Ketiname ateinantį rugsėjį leisti šešiametę dukrą į pirmą klasę, tačiau noriu pasikonsultuoti, ar tikrai verta.

Galvojam leisti į mokyklą, nes mergaitė:
moka skaityti, rašyti, skaičiuoti (sudėti, atimti);
socialiai pakankamai brandi - tai teigia darželio auklėtojos, taip atrodo ir mums, tėvams, tai patvirtino ir specialūs atlikti testai;
sugeba gerai koncentruoti dėmesį, nesiblaškydama užsiimti viena veikla, nors šiaip ji labai judri, energinga.
pati labai nori eiti i mokyklą, labai nori mokytis visko, kas tik įmanoma.

Suabejoju pagalvojus, kad:
būdama jaunesnė už klasės draugus nebūtų laikoma "maže" ir dėl to labiau pažeidžiama, skriaudžiama (nors šiaip ji moka apsiginti, bent jau tarp bendraamžių);
ji yra gan smulkaus sudėjimo, nedidelė tarp bendraamžių, todėl tarp metais vyresniųjų atrodys dar mažesnė - ar tai nekils problemų ypač tame amžiuje, kai visos klasiokės ims bresti, o ji viena dar atrodys visiškai vaikiškai (bent dabar jai labai svarbu koks jos ūgis ir užsitikrinti, kad ji ne per maža, kad kažkas grupėje yra mažesnis už ją)
Ar būnant pastoviai mažiausiai negali atsirasti kokių nors psichologinių problemų?


Labai įdomu sužinoti specialisto nuomonę šiuo klausimu - ar leisti dukrą į prmą klasę šešerių šiuo atveju

Neleisciau,pirma vaikas tokiame amziuje turi toliaregyste,kuri yra pas kiekviena vaika,si problema kazkur apie 8 m. susitvarko. Drauge vede i mokykla sesiu,dabar ji sako. Ismokti skaityti,rasyti gali ir dar jaunesnis vaikas. Bet be skaitymo ir skaiciavimo iki 10,prasideda taisykles,(veiksmazodziai,butasis,busimasis,butasis kartinis,dazninis, laikas),3 kl. reikia isnarplioti zodi dalimis ir t.t., logines uzduotys.Ji su savo paskubejimu is labai gabaus vaiko dabar turi vis nepasivejanti vaika,o problemos prasidejo nuo 3kl.Ir istaisyti klaidos nebegali. Gal ir ne labai aiskiai paaiskinau,nes nesu labai kompetetinga siuo klausimu,bet vaikui moksluose reikia tam tikru mastymo operaciju,o jo smegenys dar tam nera paprasciausiai subrendusios. Siandien mokytis yra labai sunku,kai noriu padeti savo mazajam,prie Kiseliovo pratybu pasedziu ir pamastau kartais pati. Todel netraumuociau vaiko,o geriau vesciau i koki bureli,skirta pasitobulinimui pagal jos amziu. Tegu skaito knygas,daro dar kazka, bet i mokykla neveskit,duokit jai dar vaikyste.Jus nuostabi mama,kad savo atzala taip lavinate,bet galima ja lavinti per tuos metus ir kitose srityse. Zinoma,jus mama ir jums spresti del savo vaiko likimo.

Labai individualu ir priklauso nuo daugelio veiksnių.
Aš savo sūnų leidau. Jis dabar antrokas. Pats jauniausias klasėje, taip pat ne iš stambiųjų ir labai judrus, bet niekad nebūdavo kažkokių elgesio problemų. Kodėl leidau? labai gabus ir sugebėjo išlaikyti dėmesį apie pusvalandį.
Tikriausiai domina pasekmės? rašo diktantus, skaičiuoja be klaidų, laisvai kalba anglų kalba. Vienintelis dalykas mokykloje nemėgstamas -darbelių pamokos Po pirmos klasės norėjo kelti tiesiai į trečią, bet aš nesutikau. Tegul pradinę baigia normaliai, o po to žiūrėsim pagal aplinkybes. gal baigsis tas išskirtinis noras mokytis ar sugebėjimai atsistos į normą
Gali būti, kad vaikui, jei jis labai gabus, bus nuobodu ypač pirmoje klasėje: jis viską mokės ir žinos. Aš pirkau papildomas užduotėles ( mokytojos rekomendacija). Šiemet jau normaliau, nes atsirado neatrastų dalykų
Klasėje niekas neskriaudžia, turi daug draugų.
Jei vaikas moka skaityti, skaičiuoti, dar nereiškia, kad jis pasiruošęs mokyklai. Bet jei atlikote testus ir jums pasakė, kad vaikas pasiruošęs, drąsiai leiskite.
jei vaikas atitinka šiuos kriterijus, į mokyklą leisti galima ir nuo 6 :


Ar vaiko ūgis ir svoris atitinka reikalavimus?
Ar jis teisingai eina tiesiai nubrėžta linija?
Ar jis sugebėtų išsėdėti visą pamoką, vykdydamas mokytojo nurodymus?
Ar jis skiria ir galėtų perpiešti apskritimą, trikampį, kryžių?
Ar jis sugeba ilgesniam laikui sutelkti dėmesį?
Kaip vaikas jaučiasi grupėje?
Ar jis sugeba vaisingai atlikti grupinę užduotį, net jei ši šiek tiek kertasi su jo asmeniniais interesais?
Ar jis gali kasdien po keletą valandų praleisti vienas be suaugusiojo priežiūros?

Kalbejau vakar su ta pazystama,ji kategoriskai sake ne. O kaip patarima,liepe pabendrauti su mamomis,kurios taip dare ir veda vaika bent jau i ketvirta klase, ar nuo penktos. Ji liepe perduoti jums,kad nedarytumete klaidu,kurias paskui sunku beatitaisyti. Bent jau pakalbeti su pradiniu klasiu mokytojomi,ka jos patars. Ir butu labai gerai,kad jau jos butu turejusios tokiu pavyzdziu,tokios patirties. Visi norime is vaiku kad jie butu genijais,viska darytu tobulai,bet ar tai ne musu egoizmas.

Aukseklaipeda, gal ne visai aiskiai parasiau, mes tikrai ne is egoistiniu paskatu norim is vaiko geniju daryti, o kaip tik norim, kad vaikui butu geriau, kad mokykloje jai butu idomu. Yra kitaip, mergaite tikrai gabi ir as bijau, kad vedant i mokykla septyneriu jai bus visiskai neidomu, nes nieko naujo pamokose nesuzinos, neismoks, bus per lengva, todel gali dingti noras mokytis, o tai butu tikrai negerai. Zinau, kad ne skaityme ir rasyme esme, ji siaip greitai suvokia ir isisavina naujus dalykus, iveikia logines uzduotis ir pan. daznai sudetingas ne pagal amziu. Bet kuriuo atveju, aciu uz tavo pastabas, aprasyta tavo drauges pavyzdi, tikrai dar domesiuosi mokytoju ir kitu su tokiais atvejais susidurusiu zmoniu nuomonem.

Sparow, dekui uz kriterijus, i kuriuos verta atsizvelgti ir tavo patirti. Paskaicius man daug drasiau pasidare. Visiskai neabejoju, kad dukrai bus lengva mokytis, koncentruoti demesi, bendrauti, ji protinga, masto logiskai, komunikabili, drasi ir pan. Abejoniu, kad su mokslais ji lengvai susidoros, man nekyla. Bet vat tas kriterijus del ugio - tai vienintelis dalykas, kuris mane neramina, ji pagal amziu yra prie mazesniu (i ugio/svorio grafiku remus telpa, bet zemiau vidurio linijos), taigi tarp vyresniuju jai gresia buti gerokai mazesnei negu visi. Todel ir svarstau, kokiu tai pasekmiu gali tureti o gal jokiu?

Todel ir svarstau, kokiu tai pasekmiu gali tureti o gal jokiu?

[/quote]

Dėl to reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar pediatru
Atsimink, kad kuprinės vaikų (net ir pirmokų) tikrai sunkios. Jei mergaičiukė tikrai smulki ar nebus pavojaus stuburui? Nebent turit tokias sąlygas, jog galit palydėt ir pasitikt vaiką, tuo pačiu ir kuprinę panešt

aukseklaipeda, nemanau, jog aš atėmiau vaikystę iš vaiko Jis tikrai laimingas, pats veržiasi į mokyklą, lanko būrelius tokius, kokius pats nori. Niekas jo neverčia nieko daryt. O jei vakare prašo dar duoti kokių uždavinukų paspręst, nes namų darbų neužduoda, tai ką aš turiu jam neduoti? Tipo, vaikeli, tau dar nelaikas, tau priklauso dar tik žaisti?
Aš manau, tai yra labai individualu. Sūnaus klasėj yra pora devynmečių, kuriems dar dabar yra per anksti į mokyklą... Tiesiog nereikia visų vaikų maut ant vieno kurpalio.

Žinoma,tik mama turi žinoti,kaip ir ko reikia jos vaikui. O aš tik perdaviau pesimistiškai nusiteikusios mamos žodžius . Vaiko,kuris buvo be galo gabus iki mokyklos,mes visi juo stebėjomės,džiaugėmės. Bet to, labai minimalios mano žinios apie tai.

Mes irgi išleidom sūnų į mokyklą vos 6 metų. darželio auklėtoja patarė, sesuo pedagogė irgi. Buvo ir tokių, kurie sakė, kad atėmėm iš vaiko 1 metus vaikystės. buvo laikotarpis, kai gailėjaus. Sūnus baigė vidurinę, būdamas jauniausias klasėje, bakalauro studijas - jauniausias grupėje, o dabar jauniausias magistrantas. ir matau pats džiaugiasi. Kadangi jis būsimas karininkas, tai paskaičiavome, kad ateityje galės išeiti į pensiją būdamas labai jaunas. Visi džiaugiamės. o tada 6 metų toks mažuliukas buvo Kiti jo bendraklasiai buvo jau 7,5 metų. Matėsi skirtumas išoriškai, bet dėl mokymosi tai ne

Sparow, vienintelis kriterijus del kurio negaliu sutikt, tai ugis. Kartais nieko negali padaryt, kad vaikas butu didesnis. Kalbu ne apie saviski, tas aukstas bernas. Bet klasej yra mazulyte mergyte, kuriai 7 m., yra gabi, bet kazin ar 110 cm siekia. Nei ligos, nei kitu sutrikimu neranda. Juk del to neizoliuosi vaiko. Per daug individualus tas reikalas su mokykla. Visos klausinejam patarimu ka daryt, o vistiek nusprendziam pacios. As ir pati nezinau ka reiks su mazuoju daryt, labai norisi patekt pas ta pacia mokytoja, bet tada tektu eit 6. O koks jis bus dar neaisku.

Sveiki, man dabar 24, mane pačią išleido 6 metų į mokyklą, baigiau gerai, įstojau į universitetą, baigiau bakalaurą, dabar dirbu ir pan. Ir mokytis mokykloje sekėsi neblogai. Bet yra kitas dalykas nesusijęs su mokslais. Kartais tiesiog jaučiasi, kad trūksta dar būtent vienerių metų, kad kažką suprasčiau. Tiesiog gyvenimo prasme. Tokia branda kitokia. Trūksta laiko, kad galėčiau kažką apsvarstyti ir pan. Ar tiesiog nesu dar tam morališkai pasiruošusi. Gal būt jeigu būčiau metais vėliau baigusi vidurinę mokyklą kur kas atsakingiau ar tiesiog kitaip rinkusi specialybę tolimesnę. Nors nesakau, kad dabar neatsakingai rinkausi.
Taigi, ne viskas skaičiuojama, ūgiu, mokymusi ar loginiu mąstymu. Kartais reikia tiesiog suaugti. O tam reikia, kad praeitų gal ir tie vieninteliai metai.

Aš savo vaiką leidau į pirmą klasę 6,5 m. ir nesigailiu. Beje, jo klasėje yra ir dar jaunesnių vaikų.
Man atrodo, jeigu tavo mergytė nori mokytis ir yra tam pasiruošusi, tai reikia ir išnaudoti tą momentą. Praleidus dar metus, jai paprasčiausiai nebus ką veikti pirmoje klasėje, ir ji gali įprasti nesimokyti, nedirbti. (Man panašiai buvo, tai iki VI klasės, galima sakyti, nesimokiau, o paskui prasidėjo fizika, chemija ir didelės bėdos...) O dėl brendimo, tai jis gali prasidėti net ir anksčiau negu kitoms, tai labai individualu.

Savo dukra isleidom 6m. buvo zingeidi, drasi, noriai visur dalyvavo-darzelyje. Mokykloje(priklauso nuo mokytojos)viskas pasikeite, uzsidare, tapo nedrasi, kompleksuota. Po pusmecio "grauziau rankas iki alkuniu' kad isleidom. I mokykla ir is jos vedziojau visus metus, buvo kazkokia nepasitikinti savimi. Dar mociute gailedama"vargseles" anukeles viska dare uz ja(as studijavau stacionare ir vakarais dirbdavau0. Iki siol ji jauciasi neuztikrintai, drovi,mokykloje tyliai kalba, skaito , niekur nenori dalyvauti,nerodo jokios iniciatyvos.(Gal isaugs?)
Jei dabar galeciau laika pasukti atgal, neleisciau 6m. i mokykla.
Bet kiekvienas atvejis vis kitoks.

Dar pasakyčiau taip. Mamom atrodo vienaip. Verčiau pasiklausk žmonių, kuriuos tėvai pradėjo anksčiau leist į mokyklą nei kitus.
Mano gyvenimas tikrai gerai susiklostė ir pan. Bet jei būtų toks pasirinkimas, norėčiau, kad mane būtų vėliau leidę.

Išleidau penkerių Gimusi gruodį, tad šešerių sulaukė jau būdama pirmokė. Apsisprendžiant buvo įvairių dvejonių, tiesiog taip buvo pasiūlyta ir surizikavome pabandyti. Be abejo, buvo testai, kuriuos ji penkerių atliko aštuonmečio (pirmoko metų pabaigoje) lygiu. Nerimavom, ar fiziškai nepavargs, ar nesunku bus. Jeigu būtų buvę blogai, būtume vaiką atsiėmę ir į mokyklą leidę po metų. Tiesa, buvo neramu, kas bus vėliau, trečioje klasėje, kai programos tampa nebevaikiškai sunkios ir atsisijoja, kas yra kas - kuris gabus ir darbštus, o kuris turėjo tiesiog gerą ikimokyklinį pasirengimą. Na ir ką - dėl mokslų jokių problemų nebuvo, viskas A lygiu. Jei būtume leidę metais vėliau, labai gali būti, kad mokykloje nebūtų turėjusi ką veikti, nes jau ir taip nuobodžiavo, kai klasė pažindinosi su raidėmis, skaitė skiemenimis, o ji jau laisvai skaitė su intonacijom ir Astridą Lindgren lovoje prieš miegą skaitydavo... Dabar jau ketvirtokė, neužilgo pradinė bus baigta, teturint vos 9 metelius.

Kitas klausimas - bendraklasiai. Manėm, kad didesni vaikai noriai globos mažesnį - ūgio skirtumas akivaizdus, dar tokie vaikiški pribumbasai kaip žandukai... Kur tau - reakcija buvo gana priešiška. Tik po kelių metų dukra pasisakė, kad klasiokai pasigavę bandė tempti į šalia mokyklos esantį darželį Ir nesvarbu, kad mokosi geriau už daugelį jų - matyt, dėl to tik dar labiau susirezina. Artimų draugių klasėje irgi nebuvo, nors kieme daugiausiai draugavo su savo klasiokų amžiaus mergaitėmis ir berniukais. Mokytojos dėka situacija palaipsniui keitėsi, dabar atsiliepimai jau lyg ir kitokie.

Išsakyta abejonė dėl nuolatinio buvimo mažesniu - na čia kaip pažiūrėsi ir kaip tą vaikas supras. Mano dukra tai suvokia kaip savo pranašumą. Mokytis su vyresniais ne kiekvienas gali. Tas nuolatinis noras įrodyti, atrodo, skatina dar labiau stengtis, neapsileisti. Nežinau, galbūt nuo paties vaiko priklauso, kaip jis pasijus pakliuvęs į tokią situaciją, gal ir neverta rizikuoti, kad neliktų sugniuždytas. Tačiau gali nutikti ir taip, kad vaikas išmoks eiti per gyvenimą buldozeriu. Eis ten, kur kiti nedrįsta, manydami, kad ten jiems ne vieta. Tiesiog... patys pažįstate savo vaiką. Problemų, vienokių ar kitokių, greičiausiai bus. Bet ne visuomet jos į blogą. Jei nesugniuždo, jos suveikia kaip skiepai, formuojasi imunitetas, įgaunami įgūdžiai, kurių norėdamas neįgysi kitomis aplinkybėmis.

Pati pradejau lankyti mokykla 6, Niekada nejauciau skirtumo, nors ir ugis buvo maziausias. Niekas to nesureiksmino, visada turejau draugu tiek berniuku tiek mergaiciu tarpe. Dukra 7 isejo tiesiai i trecia klase, siuo metu jau penktoke, ji 2 metais jaunesne uz klasiokus, pagal ugi 6 nuo galo. Daugiau bendrauja su berniukais, nes mergaites jau paaugles, taciau ir mergaiciu tarpe turi geru draugiu. Kartais uzgaulioja tik prasciau besimokancios mergaites. Mokosi beveik vienais 10, greitai isisavina bet kokia informacija. Nors priimdama spendima labai pergyvenau, kad nesugadinciau vaikui gyvenimo, siuo metu dziaugiuosi, savo sprendimu. Butu buvusi klaida leisti kartu su bendraamziais, nes musu mokyklos dar nesugeba prisitaikyti prie gabesniu vaiku.

maniškis pradėjo eiti 6 metų,sausio pabaigoje suėjo 7.Leidau dėl to,kad jau viską mokėjo ir nebebuvo jokio reikalo vaikui dar metus sėdėti namie.Dabar trečiokas,mokslai sekasi labai gerai,yra geriausias mokinys klasėje,labai aktyvus popamokinėje veikloje,pagrindinis renginių vedėjas ir t.t.Tik yra žymiai mažesnis už kitus,nors aš manau,kad tai ir ne dėl amžiaus,o dėl atsigimimo,nes turi klasioką vos savaitėle už save vyresnį, o jis yra už maniškį šauniai aukštesnis.Bet kas liečia mokslus,viskas

Pas mus irgi panasios dvejones - dukrai rugseji bus 6.5 metu. Praeitais metais galvojau, kad tikrai neleisiu dar i pirma klase, tipo tegu ilgiau pasidziaugs vaikyste. Bet dabar pati matau, kad ji jau isaugo darzeli ir nori kitokios veiklos. Manau nera vienareiksmisko atsakymo - kiekvienu atveju reikia ziureti pagal vaika - ar jau pakankamai suauges mokyklai.

As,niekam neprimesdama savo nuomones ,sakyciau ,kad ne.Labai saunu,kad vaikiukai stipriai paziengia ankstyvoje vaikysteje.Bet mane labiau jaudina keliu metu baigs mokykla?Ar jau zinos tvirtai ko nori is gyvenimo Ar zinos kuo nori buti,koki tolimesni kelia rinktis.Ar bus pakankamai subrendes,kad neklajotu nuo vienos profesijos ,institutu ir nezinios.Kada baigiau mokykla ,mazai ka ismaniau is to kuo noreciau buti Mama sake eik ten...Tetis sake eik ten...Drauges rinkosi dar kitur,buvau gyvenimo krizkeleje,nezinojau ko noriu,ir ka man veikti toliau.
As mieliau sutikciau ,kad mano vaikai baigtu mokykla 20 metu ,negu 16.Kad vestu 30, bet ne 18.Man atrodo,kad dabar zmones labai skubam gyventi...Prisirenkame daug teorijos ziniu ,bet nepajegiame ju pritaikiti prie savo dar ne visai issivysciusios asmenybes. Tai butu mano nuomone,bet velgi kiekvienos is musu patirtis kitokia.Svarbiausia,kad kiekviena mama nori geriausio savo vaikuciui. Ir niekas jo geriau nepazysta kaip ji pati...

Mamytės,
Paziūrėkit www.smm.lt
nuoroda UGDYMAS, toliau IKIMOKYKLINIS IR PRIEŠMOKYKLINIS...
Ten yra Švietimo ministro įsakymas "Dėl vaiko brandumo mokytis pagal...".
Įsakymo Nr. 2173. Įsakymas įsigaliojo 2005 11 06. Arba "Valstybės žinios" Nr. 131- 4747.

Reikalas tas, kad visi vaikai, kuriems einamaisiais metais sukanka 7 metai, turės pradėti lankyti pradinės mokyklos pirmąją klasę.
(atsiprašau, kad taip padrikai surašiau)

As pati pradejau lankyti mokykla, kai man dar buvo 6m. 7m suejo tik lapkriti
Dukrai sueis 7m tik gruodzio pabaigoje. Nezinau ka daryti Atrodo, kad smegeneliu galvoje turi, raides pazista, skiaciuoja + -, skaityti dar nemoka, bet manau, kad tikrai ismoks Vieni sako neleiskit dar per anksti, kiti sako, vaikui bus trauma jeigu dar metus sedes paruosiamojoje be to kiek zinau antrus metus paruosiamojoje nepalieka gal leisti ir daugiau su ja vakarais pasedeti ir viska ji suspes. Ir dar as galvoju, kad mano dukra visa laika bus ne isletuju nebus ji flegmatike o tokio budo vaikams kaip ji sunku sukaupti demesi

Aš į mokyklą pradėjau eiti 6m. 2mėn. ir klasėje buvo tik keli vaikai septynerių metų. Nieko blogo tame nematau, tuo labiau vaikai dabar tikrai greičiau sąmoningėja. Mokyklą baigiau 17 m. ir labai gerais pažymiais .
Tėveliams geriau matyti, ar jų vaikas išaugo iš darželio, ar dar nori pabūti žaislų pasaulyje.

Šiandien kaip tik kalbėjomės su mokytoja apie tai. Ir sakė, kad pati neleistų nuo 6 metų. Nes sako tėvai lygina su savo amžiaus vaikais, kad gabus toks ir toks. Bet jis mokinsis tai su vyresniais. Ir daugiau esu girdėjus nuomonių iš pedagogų, kad per anksti nuo 6. O tokio amžiaus vaikmas 1 metai labai daug ką reiškia. Ir patikėkit, dabar programa kokia sunki vaikams. Jeigu pirmokai po puse metų mokslų jau lietuvių diktantus rašo kur reikia taikyti taisykles su klausimais ką, ką veikia. Na aš kiek save pamenu tai mes dar raides dailyraščiu raitėm. Aš kaip sakau spės dar, atsimokins puse gyvenimo jei labai norės. O dabar tai tegu pasidžiaugia vaikyste, nes mokykloje ta laisvė baiksis.

mano pirmokeliui jau 8m. o kitiems dar tik sueina 7m. vieni atejo skaitydami, kiti ne- ir dabar vos kone lenkia visus. sudejimas taipogi, nera visu vienodas. o vienas, beje pats smulkiausias, duoda " pyragu" druckiams net is vyresniu klasiu.
be to, kiti ir vyresni budami lieka zemi ir smulkus. o problemu kyla toli garzu ne nuo sudejimo.
atsizvelgiant i tai, kad jusu mergaite pakankamai subrendusi ir pati labai nori i mokykla, jai bus tikrai didesne trauma pasilikti darzelyje.

Mane pačią 6 metų išleido į pirmą klasę. Aš dėl to esu labai patenkinta, ir visada tėvams už tai dėkojau . Atsiėmiau vidurinės baigimo diploma ir sekančią dieną atšvenčiau 18-tą gimtadienį . Mano klasėje buvo du mokiniai, kurie mokslus pabaigė 17 metų. Jie visada kabėjo pirmūnų lentose ir mokytoja juos statydavo visiems į pavyzdį. Aš baigiau vidurinę taip pat labai gerai

O va mano buvusio vyro seserį į mokyklą išleido labai vėlai. 7 metų ji buvo tik nulinukė. Tėvai suteikė jei keliatą "vaikystės" metų, bet atėmę norą mokytis. Prieš išeidama į mokyklą, mergaitė ir skaitė ir rašė ir skaičiavo... Ją labai domino angliški žodžiai ir labai noriai juos mokinosi. Kai išėjo į mokykla ji labai pasikeitė . Ji jau neberado bendros kalbos su savo klasiokais, auklėtoja taip pat ją engė... Dabar ji popraščiai mokosi, visai nenori lankyti pamokų.... Va tau ir suteikti " dar vieni vaikystės" metai



Na pagal šiuos kriterijus tai aš jau ir trimetį galėčiau į mokyklą išleisti .

Kažin ar trimetis atitiktų ūgio ir svorio reikalavimus. Ir ar nereiktų nešiot ne tik kuprinės, bet ir jo pačio į mokyklą
Čia kažkuri mamytė sakė, jog baigus anksti mokyklą, dažnai dar nežinom ko norim... gal ir tiesa, bet yra žmonių, kurie sulaukę 30 dar nežino ko nori iš gyvenimo. Taip kad nereikėtų vertinti visų vienodai.. pedagogai, psichologai gali tik patarti. Savo vaiką geriausiai pažįsta tik mama,tėtis. ir tik jie gali nuspręsti, ar vaikas jau pasiruošęs mokyklai.

[paskaičiau temą ir panorau užsiregistruoti... ]
Ėjau į pirmą klasę 6. Gruodžio pabaigoj suėjo 7. Galėjau eit ir kitais metais, žinau žmonių, kurie gimę panašiu metu, ėjo į mokyklą dar po metų. Tačiau aš tikrai džiaugiuosi, kad ėjau būtent tokio amžiaus, galiu tik padėkot tėvams, kad nesistengė saugot mano vaikystės ir nepaliko manęs namie. Mokėjau skaityt, skaičiuot, šiek tiek ir rašyt. Pirmoj klasėj nelabai turėjau ką veikt, be to, kad išmokau rašyt rašytinėm raidėm.
Buvau viena jauniausių klasėj, ir gana smulkaus sudėjimo, bet didelių problemų dėl to nekilo. Na, būdavo, kad pasišaipo, bet... Iš vieno šaipos dėl mažo ūgio, iš kito - dėl didelio ūgio, iš trečio - dėl strazdanų ar garbanotų plaukų... Iš tikrųjų, tai daugiau pašaipų susilaukdavau ne dėl ūgio ar amžiaus, o dėl gerų pažymių. O šiaip gana gerai sutariau su klasiokais, bent pradinėse[vėliau buvo visko, bet tai su mano amžium niekaip nesusiję].
Tiesa, buvau ir esu gan tyli, nemėgtu rodyt iniciatyvos ir pan., bet kažin ar tai kaip nors susiję su mokykla, nes aš dar iki jos panašiai elgiaus.
Na, dabar esu dvyliktokė.
Į šiuos komentarus galiu atsakyti...

Visada jaučiaus labiau subrendus už vyresnius klasiokus. Pradinėse gal ne taip, bet vėliau... Vis galvojau, kada gi jie suaugs. Iki dabar, mano akimis, kai kurie tebesielgia kaip vaikai ar kaip paaugliai, bet ne 18mečiai, o geriausiu atveju 15mečiai.

Taigi, taip, aš tiksliai nežinau, ko aš noriu. [žinau, ko nenoriu, bent tiek gerai]
Tačiau tai toli gražu ne mano vienos problema. Labai daug mano pažįstamų dvyliktokų negali nuspręst, ką daryt toliau.

Tik dabar kiek pavydėdama žiūriu į tuos, kurie ėjo į mokyklą nuo 5. Jei galima būtų gražint laiką, norėčiau ir aš atsidurti mokykloj kiek anksčiau.
Bet, žinoma, viskas priklauso tik nuo vaiko - ar jis pasiruošęs mokyklai. Tačiau kiekvienas vaikas skirtingas ir amžius, nuo kurio pradėta lankyti mokykla, dar nieko nelemia. Žmonės skirtingi, jie skirtingai visa šita ir išgyvena.

Bet ar jūs įsivaizduojat, kiek yra tėvų, kurie nenori net sulaukusių 7 metų vaikų leist į mokyklą, ką jau klabėt apie 6-mečius. Va čia tai įdomus reikalas.

Man net mintis nekilo mergaite leisti i moykla nuo 6 m ....o kam skubet ,tegul tuos metelius dar pasidziaugia savo nerupestinga vaikyste.

Is savos praktikos galiu pasakyt kad geriau kuo veliau , tikrai 6 neleisiu nezinau ar beveik 7 leisiu pagal aplinkybes . Ir nwe del to kad nemoketu , patikekit dabar toks kruvis kad silpnesni paluzta . Maniske simet baigia 4 klase , leidau veliau labai gerai mokosi , fiziskai stiprus vaikas ( per 4 metus praleido gal 50 pamoku ) , o silppnesni ortganizma kruvis isekina . Nors mazoji jau visas raides zino , sneka raiskiai , raso , angliskai ciauska visviena leisiu tik 7 metu niekaip neanksciau .
Tegu dziaugiasi vaikyste .
P.S pagal testus maniske pasiruosus mokyklai jau dabar , deja mane testai neitikina .

Na pagal dabartinius istatymus (bent jau pernai taip buvo) jeigu tais metais, t.y. kaip siemet iki 2006 12 31 sueis septyni yra privaloma leisti i mokykla, neziurint vaiko pasiruosimo. Taip mano daruge buvo priversta leisti mergaite, nors ir turejo pedagogines-psichologines komisijos pazyma apie "nedasivystyma", kitaip gresia bauda arba tevam arba darzeliui, kuris neisleis tokiu vaiku.
As savo dukra leidau 5 met (6 suejo spalio men.)-ji labai hiperaktyvus vaikas, o pati taip norejo, nes ejo brolis i mokykla, as tariausi su pedagogais, darzelio aukletojom ir man leido pabandyti, nors ji nemokejo nei skaityti nei rasyti, nei skaiciuoti. Dabar ji trecioke ir tuo labai didziuojasi. Jau budama pirmoje klaseje, ziema pasivijo vyresniuosius ir klaseje yra vidutine link pirmaujanciu, o hiperaktyvumas zinoma nedinges, bet jis nevisiems ir dingsta, tokiu yra ir suaugusiu zmoniu. Mokytojos nuomone buvo tokia-ji pradzioj abejojo ar mergaite istems pirmus metus, bet kaip po to pasake buvo nustebusi, kad ji neikiek nenusileidzia net ir dviem metais vyresniems vaikams.
Mano nuomone, reikia spresti pagal vaika, o ne pagal save, nes metai veliau irgi ne visada gerai, vaikas "perdega" ir pasidaro neidomu mokytis (tokiu pvz irgi turejau is pazistamu, tai faktas)

Mergaitės, o pagalvokit ir apie kitą pusę: kas bus kai vaikai jau norės "ženytis", o dar sėdės suole? Aš savo antrą sūnų išleidau į mokyklą 6metų ir 3 mėnesių, nelankiusį paruošiamosios grupės, nemokantį skaityti. Dabar rajono matematikos olimpiadose užima 2-3 vietas. Viskas priklauso nuo paties vaiko motyvacijos, mokytojos ir pačių tėvų indėlio. Iki mokyklos vaikui svarbu ne išmokti skaityti, rašyti ir skaičiuoti, o laisvai reikšti savo mintis, turėti motyvaciją ir iš daugelio dalykų išsirinkti esminius.O kai vaikai nueina į mokyklą jau skaitydami, greit praranda tą motyvaciją mokytis,:"juk aš ir taip moku".

Žemaika, tu puikiai pratęsei mano minti Mamos, galvokit apie vaiką ir paisykit vaiko norų ir požiūrio, o nežiūrėkit, kaip jums geriau, nes aš manau, kad sakydamos tegul vaikas pasidžiaugia vaikyste turit omenyje visai ką kitą-jums dabar saugu, kai vaikas darželyje ar su aukle, močiute, nes jis dar mažiukas, nepajėgs vienas nueiti/pareiti iš mokyklos, jis prapuls, jis dar nesavarankiškas, nieko nemoka ir pan. Reikia vaiką leisti į mokyklą kol jis nori, nes po to tas noras gali ir praeiti, o tada turėsit dare didesnių bėdų. Be to vaikui geriau būti jaunesniam tarp vyresnių, nei papuls vyresnis tarp jaunesnių, tuomet vaikas jaučiasi kaip atsilikęs ar paliktas antrus metus (o taip pasitaiko nuo antros klasės nepriklausomai nuo amžiaus) ir vaikas tikrai bus traumuojamas. Ju mums svarbu, kad vaikas būtų laimingas, o mes ir taip visą gyvenimą dėl jų jaudinsimės

Pusbrolį tai pas psichologą vedė,ir tėvams patarė leist į m-klą tik kitais metais, nes jis dar neišaugo iš žaislų.

Pastebejau daugelio keista nuostata - "leisti vaika i mokykla, reiskia atimti is vaiko vaikyste, atskirti nuo zaislu..."

Visiskai nesutinku. Pirmokam pamoku mazai, grizus is mokyklos zaidimams laiko lieka sociai. Be to nereikia miegoti pietu miego (kas darzelyje privaloma). Jeigu vaikas pakankamai brandus mokyklai, jam mokytis bus lengva, nepervargs, ir vyresnese klasese ras laiko ir mokslams ir zaidimams. Manau, gabaus vaiko neleidziant i mokykla vien del to, kad nera 7 metu, gali nutikti blogiau - per metus gali paprasciausiai dingti buves didelis noras mokytis arba nuejes i mokykla vaikas, pajutes, kad viskas jam per lengva (laisvai skaitant ir skaiciuojant kai bendraklasiai mokomi raidziu) pamokose gali buti tiesiog nuobodu. Tada vaikui tikrai bus kancia sedeti pamokose nuobodziaujant. Manau situo atveju vaikyste kaip tik ne tokia smagi tampa. Zinau ka tai reiskia, pati tai patyriau - viskas atrodo per lengva, atsiranda nuobodulys, dingsta motyvacija mokytis, vyresnese klasese pastebi, kad labai sunku prisiversti mokytis kai reikia, nes nera igudziu mokytis, juk pradinese klasese be jokiu pastangu viskas sekdavosi puikiai...
Dar del atskyrimo nuo zaislu - mokykla nuo ju neatskiria, zaisti galima bet kokio amziaus, yra daug geru zaidimu skirtu netgi suaugusiems. As ir dabar mielai zaidziu tuos gerus zaidimus, ypac strateginius

Noriu patikslinti, nesiulau vidutiniu sesiameciu skubeti vesti i mokykla, bet tuos, kurie socialiai brandus, yra pakankamai savarankiski, moka koncentruoti demesi ilga laika, nori ir sugeba mokytis, manau tikrai verta leisti i pirma klase.