Žinot kai laukiausiu pirmojo vaikelio nuo pat pirmos pastojimo savaitės žinojau kad turėsiu margyte.Visas nėštumas buvo beprotiškai komlikuotas,iki 5 nėštumo mėnesio nuolatinis pykinimas ir vėmimas,nuo 5 mėnesio beprotiškas viso kūno niežėjimas(čia kepenų liga pasireiškianti nėštumo metu).Baigiantis 8 nėštumo mėnesiu Kūčių dieną apsilankiau pas prižiūrinčią gydytoja ir ji pasakė kad galim susitikti artimiausiomis valandomis.na aš su tokiomis nuotaikomis nuvažiavau su vyru pas tėvus valgyti "paskutinės vakarienės'na man skausmai užeidavo bet aš kantriai laukiau nubėgančių vandenų:palysdavau po dušu,vyras vis masažuodavo nugarą taip ir kenčiau tą skausmą.Taip praėjo Kalėdos,Nauji metai,mano gimtadienis, o aš vis laukiau nubėgančių vandenų nors jau kartais verkdavau iš skaumo bet buvau tiek prisiklausiusi apie nepakeliamą skausmą tai galvojau kad dar ne gimdymas.Galiausiai vyras neapsikentęs paėmė už rankos ir neklausydamas mano atsikalbinėjimų išvežė i ligoninę.Ligoninėje po apžiūros liepė ruoštis gimdyti.po tų žodžių iš baimės dingo visi skausmai ir aš užsidariau duše tai vyras vos išprašė.Gydytojas ir akušerė ramiai ruošėsi gimdykloje,kol nepatikrino sąremių stiprumo.Prijungė tuos aparatus ir seselė iš nuostabos paklausė"ko jūs nerekiat"jūsų sąremiai tokio stiprumo kokie būna likę kelios minutės iki vaikiuko gimino,o Jūs vyro klausinėjat ar valgyt nenori.Ir tada prasidėjo......skubiai prakirpo vandenys, o žali,pradėjo klausytis mano ir vaikelio širdies tonusų o tonusai vaikiuko ir mano pradėjo silpnėti,per kelias minutes buvo sušauktas gydytojų konsiliumas.Visų veiduose didžiulis susirūpinimas ir man pakištas lapas utikimui cezario pjūviu.Aš supanikavau,puoliau verkti ir sakyti noriu gimdyti pati,dėkui vyrui kad sugebėjo mane įtikinti pasirašyti.Po kelių minučių išgirdau žodžius pirmiausiai gekbėjam mamą,po to kūdykį...pajutau stiprų vyro rankos paspaudimą ir panirau į narkozę.
pabudimas buvo košmariškas,pradėjau atgaudinėti sąmone kuomet dar mane siuvo,skausmas nežmoniškas, o net lūpų pajudinti neišėjo,laimei vyras buvo šalia ir pamatė prasimerkusias akis ti sesutė skubia suleido nuskausminamųjų.Tuomet pirmiausiai vyro paklausiausiai koks mergaitės ūgis ir svoris Tik vėliau man šitas klausimas pasirodė keistas,matomai aš buvau įsitikinusi kad viskas bus gerai,kad po narkozės neklausiau kas ar viskas gerai?
Taip į pasaulį atėjo mano ir vyro svajonė dukrytė-Gabrielė
Beje po gimdymo paaiškėjo,kad leliukas jau pora savaičių buvo pasiruošęs gimti bet po vaikystėje gautos uodegikaulio traumos tas kaulas užsirietė ne į tą pusę ir vaikiukas nepralindo.Jeigu ne vyras ir profesonalus gydytojas šios istorijos pabaiga būtų visai kitokia

Po 2 metų aš vėl laukiausi,nėštumas buvo neplanuotas,bet vėlgi nuo pat pastojimo pradžios jutau,kad manyje auga sūnus.Neštumas buvo beprotiškai komplikuotas.Tik ir gydytojas ir me jau žinojome ko reikai tikėtis.Taigi nėštumo pabaigoje pajutusi sąrėmių skausmus(juk ne daug laiko buvo prėję po pirmo gimdymo)išlėkėm į ligoninę.Šį kart aparatas kuris matuoja sąrėmių stiprumą vėl rodė aukščiausius balus ir gydytojas nieko nelaukes liepė ruošti operacinę.Tik šį kartą tai nebuvo ekstra atvejis, man darė epidūrinę nejautrą ir aš girdėjau pirmą sūnaus klysmą ir galėjau nors vienu piršu prie jo prisiliesti pirmomis jo gyvenimo minutėmis.Aš ir dabar su virpuliu ir pasidižiavimu prisimenu kad vos tik man prakalbus ir palietus jo kaktytę sūnelis nustojo verkti
Taip į mūsų gyvenimą atėjo Karolis

Jaudinanti istorija... Saunuole tu, ir tavo vyras be abejo

saunuole

Labai dziaugiuosi uz tave, tenelga, ir tavo vaikucius dziaugiusi uz laiminga sios istorijos pabaiga

Tu labai stipri ir kantri !!! Sėkmės jums visiems !

Sawnuole
Tik as issigandau, nes as vaikysteje irgi turejau uodegikaulio trauma

Stipri mamyte
Aukit dideli ir sveiki

ačiū visom už pagyrimus
Bet manau Jūs visos tokios pat kantrios ir šaunuolės

O siaubas kaip baisu, pradejo atsibudineti dar besiunant

NU ir istorija, siurpuliai tik perbego
Laimingai JUms!

Tikrai graudi istorija.
Dziaugiuosi uz Jus, kad dabar viskas yra gerai!

Sekmes!

Svarbiausia, kad viskas baigiasi lamingai .Tavo ir ypač vyro stiprybės galima tik pavydėti. Aš būčiau supanikavus.Reikia tikėtis, kad tokių stiprių išbandymų jums daugiau nebebus.

Miela, kad vaikutis taip mama gerai jaucia.

Stipri mamyte

sveikinimai jusu seimai

Jaudinanti istorija Bukite laimingi

svarbu, kad vaikai sveiki, o viskas anksciau ar veliau pasimirsta

Kaip smagu kad vis dar kazkas paskaito Taip viskas jau senai praeityje, dabar jau vaikai karts nuo karto papraso papasakoti apie pirmaji ju gimtadieni jiems tai labai idomu.
Sekmes visoms mamytems megaukites kiekviena akimirka nes jos pacios ipatingiausios jusu gyvenimo akimirkos

Kaip bebutu sunku,baisu ir skauda-bet viska atperka musu mazieji, jie didziausia gyvenimo dovana ir musu turtas ..Jus stipri mamyte ..Laimes jusu seimai

Sėkmės

Sekmes jusu seimynelei

Labai jaudinanti istorija...Ir kokios komplikacijos musu nelydetu jos visada nugalimos Saunuole mamyte kad nepabugo tokiu nutikimu ir dabar augina puikia porele... o gimdymo momentai tegul lieka tik geri Sveikinimai