Sveikutės

Ateinu pasiguosti ir pažiūrėti ar tik vienai man taip yra nutikę...

Aš kaip ir Jūs užsiimu įvairiais rankdarbiais, vieni juos labai įvertina, pasideda matomiausioj vietoj, giria džiaugiasi ir t.t..
Tačiau..nuėjus į svečius pas draugę pamačiau, kaip mano padaryti darbai yra nevertinami... Buvau nudekupažinus vynui dėžutę, visad buvo pas ją kambary, o dabar pamačiau tą dėžutę WC padėta, kaip naudojimui susidėti valymo priemonėm (wc valiklis) Po to nunerta skrybelaitė, kuri numesta giliai į spintą, ir dzin...
Kaip man daug širdies įdėjus skaudu, kai tai pamatai... ir liūdna, kad vaikystės draugė, taip nevertina, nors labai giria, kaip tu gražiai viską darai.. Tai kažkaip ir rankos nusvyra ką ir daryti..

Ar buvo jum ir taip, kai Jūsų darbas lieka nevertinamas ir paverčiamas "mazgote"?

Vertina artimi Servetėlės ir jų komplektai visada svečiams atėjus ištraukiamos, išplautos ir iškrakmolintos. Net liemenes, megztukus išėjusius iš mados namuose tampo. Sako, kad šiltesni jie už pirktinius

Šalių, skarų netampo kiekvieną dieną, tik ypatingomis progomis, bet plačiai giminei ir draugams visada atneša iš spintų parodyti. Teisingiau, nemačiau, kad nešiotų, bet ir ne mano reikalas. Padovanojau ir jau jų pačių reikalas dėvėti ar naudoti niekučius kasdien.
O su dekupažuotais dalykais ir aš nežinočiau, ką daryt. Turiu kelis, kuriuos pati ir išsirinkau, su jais bėdos nėra, bet dovanotų Nebent labai labai artimas žmogus būtų ir tikrai žinotų skonį ir poreikį turėtį šios rūšies darbelį

Na ten buvo gimtadienio dovana užprašyta, kad ta dežutė dviem vyno bonkom susidėt,o dekoruota jos draugų nuotraukomis.. na nž aš bent jau dovanas vertinu ir saugau.. tiesiog buvo skaudu tai pamatyt

nesukčiau sau galvos ir daugiau tokiai draugei nedovanočiau, nors, kodėl blogai būti daiktui WC, nelabai ir suprantu. Jei atrado savo vietą namuose šioje patalpoje, tai nereiškia, kad nėra vertinamas. Dėl skrybėlaitės taip pat nesukčiau galvos, gal tiesiog nelabai tvarkingas žmogus.

a vat čia - nepagarba draugams...
Praktiškai gaunasi, kad draugų foto būtų padėta ... apsisioti

O šiaip ir draugėms ar giminaitėms darant dovanas, reikia joms pačioms duoti labai kruopščiai pasirinkti motyvus, servetėles, ar kitą priemonę, aptarti stilių, suskaldymus, sendinimus ir kt. techninius "navarotus", kad vėliau niekam nebūtų nesusipratimų ar nusivylimų.

Aš ir sau darausi tik tai, kas namuose turės praktinį pritaikymą, ir kitiems stengiuosi tokius daiktus dekoruoti (nebent koks "netipiškas" užsakymas pasitaiko), bet esu mačiusi savo dovanotą labai gerai pavykusią, labai išmylėtą dekoruojant papuošalų dėžutę vaikų žaislų dėžėje, jau sulaužytą... Tikrai nejaukiai pasijutau. Bet... jis jau nebe mano, ir ką nori su juo, tą turi teisę daryti. Tiesiog daugiau tam žmpgui nebedekoruosiu, nes TOKIOS dovanos nevertina, tik pirktas ar pinigus. Pamoka ir man...

Bet kokiu atveju kitam dovanojant mums pagal išlaidas mūsų rankdarbiai kainuoja pigiau (mums paskaičiavus tik savikainą), nei kažką parduotuvėje nupirkti. Juk darbo sąnaudų neįkainojame kai dovanas darome. Būkim realistės

Jei darbas gražus ir iš visos širdies darytas, manau suras savo vietą. Bent jau mano skarom ir šalikais langų nieks nevalo

Esu mačius savo dovanotą "skudurinę onutę, skirtą interjerui, su vaikų nupeštais plaukais ir išluptu kamšalu. Buvau perspėjus, kad ji vaikams netinkama. Tasyk vos susilaikiau neapsiverkus, kai prisiminiau, kaip siuvau visus 20 mažulyčių pirščiukų. Bet... Ar visada ir visus daiktus pavyksta nuo vaikų apsaugot? Ir kuo jie gražesni, tuo labiau mažuosius traukia. Nuo tada save įtikinau, kad daiktą atidavei - ir jis ne tavo. Ką nori, tą daro su juo. Ir dar - stengiuos nedovanoti savo darbų. Jei kam kas patinka - lai perka. Kai susimoka ir žino, ko vertas daiktas - kitaip žiūri ir saugo. Dykai gautas, žinia, pigus.
O galiu pasakyti ir iš kitos pusės: nuvarvalina kokia giminaitė kokį belekokį niekalą ir dovanoja kaip didžiausią gėrį. Ji idėjo daug darbo, medžiagų ir, tikiu, meilės. Bet aš, turėdama šiokį tokį meninį išsilavinimą, negaliu nei juos kur interjere padėt, nei ant savęs užsidėt (liksiu nesuprasta iš profesinės pusės ir man pačiai nepatinka, ką čia slėpsi). Bet kai atneša ir su tokiu patosu dovanoja, kai matai tokias vilties kupinas akis - kaip gali nepagirti. Gi žinai, kad žmogus stengėsi. Tai ir sandėliuoju kamputyje. Dar gerai, kad nereikalauja pasiaiškinti, kodėl nenešioju
Taigi, prieš dovanodami, pabandykit savo darbų parduoti - pasitikrinimui, ar tie darbai tikrai tokie puikūs, kaip kad autoriams dažnai atrodo (savas kūdikis visad mieliausias).

Pasnekute taip teisingai isdestei savo minty, kad po jos daugiau niekas nieko nebeturi ka ir bepridurti

As kadangi dazniausiai savo mezginius dovanoju mamai ir savo sesei, bei vyro sesems, tai kazkaip sulaukiu darbeliams pagarbos (pfu pfu pfu..kad neprisisnekejus). Aisku dazniausiai jos uzsipraso ko nori ir kokios spalvos..
Bet jei pamatyciau, kad mezginys voliojasi kurnors kambario kampe- daugiau tikrai nemgzciau joms ir butu TIKRAI skaudu

Skaitau jus ir galvoju, esame gave dekupazuota arbatine is vyro brolio zmonos, oi kaip mes ja naudojame, arbata sudeta 4 rusiu, super labai dziaugiuosi.

O pati dovanoju, savo darytas knygeles, uzrasines, saldainiu darbelius, tikrai ir perka juos ir vertina savi, saldainukus sunaudoja pagal paskirti, o kiti laiko, sako gaila praimti arba pas viena drauge maciau saldainukai suvalgyti ir kastonu prideta prisukta vietoj saldainiu sake pas mane ji zydi visa laika. Ypac kaledoms dovanojame kalendorius atliktus su photoshopu ypac uosvienei, scracbookingu padaryta vaiku albuma ji vertina tokias dovanas, bandome kiekvienais metais, kazka vis kita sugalvoti, o gimtadieniui gal ir bus banalu bet mano mama uzsiprase rankinuko, o uosviene prasitare kad reikia jai keptuves tai bus gimtadienis nupirksime jai keramikine, aisku cia ne savos gamybos dovanos, bet padarysiu saldainiu puokstes, kurias gales suvalgyti, nes musiskes nevertina gyvu geliu, nes jos nuvysta pamerktos

Pritariu ankščiau išsakytam komentarui, jei patinka, tegul perka, o jei perka, kita karta gali ir padovanoti man su polimerinio molio papuošalais taip būna, pagiria, kad gražu, nusiperka, o tada kai yra proga ir padovanot galima, juk jauti, kad žmogus tai vertins. Nors buvo tokia istorija, kai viena pardavėja nusipirko mano komplektuka išgyrus, o po to gal puse metu nemaciau jo nesiojant, buvo visokių minčių, gal brokas koks, gal per daug kainavo, ar kita, bet vat vakar žiūriu pasipuošus mano komplektuku taip gera ant širdies pasidarė Visi mes žmonės, o laimei kartais reik tiek nedaug

Nereikia užsiiminėt žmonių šnipinėjimu
Nori - nešioja, nori - stalčiuj laiko. Ateities kartoms, tskant
Aš pati esu iš tų, kurie papuošalų nenešioja. Pamatau kartais kokį ir baisingai užsimanau. O kai reikia jį užsidėti, tai ir nepritaikau. Nu, tiesiog nekimba papuošalai ant manęs ir taškas. Bet karts nuo karto perkuičiu savo dėžę (dėžute jau nepavadinsi ), prisimenu jų atkeliavimo istorijas ir gera pasidaro. Taigi.
Papildyta:


Čia irgi siūlau neapsišauti. Jei įsigijo vieną daiktą, tai dar nereiškia, kad nori jų visos kolekcijos.

dėl neįvertinimo,na žinoma skaudu...tik kvaili būna pasiaiškinimai "nenaudoju arbatos dėžutės,nes kaimynės nesuprastų,sakytų išponiškėjai,kad arbata nebetinka paprastai laikyti.." sakyk,kad nepatinka ir tiek...

ir aš turiu darbų,gautu dovanų,kurių nenešioju,bet ne dėl to kad nepatiktų..tiesiog nėra progos,kad užsidėti tokį man brangų papuošalą,o šiaip nesinori nešioti..

O aš turėjau visai kuriozinių atvejų, kai prajuokino perdidelis vertinimas. Keliuose kaimuose atvažiavus kalėdoms užmačiau sekcijoje žabų krūvą, kuria pavirto pernai padovanoti kalėdiniai vainikai. Taip juokinga pasidarė, juolab, žmonės pamiškėj gyvena. Šiemet vainikus suksiu ne pušų šakom, o samanom, kad kiek ilgiau išlaikys prekinę išvaizdą. Šiaip dažnai pasitaiko, kad dovanotas kalėdines dekoracijas užmatau pas ką nors metų eigoj, kai kalėdom seniai nebekvepia. Nu paglosto savimeilę..

Man ir patinka, kai darbukai būna pastatyti garbingoj vietoj, ar nešiojami Miela dušiai taip būna

perskaičiau ir prisiminiau: pernai Kalėdoms dovanojau tetai tikrų mandarinų medį rankų darbo, o atvažiavus po pusės metų svečių, mandarinai buvo gražiai išlukštenti, o kotas su vazonėliu ir kalėdinėm dekoracijom ir toliau sau stovėjo o tada teta iš spintos išraukė prieš du metus dovanoto saldainių medžio kotą su vazonu ir dekoracijom tik be saldainių, ir atidavė atgal - sako gal prireiks dar taip miela kai artimi žmonės vertina tavo darbą
O atsakant į klausimą, neįsivaizduoju artimų žmonių ,kurie nevertintų to ką darai. Suprantu ten kokiems nepažįstamiems pagal užsakymą darai, tai ne visiems juk įtiksi, bet kad nevertintų savi, tai tikrai absurdas svajoju kad man kas nors rankų darbo ką nors padovanotų - saugočiau kaip auksą, bet va niekas daugiau iš artimųjų neužsiima rankų darbu

[quote=Ducky,2011 10 16, 19:04]



Yra ir kita medalio pusė - artimiems žmonėms lengviau pataikyti su dovana, nes juos gerai pažįsti.

Kai įgysit nors kokį meninį išsilavinimą - kaip mat nustosit vertinti BET KOKĮ rankų darbą. Sutikit, kad esat matę tikrai pobaisų bobučių rankdarbių, kurių nė už ką nenorėtumėt įsileist į savo kambarius ar drabužių spintas. Tačiau pačios kurėjos ohoho, kaip įvertina tuos savo "šedevrus" (pvz, išleistame rajono liaudies amatų puoselėtojų kataloge įdėtos taip numegztos kojinės (ne viena pora), kad pradedantys mokiniai geriau numezga. Žmogui, matosi, reikia išmokti elementariai formuoti kulną).

bet prisiminkim kad ir patys mes neiskarto pradejom sedevrus kurt nevisiem tas menas ikandamas , vieni greiciau perpranta kitam tai sunku bet kai kazkas gaunasi jam tai neikainojama nes tai sukure pats

Meninis išsilavinimas aišku gerai, bet puikiai žinome, kad tai negarantuoja gerų darbų. Toj pačioj supermamkoj mačiau darbus tikrai aukšto lygio, nors autoriai neturi specialaus išsilavinimo. Tiesiog vieni su kiekvienu darbu tobulėja, o kitiems tai tiesiog neduota.

Paskaiciau sia tema ir prisiminiau,kas man buvo nutike ,na gal pries 13metu visai visai buvau pamirsusi
Vienu zodziu,kai dar su savo vyru nebuvom vede,as valentino dienai ant medziagos skiauteles issiuvinejau,kad myliu ji,ir padovanojau. Na dabar kiek prisimenu gal ir truko tame siuvinejime kruopstumo,na bet vistiek...tai va,jis mane vede,ir po metu gal, dare tvarka savo daiktuose,daug ka mete ... o as kai kokia snipe,zvilg i siuksline,o ten mano siuvineta skiautele ismesta buvo truputeli skaudu,bet tokie tie musu vyrai ...juk gelytes be progos nenupirks kad ir pvz. kovo 8 dienas,jam rusu svente nors tu ka,bet juk ne tame esme
po kiek laiko as jam sakiau,kad maciau,kad ismete,o jis ne,negali buti,as nemeciau,pradejo ieskoti savo daiktuose. Bet as jam pasakaiu,neapsimetinek....

Labai man patinka ranku darbo daiktai , ypac patiktu artimuju padaryti , bet gaila, nes nesu gavusi nei vieno tokio darbelio