na va, praejo beveik du menesiukai po gimdymo kol prisiruosiau parasyti savo gimdymo istorija:) nemoku graziai rasyti, taciau pabandysiu kiek galima smulkiau papasakoti savo istorija:)
pradesiu nuo to - jog vaikelio su MB labai laukem ir norejom, vos tik pradeja ji planuoti tikejomes, jog greitai uzkibs

taip ir nutiko, pavyko pastoti per pati pirma cikla

istikruju viskas ivyko taip greitai,kad pamacius dvi raudonas juosteles nustebau ir netgi issigandau (nors viskas buvo planuota

), nei nejauciau kaip akys pritvinko asaru ir lauke ilga bemiege apmastymu naktis:) MB iskarto buvo ramus ir labai laimingas.
visas nestumas vyko sklandziai, tik viena karta teko paguleti ligoninei del gresiancio prieslaikinio gimdymo,bet realiai ten nieko rimto nebuvo. zinoma, kaip ir daznai pasitaiko, daktarai dar gulint ligoninei gasdino,jog butu gerai sulaukti bent 38 savaiciu, nes tikrai pagimdysiu anksciau, taciau viskas buvo priesingai:)
budama gan atsargi ir rami sulaukiau 38 savaiciu,taciau viskas ramu ir tylu..

taip praejo dar savaite, ir dar beveik viena...supratau,kad termino tikrai islauksiu ir jau bijojau,kad teks ir pernesioti

taigi siek tiek savavaliskai emiausi visokiu naminiu "skatinimo" priemoniu - siek tiek sampano, ananasu, kuo daugiau judejimo ir tt. termino dienos isvakarese dar sugalvojom su MB isvykti pasivaikscioti nemaza distancija (nuejom apie 5 km, ir man tokios formos tai buvo tikrai daug

), po pasivaiksciojimo grizom namo, buvau jau tikrai nusikalus ir nuejau miegoti.. miegas truko neilgai

po poros valandeliu pabudau, ir nors dar nebuvo nei dideliu skausmu, nei nieko, kazkoks vidinis balsas tarsi pasake - siandien sulauksi savo stebuklelio..

miegojau neramiai, vis pabusdavau, o galiausiai 3 ryto pabudau nuo gan lengvu pasikartojanciu pilvo skausmeliu. skaudejo tikrai labai silpnai,bet pasikartojimas buvo labai tikslus -kas 6 min. MB zadinti dar nenorejau, nes nebuvau tikra ar gali buti tokie silpni tikrieji saremiai, todel gulejau toliau. apie 5 ryto skausmeliai po truputi eme stipreti ir supratau,jog vidinis balsas bus sakes tiesa

pazadinau MB, su juo dar valandziuke paskaiciavom saremius, jie buvo tikrai ne itin skausmingi,bet tesesi kas 4-5 min.,taigi nusprendem,jog reiks lekti i ligonine. ramiai issimaudziau, apsirengiau, MB pavalge, o man apetito jau kazkaip nebuvo ir islekem.
ligonineje buvomem kazkur 7.30 ryto:) tuoj turejo keistis gydytoju pamaina,taciau budinti gydytoja dar spejo apziureti - atsidarymas 3 cm (nuliudau,kad mazai) ir nusiunte i gimdykla. gavau nuostabiuosius milziniskus naktinukus, kuriuos uzsidejus jau realiai supratau, kas vyksta, kad tai kas vyksta realu, ir kad siandien isvysim savo mergyte:)
gimdykloj su MB buvom po valandeles (ilgai trunka uzpildyti popierius, gerai,kad skausmas dar buvo nestiprus), akusere ijunge muzika, snekejomes su MB,stengiausiai kuo daugiau vaikscioti,kad tik kaklelis atsidarinetu greiciau. buvau nusprendusi gimdyti naturaliai be jokiu vaistuku. skausmas beveik visa gimdyma buvo tikrai pakenciamas, viskas vyko greitai (daktaras sake kad mano gimdymas labai lengvas), po poros valandu atsidarymas buvo 5 cm, skausmas buvo pakenciamas, todel i gydytojo klausima del epiduro atsakiau neigiamai

praejo dar trys valandos - gydytojas nudziugino pasakydamas, jog atsidarymas jau 8 cm:) skausmas vis stiprejo,todel si zinia buvo itin dziugi, jau zinojau,kad mergyte isvysim greitai, daug greiciau nei galvojom atvyke i gimdykla. atsidarius 8 cm, gydytojas nuleido vandenis ir tada prasidejo didieji smagumai...vandenys buvo nuleisti 14 h ir visas kitas procesas truko lygiai valandele, taciau galiu pasakyti,kad man tai buvo tarsi kosmaras..

nuleidus vandenis skausmas pasidare neapsakomas, saremiai kartojosi kas 1 minute ir tada atrode,kad tikrai nebeistversiu. esu begalo dekinga akuserei ir MB,kurie ta laika mane ramino ir padejo, nes nuo beprotisko skausmo aptempdavo protas, nevisiskai atsimenu ir ka snekejau. kadangi gimdyviu tuo metu buvo nemazai, gydytojas priimti mano gimdyma nelabai skubejo, todel as, pasinaudodama savo gerkle (kuria galvojau neteks naudotis) rekiau tol,kol gydytojas atskubejo ir suprato, jog sakydama NEBEGALIU,JAU STUMSIU,NEBEGALIU as visai nejuokauju:) per kelias minutes atsiduriau ant gimdymo stalo ir nepatikesit - per viena stumina isstumiau savo mergyte. iki tol taip norejau stumti,jog gavus gydytojo leidima stumiau taip stipriai,jog leliukas islindo is karto ir mano MB, tuo metu ziuredamas i mano veida, nespejo to nei pamatyti
tuomet akimirka tarsi sustojo, nors visai neturejau jegu, vienu metu jauciau daugybe dalyku - jauciau maza silta dregna kuneli, gulinti man ant pilvo ir sysiojanti

, jauciau palaima kad viskas baigesi ir kad pagimdziau greitai,sekmingai ir visiskai naturaliai, jauciau didziuli dziaugesi ir jauduli matydama ta mazyte mergyte salia saves ir MB su asarom akyse na ir tuo paciu jauciau negalini silpnuma, nuovargi bei didziuli pasididziavima!
Dabar esam be proto laimingi kas diena matydami ta nuostabia, grazia ir sveika ( gimus gavo 10 balu) mergaite, kuri kasdien vis labiau auga, ismoksta vis daugiau dalyku ir dziugina savo tevelius