Kur Kaune galeciau pasisneketi su psichologu?siandien mano antrai dukrai metukai,siandian jos gimtadienis.Ir man atrodo,kad as jos...na nemyliu.Tiesiog,ta meile visiskai kitokia nei pirmai.Tiesa pirmoji yra nuo pirmo,antroji nuo anto vyro.Ir myliu as savo vyra,bet su dukra kazkaip keistai jauciuos.Ji mane nervina ir pan...Kas tai galetu buti?Kodel as tokia?Gal as bloga motina?
Taip,as bloga,bet kodel pirmaja myliu begalo...bet va antraja...nu nezinau...
Full Version: Nemyliu savo dukros
Nepergyvenk taip.. Gal tiesiog tau siandien taip atrodo. Gal dukryte buvo nervinga, irzli, neklause. Manau tu tikrai ja myli jau vien del to, kad sau toki klausima uzduodi.
Kaune yra daug psichologų, yra centras senamiestyje, netoli Katedros, priešais Pilies autobusų galinį sustojimą.
O gal tu tiesiog dar nespėjai priprasti prie mažosios? Arba esi nerealiai pervargusi. Gal tave šeima galėtų išleisti kokiai savaitei vieną kur nors? Kad ir prie jūros. Pabūtum, pailsėtum, ir pasiilgtum....gal ir susitvarkytų viskas be psichologo pagalbos, nes tie tai labai brangiai kainuoja. Sėkmės...beje, jau vien tai, kad tu rūpiniesi tuo faktu ir tai pripažysti, rodo, kad nesi bloga mama, priešingai netgi...Tik tau reikia atsigauti.
Ar tau sitas vaikelis planuotas,ar netyciukas?
Na planuotas,tiesiog norejau ir antram vyrui padovanoti lialiuka...jam si dukra pirmasis vaikas.
Mano anyta yra geras zmogus,padeda rupintis mazaja ir dabar jinai palikta pas ja.Galvoju apie ta vaika istisai,atrodo pasiilgau,bet toks noras,kad dar ilgiau pabutu ten. Net nezinau kodel. Aciu jums.
Manau toks laikas atejo, gal truputi pervargai
 panasiai ir as jauciuosi, tik kad nemyleciau vaiku, bet mane nervuoja viskas, ka jie daro, kaip daro... na bet cia ne mano problema, o tavo gvildenam, bet manau, cia toks laikas, ir oras....
O gal Tu esi tiesiog pavargusi? Pavargusi nuo visko, ne tik mažosios augimo ir auginimo, kaprizų ir t.t. Gal reikia pabūti vienai (žinoma, jei tik yra tokia galimybė) ir nors truputį susivokti savyje ir pailsėti?
o siaip ir neimanoma abieju vaiku mylet vienodai. Tu juos myli abu, bet pirmaja labiau ir tai yra visai normalu.
As tikrai abu myliu vienodai. Apie kuri galvoju, ta ir myliu, kuris nervina, ant to ir pykstu. Kai laukiausi, labai bijojau, kad nejausciau vaikams skirtingu jausmu, bet nieko panasaus neivyko. Boni, net neabejoju, kad esi labai gera mama, tiesiog galbut yra kazkokios aplinkybes, kurios kelia tau tokius jausmus. Gal tau norisi veiklos, eit i darba, o turi sedet namie su maze. Aisku, esi pervargusi - visos zinom, kaip nusikalam per diena su tais savo  Labai myliu savo vaikus, bet mane jie irgi daznai uzknisa savo pestynem ir sukavimais. Ir man kartais buna gera, kai jie savaitgaliui isvaziuoja pas dedukus. Zinau, kad jie saugus ir priziureti, o as karaliauju viena  Ir man taip pat kartais norisi, kad jie pasisveciuotu ilgiau  . Pamatysi, kai panele paaugs, nereiks paskui ja tiek lakstyti, o tu pailsesi, viskas gris i savo vietas. Neisikalk sau kaltes jausmo, juk ,,kiekvienam vaikui jo mama yra super'' 
Apie tai, kad neimanoma visu savo vaiku myleti vienodai, skaiciau kazkokio psichologo pasisakyma
dar paskaityk "Gausi mūsų šeimynėlė" temą "Ar meilė kiekvienam vaikui vienoda'.
Nemyli , gal čia neapgalvotai per riebiai pasakei  , juk, jei kas nutiktų jai ar ilgiau nematytum-pasiilgtum , nevertini to, ką turi nuostabaus...dar pamatysi, senatvėj gali iš jos daugiau paramos sulaukt nei iš pirmosios, dažniausiai taip būna Aš irgi vienu metu supanikavau, kad pirmą myliu labiau, gal kaip tik buvau ne pavargus, bet įsitempus psichika nuo įvairių problemų, gal buvo per mažai veiklos  , kad tokias nesąmones mąsčiau  , na, taip, pirmoji galbūt visad liks pirmoji, mano, nors ir abi nuo to pačio mylimo vyro, pirma man vos vos mielesnė  , bet geriau į tai nesigilint, nes tada rimtai nusimąstai ne į tą pusę reikia daugiau veiklos ir daugiau bendraut, pažint savo vaikus , pas psichologą gerą nueit, aišku, galima, bet ne 1 kartą , paskaityt ta tema literatūros-taip pat ne pro šalį
Boni, gal tavo vyras labai dievina savo mažąją dukrytę ir tu tiesiog nesąmoningai imi jai pavydėti jo dėmesio? gal tau tiesiog atrodo, kad ji tapo tavo konkurente? Juk pirmoji tavo dukra, kurią tu myli-tik tavo ir antras vyras jos taip manau, kad nemyli kaip savos... O antrją jis dievina ir tau tai sukelia pavydą, dėl to imi manyti, kad jos nemyli.
beje, kaip kažkas sakė, neduok dieve, jei nutiktų taip, kad ateitų tokia akimirka, kad iškils klausimas, kad gali jos netekti-suvoksi, kad beproto ją myli. Tiesiog daugelį dalykų mes neįvertiname, kol turime be vargo šalia.
Dar gali buti, kad ji ir yra kitokia , nei tavo pirmoji dukra. Juk kad ir kokie artimi mes butumem vistiek esame labai skirtingi ir jei labiau sutariame su vienu, tai kito charakterio bruozai gali erzinti, bet tikrai tai nereiskia, kad tu jos nemyli. Tiesiog su pirmaja jus sutampate, o antroji kitokia. Be to, jaunesnioji dar labai maza ir dar daug kas keisis, nes dar prisideda tie rupesteliai ir prieziura, kurie istikruju labai nuvargina. Svarbiausia nustok save grauzti. Mano sunus tikrai gauna daugiau pylos, nei mazoji ir is pradziu as labai save kankinau panasiais klausimasi, bet paskui supratau, kad sunus nusipeno pylos, jis sugeba mane taip ierzinti, kaip kad niekas kitas ir as nieko negaliu padaryti, nors ir labai ji myliu.
Kazkaip pradejau daugiau apie tai sneketis ir pasirodo,jog ne vienai man taip.Dabar lyg ir ramiau...Siandien ja is anytos pasiemiau,tikrai geriau,gal tikrai buvau pervargus,matyt,per daug jautriai i viska sureagavau.
Aciu jums 
|
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.