Man 20. Manau esu pakankamai didele mergaite, kad nebebijot "babauziu", bet.... Bijau tamsos, bijau but viena namuose. Kai prausiuosi veida labai skubu, nes nenoriu buti ilgai uzsimerkus. galvoje matau, kaip kazkas uz manes stovi. Kai lovoje karsta bijau iskisti koja is lovos...vel prisigalvoju visokiu veju. Paziurejus kokiu baisesniu scenu, jos vis iskyla galvoje... pradedu nenorom isivaizduoti jas ir savo aplinkoje. Jau 3 metus gyvenu su vyru. Per ta laika labai nedaug naktu praleidau viena. Salia jo jauciuosi "mazdaug" saugi nuo tu mano "baubu", bet jis turejo ilgesniam laikui palikti mane su suneliu vienus. dabar mano naktys pilnos nesveikos baimes. Pati suprantu, kad tai kas iskyla mano galvoj yra visiska nesamone, bet nieko negaliu sau padaryti. Pries miega specialiai itemptai apie ka nors galvoju, kad neiskiltu galvoje kokios nesamones (stengiuos isivaizduoti kas bus kai gris vyras, ka dariau per diena, seip ka nors fantazuoti).
Kai buvau maza prisimenu lygiai taip pat itemptai galvodavau, tik tada kitaip. Vaikysteje galvoje sukdavos tik vienas sakinys..."kad tik greiciau uzmigciau".
Pries metus pasnekejus su seserim suzinojau, kad ir inai bijo iskisti koja is lovos (nezinau ar jai yra tokia pati nesveika baime kaip ir pas mane. apie tai daugiau nesnekejom).
Tik abi nusprendem, kad tai gali buti del to jog abi iki 7 metuku augom pas mociute ir inai pries miega mums (vietoj pasakos turbut ) pasakodavo baisybes. man ir dabar kaikurios is tu pasakaiciu atrodo baisios.
Nusibodo pastoviai bijoti. Tuo labiau, kad dabar kai esu viena su 4 menesiu suneliu, man daznai tenka keltis kol yra neprasvite ir as pavargau su baime zengti i tamsa. taip neturi buti suaugusiam zmogui (beje lauke jauciuosi zymiai saugiau nei namie). Noriu, kad tai baigtusi. Ka man daryti?

As esu gana jautrus zmogutis... tad neziuriu jokiu kriminaliniu laidu, siaubo filmu ir miegu ramiai.
Pamenu kazkada po siaubiako labai baisu buvo nakti net i tulika nueit...

Man irgi "uzplaukia" Nepazistamose arba tamsiose erdvese, jei esu viena, bijau, kad kazkas gali buti uz kampo arba uz nugaros Ir isvis, jei norima mane smertelnai isgasdinti, tai reikia tyliai prislinkt is nugaros. Nera nieko baisiau Jaunute, tavo aprasytas veido prausimas ir baime,kad kazkas stovi uz nugaros, yra tiesiog mano kosmaru kosmaras. Beje, daznas
Svarstau, kad gal vaikysteje kas nors mane isgasdino tokiu budu?..

jaunute, labai sunku netiesiogiai kalbantis įvertinti jūsų baimes (iš kokios jos operos). Panašu, kad jūs vis dar gyvenat savo stebuklinio mąstymo pasekmėm. Vaikystėje (4-6metai) mes visi būnam truputėli burtininkai ir tikim, kad gali realybėje įvykti tai, ką sugalvojome fantazijose; taip pat "gali išsipildyti" kitų žmonių fantazijos. Riba tarp pasakos ir realybės gana išskydusi. Be to, žmonės skiriasi ir pagal imlumo (įtaigumo) laipsnį. Taigi, jei vaikystėje bobutė persistengė su baisiom istorijom, o jūs esat jautresnė nei vidutiniškai, tai rezultatai gali būti tokie, kaip dabar yra.
Nors jums jau 20m., bet vidinis pasaulis dar vaikiškas. Kadangi turit suaugusio žmogaus protą, tai su jo pagalba, galit padėti savo vidiniam išsigandusiam vaikui.
Paklauskit savęs (tos mažos mergaitės ) , ko ji konkrečiai bijo. Kaip atrodo tas "baubas", kur jis gyvena, kokia jo prigimtis, ką jis blogo ar gero gali padaryti? Galima netgi nupiešti savo baubą (kaip vaikai daro) ir pažiūrėti ar tikrai jis baisus ir dvidešimtmetei.
Šalia to, neužmirškit kiek jums iš tikrųjų yra metų (primenu -20 ) ir kai patenkat į situaciją, keliančią baimę (einat į rūsį, prausiatės, dingsta elektra) pasakykit sau , kad dabar jūs esat suaugusi meteris, kuriai baubai nieko negali padaryti ir jūs tikrai pasirūpinsit savo vaikais (sūneliu ir savo "maža mergyte").
Sėkmės. Rašykit kaip sekasi ir nebūkit vieniša .

ir as turejau visokiu baimiu, paskutiniu metu ju vis maziau ir maziau, bet nezinau kaip jausciausi jeigu reiktu nakvoti vienai
o is tokiu baubiniu baimiu (cia rasau apie tas , kurios mane persiokojo jau uzaugus)- pvz ilga laika negalejau eiti maudytis i dusa, jeigu namuose budavau viena. man vaidendavosi, kad tuoj isoks koks manjakas , papjaus mane ir salpiomis duso uzuolaidomis teskes kraujas.
nakti girdedavau, kaip kazkas su kulnias vaiksto po medines buto grindis. girdedavau kvepavima kampe. daznai sapnauodavau kosmara, kad neikaip negaliu pabusti.
iki siol labai bijau, kad mane gatvej gali partrenkti automobilis.
esu jautri ir gerai zinau, kad man jokiu budu negalima ziureti siaubo filmo. nes kitaip tie siaubo filmai apsigyvena mano gyvenime...

Na akurat mano baimes, tiesa as dar labai bijau nakvoti naujose vietose, iskart pradedu galvot , kad kas nors siame kambaryje ar bute mire...
Labai bijau but tuose namuose, kur mire koks nors zmogus. Pamenu kai senele pas mus mire...as du menesius ziuredavau TV iki paryciu, kol prasvisdavo, tik tada eidavau miegot, o ryta reikedavo eiti darban!!! Ir po siai dienai viena nakvot nepasilieku. I ta kambari stengiuos kuo reciau uzeit, o jei yuzeinu, tai kaip kulka greitai ir islekiu.
Mama vaikystej vede pas psichologa po filmo "Nematomas zmogus" ir vyresnio brolio papasakotu siaubiaku. Tada psichologe siunte i vasaros gatve issamiam tyrimui, bet as grieztai atsisakiau eit "ten kur durniai guli"
Nesenai pazystama psichologe sake, jog jei baimes gyventi nemaiso, tai nera reikalo labai jaudintis. Taciau as jaudinuosi, manau nera normalu suaugusiam zmogui bijoti baubu, raganu, numireliu ir t.t.

Coca-cola> jei as isgirsciau kulnu tuksenima pas save namie ar koki svetima alsavima, jauciu, kaip minimum, sirdis is baimes plystu

Turiu daug baimiu.Su veido prausimu pas mane lygiai taip pat,ypac kai prausiuosi vakarais ir visi jau miega. Niekaip negaliu atsikratyti jausmo,kad kazkas stovi uz nugaros,nuolat turiu atsisukt paziureti. Galvojau,kad viena turiu ta nesveika paniska baime .Seniau labai bijodavau tamsos ir nakti miegodavau prie lempos,dabar tos baimes lyg ir atsikraciau,nors kartais atsigulusi i lova ir uzsigesinusi sviesa dar ir dabar ziuriu itempusi akis,nes vaidenasi,kad kazkas stovi.A,dar bijau miegoti,jei praviros kambario durys,nes tada atrodo,kad kazkas jas judina arba tuoj ieis . Nelabai megstu miegoti namie viena.Turiu didziule liftu baime,nes visad atrodo,kad jis nukris. Keltis liftu man-didziule kancia,visad bunu istempusi kaip styga ir isivaizduoju krentanti lifta.Cia jau turbut filmu ziurejimo pasekme.Dar bijau,kad nakti kas nors isilaus i buta ir nubudusi kambaryje pamatysiu plesikus . Todel eidama miegoti keliskart tikrinu spynas,o mobilu pasidedu netoli lovos,vdrug isgirsiu ka lauziantis .Oi,visokiu baimiu turiu per akis, bet susigyvenau su jomis ir nebejauciu didelio diskomforto.
Papildyta @ [mergetime]1088111216[/mergetime]
Turiu daug baimiu.Su veido prausimu pas mane lygiai taip pat,ypac kai prausiuosi vakarais ir visi jau miega. Niekaip negaliu atsikratyti jausmo,kad kazkas stovi uz nugaros,nuolat turiu atsisukt paziureti. Galvojau,kad viena turiu ta nesveika paniska baime .Seniau labai bijodavau tamsos ir nakti miegodavau prie lempos,dabar tos baimes lyg ir atsikraciau,nors kartais atsigulusi i lova ir uzsigesinusi sviesa dar ir dabar ziuriu itempusi akis,nes vaidenasi,kad kazkas stovi.A,dar bijau miegoti,jei praviros kambario durys,nes tada atrodo,kad kazkas jas judina arba tuoj ieis . Nelabai megstu miegoti namie viena.Turiu didziule liftu baime,nes visad atrodo,kad jis nukris. Keltis liftu man-didziule kancia,visad bunu istempusi kaip styga ir isivaizduoju krentanti lifta.Cia jau turbut filmu ziurejimo pasekme.Dar bijau,kad nakti kas nors isilaus i buta ir nubudusi kambaryje pamatysiu plesikus . Todel eidama miegoti keliskart tikrinu spynas,o mobilu pasidedu netoli lovos,vdrug isgirsiu ka lauziantis .Oi,visokiu baimiu turiu per akis, bet susigyvenau su jomis ir nebejauciu didelio diskomforto.
Papildyta @ [mergetime]1088111264[/mergetime]
Turiu daug baimiu.Su veido prausimu pas mane lygiai taip pat,ypac kai prausiuosi vakarais ir visi jau miega. Niekaip negaliu atsikratyti jausmo,kad kazkas stovi uz nugaros,nuolat turiu atsisukt paziureti. Galvojau,kad viena turiu ta nesveika paniska baime .Seniau labai bijodavau tamsos ir nakti miegodavau prie lempos,dabar tos baimes lyg ir atsikraciau,nors kartais atsigulusi i lova ir uzsigesinusi sviesa dar ir dabar ziuriu itempusi akis,nes vaidenasi,kad kazkas stovi.A,dar bijau miegoti,jei praviros kambario durys,nes tada atrodo,kad kazkas jas judina arba tuoj ieis . Nelabai megstu miegoti namie viena.Turiu didziule liftu baime,nes visad atrodo,kad jis nukris. Keltis liftu man-didziule kancia,visad bunu istempusi kaip styga ir isivaizduoju krentanti lifta.Cia jau turbut filmu ziurejimo pasekme.Dar bijau,kad nakti kas nors isilaus i buta ir nubudusi kambaryje pamatysiu plesikus . Todel eidama miegoti keliskart tikrinu spynas,o mobilu pasidedu netoli lovos,vdrug isgirsiu ka lauziantis .Oi,visokiu baimiu turiu per akis, bet susigyvenau su jomis ir nebejauciu didelio diskomforto.

prisijungiu i jusu kompanija pradzioj vyras galvojo mane is tu baimiu isauginti, paskui jau priprato, susigyveno su jom. mano palydovu ne tik gyvenime, bet ir i tualeta jis tampa tik penktadienio vakarais- po siaubo filmu. Bijau zveriskai, taciau prievarta pasiguldzius vyra svetainej (kitaip viena juk bijociau juos ziureti), ziuriu beveik visus siaubekus. jie mane labai veza nors zinau nuo ko
po to visa savaite drebu nakciai taip pat privalu uzdaryti duris, nosvarbu kad paryciais nuo oro trukumo dusta visa seima kaleta kartu buvau viena nakti namie, na nemiegojau visai, kaip gi prie sviesos uzmigsi , o be to ir budeti reikia, juk negalim uzsimerkti, ar nea?
tik as vis pagalvoju, reiketu i sia tema pasirasyti, kuri is musu kuria nakti esame vienisos, ir tada galetume burtis, juk dviese smagiau bijot, ar ne?

na po siaubiaku vakarais irgi prasau vyro lydeti mane i tualeta... ji tai juokina, bet padeda, kai paprasau... siaip stengiuosi baisiu filmu vakarais neziureti, o jei uz tokio "uzsikabinu", butinai po to paziuriu ar paskaitau kazka, kas atitrauktu mano mintis ir nesisapnuotu kosmarai...

ir aš viso šito bijau, ką aprašėt....tiesiog paniškai bijau tamsos...., bijau naktį atsiklot, jei karšta.....bijau koja iškišt ir nuleist ant žemės..., bijau, kad dedant kojas ant žemės, kas nors griebs už jų ir įsitemps kur nos...., dar labai labai daug ko bijau....

o as galvojau kad as viena tokia baile paranojiskai:blink: dziaugiuosi, ir manau kad gal tai yra visai normalu si baime.... as ir bijau viena buti namuose, nes tada, ypac nakti, man iskyla ziuretu siaubeku vaizdai (nors ir kaip stengciaus apie tai negalvoti), kai einu i tuoleta nakti butinai uzsidegu sviesa ir apsidairau. Bijau vaziuoti liftu, nes atrodo kad uzstriks ir liksiu ilgai viena visu pamirsta. Bijau nakti praeinant paziureti i veidrodi, kad nepamatyciau ten ko nors baisaus:blink: ir dar daug ko bijau...
Nors viska suprantu, kad esu suaugusi moteris (kaip rase psichologe), ir suprantu kad veidrodyje nieko baisaus nepamatyciau, kad liftas neuzstriks, o jei ir uzstriks tai greit is ten iseisiu, kad nakti uzrakintos durys, ir nera ko bijoti... o jei ir kas isliukintu tai sugebeciau save apsiginti....
BET vis vien kiekviena karta tos baimes paranojiskai persekioja...
Nors man jau 27.

prie bailiukiu prisijungiu ir as
baisu kojas iskisti is po kaldros, nakti baisu iki tualeto nueiti, ypac baisiaka paziurejus. dar viena baime isigijau neseniai - pradejau bijoti skristi lektuvu. nors maza kai buvau, net i galva neateidavo bijoti, kaip tik buvo smagu... o dabar turbut prisiziurejusi tu katastrofu filmu, labai nejaukiai jauciuos lektuve : apima toks bejegiskumo jausmas, kad niekas nuo manes nepriklauso. tai is visu kelioniu, pats nemaloniausias etapas yra skristi.. brrr

Mano drauge irgi buvo baisi baile, tik jai siaubo priepuoliai uzeidavo per pilnati-paniskai bijojo vampyru, vilkolakiu, zombiu ir pan. Budavo , jeigu pamato menulio diska- sakes, visa nakti zvakes degina, cesnakus valgo, o jau jei netycia nakti i veidrodi zvilgtelt tenka, tai isvis iki ryto drebedama lovoj sededavo. Priejo iki to, kad net nieko is draugu vakare namo neisileisdavo, nes bijojo, kad kuris nebutu vampyras. Is pradziu juokemes, net pagasdindavom, bet paskui ne juokais susirupinom. Siek tiek padejo vizitai pas psichologa, bet geriausias vaistas buvo kunigo pakvietimas pasventint namu ir "stebuklingas" amuletas, gautas is Azanovo. Dabar jau visai neblogai, tik regis vystosi nauja baime-vis ciupineja ta savo akmeneli -"kad tik nepamesciau"

niu ka isvada: reikia forume steigti "bailiukiu kluba" rinksimes pagal miestus i meet'us...diena, viesose vietose

aš dar bijau, kai naktį (prisiverčiu, jei tvert nebegaliu) nueinu į tualetą, palikti nors biškį praviras duris, jei lieka bent mažutis tamsos pluoštelis jau bijau, kad ten kažkas baisus stovi. Baimės pas mane periodiškos, kartais tikrai nebijau, o kartais ... Dar nė karto, o gyvenam jau 3 savaitės nesu miegojus naujame bute viena.

Bijau drugeliu Zinau, kad kiek kvailokai skamba, bet mane pagauna kazkokia panika, kai pamatau drugeli (ypac naktini, toki riebu, brr...), kuris skraido be orientacijos. Na, nezinau kaip paaiskinti tokia baime, atrodo, jog jis man taikosi iskristi ir isivelti i plaukus, nosi, burna... Siaubas kazkoks...
Siaip ir visos cia isvardintos baimes man nesvetimos, jau seniai nebeziuriu kriminaliniu laidu, filmu, kuriuose zudoma. Nepaprastai bijau uzminti ant slieko, pamtyti koki pertrenkta gyvuneli, bijau sunu ... Nezinau kas tai... Tiesa, tamsos ir pan. bijojau vaikysteje, dabar kazkaip tokios baimes nekankina.
Labai noreciau psichologes komentaro, jei galima...

P.S: iki nestumo jau buvau bailiuke, bet tikrai ne tokia (net neisivaizdavau, kad gali buti drugeliu baime), mylejau sunis (kuriu dabar bijau) taciau per nestuma ir po gimdymo kazkas pasikeite...

Taip man ir buna , kad po siaubo filmu visur vaidenasi, o dar kai vienai miegoti reikia zvakute kambari dega. Zinau , kad tai tik filmai, bet kartais viskas atrodo taip realiai , jog po to miegoti neina.

Plastakiu ir as bijau Ir shunu prisibijau... Daugiau lyg ir nieko, a, dar zmoniu Bijau kalbet pries auditorija

....Bijau skrist lektuvu
....Net geda!Kada iveiksiu ta baime?????????

Aha... su drugeliais čia įdomiai gavos... tokio varianto dar neteko girdėti.
Nemo, sakot, kad šunys ir drugeliai "mutavo" nėštumo metu. gal tuo metu įvyko kažkas, kas galėjo sukelti šias baimes. gal gavot kažkokios informacijos apie galimą šių padarėlių "nusikaltėlišką veiklą"? Nėštumo metu moters savisaugos instinktas dažnai sustiprėja ir daug dirgiklių, kurie buvo nepavojingi anksčiau, tuo metu gali tapti rizikos faktoriais. (pvz. šunų ir kačių platinamos ligos, parazitai gali pakenkti vaisiui ir jau gimusiam kūdikiui). Taip gali atsirasti automobilių baimė (baimė eiti per gatvę), nors prieš nėštumą vaikščiojot gatve kaip "lengvo laipsnio savižudė" ir pan. Gal galėsit savo baimes suprasti ir pažaboti jei atseksit , kada ir kokiom aplinkybėm jos atsirado, kuo konkrečiai tie "baisuokliai " gasdina?

Labai aciu uz atsakyma
Zinote, jokios naujos informacijos apie drugeliu skleidziama blogi as nebuvau gavusi, na, tiesiog viena diena pradejau bijoti ir viskas. Tiesa, nestumo metu tos baimes, manau, galejo atsirasti del jusu paminetos priezasties (bijojau, kad kas nors nenutiktu vaikeliui), bet kuo cia deti drugeliai?!! (beje, kazkada skaiciau zurnale straipsni apie ivairiausias fobijas, ir perskaiciau, jog viena izymybe paniskai bijo drugeliu, tai tiek juokiausi...). Keista, zodziu...

Labai prašau patarti, ką man daryti:aš labai bijau kalbėti.Nors ne, nebijau, aš bijau, kad ką nors pasakius ar padarius iš manęs pradės šaipytis.Tik nesakykit, kad nekreipk dėmesio, nes nemanau, kad tai įmanoma Buvo taip, kad atėjau sėstis į suolą, o mano vietoje jau sėdėjo(neilgam, perktraukai) klasiokas, aš sakau:jau gali eiti, o jis sako:tai tu pastovėk, kaip Agnė visą pamoką(klasiokė), nors ne geriau eisiu, nes apsiverksi dar(šeip niekad klasėje nesu verkus).Buvo gėda prieš drauges ir dabar vis prikaišioja prie visų.Jau nebežinau ką daryt, nes kai nekalbu šaiposi, kad nemoku kalbet.

Sveikos merginos,

turiu pasiūlymą
gal vietoj to, kad steigti bailiukių klubą (nes į jį turėtumėt priimti 60 proc. žemės gyventojų, kurie turi tokias pat ir kitokias baimes - jau labai dažnas tai reikalas ),

gal geriau įkurkite drąsuolių klubą????
Geležinė taisyklė kovos su baimėmis yra ta, kad baimei reikia į akis pažiūrėti: paspoksai, paspoksai dieną kitą ir žiūrėk, baimė ėmė ir sumažėjo:).
Vietoj to, kad mokintumėm vienos kitas kokio dar naujo dalyko galima bijoti, gal geriau papasakokim kuri ir kaip savo baimes nugalėjo? Taip ir drąsa pasidalintumėm

hmmm mano baimes dingsta, kai gyvenu aktyvu gyvenima - darbai, mokslai, seima. kai neleidziu savo smegeninei veltedziauti.
o siaip tai baimiu turiu nuo vaikystes. mama neleisdavo ziuret jokiu baisiu filmu, nes jai atsibosdavo kad naktimis pramerkusi akis pamatyda mane stovincia prie lovos ir sakancia, kad vel bijau miegot.
dar buvau susikurusi galvoje, kaip mano draugas vadina - kupola-mupola, kuris, man apsiklojus, apgaubdavo mane tokiu nematomu uzdangalu ir kol neiskisu nieko is po kaldros, kupolas mane saugo. dar, jei budavo labai labai baisu miegot - imdavau melstis. susisukdavau i kamuoliuka po kaldra ir varydavau maldeles viena po kitos.
vat nuciuozimas visai....
dabar turiu tokiu nemalioniu baimiu, kaip nesedejimas nugara i duris, vakarais irgi stengiuosi nugaros neatsukti durims, net jei dantis valau ar veida prausiu, tai ta darau taip pusiau pasisukusi.
taciau, kaip jau sakiau - jei uzimu savo galva rimtais dalykais, ir neziuriu per tv nieko baisaus, ir pabaisiukai mano dingsta.
be to - turiu suni ir kate ir jei lieku viena namie tik su jais, visad galvoju, kad kas jau kas, bet gyvunai bet kokia gresme pajus per kilometra.
ir dar jei jau tikrai baisu uzmigt, paziuriu koki linksma seriala, kaip pvz "draugai".

fainai, kad pasidalinai savo pastebėjimais, kas tau padeda

na turbūt visi, kas turi baimių žino, kad jos - išmokstamos. Mirties, tamsos ir t.t. baimės ateina natūraliai, mums augant ir daugiau sužinant apie pasaulį, jo gerąsias ir blogąsias puses. Pasikankinam kurį laiką ir sugrūdam jas gilyn, gyvenam ir bandom nemąstyti - "išaugam":)
Bet, kai kuriems iš mūsų tą baimę kažkas paskatina, kažką mes gaunam už tai, kad baiminamės. Daugiau meilės, daugiau dėmesio, daugiau kažko, ko labai reikia. Vat čia tai man ir "užkliuvo" , kad išsigandus pėdindavai pas tėvelius į lovą (visi taip darėm:), ir greičiausiai jie tave priimdavo, negražindavo atgal? O kaip dabar, kai baiminiesi tavo draugas reaguoja į tavo baimę? Ar jo elgesį galima palaikyti apdovanojančiu (net jei pasišaipo, bet vis tiek juk būna dėmesingesnis tuo momentu? )?
Jeigu už mūsų baimę, kad ir kokia sunki ji būtų, kažką gaunam gero....kas gi norės jos tada atsisakyti ? Ypač jei tas gėris - tai mylimų žmonių dėmesys

tikrai bailiukiu klubas.. ir as bijau tamsos, bet jau nebe paniskai.. vis dar bijau rengtis drabuzius per galva, kad neuzdusciau.. bijau viena nakvoti, kai vyras isvaziuoja, tada glaudziu prie saves suni... Kazkada anksciau mano baimes buvo dar didesnes, net iki panikos ataku pilnam troleibuse daeidavo.. Bet viena diena ryzausi nueiti pas psichoterapeuta. Dabar labai dziaugiuosi, kad tam uzteko jegu. Ji man paaiskino, jog baimes daznai buna vidinio neisspresto konflikto israiska, kuris atsiranda dar vaikysteje, kad baimes susijusios su seimos, kurioje uzaugau atmosfera.. o mano tevas alkoholikas buvo.. pati bijojau mirties.. Tai pradejau lankyti psichoterapija, padeda.. kuo daugiau gilinuosi i save, tuo pastebejau, baimes mazeja, ar tampa ne tokios aktualios. Zinoma, kai kas nors atsitinka gyvenime svarbaus, jos ir vel suaktyveja, bet dabar jau zinau bent kur suo pakastas

deja mama mane grazindavo i lova, o ne pas save guldydavo.... bet vis tiek tai kazkaip nuramindavo. juk kiek jegu reikedavo pereiti tamsu baisu koridoriu iki tevu miegamojo. tikriausiai tai, kad vis tik galiu iveikti ta tamsa, padedavo po to uzmigti.
manau mano baimes yra be galo lakios fantazijos ir gyvenimo nedarnioje seimoje pasekme. ne karta gi yra teke miegot itempus ausis ir klausant ar tevai nesipyksta, ar begti is namu nakti jei tevas siautedavo.
net iki siandien esu issaugojusi vienos tokios nakties aprasyma. kai tevas siauteja namie, o vaikai su motina sedi lauke ant asfalto, ar dar geriau - slepiasi darzineje.
gal visa tai ir paskatino tas dideles baimes.

Bet juk siaubekai tam ir kuriami, kad ivarytu baimes. Jeigu taip yra, vadinasi - filmo rezisierius savo tiksla pasieke

Bijau vairuoti automobilį, lankiau vairavimo kursus, bet baimės neįveikiau Tik supratau, kad galiu gyventi ir nevairuodama, netgi daugiau pasportuoju

Net palengvejo paskaicius sia tema mano didziausia baime - tamsa, nakti bijau koja iskist is po antklodes, atsikelt, paziuret i veidrodi ir t.t
Dabar zinau, kad ne man vienai taip

Sveikutes.Baimiu turiu nemažai,bet dabar didžiausia mano baimė numirti ir palikti vaikus be mamos jau praeityje ( tfiu,tfiu,tfiu) . Bet liko viena vienintele labai didžiulė baimė.....tik nesijuokit,labai bijau pelių ir žiurkių. Bijau iki sąmonės netekimo. Negaliu žiurėti kaip mano vyras turgelyje arba zooparduotuveje su tokia meilė žiuri į griaužikus. Fui,negaliu.

Va jums patarimų kaip įveikti baimę

labas
radau jūsų temukę pačiu geriausiu metu. net nežinau ką ir bedaryt. nebesu vaikas, bet siaubingai, tiesiog paniškai bijau likti namuose viena naktį. kaip ir dabar. guliu ir verkiu tiesiog iš siaubingos baimės. irgi prisigalvojus visokių nesąmonių, bijau visokių garsų, kurie iš tikrųjų sklinda iš kaimynų butų, bijau prisigalvojimų, kad gali kokie nors girti žmonės painiot duris ir bandyt eit čia, nes viršuje gyvena prasigėręs kaimynas. bijau būti viena ir tuo labiau miegoti tol, kol nepradeda švisti. tuomet ramiai atsigulu, pamiegu kelias valandas, neišmiegu, bet džiaugiuos, kad ištvėriau naktį... net neįsivaizduoju, ką reikia daryti, kad įveikti tokią baimę, nes tai jau darosi liguista, o bijau turbūt todėl, kad šiaip bijau išgėrusių žmonių ir vaikystėje, kai gyvenome bendrabutyje, yra ne kartą tekę girdėt, kaip išgėrę žmonės painioja duris...

Mane kamuoja lygiai ta pati baimė. Nors man dar 15, bet tikrai manau, kad jau turėjau išaugt iš to.

man atrodo, kad iš baimių "išaugti" tikrai nėra kažkokio griežtai nustatyto laiko....pvz. sukako 79 metai ir nustojai bijoti numirti ...bet jeigu baimė slegia, riboja gyvenimą, sukelia daug diskomforto mums patiems ir aplinkiniams - ją galima imti ir nugalėti...kartais tam gali prireikti ir psichologo pagalbos...

...bandom nemąstyti - "išaugam"... - įdomi pozicija...