Prieš dvejus metus nusipirkom namą, seni šeimyninkai paliko du katinus, vieną atidavėm, o kito niekas nenori imt. Iš pradžių manėm, kad ji paliksim, bet kad namie jo laikyt negalim, nes jis yra pastoviai purvinas ir nepripratintas prie namų sąlygų. Kaimynai sako, kad jis benamis ir prisiglaudė čia. Šeriam gerai, bet jis vis tiek varo pas kaimynus ir jei jų namo durys būna pravertos, būtinai, ką nors pavogia. Bastosi po siukšlynus. Vyras kartais lakstydamas ten ir atgal neuždaro gerai verandos durų, tai atidaro su letena ir būtinai išverčia šiukšlių dėžę, nors joje nėra nieko valgomo o jei tenai palikti maišai su šiukšlėm, juos sudrasko, ko jis ieško, jei būtų alkanas suprasčiau. Kai su vaiku išeinam į lauką (vaikui 16 mėn) lenda prie vaiko, o tam aišku norisi kačiuką paglostyt, bet kad jis gali kom nors apkrėst.
Pavargom nuo šito katino ir jo piktadarysčių. Ką su juo daryt, patarkit?
Nepamanykit, kad esu migera, bet gal jį užmigdyt? Norėtume normalaus katino, bet jis jaučiasi šeiminynku ir nieko prie namo neprileidžia, tą katytę, kurią atidavėm baisiai draskydavo, ji vargšė tik ėst ir išlįsdavo iš garažo.
Labiausiai pykstu ant tų šeimyninkų, kad paliko šias kates, bet jie toli...

Joooo... Nepavydėtina situacija... Toks katinas pas kitus šeimininkus irgi taip elgtųsi - jis gi laukinis. Jaučiasi tų namų šeimininkas. Net nežinau, ką patarti... Gal tikrai reiktų migdyti?

Vyras juokiasi, sako, ne katinas, o monstras, bet man visai nejuokinga
Dar sako, jei užmigdysi, bus ant sąžinės bet aš dėl to tikrai nesijaudinsiu, mane grauš sąžinė, jei jis vaiką kuo nors užkrės.

Nuvešk į prieglaudą.

Linqlinq, kam į prieglaudą? Jokiems kitiems žmonėns nelinkėčiau tokio pabaisiuko namuose įsigyt... Ir būtų gaila geraširdžių žmonių, kurie pasiryžę paimti vargšą kačiuką iš prieglaudos...
Ne išeitis. Sunku net pagalvot, bet NE išeitis atiduot į prieglaudą ir kitiems užkraut vargą ir katinui stresą persikraustymo. Manau, kad jis greičiausiai pabėgtų iš kitų namų.

ATIDUODAMA Į PRIEGLAUDĄ, PASMERKSI GYVŪNĄ BAISIOMS KANČIOMS. SĄLYGOS PRIEGLAUDOJE KAIP BAISIAUSIAS KOŠMARAS. PABANDYK PASKELBTI ŠIAME PUSLAPYJE (ŽIŪRĖK NUORODĄ), GAL KAS SUSIDOMĖS, NEKREIPDAMAS DĖMESIO Į CHARAKTERĮ

TaGre pabandysiu, bet jam toli iki mielo katinėlio o plius dar nejaunas bet gal kas imsis perauklėt

Gal kas išeis
Atiduoti gyvūną į prieglaudą - tai reiškia pasmerkti jį ilgai ir kankinančiai mirčiai. Koks blogas jis bebūtų, to tikrai nenusipelnė
Tada geriau jau migdyčiau

Rizikuoju būti kitų išbarta , bet aš to katinėlio nemigdyčiau ir į prieglaudą nevežčiau. Tiesiog išvežčiau jį kur nors toliau. Jei jį taip traukia šiukšlynai, ir jei jis laukinukas, tikrai nepražus. Na, bet čia tik mano nuomonė. Tikrai taip nesielgčiau su kiekvienu katinu, bet su šitu, tai taip.

Išmestų gyvūnų nelaukia gyvenimas rojuje
Pradedam mėtyti šunis ir kates, paskui
pereinam prie vaikų...
Netaikau niekam konkrečiai

Turiu katę.Nepriklausomą, bet labai mielą.O ir ant rankų leidžiasi paimama.Bet ne visada taip buvo....Priglaudėm mes ją iš kiemo.Na tikslaiu ji įsiprašė į namus, nes gyvenam pirmam aukšte. Iš pradžių buvo labai baikšti, net šnypšdavo išsigandus, bet pamažu, pamažu....Manau reikia turėti labai dauk kantrybės.Ir jei katė pajus kad visi ją myli, visad gaus tuio pačiu laikuI ėsti, TAI IŠ LAUKINUKĖS VIRS miela būtybe...na bent pakenčiama tai tikrai
Papildyta:
Galit ir kitą katiną įsigyti.Gal tas kiek išmokys jūsų užsispyrėkį bent kiek tvarkos...

Pritariu . Tik jau ne išmesti ir ne į gyvūnų prieglaudą. Yra dvi išeitys:
1) užmigdyti;
2) pamilti jį tokį, koks yra.
Katės kerštingos, jei baramos ar skriaudžiamos. Jos nepriklausomos, bet atsidavusios, ir tik į meilę atsako tuo pačiu. Be to kažkur skaičiau, kad nesutampa mažų vaikų ir kačių bioritmai . O dėl ligų, tai galima paskiepyti.
Taip kad kantrybės ir dar kartą - KANTRYBĖS.

Mes gyvename su gyvūnais tam, kad būtų gera ir jiems ir mums, bet šioje situacijoje manau meilės šeimininkams nejaučia katinas ir šeimininkai kaip supratau tikrai nealpsta dėl katino...

O aš nepabijosiu tapti nepopuliari bet manau kad reikia migdyti...

O jeigu to laukinuko nešerti, juk jis ir taip patikrina šiukšliadėžes. Gal ir pats išeis kitur, pritaps, jis matyt rodo pykti dėl pasikeitusių šeimininkų. O kačių gyvenime kokių tik keistenybių nebūna. Kažkada pas mano gimines į sodybą vaikų auginti ateidavo kaimynų katė. Pas giminaičius "kaiminka" nesimaitino, tik palėpėje lizdą susitverdavo ir praregėjusius jauniklius išdidžiai parnešdavo savo tikrai šeimininkei. Giminaičiai katės nelietė, ramybės nedrumstė, bet ir nešėrė. Taip ir buvo dviejų namų ponia.

Labai sunku apsispręst, prisipažinsiu buvo ir tokia mintis, visi artimėji, o ir kaimynai ragina iki šiol taip padaryt, bet sąžinė neleidžia. Pati nekenčiu žmonių, kurie išveža savo gyvunėlius, bet čia kaip ir ne mūsų katinas, o išeina, kad mes vis tiek už jį atsakingi. Vienas vargas.


Jis visas lyg kasdien balose maudytųsi ir šiaip matosi, kad ligotas, nenoriu svetimo katino, bet jis vis dar gyvena pas mus


Jei ne aš, tai vyras pašeria, nors nemyliu jo visiškai, o vakar jau norėjau gala jam padaryt (mintyse tik ) vėl patvarkė mūsų maišą su šiukšlėm

Ne žmogus, o taip sunku apsispręst kur ji padėt
Nei karto nebuvau jo paglosčiusi, nes jis toks šlykštus.
Po poros savaičių atitirps žemė ir skambinsiu veterinarei, tegul atvažiuoja.

Ačiū už patarimus

Na nieko keisto kad taip elgiasi, juk tai jo namai.Prieš jums atsikraustant jis čia gyveno. Vis dėlto kalti senieji šeimininkai...Bet nejaugi jis tau toks šlykštus?Jei pašertas kad ir purvinas atrodytų visai nieko...O charakteris žinoma ne iš lengvųjų Aš tai kad ir koks būtų jį palikčiau...Kai pagalvoju, kad ir krečia mano katė"šunybes' visvien aš ją myliu. Nepyk ,bet tiesiok niekaip negaliu įsijausti į tavo kailį. negalvodama apie savo katytes.
Papildyta:
Pataisa"Aš tai kad ir koks būtų jį palikčiau...".Turėjau minty nepalikčiau. Ir kaip gi aš taip susimaišiau...
Papildyta:
Nepalikčiau reiškia auginčiau

Noreciau paklausti katinu myletoju ar gali katyte iskeisti savo namus i svetimus. Pries menesi su seima persikelem gyvent i nauja vieta ir pastebejom aplink namus besisukiojancia katyte. Kelis kartus pamaitinom ir ji pas mus apsigyveno . Ispradziu ateidavo tik ryte papusryciaut, veliau ir papietaut, o dar veliau eme ant duru rankenos sokinet. Dabar jau ir nakvoja pas mus. Verziasi i namus ir nors tu ka. Labai noreciau ja pasilikt, bet itariu, kad ji kazkam priklauso. O taip norisi ja pasirupint, vargsiuke turi blusu. Labai meili, su antkakliu. Klausem kaimynu kieno ji, bet niekas nezino. Palyginti su kaimynu katinais labai jau liesa. O gal bename? Ar gi gali kate savus namus iskeist i svetimus

Manau, kad gali. Jei svetimi duoda skanesnį maistą, rodo daugiau dėmėsio ir labiau rūpinasi nei savi
Jūsų atveju, katytė turi blusų ir yra liesoka, tai arba šeimininkai nelabai ją prižiūri ir lepina, arba ji jau benamė pavartykit skelbimus internete, gal rasit, kad kažkas ieško jūsų katytės
Jei nerasčiau skelbimų, o ir kaimynai nieko nežino, katytę pasilikčiau. Jei ji ateina pas jus, vadinas jai čia geriausia

Aciu uz atsakyma. Galvoju pakeisti antkakli. Jeigu niekas i tai nesureaguos tai arba ji neturi namu ir niekam nerupi, arba jau negrizta i senus namus. Taip idomiai ispradziu elgdavosi , kaip laikrodis. Kiekviena ryta 7. 20 prie duru sededavo ir kniaukdavo. Tiesa, dar norejau paklaust ar nera blogai , tai kad ji laka tik piena, i vandenuka net neziuri.

o gal čia tos katės ankstesni namai?

Net nezinau. Cia puse metu niekas negyveno, o pries tai sitas namas buvo nuomojamas.

Sveikos kaciu myletojos.Gal kas galite patarti kaip greiciau susidraugauti su svetima kate.Ta kate atveze senutei , kuria dabar priziuriu. Kates seimininke mire ir ja 4menesius buvo priglaududi mirusios seimininkes drauge.Deja , drauge daug metu turi savo kate ir juodvi per tuos 4 men . taip ir nesusidraugavo. Dabar ji cia jau 2 savaites .Taciau visa laika slepiasi kazkur name.Valgo ir savo reikalus atlieka tik nakti. Kaip su ja susidraugauti , nes tikrai myliu kates ir man gaila jos - kazkur besislepiancios ir vienisos. Ji namine kate buvo yra ir bus. Namas didelis , bala zino kur ji lindi per dienas, atrodo , kad nei nera jos .Tik rytais matau kad pavalgyta , isvalau dezute , ipilu sviezio vandens....

Manau, kad atsiras susidūrusių su tokia situacija ir ką nors patars. Nežinau ar mano patarimas tikrai geras, bet aš pamėginčiau surasti katę, ir uždaryti kambaryje, kuriame Jūs dažniau būnate. Su dėžute, maistu, vandeniu. Tada jau ji Jus matytų, galėtumėte pabandyti pažaisti su ja, neturėtų tiek daug vietos slėptis.