Sveikos, mergaitės . Šiuo metu išgyvenu ne patį gražiausią savo gyvenimo periodą. Bandau išsituokti su vyru, su kuriuo pragyvenau 25 metus. Žinau, kad skyrybomis gyvenimas nesibaigia. Žinau, kad supermamose galima rasti atsakymą į praktiškai bet kurį klausimą. Būtų visai smagu pabendrauti su tomis, kurios išgyveno ar dar išgyvena tokį sunkų periodą.

oho, 25m tikrai nemazai...siap yra skyrybu tema kitur, vyru ir moteru skyrelyje. nueikite ten. temos nesidubliuos.

o kas domintu konkreciai? nes vienoms skyrybos tai laisve, palengvejimas, kitoms begalinis skausmas, nezinia. priklauso nuo problemu, istikusiu santuoka, nuo vyro tipo taip pat.

kas man butu skyrybos? Gal greiciau laisve, palengvejimas, naujo gyvenimo periodo pradzia. Ziauru skausma ir zudancia nezinia jau isgyvenau. Buvo nerealiai sunku. Kazkada si zmogu beprotiskai mylejau, po to nekenciau, o dabar... O dabar nieko jam nejauciu. Esame visiskai svetimi zmones. Nesuprantu tik vieno: kodel tiek metu nugyvene kartu, uzaugine vaikus, negalime dabar kaip du suauge, protingi zmones issiskirti. Kam tempti ta guma, kam kankinti vienas kita. Juk sutaupytume ir laiko ir pinigu. Jau nesneku apie savigarbos jausma.

atsakymas turbut ir butu tas, jog zmones isties nera civilizuoti. nes sunkumuose ir pasimato tikrasis musu veidas, prigimtis ir what not.