Mielos merginos,
aciu jums...kad jus zinotumet, jusu palaikymas man taip pat labai yra svarbus....visa laika guledama ligoninej galvojau, kaip jus laikotes, kaip jums sekasi ir meldziausi, kad jus butumet protingesnes uz mane, ir nedarytumet tu paciu klaidu kaip as...
sunku pakeisti savo mastyma....ir juolabiau pakeisti gyvenimo buda.....bet privalau tai padaryti...del saves, ir del savo artimu....labai sunku....ziauriai yra sunku....kalnas vaistu, rezimas, sveikas maistas.....ir apskritai, baime del mano ateities....kol kas jos labai bijau....nes man pasake, kas gali buti...kaip gali buti.....nzn....ar pavyks su tomis mintimis susitaikyti ir susigyventi ir ar uzteks jegu.....bet as prisiekiau, kad pasistengsiu...bent jau pasistengsiu, nes dvasiskai nesu labai stipri......
taip, pavasaris paumejimo metas.....kaip ir ruduo....bet zinau, kad galima pasiekti remisija.....ir ja islaikyti......to dabar ir siekiu....tik neuzsibreziu laiko ir jo neskaiciuoju, kad nereiktu nusivilti ir pulti i neviti, kad nepavyko...man dabar egzistuoja erdve, cia ir dabar.....negalvoju kas bus po val ar rytoj ar po metu....
pasistengsiu ismokt mylet save ir kazkaip rupintis savimi....
o jus, taip pat prizadekit, kad rupinsites savimi ir mylesit save....gyvenimas vienas....dziaukimes sia akimirka, juolab kad siandien ve pasirode saulute
