Sveiki,
Turim problemų su dukros charakteriu
Ką pasakome, tai ii viską daro priešingai. Kartais būna labai gera, na kartais kaip "velnių priėdus".
Darželyje, vaikai turi viską daryt taip, kaip ji liepia ir nori, nes kitaip apspardo, primuša. Kalbėjau su aklėtojom, tai tik pasakė, kad "ji moka už save pakovot".
Lankome muzikos mokyklą (groja smuikeliu). Pradžioj lyg ir patiko, dabar aiškina, kad nekenčia smuikelio, nori jau pianino. Ryte, kai eina į darželį, mielai pasiima smuikelį su savimi, net niekad nepamiršta, o pati primena, jei aš pamirštu. Kai važiuojam į mokyklą, visą kelią džiaugiasi, na patenkinta visa, kai tik praveriam klasės duris, pamato mokytoją, prasideda isterijos, ašaros ir t.t.
Paskutinį kartą tai pradėjo net mušti ir spardyti mokytoją (aš laukiau koridoriuje), tai ji ją apkabino ir laikė kokių 15min., kol ji ten "drąskėsi", paskui staiga ji apsiramino ir pagrojo ir pasidarė labai nuotaikinga ir linksma, grąžiai atsisveikino su mokytoja...
Nesuprantu, kas jai darosi Mokykloje muzikos pamokėles lanko dar dvi tokio pat amžiaus mergaitės, na jos viską daro kaip joms liepia, na mano mergina, tai kažkokia, net nežinau ką pasakyt
Gal jai reiktu psichologo pagalbos, nes košmaras kažkoks

Na,faina ta tavo mergaiciuke,nors ir ka. Yra tokia knyga "Evalduko metai",ten yra toks apsakymas apie atvirksciukas. Tai gal ir tiktu jai,ten tevelis su berniuku kalbedavosi pan. taip "dabar tu neik i mokykla","ne valgyk tos koses",o jis tada viska darydavo atvirksciai. Galetum paskaityti jai ta apsakyma,tik jis kazkaip kitaip vadinasi. Ir apie oziuka ten apsakymas yra. Siap si knyga su pamokymais,verta kiekvienam vaikui ja paskaityti. Ka galiu pasakyti,gal ir geriau zmogus su savo nuomone,o ne pasiduodantis,kaip kareivukas. Gal ta savybe turetu gyvenime praversti. Manau,kad psichologiniu problemu ji neturi,gal tik yra truputeli per daug pamyleta.

Na tai, kad daro viską atvirkščiau, tai mat jį velniai, jau kažkaip prisitaikėm ir mokam ją grąžiai "išdūrt" Bet labiausiai mane tie jos pykčio priepoliai ar tokia staigi nuotaikų kaita neramina
Pvz. Ateina mano prosenelė pas mus į svečius, atneša jai ten visokių lauktuvių, na nori mergaitę paglostyt, kad šalia atsisėstų, o ji visa tik susiraukia ir prie manęs glaudžias ir nė per žingsnį jos nepastūmsi, na kaip laukinukė kokia Kai tik prosenelė išeina, tada vėl ji visa patenkinta, apžiūrinėja lauktuves ir tada jau pati prašo, kad nuvežčiau ją pas prosenelę.
Mokomės skaityti ir rašyti. Parašo pvz. žodį VKTRJ ir klausia "ar aš gerai parašiau VIKTORIJA", sakau, kad blogai, tada ji vėl puola isterikuot, rėkt, kad ji parašė teisingai ir kad taip turi būt, o ne taip kaip aš noriu Nu negaliu, kad išvengt tų isterijų, galiausiai sutinku, kad teisingai parašė, ir taip pastoviai elgiasi
Dar manau, kad ji gal perdaug išlepinta, nes beveik gauna viską ko nori ir dar daugiau, ypač tėtis ir seneliai ją lepina (na ir aš pati aišku ) , nors retai kada net ačiū pasako

na, testus pas psichologa pasidaryt nepakenks (ar netgi pora konsultaciju) - cia siaip, kad patiems tevams klausimu nebeliktu.

o kaip tu pati sureagavai tuo metu kai jinai, kaip tu sakai "draskesi" pas mokytoja? kaip jus ja auklejat? ta prasme, gal tiesiog vaikas jaucia, kad ribu jos elgesiui nera - paciam vaikui geriau, kai tevai tam tikras elgesio ribas - pvz. nesimusti, ispresti konfliktus draugiskai - nustato ir reikalauja, kad vaikas laikytusi, aisku, ne per jega ivesdami, o pavyzdziu, pokalbiu, tam tikromis disciplinos priemonemis (prades mustis, eis pasedet savo kambaryje, apmastyt situacijos, ar televizoriaus negaus ziuret - jau cia patiems su dukra pasitart reiktu)

na, as, aisku, nezinau jusu situacijos... bet man kazkodel atrodo, kad tai gal netgi ne oziai, ar bjaurus charakteris - tiesiog, gal vaikas nezino, kaip adekvaciai reaguoti i situacijas, sunkiai susitvarko su savo emocijomis. Tiesiog vaikui i tam tikras sudetingas situacijas (pvz. eiti i mokykla, i kuria jis lyg ir nori, lyg ir nenori, lyg ir bijo kad nesugebes, gal nori pasirodyti, o neiseina) nesupranta pats kaip reaguot, uzpuola ivairios emocijos, o vaikas, ypac jei dar ir jautresnis, pats tiesiog per mazas, kad su tuo adekvaciai susitvarkytu.

jo, tiktai per jega spaust nereikia - is savo patirties sakau, daug naudos neatnes. tiesiog su paciu vaiku susitart, kad tokios namu taisykles - nesimusama, visi atlieka tam tikras savo pareigas, elgiamasi mandagiai, ir nutart kokios bausmeles bus uz nesilaikyma... na, mano trigrasis.

Kai atėjom į muzikos mokyklą, ji iškart atsistojo ir stovi kaip įbesta, norėjau nurengti, tai pradėjo mane stūmdyt. Tada aš jai pasakiau, kad aš važiuoju namo, o kai ji pagros, mokytoja man paskambins ir aš atvažiuosiu jos pasiimt. Aš, aišku, laukiau jos koriudoriuje (ji maęs nematė) ir tada prasidėjo....

Elgiasio ribas ji puikiai žino, nemaža juk, bet vat viską daryt priešingai. Kai ką pridirba, liepiu sėdėt savo kambary ir kol neliepsiu, kad neišeitų. Na ir ką, tada ji ramiausiai žaidžia viena savo kambary, jei tai galima būtų pavadint žaidimais, daro betvarkę, iš sekcijos ima knygas, pavarto ir numeta bet kur, taip pat ir žaislus. Kai paprašau, kad turės viską sutvarkyt, tai nors tu ją užmušk, nė pieštuko nu kilimo nepakels, kad ir per naktį tektų jai savo kambary tupėt
Užsispyrimas tai nerealus

Dėl mokyklos, kad sugebės ar nesugebės, tai ji visada yra pagyriama, kad viską daro puikiai (nors kartais ir nepavyksta). Galvojom su mokytoja, kad gal ji taip reikalauja daugiau dėmesio, nes pradžioj mokytoja mokė dvi mergaites iš karto, maniškę ir dar vieną mergaitę iš tos pačios grupės. Tai sutarėm, kad pabandys maniškę mokyti vieną. Na ir kas, pirmą kart viskas tvarkoj buvo, o sekantį kartą ir vėl tie patys ožiai atsirado

Taip alinute,sis vaikas jaucia,tai yra besalygiska tiesa. Juk yra sakoma,kad seni zmones labai "siurbia"energija is vaiku ir ji tai jaucia,bet kitaip ji elgtis nemoka. O ribas jai galima prtaikyti tik taip,jausmo vaikas sako "mylek mane,nekesk manes,tik neignoruok". Va tau ir taisykle,juk tik tu pati zinai kada ja taikyti,cia pagalbininku nereikia. Del ribu,tai tai dar cia neaisku,bet labai gerai susidaryti taisykles ir geriau jas net uzrasyti, pvz.pas mokytoja einant neturi pykti, nes as jauciuosi labai nesmagiai ir gedijuosi savo mergytes, mociutei atejus jei nenori pas ja neik,bet pasisveikinti mandagiai turi, nes ji atnesa tau lauktuviu,myli tave,o tu ja skaudini ir t.t. Juk jai aiskai nepaaiskinus,ka jaucia kitas zmogus,kai ji taip elgiasi,ji ir nezinos. Nes neturi dar tokios patirties,tuo labiau tokio amziaus vaiku yra egocentriskas mastymas,"tik tai ka as jauciu",o suprasti ka jaucia kitas, ji dar neturi tiek kompetencijos.
Del prievartos su bureliais,tai as is savo patirties ,nenorejo ir nejo. Tai galiu pasakyti dabar, kai bus paauglys ir sedes be veiklos,prie kompo, o dar baisiau, su tokias pat bendraamziais valkiosis is neturejimo ka veikti. Ar geriau,kai tures pareiga, kad grizus is mokyklos butinai reikia eiti i bureli, nes uz menesio koncertas. Sakoma, kad su prievarta lankanciais bureliais, per dideliu kruviu prasideda vaikui neurozes, bet neurozes, isterijos, pareigos neturejimas yra ir kai jis ju nelanko. Todel reikia surasti viduriuka sios teorijos.

Ji gan jautrus vaikas, mes su ja labai daug kalbamės, ką jaučia kitas žmogus, kaijį įskaudini, ji ne kartą buvo prie manęs (tik prie manęs) priėjus, paglosto man galvą ir paklausia, kodėl aš tokia liūdna, kas man nutiko. Visada paaiškindavau, kad aš liūdžiu dėl vieno ar kito, kartais pasakau kad ir dėl jos elgesio, kad man labai skaudu, kaip ji elgiasi su mokytoja, kad ir mokytojai labai skauda širdelę, kad ji jos neklauso, kad močiutė labai liūdi, kai ji su ją net nepasisveikina it taip be galo
Kiekvieną kartą, prieš einant į mokyklą sutariam, kad ji gerai elgsis, o kai ateinam, ir vėl viskas iš naujo Kalbėjomės, kad jei nenori, gali ir nelankyti muzikos, bet kai pasakom, kad reiks grąžinti ir smuikelį, nes labai daug vaikučių nori grot ir laukia smuikelių, tada jau ji vėl nori grot ir neatiduoda smuiko
Labai ji nori pianino, tai sutarėm, kad šiuos metus dar pabaigs grot smuikeliu, o kitais metais gros pianinu, nes dabar ji dar permaža. Tai lyg ir sutarėm.
Ji dažnai važinėja po visokius vaikų renginius su darželinukais ir mokytojų kolektyvu, deklamuoja, dainuoja, šoka, turi net padėkų, visur veržiasi pati pirma, na bet kai "užplaukia" toks debesėlis, tai nė nežinau ką ir daryt
Man rodos ji nesupranta žodžio "reikia", o ne noriu darau, nenoriu nedarau
Ech... gal čia toks vaikų gimusių po "dvynių" ženklu charakterio bruožas

Skaičiau, o prieš akis- mano dukra.
Ji irgi nuo gimimo yra tokia užsispyrusi, kad jau nuo lopšio aš turiu nusileidinėti, o ne ji. Mergaitė protinga, darželyje užduotėles atlieka gerai, jau kitais metais eisim į mokyklą. Bet jai irgi užeina isterijos ir pykčio priepuoliai, kurių metu nebežinau kaip elgtis. Beje, darželyje ji irgi daro tai, ko nori. Nes jei nenori, tai niekas negali priversti. Kompromisą kol kas randame, nors tai kainuoja labai daug kantrybės.
Blogiausia, kad kartais pastebiu, kad ji pati supranta, kad blogai elgiasi, ir iš to pykčio dar ima skriausti ar bausti pati save. T.y., jeigu aš sakau, kad netoleruosiu tokio elgesio ir ji už bausmę turės sėdėti kambary, ar panašiai, tai ji grąsina viską išmėtyti, pabėgti iš namų ir kt.
Bandome kalbėtis apie tokį jos elgesį, gražiai aiškintis, kodėl ji taip jaučiasi, taip elgiasi, iki.... kito karto.
Jau ketinu užrašyti ją pas psichologą, nes nesinori, kad tos isterijos progresuotų.
Beje, šiaip ji yra labai jautri, gera, atjaučianti. Puikiai jaučia aplinkinių nuotaikas, visada žino, kada reikia atsiprašyti, net ir broliui kartais tarpininkauja, bet kartais negali "perlipti " per savo emocijas.

na taip, is tiesu, labai mazi vaikai nesupranta, kad jie ir juos supantys zmones yra atskiri individai... zodziu, leliukas galvoja, kad taip kaip jis mato pasauli, taip pasauli mato ir kiti (labai smagu ziureti i tu psichologiniu testu filmukus) bet cia tik labai mazi kleckai, iki 2 metu. po to vaikas daugmaz jau puikiai supranta savo ir savo aplinkos skirtinuma, iskaitant ir tai, kad visi gali jausti skirtingus jausmus.

aisku, 4 ir penkti metai yra didziuju oziu metai, kai vaikas jau supranta savo na galimybes ir jau pradeda meginti savo pasaulio ribas ir tevu kantrybe... na toks perejimas is kudykystes i mokyklini amziu gali buti pakankamai sudetingas.

akyros ir negos aprasyti bruozai, na, budingi vaikams, kurie intelekto atzvilgiu pasizymi didesniais gabumas ir rodo didesni potenciala ateiciai, bet yra jautresni ir emocingesni, o ju emocinis intelektas dar nepasieka labiau pazengusio protinio. Ir iseina, kad rodos, protingas ir jautrus vaikas kartais elgiasi totaliai neadekvaciai.

O tokie bruozai, kaip uzsispyrimas, norejimas pirmaut, verzimasis i pvz. muzika ar kokia kita veikla, yra vaikui ir, net suaugisiam zmogui, labai teisingi bruozai!! tiesiog reikia dirbti su vaiku ta linkme, kad jis, kaip seimos narys, turi laikytis tam tikru taisykliu ir turi turet tam tikru pareigu - zodziu, kad butu produktyvus seimos narys . kartu meginti kreipti ta uzsispyrima tevams patinkancia linkme, pavyzdziui, mokslai ar uzklasine veikla. Ta prasme, padeti vaikui realizuot savo potenciala, kartu mokant kaip susidorot su savo pykcio priepuoliais, kurie pati vaika labai isderina ir vargina.

Aisku, lengva man cia pakalbet del to kartais, jei tevai pasirodo esantys auklejimo kryzkelese, vaiku psichologas porai konsultaciju ar pokalbiui su seima praverstu...

Ačiū, merginos, už patarimus

Dar pastebėjau jos tokį bruožą, kad jei kas nors jai neišeina, nesigauna, tai iškart nervai ir daugiau to nedarys
Rašėm sąsiuvinyje raides ir užlindo už linijos, arba nesigavo "susukt" smuiko rakto, tai viskas, sąsiuvinys numestas į kampą ir pepaums jo nė už ką Iškart riksmai, aš nemoku, pati rašyk ir pan. Na kitas vaikas stengtusi, bandytu dar ir dar, o jai dzin, geriau užsiims tuo ką moka

alinute_m rašė:


O tokie bruozai, kaip uzsispyrimas, norejimas pirmaut, verzimasis i pvz. muzika ar kokia kita veikla, yra vaikui ir, net suaugisiam zmogui, labai teisingi bruozai!! [/quote]

Labai ačiū už gerus tų bjauriųjų bruožų įvertinimus Tik labai sunku kartais išlaukti, kol tie gerieji bruožai į paviršių išsiveržia per tuos kaprizus
Puikiai suprantu, kad su tokiais vaikais įmanoma kažką pasiekti tik didele kantrybe ir besąlygiška meile.
Sėkmės tau. Akyra, su savo dukrele

Nugi čia kas per naujiena???

Pati nesukuriau,paklausinekit soc.darbuotoju,slaugiu,dirbanciu seneliu namuose,kaip jos jauciasi. Zinoma,tai nera kokia tai teorija,bet esu ir skaiciusi. Kartais sena mociute vezimelyje pakalbina mazyli,o jis ir pradeda verkti,kartais nenustoja ir nakti,neleidzia mamoms miegoti. Tai jos daro nepiktybiskai,bet taip iseina. O kad vaikas jaucia daugiau,negu suauges,tai taip yra.Nes suauges vadovaujasi logika. Nenoriu pirsti as jums tos minties,bet pati ja tikiu. Juk as tik zmogus,turintis savo prietaru,nors zmones,su kuo as bendrauju,su manimi sutinka.

mano dukterecia elgiasi taip pat.

na nesuprantu - susirandu aktualia tema, o cia tik vienos pasibedavojam, jokio atsakymo is psichologo.. kodel tada tema taip pavadinta?

Man ši tema taip pat aktuali, mano mergaitė labai panaši į anksčiau aprašytas, be to įsivaizduokit dar pagal horoskopą Avinas ir gimusi Ožkos metais Tragedija, tie abu gyvunai puikiausiai atspindi jos būdo bruožus Vieną minutę atrodo angelas, kitą pats tikriausias velniukas. Visus savo pykčio priepuolius puikiai jiems praėjus suvokia, bet kaip pati sako, kad nieko su savim negali padaryt, gailisi, meilinasi, bet po kiek laiko žiurėk ir vėl. Kartais tenka paraudonuoti ir viešose vietose, kartais net nesinori kur vestis. Šiaip gabi, gudri, mąstanti, bet tuo pačiu labai jau užsispyrus, savo reikalaujanti ir nepalenkiama. Mes su vyru jau seniai susitaikėm, kad neperauklėsim, kad ji tokia ir liks-tvirta asmenybė
Gyvenime manau jai labai pravers tos savybės, bet kai penkiametės negali peršnekėti ir ji pati sau viršininkė, tai kartais rankos nusvyra
Turbūt aišku, kad mūsų ožkelė nulepinta visais įmanomais būdais, ir mūsų (vienintelis vaikas), ir senelių (vieniems vienintelė anūkė, kitiems-pirmoji), ir praktiškai auga suaugusių tarpe. Pradėjus lankyti darželį irgi sunku buvo, jautėsi pranašesnė, suaugesnė (tiek, kiek būdama trejų/ketverių ji save suvokdavo), todėl smagiai ten nesijautė. Atrodo ir priežastys aiškios, ir ką daryt žinom, bet būna minučių kai pavydžiu tiems, kas ramiai su vaiku gali pabūt viešumoj, kavinėj, prekybos centre. Mes tai savo vaiką vos spėjam visur gainiot ir tramdom, tramdom, tramdom Kartą PC nuo mūsų ištruko į KIKĄ ir gėrėjosi šuniukais, kol mes sukom ratus ieškodami, o ją pamatęs apsaugininkas paklausė, kur tavo mamytė, tuo tarpu mūsiškė jam atkirto- kur, kur, kur višta daro pur pur ir laiminga išmovė pro parduotuvės duris Vyriškis liko apšalęs
Mylim tą savo klecką ir guodžiamės, kad mūsų tai jau niekad nebus pastumdėlė, tylenė ar užguita aplinkinių, kaip vyras sako- nejaugi nori, kad ji būtų kaip avelė, kur pavarai, ten eina Geriau jau ožka

BORUZE atrodo lyg sneketum apie mano ozkute : lygiai ta pati situacija ir amzius toks pat... na bte ka padarysi, jei vaikas negali nustygti vietoje ir jam reik veiklos vis naujos ir naujos mums ir i viesuma sunkoka iseit, nes buva visokiu kuriozu, bet nejau uzdarysi vaika namie ir laikysi tai ir kovojam su savo ozkutes oziukais

Tai žinoma, juk neuždarysi Pasiustų uždarytos tokios ožkelės dar labiau nei paleistos nuo grandinėlės Tiesiog jau tokie čia mūsų vaikai, kai namie tylu žinau, kad jau kažką rezga, todėl ramiau, kai visur jos pilna
Štai ir dabar po kelių minučių dieviškos tylos atėjo pasidemonstruoti iš tualetinio popieriaus "misės" juostą pasigaminusi su LT vėliava, atseit Mis Lietuva Nu nenuobodu namie