Mergaites, ar yra tokiu jusu tarpe, kuriu vaikucio mociute jais nesidomi. Pas mus yra butent taip uosviene gi, uosviene....kaip tose knygose

ajajajjj asaros man kaip pupos kai parvaziavau i lietuva (gyvenu svetur) su metinuku ir net nepaeme ant ranku.... ka cia daugiau ir besakyti

Yra
Tavo uosvene nepaeme ant ranku maziuko, o mano net neatvaziavo aplankyti...Nerupi jai niekas kas susije su musu seima, net su gimtadieniu nesveikina anuku. Skaudu, nesuprantama...ir juk neasociali kokia, normali moteris. As gal tiek kalta, kad mirus teciui ir nesulaukus is jos uzuojautos, nei skambucio, nei i laiduotuves atvaziavo ji, as po to pirma jai niekada neskambinau, beveik nustojau bendrauti, bet niekad nedraudziau bendrauti savo vyrui su ja ar vaikam, kaip tik, vyrui vis sakau, kad paskambink, nuvaziuok...tik kad mes ne lt tai daznai neisetu.Bet yra kaip yra, nezinau ka daryt, ar reikia list man jai i akis ir maldaut kad myletu anukus?

Sveikutes. Na net nepagalvociau kad tokiu gali buti. Pas mano vyra yra brolis, tai anyta daugiau vyro brolio vaikiuku rupinasi, maniske aplanko tik tada kai as pati jai pasiulau. Bet lanko ir su malonumu. O kad anytos gali nemyleti, nenoreti matyti savo anukelius tai net keista. Jei nera pas jas noro tai as nelysciau visai i akis. Nenori nereikia. Aisku apmaudu kad tokie dalykai darosi. Bet cia tik mano nuomone. Blogai kad taip yra...

mano uosviene vaika gal kokius 5-6kartus per beveik 3m.yra macius, mes gyvenam klaipedoj, ji telsiuose, jos mama taip pat klaipedoje, ir vaziuoja jos aplankyt, o pas mus net neuzsuka, nors atstumas 3min.kelio nuo MB mociutes , ziurim su dukyte krisktynu foto, visus pazista isskyrus ja... nepasveikino ne su vienu gimtadieniu, o apie kitas sventes galiu net pamirst... bet visiems giriasi, kaip faina, kad turi anukele...
o ir as sakiau, per prievarta vaiko nevesiu, kad bendrautu, nenori-nereikia, vaikas pats atsirinks su kuom bendraut...

oiiiiiii kodel jos tokios karves

dieve, pamenu gryzau ziema kaip durnele leliuka 5menesiu per didziausius salcius i masina ir vezdavau mociutei parodyti.... durnele.... o mama man ta sake..nevezk...nores pati atvaziuos....neklausiau kola pagaliau nepamaciau kad jai nerupi....


mano pacios viena mociute (liezuvis neapsivercia sio zodzio tarti) tokia buvo, ir didziausias ystriges is jos atsiminimas, kai budama vaikas atsisedau virtuvej ant sopkos ir ten buvo islygintos patiestos diedo kelnes ir ju net neprisedau, o tik kampeli gal net tiesiog ylinko tas galas su mano sedyne i minksta sopka ir gavau barti dekoju tevams kad manes pas ja netempe kiek patys vaziavo .............. netempsiu ir as savo vaiko.

gerai, kad turi bent viena mociute, kuri tikrai myli anukele, o pas uosviene vaziavau po gimdymo praejus gal kokiom 3sav., pati dar nebuvau normaliai atsigavus, nes jinai negalejo iki mano tevu atvaziuot, kurie taip pat telsiuose gyvena

Pas mus tai lyg myli, bet taip oficialiai, net nzn kaip apibudint, bet toks jausmas.

o gal bijojo? Maniškė pirmas dvi savaites neėmė, nes bijojo, kad nesužeistų...ji tik žiūrėjo į mažių ir tiek...

Man mano mamos elgesys keistas...anūką mato per mėnesį 1-2 kartus, ir tai, kai mes nuvažiuojam, o pati atėjus palankyti pora kartų tik buvo per pusė metų, nors gyvena tam pačiam mieste ir vos už 1 km...bet atrodo, kad tikrai myli, nes ir pabuvo kartą, kai reikėjo, ir, kai tik nueinam, nešioja, niurko ir...maitina viskuo

Pradžioj ir man buvo skaudu,bet dabar,jau tuoj trys metai kaip mb mama nesidomi mūsų šeima nė trupučio. Nei mb,nei anūkais savo. O ką aš,taip buvo skaudu,bet dabar...

Yra milijoną kartų geresnių žmonių aplink mano vaikus,nei ji

visiskai tau pritariu

pradzioj truputi ir as ja tuo teisinau, nors sirydj jauciau save apgaudineju..kol neysitikinau kad jai neydomu. kaip galima nemyleti vaiku vaiku arba nesidziaugti su vaikais ju lialiais, neturiu kito paaiskinimo kaip kad matyt ir tu vaiku nemylejo, kaip sakant vienus vaikus ''uzaugina'' o kiti ''patys uzauga''

jau kaip mano mamyte myli mano mazyli tai neapsakyti....... siuo metu gyvenam su mano tevais gal del to vaikas mane ir savo mociute vadina mama...

mano mama ir labai myli mano dukriuka, per menesi 1-2kartus atvaziuoja is telsiu i klaipeda, arba mes pas ja vaziuojam, o MB mamai visiskai vienodai kaip anuke auga, ji tik trukumus bando pastebet, bet yra kaip yra...

pas mus ta pati situacija, apie savo sūnų prisimena tik tada, kai jai kažko reikia... pas kitus anūkus važiuoja pro šalį, o užsukt negali Ir tiek to, nenori - nereikia

neimk i galva .manau butu skaudziau kad vaiko tetis nemyletu,ar pacios mama.o del uosvenes maziausiai imk i galva.
ji musiau labiausiai myli save,gal todel taipo elgiasi,na i vidu neilysi nesuzinosi,nebent kai kantrybe truks paimk pati ir paklausk,kodel ji taip elgiasi

Papildyta:




va va,man lygiiai tas pats.bet as ismokau jai pasakyti viska i akis.tai buvo visokiu pokalbiu bet jei zmogus tox jau 55metai,manau nelabai imanoma pasikeisti.

o musu tai abi mociutes i anukele ziuri santuriau. Bet negaliu sakyt, kad nemyli, tiesiog abi turi savo gyvenimus, be to ir vyresniu anuku yra. Pavyzdziui, mano mama vyresniaja anuke dievina, tai gal maziukams kaip ir nelabai to demesio lieka. o va vienas senelis, tai moka visus vienodai demesiu apdovanot. bet as tai kazkaip nepergyvenu...

mano uosviene nemyli mergaiciu. dar laukiantis, ji pasake, kad jei gims mergaite, tai jos nemyles, nes jai patinka tik berniukai. anot jos, jos sunus gali tureti, tik berniukus. gimus mergaitei, labai jau ja zavisi, kilnoja, myluoja. tik nezinia ar tai tikra, ar apsimetineja. pati uzaugino du sunus. pirmai marciai gimdant, taip pat akcentavo, kad butinai turi gimti berniukas.

Nu cia jau is viso tyliu, bet aiku buna ir tokiu atveju...

Jūsų situacijoje bent prisimena (nors iš reikalo),o mūsų,nuo tada,kai pranešėm žinią apie pirmą anūką-nė žodžio


Moksliškai neįmanoma suplanuoti vaiko lyties (gal KAŽKIEK),o čia.. net žodžių nėra..

pas mus panasiai, gyvenam salia, kaimynysteje. bedai esant galiu kreiptis, visada pades. bet meile anukui tokia oficiali, pries zmones....

O kodel jus visos cia taip norit, kad anytos jusu vaikus myletu? Juk ne joms ir ne del ju vaikus gimdot! Man tai tik geriau butu, jei isvis nereaguotu i anuka, kam cia reik, kad dar kokia moteriske "reguliuotu eisma", svaigtu kokia lytis PRIVALO gimti, kuo pamaitint, kuo aprengt ir t.t. Nu kam to reikia???

Meiles trukumas jusu vaikui?? Kad kazin Jau meiles tikrai niekad nepristigs..

Jeigu PATI anytele nenori matyt anuko, visiskai nematau reikalo liudet. Ryskiai nedraugiska asmenybe yra, tai velniam toki zmogu prileist prie savo vaiko, o tuo labiau pacioms bogyti savo vaikus pas jas Kaaaaaam??? JUS jas labai mylite ir ju meiles jums truksta ar kas yra?

Asmeniškai aš dėl to liūdėjau tik pirmas dienas,o ir tas liūdesys buvo labiau dėl mb,nes jis pats nesuprato kodėl jo mama šitaip elgiasi. O jei jau močiutei nerūpi anūkas,tai tepasiunta ji

gal mes mamos ir galim uzmerkti akis, kad anytanemyli vaikucio musu, bet tai tas vaikutis augs ir jis gal but nores tos meiles, ypac jei gyvena netoli, kad irtoli, juk vyras vaziuoja aplankyti retkarciais ir ta mociute matyt, o jaus, jog jo nemyli.cia del vaikuciu sakudoka si tema, bet ka jau padaryti.vieni vaikai saltai reguoja, nekreipai demesio, nera mociutes, nemyli ji jo ir jam dzin, bet buna jautriu sirdeliu.cia as jau kalbu is savo patirties.manes nemylejo niekada mano teciaus mama, nors as pas ja vaziuodavau per vasara, jausdavau jos saltuma, nieko man nepirkdavo, net saldainiuko, nemate reikalo lesiti ant manes pinigus.bet as vis bandydavau pelnyti jos meile.veltui.atsitiko nelaime, mire mano tevelis(manotevai buvo issiskyte kai man buvo 3 metukai, bet as ir su juo bendraudavau)ir paliko kazkoks palikimas, iki siol nezinau kas, berods sodo namelis, tai ta mano vadinamojo baba(mes taip vadinam), net nepaskambino man, nu aisku, kam ji skambins, kad as pretenduociau i turta.o as suzinojau jau po laiko, kazkaip praeina berods puse metu ir tada kas nesikreipia braukiami is sarasu, arba reikia, kad tie pagrindiniai paveldetojai mane itrauktu i sarasa, tuo metu buvaustudencioke, vargais negalais uz mokslus susimokedavau, sunku buvo, tai galvojau, gal netycia ir man nukris kazkiek, nuvaziavau pas baba prasyti, kad ir mane itrauktu, tai ji ant manes pradejo saukti, rekti, kad cia viskas jos, as nieko negausiu ir dar ant galu galo sako, as dar is taves uz paminkla issireikalausiu pinigu, nes buvo teveliui jau paminklas pasatytas.man suspaude sirdi, pradejau zliumbti nesavom asarom, islekiau laukan, zinokit nuo to laiko ji manes issizadejo, issizadejo kaip anukes.ziauru.niekam nelinkeciau to patirti, visgi kraujas musu tas pats.skaudu viskas vyko pries gerus 5 metus, jokiu ziniu is ju puses.o buvo ir pusbroliu ir tetu ir dedziu.ka daro pinigai

Kažkaip atsitiktinai užklydau į temukę ir labai liūdna pasidarė kad tiek nesuprasdamos bendravimo džiaugsmo praranda močiutės.Kai aš sužinojau kad marti laukiasi tuo metu buvau Norvegijoje patikėkit norėjosi visus rūbelius ir žaislus nupirkti būsimai kleckytei.MB svajoja kaip kitą vasarą su mažyle eis į parduotuvę jai saldainių pirkti.Auga mūsų kleckytė mylima abiejų močiučių ir senelių,dėdžių, tetų ir net savo prosenelės.O dėl užėjimo į svečius ką galiu pasakyti,na būna kad būnu mieste atrodo ir užeičiau,bet vis pagalvoju kad abu dirba ir pamainom,nedažnai kartu išeiginės jiems išeina,gal turi kokių savo planų o čia aš prisistatau,jie niekada nepasakys: mama mes neturim laiko žinai tu neateik,tik tyliai pakeis savo planus ir dėl to kažkaip nesinori trukdyti.

is tikruju graudu, po jusu pasisakymo man toks retorinis klausimas kyla.tai kas zmonem yra.manes nemylejo mano tikra mociute, o mano dukrytes myli mano mamos vyras, jos jam svetimos, bet jis dievina jas kaip savo.o dukrytes, bent jau didzioji myli ji be galo be krasto.tik tiek, kad jieAnglijoje gyvena, bet vat siuncia drabuzelius, zaisliukus, as jau jiem sakau, kad nebereikia.islepins, kaip paskui buna, pilnos siknikes, nu neprisakysi.jiem malonumas, o dar tuo labiau, kad jie toli.kai parvaziuoja nesitraukia ne sekundei.tampo abi, nasiojasi, veziojasi, buciuoja, myluoja.o tai tau svetimas zmogus, buna ir taip.dziaugiuosi, kad jis yra ir musu ir mamos gyvenime

Manau su tom nemeilem toks kaip uzburtas ratas gaunas (nu cia as apie save). Nes kaip tik pradejome su MB susitikinet, lig ir geri santykiai buvo, aisku ir mazai pazinojau ja ir ju seima. Bet paskui kazkaip vis atsargiau i ja ziurejau, nes nesuprantamas man znogus. Lig ir myli visus, bet tada kai jai patogu ir kaip jai patogu. Aisku reikia pripazinti, kad pasidariau truputi nusistacius pries ja, po to kai suzinojau kad MB i savaitini darzeli buvo atidavus nuo 1.5 metu iki pat mokyklos. Man tas nesuprantama ir nepriimtina. Be to kiek vaika buvome su ja palike, tiek razdavau grizus ne su anuku zaidziancia, o serialus ziurincia, o vargsas vaikas ratais vaiksto iesko kaip save uzimti (cia budamas 1-2 metu). Nu vat ir gaunasi, kad jauciu jai tokia savotiska nemeile. Kaip sakoma nemeile uz nemeile

Esate girdėjusios posakį "marčios vaikas-ne anūkas" Manau,tikrai dažnai pritaikomas.

atsiprasau.. bet beprote ta anyta

Mes su vyru turim pirma sunu 14m tai ji kazkaip tikrai myli gal kad pirmas anukas o antro kai laukiaus tai ko ji tik nesake kad mergyte butu , ir flanele rausva dovanojo ir meldesi ir jau as jai gera ir grazi buvau ir bac... nusiunciam i vokietija atviruka su berniuku maziuku oj nusivylus pradzioj buvo bet db nieko tikrai myli matosi nors isties savotiskai,bet vaikams pakanka , negali labiau mylet nei as O kad kazka pasakytu kad butinai ...na dar nesumaste nors ...fantazijos netruktu
Papildyta:
Tiesa... del gimtadieniu . pirmaji anuka sveikina nuo gimino, kadangi gimes 12.31.tai ir kaledom gauna dovanele ir gimtadieniui. mazajam 5 metukai liepa buvo ..pirma syk dovanu gavo vaikas nuo mociutes niekada nesveikino . visokiu minciu kyla ir kilo bet gal tai prisigalvojimai.

čia turbūt antro vaiko/anuko fenomenas aš irgi stebėjausi kai gimė antras vaikas, kad lyg ir nebešventė ir torto su gelėm nebera . Eiforija praejo pirmas anukas visada gauna daugiausia dėmesio

O ta anyta kuri mergaičių nemyli tiesiog niekada neturėjo mergaitės ir nežinojo kokios jos švelnutės meilutės dabar turbūt jau suprato ir džiaugiasi

kaip man pasiseke, kad vyro mam idealus zmogus, as kaip ir rasiau buvau labai nemylima savo mociutes, bet, kad uosviene turiu aukso grynuoli tai cia super.myli manomergytes, praso uosviaus, kad atvestu, daznai apsilanko, nes mes ciut uzmiesto gyvenam.myli, buciuoja, jiem nesvarbu sunaus ar dukros tai vaikai

Turbut visokiu tu mociuciu pasitaiko. O priezastis kodel nemyli, manau yra is seimos, patirtu nuoskaudu, gal jos niekas nemylejo ir ji neismoko myleti. Dar prisideda daugybe isivaizdavimu. O buna tiesiog mociuciu, kurios vaiku nemyli ir nenori su jais uzsiimineti. Ka jau padarysi, yra daug priezasciu, todel neteiskime.
Mano mama prisikalbint padeti su anukais irgi daug asaru kainuoja. Kai laukiausi antro vaiko ir buvau ant persileidimo ribos, niekas man nepadejo ziuret pirmagimio. Kai buvo skirtas lovos rezimas, turejau aukle samdyti, nors mociute ka tik isejo i pensija. Auginant pirmagimi turejau mastita su 40 tempa, tai irgi po darbo vare i kaima, sake reik gyvulius zureti, prasyk, kad vyra darbdavys isleistu. Dabar, kai gime dvynukai tai namuose pasirodo dar reciau, o kai buna tai vis skundziasi kaip jai rankos skauda nesioti mazylius. Nors po to 4 kart i norfas ir i maximas subegioja ir tases namo velka ir kazkodel rankos atnesa. Tai va, nebeturiu daugiau lukseciu ir tiesiog labai noriu tokia savo anukams nebuti.

ziauru, kai uosviene nemyli anuku tai dar puse velnio, paguodos ieskai pas mama, bet kai mama sitokia abejinga, tai as tikiu, kad jum skaudu

Ir as turiu tokia uosviene Kaip ji pati sako - ji nemegsta vaiku. Savu uzaugino du. Jei taip galima sakyt, kad uzaugino, nes visada atiduodavo i savaitinius darzelius, tai jei pasimatydavo koki sestadieni, sekmadieni tai ir viskas. Kazkodel as naivuole tikejausi, kad pasikeis, kai gims mano dukra, juk vis delto pirmoji anuke, bet... Pirma karta aplankyti atvaziavo kai mergaitei buvo beveik 5 menesiai. Po 5 minuciu sveciavimosi pasake - na jau paziurejau, tai galim vaziuot. Man taip suspaude sirdi, nes as visada norejau, kad seima butu vieninga. Per krikstynas irgi sedejo prie kompiuterio ir nelabai jai buvo kas idomu. O per sias Kaledas atvaziavo ji su savo seserim. Teta pastoviai uzsiimdavo su mergaite, zaisdavo, dainuodavo, piesdavo. Ir kaip buvo skaudu viena vakara pamatyt, kai dukryte atbegusi apsikabino teta ir pradejo ja buciuoti, nors mociute sedejo salia. As neisivaizduoju kaip galima nemyleti vaiku. Taip, sutinku, buna kartais tikrai sunku ir isveda is kantrybes, bet viska atperka apsikabinimai, buciniai.
Man gaila zmoniu tokiu kaip mano uosviene - jie nepatiria tikrojo gyvenimo dziaugsmo...
Stiprybes visoms, svarbiausiai jus savo vaikuciams atiduokite visa savo meile, o ateityje dar daugiau palikite anukams

Net susigraudinau. Jūs tobula močiutė, mama, anyta.

Mano mažylę myli ir mano mama, ir anyta. Bet va mano mama papasakojo, kai aš buvau 4 mėn. mano tėvai glaudėsi pas tėčio tėwus(vilniuj, bute). Kadangi aš trukdžiau naktim jiem ramiai išsimiegot, tai mamą su manim išvarė iš namų. Tėvas liko, nes dirbo statybose. Tai mama atvažiavo į kaimą glaustis pas savo tėvus. Kaip tik tuo metu mamos tėvas sunkiai sirgo, jam buvo vėžys. Vargšė mano mama vargo. Seniau nei pampersų nebuvo, nei skalbimo mašinų. Reikėjo ir vandenį iš šulinio atsinešt, ir krosnį kūrent. O vat, kai paaugau, tai toji tėwo mama išskirtinai man dėmesį rodė, dovanas geresnes gaudavau, pinigų daugiau duodavo. Iš pradžių nesupratau, bet kai mama papasakojo,viskas aišku pasidarė.

sveikos merginos, o mano anyta vaiko nemate jau greit kaip 2 metai. nepasveikino nei su pirmų gimtadienių, nei su antrų, nei kaledos nieko, be to dar visai gyminei skleidžia gandus jok jai neleidžiama matytis su vaikų. Pirmą kartą kai pamate net ant rankų jo nepaėme, o paskui paaiškino tai tuo jog tokių mažų vaikų nieks ant rankų neima... (vaikas gymė 4140kg)labai mažas...hm be to žmogus visą laiką daro vazdą , kad ji labai visus myli ir labai jai visi reikalingi, ji tesiog veržiasi pas vaiką o aš tokia bloga kad neleidžiu.. tik vat net pati nežinau kaip aš neleidžiu...

jau labai panasi ir mano situacija su anita, visiems giriasi, kad turi anukele, o jau greit bus 3gimtadienis ir ne karto nesveikino su jokia svente, vienintele dovana buvo tik gimus ir puses metuku per krikstynas, bet man ne tame esme, juk vaikui reikia bendravimo, silumos, meiles... net nuotraukose ja vadina teta ir sako:"Cia ne mano mociute"...

Tikrai idomu pasiskaityneti kaip gyvenime buna...
ir as visada svajojau, kad santykiai su mylimojo tevais bus geri... bet cia tik ir liko svajonese... nepatikau jau nuo pirmo karto, o kuo toliau tuo turbut labiau... nors sako, kad ir pasiilgsta musu ir panasiai, bet visa tai yra tik zodziai...
jiems musu dukryte antra anuke, pirmoji gime menesiuku anksciau.. tai pirmoji anuke yra labiau mylima, priziurima, dovanos didesnes, bet ir skirtumas labai didelis yra tarp vaiku, maniskis visada buvo yra ir bus prastesnis uz antra sunu... tai ko noreti, juk ir jo vaikai reiskia geresni...
sako, kad pasiilgsta anukes, bet kai nuvaziuojam tai jinai jai reikalinga pirmas 5 min, paskui pakalbina, pazaidzia su ja tik del to, kad reikia.... o kai atvaziuoja pirmoji anuke, tai kurgi visi apie ja tik ir laksto...ir ant ranku ima ir nesioja ir zaidzia ir kalbina... antroji anuke tampa nebereikalinga...
o kai telefonu kalbam (as jai neskambinu, jinai kartais tik paskambina) tai minute kalbam apie mano dukra, o visa likusi laika jinai pasakoja apie savo mylimaji sunu, jo zmona ir ju dukra...
taip jau gyvenime susiklosto, kad santykiai ne visada buna tokie kokiu nori...

Taip jau yra, kad "Marcios vaikai - ne anukai. Svetimi vaikai". Bet kaip skaudu, kai mociute myli nevienodai savo anukus. Savo dukru anukus nesioja, kalbina, o marcios anukai .... Man atrodo, kad koks skirtumas yra marcios ar dukros Juk tie mazyliai tokie meilus, tokie mylimi. Jei paskambina, nesvarbu man ar sunui, net nepaklausia, kaip jos anukai - ar sveiki, ar ka jau moka daryti. O kokia buna nelaiminga, kai mano vaikai daro viska greiciau negu jos "tikrieji anukai". Dabartiniu anuku labai mazas skirtumas, nes ju yra net 4.
Buvo toks atvejis, kai pirmam vaikui dar nebuvo 3, vaziavom draugo tevelio apsedet. Anuko net nepasaugojo, o pareiske kartu vezt

mano mama ,kai ant manes supyksta,sako ,kad nemyli anuku,kad jai niekas nerupi,bet as supranntu ,kad tai laikinas dalykas,jau ir as nejauna,pamenu jaunysteje,tai labai skaudu buvu girdeti tokius zodzius is mociutes lupu,o dabar kazkaip nekreipiu demesio ,pas senus zmones buna uzeina ,kaip ir pas visus ,savo tarakonai galvoje ,bet su laiku atleidzia ,ir viskas pasikeicia ,ir meile atsiranda, ir siluma ,tik vat gaila ,kad nemoka musu mociute prasyti atleidimo ar prisipazinti ,kad kalta,reikia mokytis atleisti ir paciam atleidimo paprasyti,lengviau gi ant sirdies ,kada viskas seimoje gerai
o kas liecia vyro mamos,tai ten pravalas su jausmais vaikams,ji pati mamos neturejo ,ja mociute augino ,tai ji sako ,kad ji myli tik savo vaikus , o jos vaikai tegu myli savo vaikus,bet ji ir savu vaiku neaugino ir nesupranta kas yra meile, jai svarbiau gyvunai

Sory,bet tavo uosvene turi psichologiniu problemu Argi normaliai mastantis zmogus ,gali akcentuoti ,jog turi gimti berniukas.Turetu sueuge zinoti ,kad vaiko lyties nepasirinksi... Aplamai skaudu ,net skaityt sia tema ,nes negaliu isivaizduoti ,kaip galima nemyleti anuku.Na jei nera tos dideles meiles ,tai bent demesi parodyk,rupesti....aplankyk,nupirk kokia smulkmena tam anukui.....aj baisu man.Musu mociutes nerealiai abi geros.

Pasirodo, ne viena tokia anyta ant žemės;)

pažįstama situacija, mano mažiukui jau vieneri, o anyta matė jį vieną kartą, gyvena tam pačiam mieste, bet niekada neranda laiko, ji visada užsiėmus ir niekada negali, net į gimtadienį vaiko nerado laiko ateiti bet aš jau kažkaip pripratau, nenori nereik, niekam šiknon nelendu, iš vyro giminės ir jo mamos sesuo su šeima mus lanko, ir močiutė, ir iš tėvo pusės seneliai, tad vaikas pažįsta ir vyro giminė, jei anytai nereikia tai nereikia

mielosios, tikrai nuosirdziai uzjauciu tas kuriu vaikuciams taip nepasiseke su mociutemis
mums tai pasiseke, nes mociuciu anukelis buvo lauktas ir db yra mylimas..tik tiesa mano mama db gyvena su mumis, tai vaika mato kasdiena, bet anyta bando kuo dazniau paskamb per skype ir bent truputi pasneketi su anukeliu, praso nuotraukyciu ir video atsiusti, o ir proseneles neatsilieka. pastoviai mane terorizuoja, kad siusciau nuoraukas ir video kuo dazniau.

o as dziaugiuosi, kad mano anyta labai myli anukus gerai, kad jai nera skirtumo, ar tai dukros, ar sunaus vaikai

ir uzjauciu, kieno mamos/anytos nesidomi vaikuciais praranda daug, net pacios nesuprasdamos...

Mano anyta, gimus pirmagimei, kone kasdien mus lankydavo, paprašyta visada pabūdavo su maže, žodžiu, super. Gimus antrai mergytei, ji kai tik gali, irgi skuba aplankyti... pirmagimės. Aišku, tuo pačiu aplanko abi, nu bet ryškiai matosi, kad ateina pasidžiaugti vyresnėle ir dovanas be progų neša tik jai, nefaina kažkaip...