Namai lietuviškais motyvais

Nebelenkur Čia Neries regioninio parko medžiaga. Aj va, radau Vilniją: Neries regioninio parko teritorijoje ir aplinkiniuose kaimuose vyraujantys dekoratyvūs mediniai puošybos elementai būdingi Dzūkijos etnografiniam regionui, taip pat su šia teritorija besiribojančiai Rytų Aukštaitijai.
Dėl dėžės jau gal nebesiginčysiu... Bet gal čia klasicizmas?

Dėl langų yra į ką pažiūrėti . Manau, kad tokie medžio raižiniai tikrai papuoštų sodybą. Tai Vilnius turbūt nuo jo įsikūrimo maišytas permaišytas. Bet nuo to jis netampa mažiau lietuviškas

Aš iš esmės nesu labai prieš šiuolaikines technikas, juk XXI a, pomėgiai, rankdarbiai dabar kitokie, galimybių daugiau. Juk neatsisakysim hobio, laisvalaikio vien todėl, kad jis nelabai archaiškas
Jei pomėgis fotografuoti, dekupažuoti, lipdyti, siuvinėti, megzti, tai turbūt natūralu, kad kažkas ir namuose pasiliks.

Pati sau pagalvoju... apskritai kičas jau yra tapęs mūsų gyvenimo dalimi ir gal net ta sąvoka po truputį praranda savo pradinę prasmę

Pavyzdžiui mūsų perkamas namas yra mūrinukas. Tai turint tokią materiją, nelabai tiks tai, kas tiktų mediniams trobesiams. Bet kažką savito, kad dvelktų lietuviškumu susikurt galima Ir ypač kieme. Nemanau, kad kiemas bus kada nors išklotas trinkelėmis, stogas pakeistas ryškiai mėlyna danga

Žodžiu dabar klausimas ar vertinga tik tai, kas sena, ar vertinga ir kas dabar sukurta, ką kuriame lietuviškais motyvais. Gal namuos tik restauruotas senas langas su drožiniais tarnaus kaip veidrodžio rėmas, pvz... gal kokia senučiukė komodėlė įsitaisys prieškambaryje.... na net nežinau, variantų iš tikro daug. Gražiausia, žinoma, kai kuriamos vėl sodybos, atsižvelgiant į išplanavimo subtilumus etc. va, netgi zebenkstiejka šiuolaikinių patogumų neatsisakė tai va aš ir sakau, kad autentiką gal reiktų bandyt derinti į vientisą stilių su šiųdieniu mąstymu ir patogumais...

panašūs motyvai buvo naudojami nuo manierizmo iki ampyro, galėjo būt ir klasicistiniam laikotarpy (neretai tie stiliai ir mašydavosi vienam objekte), bet tai nėra tipinis klasicizmo motyvas. klasicistiniuose daugiau simetrijos ir tvarkos. beto dabar pažiūrėjau dekoras dėtas neatsižvelgiant į dėžutės formą, dydį ir detales, nes tikras dekoratorius niekada nedėtų dekoro taip, kad angelų galvos būt perkirstos dangteliu ar užsidengtų sagtele.. psio, atsiprašau, apie dėžutę daugiau nekalbėsiu.

As tai pritariu Autentisku namu retai berasime, kaip ir baldu. Gyvenimas musu is viso tapo toks kicinis, kad jau sunkiai ir beskiriam, kur kicas, o kur tikras dalykas.
Mano nuomone, reikia eiti koja kojon su laiku, priimti visa siuloma modernizma, bet islaikant ir tuos senovinius daiktus bei pritaikant juos naudojimui.
Sakykim, kad ir apie jusu murinuka(as cia pagalvojau):jei kokia sienos dali apmurytumet kokiais akmenimis, tai gautusi, kad namas buvo senoviskas, akmeninis, o jus atrestauravot ji

O, įdomi įdėja Tik kasgi taip seną daiktą restauruotų naujom plytom Juokauju.

Ne taip pasakiau: jei namui parinktumete plytos spalvos akmenis ir jais koki kampa, matoma nuo gatves, apmurytumete, tai gautusi, kad likusia dali atstatete, na panasiai kaip Traku pilis. Juk ten tik maza dalis autentiska tera, visa kita atstatyta raudonomis plytomis
Cia gal geriau matysis, ka norejau pasakyti
http://www.google.lt...&...861&bih=605

Naujų spalvų ar formų gali ir neatsirasti. Galvoju kaip čia šaldytuvą įmontuoti į kokią alia spintą, kad nešviestų baltai Visko nepavyks aišku medžiu apmušti, žiūrėsim kas čia gausis. Šiek tiek ne kaip visi ir gyvenam, maudomės pirtyje, gaminam ant ugnies (dujinis balionas senai baigės.. et ir nereikia mum jo pasirodo, gi kuknia yra), skalbiam irgi pirtyje. Teliko jau turbūt keturi metai aplamai neturim ir nežiūrim, radijos taip pat. Mes miestiečiai visiški šiaip, tai mums kaifas kol kas nuo tokio gyvenimo. Tikiuosi kai dušas namie bus, nedegraduosim ir pirtelę vistiek kurensim..

Nelabai turiu nuotraukų po ranka, va keletas bendros situacijos foto.

image host
Kai tėvai pirko sodybą prieš kažkur 40 metų, uždėjo šiferį. Sekančiais metais bandysim nuimti, perdengti skiedrom. Įėjimas buvo per atviras gonkas, dar jas pamenu. Kai maža buvau dastatė lauko virtuvėlę, antroj nuotraukoj matosi. Kaip man tų gonkų gaila dabar..

Man nei gražu nei reikalinga.. O dar jei antikvarinis daiktas sugadinamas lipdukais, ir tai daro ne vaikai, tai verkt norisi.. Nu man tiesiog nepatinka, atsiprašau labai Bet gi nebūtinai visi turi būti tokios pačios nuomonės kiekviena čia pagal savo supratimą sau aplinką kuria, todėl dviejų vienodų namų "lietuviškais motyvais" manau tikrai nebus O kūryba bet kokiu atvėju turi būti sveikintina, jei niekaip kitaip neišeina- tai kad ir dekupažas, ką padarysi.

Kičas aplamai "slidus dalykas", jo apibrėžt manau neįmanoma, čia turbūt individualu ir priklauso nuo kiekvieno žmogaus skonio. Vienam petunijos vežime prie namo bus gražu, kitam jau kičas. Arba gyvenamasis namas tekintų rąstų, arba molinės puodynės ant tvoros pamautos, nors jų niekas ten nedžiovina o dėl grožio aceit pamovė, gipsiniai nykštukai ar net amforos iš kurių bėga vanduo, ir t.t. Daug kam čia visai ne kičas. Iš kitos pusės, pažiūrėkim kas buvo "gražu" kaime dar ne taip senai: balto popieriaus karpiniais papuoštos lentynėlės, dirbtinės gėlės, spalvotais kaspinais apnarplioti koplytstulpiai, baltais arba net žydrais dažais nudažytais akmenimis arba plytomis (o dar vėliau ir padangomis) įrėminti gėlių darželiai, vata tarp langų su plasmasinėm gėlėm ar kalėdinėm girliandom o tai juk irgi jau liaudies menas ir tradicija. Žmonės nuoširdžiai savo erdvę puošė. Tik dabar jau daugeliui nelabai gražu gali pasirodyti aš irgi nepulsiu dar akmenų malevot.. bet pvz. rasų šventei pagal tradicijas buvom išsikėlę kupolę su daaaug spalvotų kaspinų kraupus kičas, bet kaip buvo smagu, o ir kaip šventiškai atrodė. Gaut buvo sunku tikrų šilkinių kaspinų, atsivežiau iš Baltarusijos, pas juos tradicija puošti koplytėles pakelėse kaspinais dar gyva iki šiol.
Dėl mezgimo ir nėrimo atsiradimo laiko nežinau, tik tiek, kad iki tol buvo kitoks mezgimo būdas, vadinamas "needlebinding", pagrinde jis laikomas dabar kaip ir vikingų kultūros dalimi, bet randama ir kitur europoj to mezgimo pavyzdžių, galima daryti prielaidą kad buvo ir pas mus. Čia kalbama apie IX-XII amžius. Youtubėje yra daug pamokėlių kaip jį megzti, MB net išmoko pažiūrėjęs. Privalumas to mezgimo, kad akis nebėga jei ir prakiūra taip numegzta kojinė pvz.
p.s. labai gražūs langeliai nuotraukose. Galvojam darytis langines ir visus tuos raižinius, tik.. kažkaip baisu, kad nusilups viską ir pavogs pas mus tvoros jokios nėra, vis kažką pavagia..

Jei jau dūšia linksta prie kaimiško stiliaus, tai smarkiai abejoju ar tiks kiemo aplinka kaimiška prie mūrinio namo.. Gali netyčia gautis bardakas, kad tik neatrodytų taip lyg tvarkingam name gyvena labai jau apsikuitę ir aplinkos nesitvarkantys žmonės. Tiesiog mūras gali duoti tokį "kontrastą" su kaimiška aplinka, kad rezultate aplinka atrodys nekaip, ne vietoje. Jūsų vietoje rimtai pagalvočiau apie namo apdailą medinėm lauko dailylentėm, ir kažkaip natūraliau jas pabeicuot ar paaliejuot.. Mūras tikrai reikalaute reikalauja tvarkingos aplinkos, net želdinių kitokių, tradiciniai kaimo želdiniai jau nekaip prie mūrinukų man atrodo, ką kalbėt apie visa kita.

teliko tyčia neminėjau, nujaučiu kurie žmonės telikų nežiūri..

atsimenu, ta vata languose (kol nenupilkėdavo nuo dulkių ir voratinklių) kokia ji man mažytei graži atrodydavo mol tikras pasakų namelis, o mama vis prunkštaudavo, kad visai čia nieko gražaus, totali nesąmonė. aišku dabar jau ir man nieko gražaus.

jo, prarastų gonkų ir man būtų gaila..

Nelabai išeitų, nes namas baltų plytų . bet man šiaip akmenys gražu, o šitame rajone jų ne problema gaut, tai kažkur mes jų naudosim tikrai. galvoju lauke ne židinį statyt su pavėsine, bet mąstau tokį kaip aukurėlį sulipdyt iš akmenų. Kol kūrenasi kaip laužas būtų, o paskui ir šašlykiuką pasikept smagu.
Išpindėjau turbūt, man gražu pažiūrėti, bet asmeniškai pati jau nebenorėčiau židinio lauke. kažkaip pabodęs reikalas. Su lietuviškumu tai neturi nieko bendra, čia šiaip, apie pavėsines kalbant ir akmenį, bet va koks a la aukuriukas du dviguba nauda, tai man labai patiktų




A tai čia jūsų kaip sodyba, nuolatos negyvenat joje?

Bet šiaip- net baltai pavydžiu žmonėms, kurie gali va taip irmti ir be tv gyventi... Tikrai
Televizija ir internetas didžiausi laiko vagys

Ir sodyba labai miela. Tikrai, kad kažkas šiuolaikiško pagadintų tą ramų, jaukų peizažą

Darašiau apie mūrinuką į savo ankstesnę žinutę minčių..
Dabar tik kaip sodyba, vasaras visas nuo vaikystės ten praleidau, esame vilniečiai, pradžioj tik savaitgaliais važinėjom, paskui daugiau nei pusę metų visai gyvenom joje, bet vasarą vos pavykdavo atvažiuoti, nes darbas neleido.. mūsų dirbtuvė vilniuje, tai norim pasidaryti sau dirbtuves iš tvarto sodyboje, tada nesiplėšydami galėtume gyventi ir dirbti ten, nereikėtų vilniun važinėti

Nu kokia žiauriai gera idėja Vogsiu...


Papildyta:

Aš irgi nebekalbėsiu apie dekoravimą, kūrybą ir jos vertę. O šiai temai norėtųsi palinkėti kuo mažiau kategoriškumo, visažinio tono ir požiūrių siaurumo, vietomis nepagrįstų žiniomis.


Labai nuoširdžiai linkiu Jums to Mes ilgą laiką plėšėmės tarp sodybos ir Vilniaus, kol suradome sodybą Vilniuje. Ir dabar visiems, kurie susiima už galvos "kiek čia darbo" galime tik palinkėti jausmo, kai kvapą užima iš laimės, kad čia tavo NAMAI.
Nuo norinčių pasiskolinti drožinius įsigykit kokį rimtesnį šuniuką Mūsų kaimynai dabar pievoj atsistoję šaukia, o anksčiau tiesiai į kiemą šiaušdavo

kuriomis vietomis? būtų įdomu detaliau..