Nea as o mano ligone
QUOTE(imarta @ 2012 01 21, 19:00)
Nea as o mano ligone
Supratau. Skaudi patirtis. Tikiuosi, kad rasite sau tinkamiausią būdą atsigauti
QUOTE(Avetė @ 2012 01 20, 18:33)
Atsiprašau tų, jei dėl savo trumparegiškumo, neįžvelgiu kitokių negalėjimo variantų Būtų įdomu išgirsti įvairių nuomonių ir praplėsti suvokimą panašiose gyvenimo situacijose...
Iš tiesų kartais būna fiziškai arba finansiškai nepakeliama situacija. Bet už viską gyvenime tenka sumokėti - už slaugymą ir už negalėjimą (ar nenorėjimą) slaugyti, už gimdymą ir už abortą, už turtą ir už skurdą, svarbiausia suprasti kuri kaina mums priimtina, ką mes pasiruošę dėl to aukoti.
QUOTE(_una_ @ 2012 01 21, 19:54)
Iš tiesų kartais būna fiziškai arba finansiškai nepakeliama situacija. Bet už viską gyvenime tenka sumokėti - už slaugymą ir už negalėjimą (ar nenorėjimą) slaugyti, už gimdymą ir už abortą, už turtą ir už skurdą, svarbiausia suprasti kuri kaina mums priimtina, ką mes pasiruošę dėl to aukoti.
Iš tiesų, jei pats turėsi didelių sveikatos problemų, tai slaugyti kitą gali būti netgi fiziškai neįmanoma... Aš dar neatmetu tokio (psichologinio) faktoriaus, kad biologinis artimasis kartais būna visai ne artimas ar dar kaip nors netgi priešiškas...
Finansiškai įmanoma egzistuoti su LT soc.parama ir išmokomis už slaugymą, tik atsisakyt gaunasi bet kokių naujų pacackių sau, čia jau nuo žmogaus taupymo įgūdžių daug kas priklauso.
Slaugomų ligonių gal nėra palyginti daug, gi kiek daug žmonių nesikankindami išeina arba per trumpą laiką, na ir ačiū Dievui už tai.
Kiekvienam palinkėčiau neišsigąsti ištikus nelaimei, išeičių tikrai yra iš kiekvienos situacijos.
Slaugomu ligoniu yra daug, bet kurie namie niekas neskaiciuoja. O aplamai labai mazai pas mus pagalbos slaugantiems namie
Dar gerai jei kas is giminiu padeda, o pas mus apart priekaistu ir pamokymu nesulaikdavai nieko
Dar gerai jei kas is giminiu padeda, o pas mus apart priekaistu ir pamokymu nesulaikdavai nieko
QUOTE(imarta @ 2012 01 22, 00:56)
Slaugomu ligoniu yra daug, bet kurie namie niekas neskaiciuoja. O aplamai labai mazai pas mus pagalbos slaugantiems namie
Dar gerai jei kas is giminiu padeda, o pas mus apart priekaistu ir pamokymu nesulaikdavai nieko
Dar gerai jei kas is giminiu padeda, o pas mus apart priekaistu ir pamokymu nesulaikdavai nieko
Jooo...pagalbos... Žinau apie ką tu čia
Manęs nemoko, o žiūri išsižioję ir sako, kaip tu čia taip moki viena pati... Jiem atrodo kaip į ameriką pėsčiomis nueiti tokį sunkų ligonį slaugyt... Vienas kitas beužklysta kavos pagert prie pyragiuko, kokia dar pagalba - skuba visi savo gyvenimų gyvent, kam darbas, kam sodas, kam balius koks... tik trumpam užbėga... ir tokių retėja su metais... O pagrindinė replika tai būdavo: "Aš išprotėčiau jei man taip reiktų". Tai taip žmogus pasijauti kaip pats vienas Sibiro sąlygomis už išlikimą kovoji, o apsidairai, kad už namų sienų taigi ne Sibiras visai... o tavo tėvynė su tėvynainiais
Čia apie gimines aš taip... Visa laimė, kad draugai yra moraliniai palaikytojai, o kasdieninėj rutinoj viena išmokau tvarkytis...
Pas mus truputi kitaip, kai su insultu ar diabetine koma vezdavom i ligonine, tai priekaistai, kad numarint norim kad kas nors dienai isleistu aplamai nesulauksi
O kartais kaip anekdotas skambedavo tetules pries baces mirti sumaste, kad reik jei akiu operacija padaryti tipo televizoriaus nemato
O kartais kaip anekdotas skambedavo tetules pries baces mirti sumaste, kad reik jei akiu operacija padaryti tipo televizoriaus nemato
QUOTE(imarta @ 2012 01 22, 01:38)
Pas mus truputi kitaip, kai su insultu ar diabetine koma vezdavom i ligonine, tai priekaistai, kad numarint norim kad kas nors dienai isleistu aplamai nesulauksi
O kartais kaip anekdotas skambedavo tetules pries baces mirti sumaste, kad reik jei akiu operacija padaryti tipo televizoriaus nemato
O kartais kaip anekdotas skambedavo tetules pries baces mirti sumaste, kad reik jei akiu operacija padaryti tipo televizoriaus nemato
Haa.. o pas mane atvirkščiai... kad tik į viešumą nevežti kaip kuo normalesnio žmogaus, o uždaryt, kad niekas nematytų, nors dar gerai sedėdavo ir aplinką visdar kažkiek suvokdavo, nesutiko leist mum dalyvaut močiutės (mamos uošvienės) metinėse, nes mama valgydama prie bendro stalo gėdos padarys kai užsprings ar pravirks... o aš ją visą vasarą į lauką vežiojau, ir lauko kavinėse niekas mūsų nesibaidė, gi užsakydavau jai tik to, ko kramtyt nereiktų, ledų pavyzdžiui... Ir mačiau pagarbą tarp aplinkinių, kad ją į žmones vežu... O "saviem" gėda matai
Vietoj to, kad nors moraliskai palaikytu, tai dar damusa
QUOTE(imarta @ 2012 01 22, 02:02)
Vietoj to, kad nors moraliskai palaikytu, tai dar damusa
Aš nuoširdžiai manau, kad jie nežino kitaip, jiems atrodo jų požiūris kaip norma...
Ir manęs nei dienos nieks nebuvo pakeitę ir sakė man kodėl, o todėl, kad jie bijo pasilikti vieni su tokiu ligoniu, atseit nemokėtų vieni patys... bla bla bla... O aš tai gimiau mokėdama
QUOTE(Avetė @ 2012 01 21, 23:49)
Haa.. o pas mane atvirkščiai... kad tik į viešumą nevežti kaip kuo normalesnio žmogaus, o uždaryt, kad niekas nematytų, nors dar gerai sedėdavo ir aplinką visdar kažkiek suvokdavo, nesutiko leist mum dalyvaut močiutės (mamos uošvienės) metinėse, nes mama valgydama prie bendro stalo gėdos padarys kai užsprings ar pravirks... o aš ją visą vasarą į lauką vežiojau, ir lauko kavinėse niekas mūsų nesibaidė, gi užsakydavau jai tik to, ko kramtyt nereiktų, ledų pavyzdžiui... Ir mačiau pagarbą tarp aplinkinių, kad ją į žmones vežu... O "saviem" gėda matai
Kokia tu šaunuolė!
avete sveikatos ir istvermes tau