Help...Patarkit.

LABAS, MANO MAZYLIAI TAVO VAIKUCIU AMZIAUS....
MANO VYRESNELIS MAZAJI IGNORAVO VISOKIAIS BUDAIS, BET DABAR VISKAS TVARKOJA.... TODEL, KAD MES SU VYRU SUPRATOM, KAD PERDAUG DRAUDZIAM JAM BENDRAUTI SU MAZUOJU, KAI PRADEJOM LEISTI IR PAGLOSTYTI IR UZRANKOS PALAIKYTI IR NET UZ AUSIES PATAMPYTI VIENAS KITAM VISKAS SUSITVARKE , TAD GAL IR JUS PERSISTENGET SAVO MAZA DAR VAIKA LAIKYDAMI SUAUGUSIU....

MES TAI VISKĄ LEIDŽIAM, DAROM KĄ ĮMANYDAMI,BET VYRESNIOJI TAIP NEKENČIA MAŽOSIOS, KAD NET NEĮTIKĖTINA. JEI GALĖTŲ [T.Y. MES NEMATYTUME] TIKRIAUSIAI ATSIKRATYTŲ JOS VISIEMS LAIKAMS. IR KAS BAISIAUSIA- KAI NEMATOM MAŽĄJĄ MUŠA. NEPADEDA NEI DRAUGIŠKI PAŠNEKESIAI, NEI GRIEŽTESNIS ŽODIS. NE KARTĄ VESDAVAUS Į PARDUOTUVĘ IR LEISDAVAU IŠSIRINKTI MĖGSTAMŲ NIEKUČIŲ UŽ TAI, KAD NEBEMUŠ SESĖS. TAI TRUKDAVO IKI TOL, KOL GRĮŽDAVOM NAMO. NAMIE VĖL TAS PATS KOŠMARAS. O TA MAŽUTĖ TIK TENORI JĄ PAGLOSTYTI, PALAIŽYTI, PAKALBINTI...BET VISADA BŪNA APRĖKTA.JEI PRADEDA MAŽOJI VERKTI, TAI DIDŽIOJI VĖL APRĖKIA IR JEI TUO METU NEMATOM, TAI DAR IR TRINKTELI. TAIP PAT NESIDALINA NEI ŽAISLAIS, NEI SŪRELIAIS, NEI...NIEKUO. GERIAU JAU PATI VISKĄ SUVALGYS IR PASKUI BUS BLOGA, BET SESEI NEDUOS NĖ UŽ KĄ. KĄ DARYT TOLIAU?

ZINAI MANU, KAD JUMS VISIEMS KARTU SU DIDZIAJA LAIKAS PAS PSICHOLOGA VAIKU, NES TOKS ELGESYS TOKIAM AMZIUJ DAZNAI PRIVEDA PRIE PROTU NESUVOKIAMU DALYKU.... O TAS PAPIRKINEJIMAS NIEKO NEPAKEIS, NES JI PRADES NAUDOTIS TOKIA PADETIM IR NIEKO JUS NEPESITE, O GAL JA JAU GERAI SUPURTYTI REIKIA, O GAL NET NUSIVEZK I KOKIUS VAIKU NAMUS IR PARODYK KAIP VAIKUCIAI BE MAMU , TECIU IR SESUCIU GYVENA..... TEGUL PAMASTO MERGINA KUR GERIAU.... MANO DRAUGAI TAIP SAVO SUNU AUKLEJO, TEN SIEKTIEK KITA PROBLEMA BUVO, AGRESIJA NUKREIPTA I TEVUS, VIDURI PARDUOTUVES GALEJO TEVUS PULTI IR MUSTI IR BUVO VISOKIU PRIEMONIU IMTASI TACIAU SI EFEKTYVIAUSIA....

PATARIMAI ĮDOMŪS, BET DĖL EFEKTO TAI NEŽINAU... NEBENT NORS VALANDAI TUOSE VAIKŲ NAMUOSE PALIKUS...BET IR TAI DAR NEAIŠKU...IR ŠIAIP JAU PATI "GĄSDINA" MUS, KAD PABĖGS IŠ NAMŲ Į MIŠKĄ, KAD NEGRĮŠ IR MES JOS NERASIM. VISAI NESISTEBIU, KAD ŪGTELĖJUS GALI IR TOKIŲ DALYKŲ BŪTI. NES VISI KELIAI VEDA Į TĄ PUSĘ. KOL BUVAU DAR NĖŠČIA, TAI LABAI LAUKĖ TO LELIUKO, GLOSTĖ PILVĄ, UŽDĖDAVAU RANKĄ ANT PILVO KAI MAŽYLIS JUDĖDAVO. VISKAS BUVO PUIKU. TUOKART DAR MOKĖJO DALINTIS SKANĖSTAIS. PUSĘ SUVALGIUS PUSĘ PADĖDAVO LELIUKUI. O KAI GIMĖ IR SU TĖČIU ATVAŽIAVO Į LIGONINĘ, TAI IŠKART PASIJAUTĖ AGRESIJA. PRIE LOVYTĖS NET NEPRIĖJO IR NEPAŽIŪRĖJO Į SAVO SESĘ. O KAI GRĮŽAU NAMO, TAI IR PRASIDĖJO GERAS "GYVENIMAS". KAI VERKDAVO, TAI NET NEPRIEIDAVO. ĮLĮSDAVO Į KAMPĄ IR PATI KAUKDAVO. PER MINUTĘ ŠIMTĄ KARTŲ KLAUSDAVO AR AŠ JĄ MYLIU.IR TAIP VISĄ DIENĄ.TAIP TĘSĖSI NE VIENĄ MĖNESĮ.MANIAU-IŠPROTĖSIU.IR DAR VISOKIŲ DALYKŲ BUVO.OI...DABAR KUO TOLIAU, TUO,KAIP SAKOMA,-GRAŽIAU.

Na, nereiktų pulti į paniką. Vaikui susitaikyti su kito vaiko atsiradimu gali prireikti nemažai laiko. Maniškis buvo vyresnis (4.5 metų) kai gimė sesuo, jis jau sugebėjo kontroliuoti savo emocijas, bet vis tiek karts nuo karto prasiverždavo nuoskauda. Tiesa, ne agresija, o labiau savęs gailėjimu ir paguodos ieškojimu. Bet kuriuo atveju vaikas turi išyventi susitaikymo su brolio ar sesės atsiradimu etapą pats. Viskas turėtų susitvarkyti su laiku, tačiau Jūs turėtumėte padėti savo vyresnei dukrai. Būtų neteisinga tikėtis, kad vaikas rodys meilę ir švelnumą nemėgstamai sesi. Tačiau reiktų nustatyti aiškias elgesio normas, kurių laikytis yra privaloma ir kurių nesilaikymas yra baudžiamas kaip ir bet koks kitas prasižengimas. Manau, kad netikslinga vaikui siūlyti atlygį už tai, kad ji nemuštų sesutės. Tiesiog reikia aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyti, kad kito žmogaus mušti negalima, sesė yra lygiai toks pat žmogus kaip mama, tėtis, ji pati, ir negali būti net kalbos apie jos mušimą. Tokio amžiaus vaikas jau gali suvokti tokį reikalavimą ir turėtų suvaldyti savo agresiją.
Jei jau vaikas nemėgsta mažesnės sesės, tai nereiktų reikalauti iš jos dalintis kažkuo su sese. Pirkite geriau rečiau, bet po du sūrelius ir iš karto duodami pasakykite, kad jos dabar yra dvi, todėl yra du sūreliai, vieną paduokite jai, o kitą padėkite mažajai. Paprastai mažas vaikas viso nesuvalgo, todėl pasinaudojant proga galima pasakyti, kad sesė dar maža, nesuvalgė savo sūrelio, todėl ji visai neprieštarauja ir dalinasi sūreliu su vyresniaja. Su laiku vaikas paaugs ir bus galima paaiškinti, kad galite nupirkti arba vieną sūrelį kiekvieną dieną, arba du sūrelius kas antrą dieną. Tada galėsite pasiūlyti rinktis, sūrelis per pusę kasdien, arba visas, bet kas antrą dieną.
Nereikalaukite, kad vyresnioji dalintųsi savo žaislais su mažąja. Geriau, kai situacija pagerės, atsisėskite kartu ir draugiškai nuspręskite, kurie žaislai jai jau nereikalingi ir juos būtų galima atiduoti sesei. Šiuo atveju galite jai nupirkti žaislą, kuris labiau tinka didelei mergaitei. Iškilus konfliktui priminkite, kad tuos žaislus ji atidavė sesi. Būtinai nupirkite bent keletą žaislų būtent mažajai ir vyrenėlei iš karto pasakykite, kad tai yra sesės žaislai. Jei norės žaisti sesės žaislais, pasiūlykite pasikeisti. Paklauskite, kokį žaisliuką ji galėtų duoti sesei, kol pati žais su sesės žaisliuku.
Procesas nėra lengvas bet viskas susitvarko su laiku. Sėkmės.

Nu, maniske broliuka myli, bet kai atsirado, tai kelias savaites kaprizinosi ir zviege beveik be perstojo.
Stengemes jai rodyti kuo daugiau demesio, zaiti su ja, leiom i broliuko lovyte, vezimuka. Glostem abudu: "Karolina gera", "broliukas geras".
Kai buna labai bloga, tai saukia BOLIUK! BOLIUK! O leles broliukui neduoda.
Del siulymo : "nupirkti, kad nebemus" - gal todel ir musa, kad nuolat gautu niekuciu.

Neisizeiskit, bet gal jus ja musat ar saukiat, kai nusizengia kuo nors. Tai jinai toki elgesi perkelia ant seses?

Miau

Almuk, pirmiausia, aš irgi auginu 2 vaikus, kur būna visko , noriu paklaust, iš kur ištraukei, kad čia ne meilė , paklausk vaikų, tau jie to nesakys, išskirk juos ilgesniam laikui-pasiilgs ir t.t., nenaudok jų tarpe tokių frazių "ar nemyli sesės" "kodėl nemyli", neprileisk tos minties, o tai jos įsikals sau tai, ko iš tiesų nejaučia, dar nesupranta normaliai tos sąvokos.
Antra, vaikams visada reikia pirkti vienodus arba skirtingus daiktus, bet būtinai- vienu metu, be to, pratinti padėti vieną kitam, pvz. maniškės prašo išmuilint joms plaukus ar patept nuo uodų, o aš sakau "gi esat fainos sesutės, padėkit viena kitai" ir jos su malonumu viena kitą muiluoja, terenka galvą, tepa kremais, pina kasas ir t.t., padeda viena kitai tvarkyti kambarį, susidėti kuprinę, stiprėja jų ryšys...aišku, būna juoda konkurencija, bet tai natūralu, bet jos auginamos vienodom sąlygom, jau atmosfera šiltėja, susitariam gražiai .
Be to, reikia dabar būtinai ilgai, kantriia ir detaliai vaikams viską aiškint, ko negalima, kodėl ,kaip kitąkart elgtis tokioj situacijoj ir t.t.
Jeigu pati nebegali kentėt to ir pagerint padėties, pabūt vaikams už psichologę, tada kreipkis į profesionalą, pvz.mes ėjom 4 kartus pas Trinkūnienę (vaikų psichologę), buvo verta labiausiai dėl to, kad sužinočiau, ką aš pati darau gerai, ką ne ir ką iš tiesų dukros jaučia viena kitai ir būsimam trečiam mūsų vaikeliui...
Gal į vieną iš vaikų iš anksto esi nusiteikus žiūrėt karingai, nes jis "blogietis', jis tą jaučia ir užtat nesitaiso, gal nevienodai skiriat savo meilės, dėmesio, pagalvokit, neskubėkit atsakyt...
Be to, aš su vaikais kalbu mažybiniais žodžiais, kad nesibart aštriose situacijose, pvz.Augustyte, aš tavim pasitikiu, tu tikrai nenuskriausi sesės kol aš grįšiu, tiesa? Sėkmės.Užduok klausimą ir mūsų psichologei
Auklėjimas , vaikų auginimas nėra toks paprastas dalykas, reikia daug laiko, kantrybės, žinių, kol tapsi profe
Perskaityk, "auklėjimo" skyriuj šiam forume, labai daug gerų patarimų, taisyklių, pvz.http://www.supermama.com/InvisionBoard/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=4084&st=0&#entry324173

Parasysiu ne is savo patirties, bet is pazistamu-jiems padejo stai kas-kiekviena diena mama praleisdavo bent pusvalandi viena su vyresniuoju vaiku ir skirdavo jam visa demesi-issivesdavo ji i parka ar muzieju ar pan., kol Tetis ar aukle buvo su mazaja. Iskart vaikas pradejo linksmeti. Ir agresiaj sumazejo. Sekmes!

Sunku patart, maniskiai visai kito amziaus, tai jie visai nesipyksta. Na, maziukas kartais uzknisa, bet toks jo darbas Vyresnelis mazajam viska duoda, visus zaislus, kad tik jam prie kompo ir prie kompaktu nelystu Pabuna su juo, duoda sultyciu atsigert, paziuri ar pamperse nieko nera
Ne is karto taip gavosi, kazkiek laiko vyresnelis irgi buvo nervingas, gal kokius du menesius. Paskui pradejom ji prie maziuko leist, priprato ir viskas susitvarke.

As stengiuosi juos skirt kaip komanda. Pvz. valgyt stengiuosi duoti ta pati ir tuo paciu metu - vienam kose ir kitam kose, vienam sumustinis ir kitam sumustinis. Ir sakau - abu vaikai prasom maut valgyt! Vyresnelis ciumpa maziuka ir atitempia pas mane. Jis valgo pats, as seriu maziuka ir visi trys snekames Arba pvz. vyresnelis nenori uzbaigt savo koses. Sakau - prasyk Viktes, gal pades tau ja suvalgyt Vikte dazniausiai kilniasirdiskai padeda, jis pas mus toks

Dar stengiuosi pabrezt svarbia vyresnelio padeti. Pvz. blynus valgysi su uogiene ar su cukrum? Su cukrum. Na gerai, tu kaip nori, o Vikte kadangi mazas, pasirinkt nemoka, tai valgys taip kaip as duosiu - su uogiene...

Siaip aisku, cia lengva man kalbet, mano vyresnelis apskritai ganetinai gero charakterio, o ir vyresnis gerokai, ju jau interesai kitokie. Kazkur skaiciau, kad sunkiausia vaikams priimti broliuka ar sesute, kai skirtumas tarp ju - 3-5 metai, o maziems ir vyresniems lengviau...

kazkur girdejau, kad vyresnis vaikas gali reiksti visokias neigiamas emocijas (buvo ir pas), bet musimas tai jau problema ir geriausia butu nueiti pakalbeti su vaiku pas vaiku psichologa. Ten tikrai nera taip baisu kaip atrodo. Galbut tenai vaikutis issisakys, kas ji neramina ir bus lengviau.

Visiskai normalu, kad vyresnysis jaucia ivairius, taip pat ir neigiamus jausmus, jaunesniojo vaiko atzvilgiu. Tarp mano vaiku daug didesnis 7 metu skirtumas ir vyresnystis jau moka isreiksti savo jausmus zodziais (ko negali padaryti pvz. 3 m. vaikas). Jis yra tiesiai sviesiai pasakes, kad jis pavydi jaunesnei sesutei, kad jam liudna, kad jis "ne vaikas" ir pan.
O musti mazesniojo vaiko zinoma negalima leisti, drausti taip elgtis. Galima pabandyti dovanoti MĖGSTAMŲ NIEKUČIŲ, bet tik po to, kai, sakysim, vyresnioji nors puse dienos neskriaus mazosios.
Dmamos pasulymas tikrai geras- praleisti bent pusvalandi per diena tik su vyresniuoju vaiku, ir skirti jam visa demesi- pazaisti ju juo, kartu pasivaikscioti, paskaityti knyga ar pan.

Paskaitau as tokius straipsnius ir dar labiau pradedu bijoti antro vaikucio.
Man ir vyresneles gaila,ir mazosios! Turiu vyresne seseri,tai irgi visko budavo Ir mylejo,ir nekente Kiek esu pastebejusi tai graziausi santykiai buna tarp brolio ir sesers,pasimusa,bet dazniausiai nesipyksta del rubu ar zaislu! oi nezinau,nezinau.....

Tarp musu mergiociu skirtumas 5.5 metu, bet bent jau kol kas tiesiog idile... Bet vyresniaja pradejom "apdirbineti" is karto po to, kai suzinojome, kad laukiames. Pasakojom, kartu ejom echoskopo ziuret ir pan.

Nuo pat antrosios gimimo skyreme vyresniajai "atskiro" demesio (knygu skaitymas, ja viena vesdamvausi i kina ar teatra), leidome jai ja palaikyti vos gimusia (to pasekoje ji, kol mes nematem, iskele savaites kudikeli is lovytes ir atityse iki virtuves - aisku, apsimetem, kad nepykstam), nuolat pakeliam jai uodega - "na, parodyk Urtei, kaip reikia dantis valyti, ji gi turi is taves ismokti" ir pan.

Kitaip tariant, neturiu kuo skustis. Pfu pfu pfu, kad nepriskalbeciau

Vaikų skirtumas 2.4m.Kenčia mažasis nuo savo vyresnės sesers. :(Kai buvo mažesni labai gerai sutardavo . Nors aš pastoviai ir aiškinu,kad taip negalima tarpusavyje pyktis.O dukra man pastoviai aiškina,kad jos taip nemylime kaip brolio.

tarp mūsų mergaičių skirtumas 4m.Kol mažoji buvo kūdikis viskas buvo gerai,didžioji labai ją mylėjo,bet kai mažoji ūgtelėjo ir pradėjo viską griebti,trukdyti ką nors užsiimti,prasidėjo karai.Jau ir ta meilė stipriai priblėso...

Pati augau su 2m jaunesniu broliu. Nu ir pasimusdavom, ir pakariaudavom, pazviegdavom, bet kritiniais momentais susivienydavom. Jei kuris pradedavom bliaut, mama jau daro spintos duris ieskot dirzo. Zinom, kad klius abiem, nesvarbu, kuris kaltas. Tada susivienydavom Uzdarydavom duris ir abu laikydavom, mama niekaip neieidavo, veliau juoktis pradedavo ir dirza atgal i spinta

O kai brolis buvo visai kudikis, mama man pasakojo, jog man ikale i galva, kad as esu jo mazoji mamyte. Nu tai ir rupindavaus kaip mamyte, neskriaudziau ir nepavydejau. Budamas kokiu 3m jis mane vadindavo mama

[COLOR=green]
Auginam dvi paneles,bet jokių pykčių nebuvo,gal buvo dar mažos tam/skirtumas nepilni 2 metai/.Visada visur abi kartu.Ir dabar viena be kitos negali.Jei vienos nėra tai kita labai liūdi. Joms nei draugių dažniausiai nereikia,o jei eina kuri su drauge tai ir kita kartu/mokosi skirtinguose mokykluose/. Aišku ir apsipyksta abi ,ir vėl draugės tuojau būna,bet viena be kitos negali.Būdavo vieną išsiveža teta,tai kita sėdi liūdna,neturi ką veikti,o kita diena prašo parsivežti sesę.Po keleto tokių įvykių pasakiau arba abi,arba abi namie.

Aš manau, kad problema ne mergaitėje, o tėvuose.... Žinoma mano vaikų amžiaus skirtumas didelis, ir gal man sunku spręsti, bet pastebėjau, kad vyresnėlis auklėja mažąją taip, kaip mes auklėjam jį.... Aš mėgėja plaidyt gerklę, bet niekad nelaidau rankų....... Žiū ir jis jau šūkauja ant mažosios.... Ir iš pasakojimo( nors pasakota mažai) matos, kad neparuošta mergytė....... Aš lygiai, taip, kaip kažkuri čia rašė, sūnui sakau, tu esi vaikas ir jinai labiau klausys ir pamėgdžios tave, negu mus ir tu, kadangi didesnis ir protingesnis bei gabesnis privalai rodyt gerą pavyzdį, kad ji irgi išaugtų gabi, gera ir protinga. Visada pabrėžiu privalumus, kad jis gali daug daugiau nei ji. Aišku buvo visko ir pasisakymų, kad mes nemylim, kad išeis........ Ogi ką aš padariau? Atidariau duris ir sakau, eik........ Ieškokis geresnių tėvų.... Gal rasi...... Gal tikrai mes tokie blogi? Juk tu žinai , tu jauti...... Eik, pirmyn...... Apsikabino mane ir verkė, prašė atleisti už tuos žodžius........ Pasiūliau tą syk net pati pasukti vaikų tarnyboms, kad jį paimtų..... Sakau pagyvenk vaikų namuose pažiūrėk, gal patiks...... Nenorėjo.......... Vaikai mus dažnai šantažuoja žinodami kokie jie mums brangūs. Jie to net nežino, jie tą jaučia........
Ir vis tik pabaigai pasakysiu dar syk, kad patys kažką darot ne taip........Čia man taip atrodo......

pritariu tai nuomonei, kad vyresniam vaikui taip pat reikia išskirtinio dėmesio ir meilės.Jei vaikas matys ir jaus ,kad ir jis yra tas vienintelis ir ypatingas, tada ramiau priims irjaunesniajam rodomą dėmesį.

anksciau ir tarp manishkiu kildavo pykciu, pavydu, bet su laiku patapo geriausios drauges...

Neturėjom tokių problemų , gal dėl to, kad vos tik gimus broliui, grįždami iš gimdymo namų nupirkom sesei dovanėlę ir nuo pat pirmos mažylio namuose buvimo dienos leisdavom sesei ir pamperiukus paduot, ir kalbindavom abi, glostydavom, tad jokių pykčių nekilo . Tik dabar -mušasi, pykstasi, po to vėl myluojasi , o jei viena močiutė ar promočiutei ką nors Austėjai padovanoja, ji pareikalauja to paties ir broliui

tarp mano pirmųjų dviejų dukryčių 4m. skirtumas, bet jokio pavydo - nei vienai minutei - niekada nebuvo . laikydavau mažąją ant rankų - ir vyresnioji kabarodavosi, glausdavosi kaip mažas kačiukas- nė karto nepasakėm palauk, vėliau, pirma sesė ar panašiai. tada ji įsitikino, kad ir ją šiuose namuose vis dar labai myli ir labai greitai ji jau natūraliai, pati siūlė ,,pirma sesę reikia.." - ji jautėsi atsakinga už mažąją ir visaip padėjo ja rūrintis aš, žinoma, labai dėkojau, kad vyresnioji tokia šauni sesė ir gera pagalbininkė ir kaip aš be jos susitvarkyčiau . šį kartą skirtumas 12m.-8m. -3mėn. - viskas - jokio pavydo

Pas mus beveik 4 m skirtumas, tai visada didziajai per diena kartoju, kad tu mano sauniausia, tu mano geriausia ir ji patenkinta, kaip anksiau, pradzioj nepatikdavo, kad pirmiausia imi berkianti broli o ne ja, bet sakau, kad jis garsiai spiegia, reikia ji pirmiausia nuramint, nes kitaip mes nei pazaisim, nei knygeliu paskaitysim, nebuvo nieko blogo kol kas, nes visada stengiuosi ispildyti visus jos norus pazaisti, pakalbeti, pasedeti kartu, nemanau, kad ji pyksta, kam brolis ant keliu, nes puikiai supranta, kad jis nemoka vaiksciot, o kai neseniai paklausiau, kaip geriau ar kai buvo brolis gimes ar dar ne , sako geriau, kad yra brolis, bet neivardino kodel...

temos autorei manau reiketu su didziaja begalinio svelnumo, daug demesio ir kantrybes, manau, kad tai kuriam laikui turi buti svarbiau uz viska, matosi, kad mazyle nelaiminga, bet gal pati nesuvokia del ko, todel parodo savo jausmus kaip moka