o pagal mane,tai jie nori,kad butu tetis VEIKSNUS....nenori,kad vel darytu NEVEIKSNU INVALIDA.....
bet juk koks skirtumas?jei tetis sveiksta,tai ir aciu dievui,i prieki....kaip gali suzlugdyti jus jo NEVEIKSNUMAS????????
Labas vakaras
Jau kuris laikas seku šią temą tik vis neparašydavau. Mes irgi namuose karšiname močiutę, kovą jai sukaks 80. Fizinė sveikata nėra pati blogiausia palyginus su tuo kaip vargsta kai kurios čia rašančios merginos. Dėl sanarių ligų močiutė turbūt jau nuo 60 vaikščiojo pasiremdama lazdele, paskui ir dviem lazdom, bet tai jai nebuvo problema, nes mūsų močiutė buvo iš tų žmonių apie kurie sako 'tu pasėdęk, o aš pasbėgėsiu".
Situacija smarkiai pablogėjo prieš kokius 5 metus kai jai nustatė alshaimerio ligą (ligą nustatė gerokai pavėluotai, o gal ji tiesiog labai greitai progresavo?) geriami vaistai mano akimis žiūrint ligos nestabdė močiutės protas vis blausėsi ir blausėsi, kol galų gale nebeliko nė ženklo žmogaus, kurį mylėjome (nėra taip, kad nebemylime dabar, tiesiog tai visai kitas žmogus). Pirmiausia sutriko miegas, tiesiog ėmė nebemiegoti naktimis, protarpiais atsiranda kažkoks nerimas, veržimasis namo, padidntas jautrumas, visiskas nesusivokimas tiek laike, tiek erdvėje (nors ir kalba kad per langa mato sniega, bet veržiasi basa eiti namo, nes gi vasara ir nesusals), kai jai neleidžiame niekur eiti prasideda grasinimai, riksmai, kartais verkia
Deja bet vaistai prasidejus tokioms psichozėms nelabai gelbsti Kventiax ir panašūs jos visiškai neveikia, clonazepamas padaro višiškai apatišką ir mieguistą (todėl jo stengiamės nevartoti). Visko yra tiek daug kad neįmanoma net aprašyt.
Pataruoju metu močiutė net kategoriškai atsisako vakare gultis į lovą, drabužius nurengti kartais pavyksta tik per prievartą, kartais paguldyta po 10 minučių atsikelia, apsirengia ir vėl sėdasi į fotelį, kartais atsikelia ir ima garsiai, labai garsiai kalbėti poterius, tada jos neveikia jokie prasymai kalbėti tyliau ar nekalbėti, kartais naktimis ima vaikščioti po namus (namas 2 aukštų ir ji laipioja laiptais, o kadangi vaikšto labai sunkiai baisu, kad praras pusiausvyrą ir nukris).
Prirašiau labai daug
tiesiog pastaroji savitė buvo ta 'paūmėjimo savaitė' ir turbūt nebuvo nei vieos nakties, kad išmiegotume nuo vakaro iki ryto be kėlimūsi, vaikščiojimų paskui močiutę arba poterių klausymo.
Gal kas nors turintis panašų ligonį namuose turi kokių nors receptų kaip juos raminti ir nuraminti tuo paūmėjimo lakotarpiu?
Sveikos, na aš paskaitinėjau jusu istorijas, ir tikrai graudu, kai žinai, kad žmogus serga o padėti negali, stiprybės ir kantrybės jums.
Mano istorija kitokia , na tai gal tiksliau mano mamos istorija.
Tai štai kaip viskas prasidėjo, dar visai mažytės gryžome su mama gyventi pas seneli (mamos tėti) , mama su vyru išsiskyrė, namus dalijosi perpus,tačiau su tokiu despotu, koks buvo patėvis gyventi po vienu stogu būtų buves mirties nuosprendis, tad pakalbėjus su seneliu, jis sutiko mus tris priimti,galu gale gyveno vienas ir namas gan nemazas, nebuvo kaip jam jo ir priziurėti, viskas apleista buvo tiek name, tiek visoje aplinkoje. Daug pastangu mama dėjo, kad viska sutvarkytu, ir remontus pasidarė šiokius tokius, na kiek piniginė leido,nes mama nedirbo, augino mus mažas sesei kokie metukai buvo,man penki, tai praktiskai iš senelio algos ,o vėliau iš pensijos taip ir gyvenome. Mažame, užmirštame kaimelyje, kur visi vieni apie kitus viska žino, ko nežino prisimasto, ilgainiui mamą kankino kaip tik galėjo tiek senelis tiek kaimo gyventojai, barstė apkalbomis, esą gyvena iš tėvo, nedirba, vyro neturi, ir t.t , ir senelis pradėjo keistis...
Mes dar iki dabar i jį kreipiames (jūs), mus mama išmokė gerbti vyresnius, senelis buvo(ir yra) aprupintas viskuo, mama jau 20 metu gyvena su draugu, kuris padeda jai visapusiškai, juk kaime sunku moteriai vienai ir darbus apsidirbt, ir taip vienas zmogus is proto iseitu, nes senelis pradėjo ja tikraja ta žodzio prasme ją kankinti, jei mama ka pasodindavo, tai senelis užpildavo ko,kad augalėlis numirtu, paskui išvis pradėjo nesiprausti, nesitvarkyti, dabar priėjome iki tokios situacijos, kad jis isvis nebeklauso nieko, gyvena savo kambarėlyje pagal savo taisykles, kurios tiesiog baisios... Isivaizduokit jis nesiprausia nesileidzia ir prausiamas, puola muštis, grasina, kad ipils nuodu jei mama lys prie jo, jis sveikas seniokas, vaikštantis, bet nesugeba net i tualeta nueiti, daro i kibira, seniau dar bent jau issinšdavo, o dabar specialiai ,,raugina,,.Mama tvarkingas zmogus nesame asociali seima, nei gerianti, nei rūkanti, likusioje namo dalyje (kur gyvena mana su draugu) švaru ir tvarkinga, o virtuvėje ir senelio kambaryje baisus tvaikas, jis rūko net kambaryje, dar ir draugų aišku (tokiu pat kaip jis) pasikviečia, tai tada virtuvėje apie maisto gaminima ar valgymą tenka pamiršti, nes tiesiog pykina vien mintis apie tai pagalvojus, tai vat taip mama jau 25 metus su juo kariauja, bandėme ir graziuoju kalbetis visko buvo, bet jis nekreipė dėmesio i nieka ko prašydavome, vienas gyvendamas būtų namus landyne pavertes, jis visa gyvenima vertino svetimus, o savo vaiku nekentė, nežinau už ka, ir nesuzinosiu speju, kai sirkdavo, tik tada geresnis budavo, o šeip tai parazituoja ir tiek, gadina visiems gyvenima, mama jau nuo nervu vaistus geria, ir šeip paliko pati labai pikta ir nervinga, ko norėti kai kiekviena diena tas pats ir nuo žmoniu gėda sėdi senelis apsmurges nesiprauses, nei rubus keičiasi, nei patalus leidzia pakeist, mama viska padaro nebent tada kai jo nera namie sutvarko iskalbia, o jis gryzes pasiunta, pasako, kad atiduotu senus rubus, puola muštis, normaliam zmogui kai papasakoji, tai niekas netiki,kad taip gali būti, kaip tėvas gali taip kenkti savo vaikui,už ką, kad namus sutvarkė, kad rūpinasi, gydo kai serga...
Patarkit gal kas žino ka daryti, kur kreiptis pagalbos ir išvis ar ji imanoma... gaila mamos skambina verkia, o padėti negaliu ir aš jau seima sukurus savo atzalėle auginam, vietos kad mama pas save priimt neturim, o ji ir pati nenori i miesta, juk visa gyvenima kaime praleido, sitiek darbo idejo,ir namai jai dabar priklauso.Turėciau pinigu nupirkciau koki nameli, bet kad neturiu ir patys tik pasvajojam apie savo namuka (gyvenan bute) gal kas susidurė su tokia ar panasia bėda, gal kas ka patarti gali...
STIPRYBES IR KANTRYBES JUMS IR JUSU SEIMOMS!!!!!!
