labiausiai reikia draugę kalbinti, na kad nukreipti mintis nuo skausmo kažkur kitur. Reikia sugalvoti įdomių, aktualių temų...
Per antrą gimdymą, kai vyras pabėgo tuo užsiėmė seselė ir aš labai dėkinga jai. Aš kabinausi už bet kokios temos, kad tik kažką veikti, tada skausmas ne taip jaučiasi...

o cia, manau, super ideja, reikes pabandyti si metoda jei lieps uzsiciaupt tai taip ir padarysiu reikia man daug visokiu minciu prisirinkt, ga kuria iseis pritaikyt bet vaizdas jau aiskeja-reikia labai isiklausyt, ko ji tuo momentu nores

Butu mane vyras kalbines aktualiom temom, buciau su pirmu pasitaikiusiu daiktu uzvozus tuo metu Ne tas galvoje buvo, kad dar koki pokalbi palaikyciau. Viskas priklauso nuo pacios gimdyves, nuo gimdymo eigos ir t.t. Kai pas mane viskas vyko greitai, tai man nebuvo laiko kazko galvoti ar sneketi. Pamenu, labai norejau sokolado ir sakiau vyrui, kad kai aprims viskas, tada jis gaus nueiti ir nupirkti.. Hmm, nusipirkau po visko pati Aisku, jei gimdymas letas ir ilgas, tai kazkaip reikia praleisti ta laika ir nuvyti mintis nuo skausmu ir pacio gimdymo.. Na, viskas priklauso nuo pacio gimdymo ir gimdyves nuotaiku tuo metu

Aš gimdžiau su teta. Esu jai labai dėkinga Viskas, ko man reikėjo, tai tik jos rankos, į kurias įsikibdavau per sąrėmius. Per visas 6val. viena kitai tepasakėm vos kelius žodžius, nes tvyrojo begalinis susikaupimas, susitelkimas į kvėpavimą ir plepalams nebuvo nei noro, nei laiko. Paduodavo ji man vandens kartais, sukišdavo žvakutes kaklelio minkštinimui. Bandė masažuot nugarą, bet mane tas be galo nervavo, tai paprašiau, kad liautųsi.
Draugė gimdė su vyru, tai pasakojo, kad vos ne iki stūmimo jie šoko gimdykloj ir anekdotus pasakojo.
Taip kad viskas priklauso nuo gimdyvės, jos norų ir situacijos. Svarbiausia, padedantysis asmuo turi jaustis tvirtai, nes juk eina padėt gimdyvei. Jei pati nervinsies, tai manau, kad geriau tada išvis neit

tai va, kadangi iki to didziojo ivykio liko vos 3 menesiai-ieskau info ir ruosiuosi moraliskai nervintis netureciau-turiu pakankamai ziniu is fiziologines puses, bet va dabar domiuosi kaip kuri reaguoja i viena ar kita poelgi to zmogaus, kuris yra salia-nenoriu pasimesti
aciu visoms uz dalinimasi savo isgyvenimais

na apie stumima as irgi neturiu zalio supratimo, bet ten jau manau akusere ar gydytoja pades, o saremiu metu man pvz norejosi kad niekas nieko man neliestu. Nuo kiekvieno net menkiausio prisilietimo skausmas tik didejo, bet vis tiek gerai kad vyras buvo salia. Taip kad gali buti ir taip kad reikes tik moralinio palaikymo, o gali tekti ir nugaryte masazuoti

Gimdziau su vyru, tai galiu pasakyt, kad lb padejo saremio metu jo priminimas kad kvepuociau... Nes jau kai suriesdavo saremis tai pilna to zodzio prasme uzimdavo kvapa, nekvepuodama stengiausi vis kenteti... Tai vyras pastoviai primindavo - kvepuok! Kvepuok!
O siap tai labiausiai per gimdyma reikalinga elementari fizine pagalba - persirengti (saremiaujant oj kaip nelengva...), uzlipti ant lovos, daiktus nunesti, vaikucio drabuziukus sesutei paduoti... Po to kai gims vaikelis paziureti ka ten daktarai su juo veikia, ir viska papasakoti mamai

aha, man irgi per saremius uztraukdavo kvapa, tai ir nekvepuodavau kol neprimindavo
ir dar galbut reiktu priminti, kad, praejus saremiui, nebeskauda ir kad gimdyve atsipalaiduotu, ypac per paskutinius saremius, nes tarpai tarp ju pasidaro labai nedideli ir sunku besusigaudyti, kad jau praejo..

Laikyk ranką ir kartok ką daktarė sako. Man MB pakartodavo, tai tada lyg ir suprasdavau ką sako. Taip pat dėl kvėpavimo. Be to padėjo matuot širdies tonus, reikėjo ten tokius lipukus prilaikyti. Elementariai man buvo gerai, kad yra žmogus su kuriuo jaučiuosi saugi. Jei kas atsitiktų, tfu tfu tfu, galėčiau juo pasikliauti. Padėjo ant stalo užsiropšti, palydėjo iki WC, kalbėjo su daktariais. Pasiruošk pati morališkai, kad gali gimdyvę pykinti, tai man bliūdą palaikė.