i gimdyma pirma atvazevo vyras, bet pasikvieciau tuo paciu ir mama. per saremius buvo abudu ir palaike mane. kai jau lipau ant stalo gimdyti vyrui pasakiau kad jei nori gali iseiti.jis isejo uz duru, likau su mama ir esu tuo patenkinta. ji man padejo ir ramino kai jau nebezinojau kur detis is skausmo.
Aš tai mamos nenorėčiau, net nesakiau kai gimdyt išvažiavom, o tik kai gimė iš gimdyklos paskambinom ir davėm lelių verkiantį paklausyt, nenorėjau jos jaudint. O jei dar per gimdymą dalyvautų tai ramiai gimdyt negalėčiau
As tai gimdykloj mamos nenoreciau.... Bet vat kad ligoninej tuo metu butu, tai butu liuks... Ji pati medike ir dirba operacinej... Tai zinodami, personalas elgtus kitaip. Be to ji vos ne visam Vilniuj turi pazistamu ligoninese, tai ir ten gal sutiktu ka nors... Tada liuks prieziura butu, bent jau as taip manau
Kai gimdziau pirma tai norejau kad mama butu,bet nespejo kol persirenginejo as pagimdziau
QUOTE(Liulia* @ 2006 03 10, 05:53) Gal kas gimdėt kartu su savo gimdytoja? :)Papasakokit. Ar tiesiog pasvarstykim visu UŽ ir PRIEŠ. Mano istorija. Mano mama labai troško būti šalia <...> Bet ji mūsų supermočiutė na istorija tai as pati neisivaizduoju mamos dalyvavimo gimdyme, nes tokiais kritiniais atvejais ji buna gana griezta
Mano mamai tikrai bloga pasidarytų. Man jos būtų gaila. O vat vyras daug ramiau į tokius dalykus žiuri
Atsimenu, kai mano tėtis turėjo ateiti antrą dieną po gimdymo ir atnešti mums sauskelnių. Pamatė manę išbalusią išsekusią ir išsigando - sako, eik, eik gultis Tai jeigu jis taip reagavo, įsivaizduoju kaip reaguotu mama, jeigu būtų šalia...
Labai priklauso nuo santykių su mama. Jei mama tokioj situacijoj sugebėtų neauklėti ir nebambėti, o tik palaikyti ir užjausti - kodėl ne?
Aš su savo mama negimdyčiau... Bet pirmam gimdyme dalyvavo mano draugė. Šalia nestovėjo ir už rankos nelaikė, bet sugebėjo pasirūpinti mano reikalais ir tuo pačiu likti stebuklingai nepastebima.
nors su mama labai gerai sutariame, bet ne neisivaizduoju jos dalyvaujant gimdyme, itariu tik panikuotu. ir aplamai manau be mamos pagalbos pradejome nauja gyvybe, be jos ir pasitikime. su kuo pradejai su tuo ir pasitik
O jei vyras, mama dar ziurek ir uosviene pasijus nuskriasuta. tai jau gaunasi balaganas.
Kažkaip ir aš neįsivaizduoju mamos gimdykloj. Man vyro pagalba ir buvimas šalia per pirmą gimdymą labai padėjo. Dabar irgi ruošiamės kartu važiuot
Aš gimdžiau su mama ir dėl to nekiek nesigailiu. Kadangi mes su mama nuo vaikystės neišskiriamos podružkes. O mano MB nedalyvavo, nes buvo kitame mieste ir jam pasakiau, kad atvažiuotu jau kai mane parveš iš gimdyklos.
Šiaip aš irgi pritariu nuomonei, kad mama gali dalyvauti gimdyme, jeigu tarp jūsų yra ypatingas ryšis, labiau kaip draugių. Sėkmės visoms ............
as kai gimdziau buvau mamos prasiusi, kad nedalyvautu gimdyme, bet neiskentusi atleke ir dar anyta atsiveze
ne, ne , niekad nesutikciau
mano mama užsispyrė dalyvauti gimdyme. nors ir labai artimai bendraujam, bet man kažkaip per daug intymu. bet nežinau kaip tai paaiškint mamai, kad neįsižeistų. vyras labai džiaugiasi, kad mano mama nori dalyvaut, sako aš tave galėsiu už rankos laikyt, o mama tegu filmuoja, fotografuoja mažiuko atėjimą, nes jam tokie vaizdai per baisūs.
o man atrodo, kad tai jau per didelė minia gimdykloj
Kai gimdziau sunu,tai prasiau kad mama butu su manim,ir labai tuo dziaugiuosi nerealiai ji man padejo,niekas kitas taip gerai nezino ka tai reiskia gimdyti ir ka daryti kaip mama.ji buvo ir per saremius ir per gimdyma,netgi nakciai po gimdymo buvo pasilikus.dabar vel noriu kad tik mama butu su manim.
Kai dar ruošiausi gimdyti pirmąjį, pasiūliau mamai būti su manim. Bet ji labai gražiai atsiprašė ir atsisakė, nes pasak jos "jai skaudėtų dar labiau nei man ir ji neištvertų". Dabar jau net minčių nekyla mamą pasikviesti. Tik MB!
QUOTE(Lung @ 2006 12 30, 14:27) Kai dar ruošiausi gimdyti pirmąjį, pasiūliau mamai būti su manim. Bet ji labai gražiai atsiprašė ir atsisakė, nes pasak jos "jai skaudėtų dar labiau nei man ir ji neištvertų". Dabar jau net minčių nekyla mamą pasikviesti. Tik MB! butent del to niekad nesutikciau,kad gimdyme dalyvautu mama ar mociute, nes "jai skaudėtų dar labiau nei man ".ir tektu nervuotis dar ir uz ja.
Mano šiek tiek kitokia situacija. Šiaip taip įkalbėjau savo brangiausiąjį dalyvauti gimdyme, o mamos niekaip neatkkalbu nedalyvauti
Pasislėpti, kaip kai kurios čia negalėsiu, nes mama pasiims visą mėnesį atostogų ir jau kaip įsivaizduoju sekios man iš paskos, kad netyčia jos laukiamas anūkytis pakeliui man einant neiškristų Na ką gi turėjau jau pakankamai laiko apsiprasti su ta mintimi kad gimdyme dalyvaus 2 žmonės (aš matyt liksiu tik stebėtoja Šiaip tai tikriausiai man bus sunku. Esu pratusi skausmus kęsti viena, ir viena tvarkytis su juo, o čia iš karto tiek susidomėjusių, bet nereikia matyt man būti tokiai egoistei. Sakoma, kad kai vyras mato kaip gimsta jo vaikas tai greičiau apsipranta su ta mintimi, kad jis jau tėvas. O mama tikriausiai išprotėtų už durų belaukdama, nes kaip suprantu pasilikti namie griežtai nesutinka. Ką gi pasidžiaugsiu bent tuo, kad mano (ir būsimo naujo šeimos nario) asmeniui suteikiama tiek daug dėmasio.
nenoreciau, kad mama, mociute ar anyta dalyvautu mano gimdyme, tik MB
O pas mane buvo ir mama ir vyriokas, ir labai džiaugiuosi
Nu bet anytos tai jau tikrai kad nenorėčiau, nėra ji man tokia jau artima
JO TIKRAI SU ANYTA TAI KAŽKOKS
NIEKADA NEGIMDIČIAU JAU VIEN APMASTYMAS AR MAMAI VERTA TIEN BUT. Nu niebent labai bijai,o tavo vyras nesutinka dalivaut,tai tada tiempčiausi mama. BET TIK NE SU ANYTA
Kol dar laukiausi, mano mama visada sakydavo, kad dalyvaus gimdyme, o aš tam prieštaravau. Ji pyko, kad aš jos nenoriu, bet aš buvau kategoriška, nes ji jautrus žmogus.
QUOTE ne, ne , niekad nesutikciau kad mama dalyvautu, o vyras tai butinai reikalingas. O prie ko mama ? Tas procesas ne jos akims, nors mes labai gerai sutariame, esam artimos. Niekada nesove tokia intis i galva, atvirai pasakius, jei pries mano valia atvaziuotu, tai su riksmais isginciau lauk, to betruko, tai ir gimdyt negalima, kaip pats nori Pritariu šiai nuomonei, nenorėjau, kad per mano gimdymą dalyvautų mama, tai ji ir nedalyvavo
o mano mama dalyvavo gimdyme,ir as uz tai esu labai dekinga jai.kadangi vyro neturejau,o viena but nenorejau.man daug padejo mama gimdant.nors sake kad daugiau nebeitu,nes sunku ziuret i dukteri kenciant.
Na mano mama yra akusere ir ji dalyvaus gimdyme, aisku ji tuo metu nedirbs, nes tikrai labai daug nervu kainuotu o ir pati as nenoreciau. O mano vyriokas tikrai zinau kad nedalyvaus gimdyme, tai artimas zmogus salia, tuo labaiu mama tikrai manau pades.
QUOTE(Miliux @ 2007 01 06, 10:59) Pritariu šiai nuomonei, nenorėjau, kad per mano gimdymą dalyvautų mama, tai ji ir nedalyvavo na siaip ir as nenoriu kad nei mama, nei uozve dalyvautu gimdyme...manau su vyru patys labai gerai isiversime...neturiu nei pries viena nieko pries, bet manau tai busimu jaunuju teveliu reikalas.. mano mama paklause ar noreciau kad ji atvaziuotu pas mane pries gimdyma ir paskui padetu po gimdymo (na as Londone), tai as jai graziai padkojau uz rupesti ir pasakiau kad ne. na sakiau nebent jau visai kas labai tokio nutiktu kur patys neisiverstume...o manau kaip ir ka daryti ismoksim patys
O aš visiškai nenorėjau, kad mama šalia būtų per gimdymą. Mama per daug jautriai į viską reaguoja, o tuo metu norisi šalto proto. Labai dėkinga esu vyrui. Net nežinau, kaip atsiminčiau gimdymus, jei jo būtų nebuvę šalia. Labai padėjo.
mano 1 gimdyme irgi dalyvavo mano mama,bet as sitam nepritariu,man labai gaila buvo jos,labai jau pergyveno del manes,nors gimdymas buvo greitas i r lengvas,turejau nuo jos sleptys ,kada buvo dideli skausmai,si karta gimdysiu su vyru,bet tik ne su mama,aisku ji padejo man ,net labai
mano gimdyme dalyvavo mama..gerai, kad buvo sekmadienis
as pries, mama per daug jautriai reguotu i toki ivyki
Aš ir norėjau,kad dalyvautų tik vyras,bet gimdymo metu viskas susiklostė taip,kad dalyvavo ir anyta
mano gimdyme norėjo dalyvaut visi:mano mama, anyta, o labiausiai tai vyro tėvas... nes vyras turėjo išvažiuot. bet aš nenorėjau, sakiau arba vyras, arba viena. bet vyras galėjo dalyvaut, tai viskas buvo gerai
na jau as tai nenoreciau kad dalyvautu mama, o apie anyta net mintis nekiltu. geriausia vyras, ir labai ramiai i viska ziurejo siaip is pradziu bijojau kaip jis reguos bat baisiausia vieta jam buvo kai nuskausminamuosius leido nes jis bijo adatu
Manau, kad mano mamai ir i galva nebutu sove buti su manim kartu...
as irgi nenoreciau kad mama dalyvautu,nu nebent jau butume labai jau geros ir artimops drauges
Tikrai nenoreciau
Visu pirma nemanau, kad ir mama bent jau mano noretu... Kazkaip man keistai atrodytu
arba vyras arba niekas.
QUOTE(XXXXXX @ 2007 03 12, 10:19) arba vyras arba niekas. O šiaip, tai kai tėvai gyvena šalia (nebūtinai kartu), kai dalinamasi su jais kiekvienu potyriu ir t.t. ir t.t., tai tuomet turbūt visai natūralu ir jų dalyvavimas. Tiek mano, tiek vyro tėvai žinojo, kad laukiamės, žinojo, kad jaučiuosi gerai ir sužinojo, kad sėkmingai pagimdėm. O visus kitus sunkumus, dalinomės mes tarpusavyje su vyru ir kitų nejaudinom. Bet tai mūsų šeimos modelis ir jis mums teisingas. Kitiems kitoks teisingas ir tai šaunu
As taipapat norejau matyti tik vyra salia,bijojo,bet sudalyvavo visam procese,ir dar sudalyvaus jei reikes
nenoreciau, kad mama dalyvautu gimdyme. isivaizduoju, kaip ji jaustusi, matydama savo vaika kencianti... jei vyras taip jaudinosi, kaip mama sureaguotu?..
man per gimdyma uzteko,kad daktaras salia buvo,daugiau nieko nereikejo
Jei nebutu dalyvaves vyras gimdyme noreciau, kad mama butu salia
NĖ UŽ KĄ
Na o as kai gimdziau visa ta laika su manim buvo mama,ir esu jai dekinga uz tai,ji be galo man padejo,be jos ar kazin istverciau,be to gimdziau per jos gimtadieni,ir dabar noriu,kad jinai dalyvautu,na aisku ir vyras,su abiem bus dar lengviau
palaukit
QUOTE(godos mama @ 2007 03 15, 15:33) palaukit Kaip aš pavydžiu to artumo su mama,na man nė pro kur,nuo pat vaikystės nejaučiau to saito...o vat mano sesuo su mama-geros draugės,o man mama-tik mama QUOTE(godos mama @ 2007 03 15, 16:33) palaukit cia manau nuo gdyt.priklauso.Man sake ir vyrui dalyvaut neleis ,jei pavardes nepasikeisiu(dabar aite)
visada dziaugiausi, kad per gimdyma nemokejau nei cento
QUOTE(Liulia* @ 2006 03 10, 06:53) Gal kas gimdėt kartu su savo gimdytoja? :)Papasakokit. Ar tiesiog pasvarstykim visu UŽ ir PRIEŠ. Mano istorija. Mano mama labai troško būti šalia per pirmosios anūkėlės užgimimą, jai vis atrodė, kad mano išrinktasis menka pagalba, juk kaip visi vyrai, nualps kraujo tašką pamatęs... Bet aš nerodžiau didelio susižavėjimo šia idėja, tai ji mano nėštumo pabaigoj kažkaip ir nustojo ta tema gveldenti. Aš galvojau, kad jos dalyvavimas man nebus į naudą, žinojau, na tiksliau įsivaizdavau, kad per gimdymą reikia būti stipriai, grūdinaus vis bandydama įsivaizduoti begalinį skausmą ir kaip aš jį nugaliu... Nu mama tuose vaizduotės siužetuose niekaip nesipaišė, matyt dar iš vaikysės likę, mama-gelbėtoja, ji neleis niekam manęs nuskriausti, o ką ji pagelbės gimdyme Taigi, tetis mūsų nenualpo (aš asmeniškai apskritai nesu girdėjus, kad koks "kepamas" tetis būtų nualpęs... Istorija tęsiasi.Laukiam sesės. Dabar jau pati užsimenu mamai, kad visai gal ir norėčiau, kad ji būtų šalia, na nors kurį laiką, nebūtinai viso gimdymo metu, man jau drąsiau, žinau kas ir kaip, viskas atrodo paprasčiau, o jai tai būtų labai svarbu... Diena prieš gimdymą. Žiūrim Tv. Cicinas koncertuoja, vis prašo, kad jo damos ten kažkas nečiupinėtų. Jaučiu - šlapia, ir žinau kodėl. 8 mėnesiai, bet to ir reikėjo tikėtis, jau nuo 7mėn. vaikštau praviru kakleliu apie 1cm, o ir gimdos susitraukimus slopino magniu per nėštumą kelis kartus, o ir sesė gimė 37sav., žodžiu apie ką aš čia (aš kaip ir visos gimdžiusios dievinu pasakoti apie gimdymą, todėl atsiprašau už lankas... Šitą istoriją mes labai dažnai prisimenam, visi vargšę močiutėlę per dantį traukia. Dar vienas smagus faktas - močiutė 20 metų operacinėj darbuojasi Bet ji mūsų supermočiutė |