Sveikos, mamytės ir ne tik

Kilo toks klausimas: kaip reaguotumėte/reaguojate sužinojusios, jog dukra turi vaikiną ir su juo kartu miega. Na, įsivaizduokim, kad tik miega, be jokių lytinių santykių. Kokia jūsų reakcija - pritartumėte ar kategoriškai prieš?
Imkime, kad dukra jau ne visai jaunėlė - 17-18m.

Tokių metų tai manau nieko blogo nėra, tik svarbu kad tik miegotų, o ne kita veikla užsiimtų

Sunku rasti mamą, o dar sunkiau - tėtį, kuriems tai būtų "visai nieko tokio". Tėvams visada atrodo per anksti. Kiltų klausimas - o kodėl ir kada tai darote? Dieną, vietoj pamokų susitinkat pamiegoti? Nėra sąlygų išsimiegoti namie?
Jei ten nieko tokio nevyksta, tada nesuprantu, kodėl svarbi mamos nuomonė. Gal vis dėlto vyksta

Tiesiog susidūrėm su tokia situacija, kai vaikas jau lyg ir suaugęs, pilnametis, bet su ta 'nakvojimo' mintim dar sunku susitaikyti.. Taigi įdomi kitų mamyčių nuomonė..
Kita vertus, galima drausti, baidytis tos idėjos, tačiau nuo visko neapsaugosi nesinori griauti mamos-dukros santykių, kai supranti, jog vėliau pasakymas 'šiąnakt nakvosiu pas draugę' gali tapti priedanga tam neleistam vaisiui...

[quote=kramtoškė,2011 10 09, 19:30]
Tokių metų tai manau nieko blogo nėra, tik svarbu kad tik miegotų, o ne kita veikla užsiimtų

O šventas naivume Negi manote , kad "kita veikla neužsiima"? Kalba eina apie septyniolikmečius. Šiais laikais jau net trylikamečiai išbando "kitą veiklą".
Bent jau aš tai tikrai išsiaiškinčiau ar tėvai kitos pusės žino ir pritaria tiems nakvojimams. Pakalbėčiau ir su tėvais . Dar ir apie apsisaugojimo priemones aiškinčiau.

Oi, tai jūs mama? Galvojau, čia paauglė klausia Tai ir sakau - kažkas nesiriša čia - sueina kartu pamiegoti ir nieko nedaro? Dukrytė jums pasakė kaip reikėjo, jūs supratot kaip norėjot. Gal ji "techniškai" tebėra skaisti (jei kartais nusitemptumėt pasitikrinti, kaip mamos kartais daro), bet išbandė jie ten jau nemažai, būkit rami.
Sakot, nenorit griauti mamos-dukros santykių. Čia jau kažkokia baime pasakyti savo nuomonę, pataikavimu kvepia. Drausti gal neuždrausit, bet tarti žodį būtų ne pro šalį, - kad paauglė nesijaustų palikta visiškai savieigai. Gali būti, kad tie "nakvojimai" vyksta vaikino iniciatyva, dukra yra tam tikra prasme priklausoma nuo jo įgeidžių (tokio amžiaus vaikinams pats "pikas", moterims tai būna vėliau, dabar gal ji tai daro, kad apskritai neliktų be vaikino, o ne kad stiprų fiziologinį poreikį turi), ir jei tiesiog pasakytumėt savo nuomonę, dukra gal suprastų turinti teisę retkarčiais nenorėti pas jį nakvoti. Na kad netaptų panaši į iškviečiamą mergužėlę, kurios nuomonės klausti ir gerbti neprivaloma. Siūlyčiau rimtai pasikalbėti su dukra ir pasakyti atvirai, ką galvojat, - ne su tikslu uždrausti pasimatymus, o su tikslu sustiprinti dukters savivertę. Ji vis dar paauglė, jai vis dar reikia rėmų.

Tikrai nieko normalaus. Jei jau tokia draugystė su nakvojimais,tai merginos(arba vaikino ) tėvai svečiui turėtų kitame kambaryje pakloti lovą.

As pati nakvodavau budama 17 pas vaikina.Aciu jo mielai,tolerantiskai mamai .Iki siol malonu susitikus su ja pakalbeti.
Noreciau,kad ir dukte vaikinus namo vestusi.O ne slapstytusi kur nors ar meluotu,kad pas drauge nakvoja

Oho, vaikinus netgi ne vaikiną Čia jau net ne tolerancija, o nežinau kas... Na nebent suaugusieji neturi savo gyvenimo, intymumo, ir jiems netrukdo svetimi įnamiai - nei draugai, nei giminės...
Gal geriau ne baisiai tolerantišką ir šiuolaikišką vaizduoti, o susirūpinti (taip, svetimu vaiku) ir paklausti - kas šeimoje negerai, kad vis ateini nakvoti? (nes gal rimtai yra bėdų ir galima žmogui padėti) Tikiesi išspręsti problemas čia atbėgdamas? Kiek žinau iš tokių tolerantiškų draugių patirties, paskui vos ne išlaikyti dukterų draugus tenka (jie nakvoja, prausiasi, nesikuklindami naudoja vandenį, valgo, ir, atsiprašant, dukrelę maloniai padulkina naktimis už sienos, na kuo ne kurortas jaunuoliui-mokinukui, "viskas įskaičiuota"...)

na, nepilnamečių miegojimų tikrai neskatinčiau, nes gali pasibaigti netgi baudžiamąja atsakomybe.
kita vertus, jeigu jų santykiai rimti, ir jie jau užsiiminėja seksu, tai gal geriau savuose namuose, negu kur nors mašinoj ar pakrūmėse, o jūs įsivaizduosit kad nieko nevyksta.

Mane trumpina šitas argumentas - "geriau namie, negu pakrūmėse" ar pan. Jeigu vaikas tinkamai auklėtas ir žino kas yra saugus seksas, tai net jei tėvai netoleruoja gulinėjimo namie, jis neis į jokias pakrūmes ir landynes! Kodėl taip prastai galvojam apie savo vaikus? Kažkokia nsmn. Prisiminkim save - nenorėdami, kad tėvai žinotų, bėgdavom kur purviniau, nešvariau? Geriausiu atveju "apsisukdavom" kol nieko nėra namie, blogiausiu - nieko nedarydavom. Tikrai nesiūlau vaikams drausti ir juos persekioti, bet tam tikras nepakantumas/nepatogumas turi būti; ne tėvų rūpestis sukti galvą, kur čia vaikams komfortiškai pasimylėjus. Kuo blogai automobilis, tiesą sakant? nepatogu, bet išeitis O jei galų gale 17-metė pastoja, tai koks skirtumas, kur tai įvyko, - pakrūmėj ar mamos kilniaširdiškai švariai paklotoje lovoje? O gal kas sakys, kad su tėvų žinia besimylintys paaugliai nesusilaukia siurprizo?
Apskritai manau, jei šeimoj yra tėvas (tikra šeimos galva, o ne šešėlis), jis neleis jokio jaunuolio į moksleivės dukters lovą (arba dukters pas berną). Jis gali nebent numanyti, kad kažkas tokio vyksta, bet savo noru eržiliuko nakvoti tikrai neįsileis.

Visų pirma, labai jau kategoriška ši Jūsų nuomonė. Tikrai ne visi nakvojimai yra dėl pasidulkinimo, kaip kad bandot įrodyt. Aš pati pas vaikiną nakvot pradėjau 18kos, ir galiu nustebinti - jokio sekso nebuvo. Klausit - kam išvis tada naktis leisti ne namie? Gyvenam labai greitu tempu, laiko dažniausiai visi turime ne per daugiausiai, o su mylimu žmogum pabūt vis tiek norisi. Rudens, žiemos dienos trumpos, greitai temsta - namo kulniuot kiekvieną vėlų vakarą ne taip ir smagu bei saugu, o su taksi neprivažinėsi. Kalbu apie situaciją, kai mergina laiką leidžia vaikino namuose, o ne atvirkščiai.
Ne visos merginos "iškviečiamos mergužėlės", ne visi vaikinai sekso ištroškę liūtai. Jeigu šeimoje nebus pasitikėjimo atžala, viskas bus draudžiama, kritikuojama ir pan, duodu ranka nukirsti, į kairę bus nueita ooooi kaip greičiau. Jeigu jau labai norės, tai ras būdų kaip patenkinti savo norus ir apeinant visus draudimus. Žinoma, aš nesakau, jog 16-metei turi būti leidžiama viskas, tačiau 18-metė - suaugęs žmogus.
Mano patarimas mamai - susipažinkit su vaikinu, pasikalbėkit su abejais. Galbūt tie santykiai visai ne tokie ir ne dėl to, kokius čia piešia kitos mamytės.

o tai berniukas palydet negali, kad vienai nesaugu?
Papildyta:

Toks jausmas, kad visos čia pasireiškusios mamytės seksu užsiiminėt tik susituokusios pradėjo...arba bent jau 25-ių sulaukusios 18 metų - suaugęs žmogus, ir nemanau, kad kažką reikėtų drausti, geriau nuoširdžiai pasikalbėti, patarti kad ir apsisaugojimo klausimais.
Kita vertus, viena mergina jau rašė, kad tikrai ne visada tie vaikinai jau tokie baisūs yra, tik apie antrą galą galvojantys Su savo dabar jau vyru, draugavom per atstumą, kai aš pas jį atvažiuodavau, miegodavom jo lovoje, kai jis pas mane - maniškėje, ir nedarėm nieko. Lygiai taip pat, kaip ir jums, mielos suaugusios moterys, gera tiesiog apkabinti savo vyrą ar užmigti jo glėbyje, arba kalbėtis iki paryčių be jokio sekso ar net užuominų apie tai, taip ir jaunimui, tiesiog kartais reikia artumo, švelnumo, daugiau kartu praleisto laiko dviese ir etc.
Tarp kitko, po pirmosios vaikino nakvynės mano kambaryje tėtis buvo visiškai ramus (arba bent jau taip atrodė ) tuo tarpu mama ėjo iš proto... Girdėjau, kaip jie kalbėjo, ir kaip tėtis pasakė, jog manimi pasitiki, ir ne be reikalo 17 metų augino ir auklėjo, todėl nemato nieko blogo, kad vaikinas nakvoja, nes žino, jog jokių nesamonių tikrai nedarysiu. Tas netyčia nugirstas jų pokalbis įstrigo visam gyvenimui, ir tikrai buvo gera žinoti, jog manimi tėtis pasitiki. Tiesa, jo pasitikėjimas nebuvo klaidingas, kaip jau minėjau, tas vaikinas dabar jau yra mano vyras.
O užrakinti po dešimčia užraktų savo vaiką - tiesiog įrodymas, jog juo nepasitikit, taip pat nepasitikit savo auklėjimu, ir tiek. Na neleisit jūs tai 18metei MOKSLEIVEI (jūs tik pagalvokit, juk DAR TIK 12tokė... ) nakvoti pas vaikiną, o tai ką darysit, kai jai bus 19ka ir ji sakykim išsikrausyt gyvent/studijuot į kitą miestą ir neaišku su kuo naktis leis... nu kas tada? Iš proto kraustysitės, ar šiaip savo vaiko planuojate niekada neišleisti iš šeimyninio lizdelio?

ci kalba eina apie PAAUGLIU miegojima kartu, o ne suaugusiu. Man ar paauglys, ar pilnametis - labai svarbu.

o berniukas tai Čiakas Norisas? iškart pasidaro saugu patamsiais vaikštinėt?


svarbu. temos autorė kažkur dingo. rašė pradžioj apie 17-18.

Maniškei tarp 17- 18. Kol ji nebuvo tokio amžiaus, atrodė, kad beprotiškai kontroliuosiu, be 18 jokių nakvynių ne namuose ir t.t. Dabar daugiau kaip metus draugauja su tuo pačiu vaikinu, iš kito miesto. Matau jų gražią draugystę, brandų (jei tik įmanoma tokiame amžiuje ) požiūrį, jų bendrą norą mokytis, pasiekti kažko šiam gyvenime... ir savo išankstinę nuomonę pakeičiau kardinaliai. Nu kai jie pas mus, tai neguldau jų į tą pačią lovą, bet ir nesu tokia naivi, kad tikėčiau, kad prikontroliuosim mes tą jų gyvenimą. Savaitgaliais dažnai išvažiuoja pas draugą, bet širdies man dėl to nebeskauda... stengiamės daugiau bendrauti kaip draugės, tie įsakmūs mamos reikalavimai kažkaip nepastebimai išnyko...

Taip ir maniau, kad bus užuominų į mamyčių davatkiškumą Leiskit pabrėžti - niekas čia nesiūlo uždrausti, užrakinti. Netoleruoti, nebijoti pasakyti savo nuomonę vaikui, neskatinti gulinėjimo - tai ne drausti. Kai išvažiuoja studijuoti - kitas reikalas. Bet juk čia kalbam apie moksleivius, kurių kambaryje dar turbūt pilna žaislų. Čia reikia kalbėti - kodėl jie tai daro. Trūksta artumo, švelnumo? O ar ne savo šeimoje vaikas turi tai gauti? Susirūpinčiau, kas mano šeimoj negerai, ko mes kaip tėvai nepadarėm, ką praleidom auklėdami. O gal bijojom auklėti, nes tai neva santykių su vaikais gadinimas.

Ne į davatkiškumą, o į nesusitaikymą su tuo, jog vaikai užauga tikrai nenorėjau įžeisti, jei ką ;]
Išvažiuoja studijuoti 19mečiai, tema apie 17-18mečius, ne toks jau ir didelis tas skirtumas, nemanote? Na nebent žiūrėsime į teisinę pusę - tada taip, sutinku, jog skirtumas yra. Apskritai su tuo studijavimu, visos va dabar sakot, studijavimas - kitas reikalas... turiu N pavyzdžių iš savo bendraamžių, tų, kurie buvo "geri vaikai", kol mokėsi mokykloje - jokių cigarečių, alkoholio, antrų pusių, klubų, apskritai beveik jokių draugų, tai va tokie individai kai išvažiuoja studijuoti į kitą miestą - nutrūksta nuo grandinės, o tėvai paskui verkia "kas čia mano vaikui blogą įtaką daro...." bet čia off topic'as jau gaunasi.

Kalbant į temą, šiaip nemanau, kad abiturientų kambariuose pilna žaislų būna, juk jie jau ne vaikai, tai žmonės, kurie gal po metų kitų šeimas kurs. Pilnai su jumis sutinku, kad artumą ir švelnumą galima ir reikia gauti šeimoje, tačiau artumas ir švelnumas, kaip ir meilė - skirtingi būna(sakykim meilė vyrui, meilė vaikui, meilė tėvynei), todėl čia maždaug įsivaizduoju tokį tėvų-vaiko pokalbį "kam tau tie draugai ir tie vakarėliai, juk ir su mumis gali pabendrauti, ir su mumis gali muzikos paklausyti ir pašokti ir t.t." .
APskritai man toks jausmas, jog nesusikalbėjimas būtent tame, jog jums atrodo, jog 17-18mečiai yra vaikai

tuomet klausimas, kaip nubrėžti tą ribą? Jei 17-18 nedidelis skirtumas, tai ir 16-17 mazas, ir 15-16 toks pat. Tai kada per anksti leisti nakvot pas berniukus? 13? O gal galima?

Iš esmės - taip. Filme "Ko nori moterys" tėvas sako 15-metės dukters kavalieriui: "atsmink, prieš 5 metus jai buvo tik 10 metų". Labai įstrigo šitie žodžiai.
Taip, jie vaikai, nes gyvena iš tėvų kišenės, po tėvų stogu, yra visiškai nesavarankiški. Aš ne už tai, kad vaikus laikyti pririšus prie savęs. Aš sakau, kad savo begaline tolerancija (=abejingumu) ir savais neišspręstais kompleksais nepastūmėtume jų per greitai į suaugusiųjų pasaulį. Tai kas, kad jiems norisi. Nereikia visko gyvenime patirti dar tebesėdint mokyklos suole.
Problemą matau tame, kad mergaitės mamai tai nepatinka, bet ji nedrįsta dukrai to pasakyti. Vaikams labai reikia jausti tėvų rūpestį, žinoti jų nuomonę, taisykles, šiokias tokias ribas, retkarčiais išgirsti prieštaravimą (ne draudimą); viskam tyliai pritardami jiems tik kenkiame.

18metų "vaikas" jau yra nebe vaikas, o suaugęs teisiškai, kalba buvo apie 17-18 mečius, taigi pusmetis iki pilnametystės yra tikrai ne tas pat, kas du ar penki metai iki jos Ir dar klausimas pamastymui, na pas berniukus tai blogai nakvoti, o jeigu pas kitą mergaitę? tokiu atveju manau daugelis tėvų tikrai leistų ir negalvotų kad čia "kažkas tokio".


Suprantate, kaikurie ir iki 30ties gyvena iš tėvų kišenės, po tėvų stogu ir yra visai nesavarankiški tuo tarpu nemanau, kad jeigu mergina psichologiškai vis dar jaučiasi esanti vaikas, norės pas vaikiną nakvoti (nebent jis ją verčia, arba ji tai daro nesąmoningai, na maždaug kad nepaliktų jos ar pan, arba jaučiasi namuose prastai, tarsi ja niekas nesirūpina (bet nemanau kad autorės šeimoje yra tokia bėda, ji užvedė tokią temą, tai jau rodo jos rūpestį) - tada visai kitas reikalas, bet juk tėvai ir reikalingi tam, kad suprastų, kokie santykiai sieją jų vaiką ir jo merginą/vaikiną). Gink dieve, aš nesakau, kad su vaikais kalbėtis nereikia, ar savo nuomonės išsakyti, tikrai ne. Begalinė tolerancija irgi prastas dalykas, bet nakvojimas kartu, na negi tai yra tos tolerancijos peržengimas? Kalbame ne apie seksą, kažkokius ištvirkavimus ar alkoholį/cigaretes/narkotikus, kalbame apie paauglių bendravimą namų aplinkoje, jų kartu praleidžiamą laiką. Sutinku, kad nereikia per daug stumti vaikų į suaugusiųjų pasaulį, sutinku, kad reikia stengtis kuo ilgiau jiems suteikti galimybę džiaugtis vaikyste, bet nesutinku, jog to reikia 17-18mečiams, jie jau įstumti į suaugusiųjų pasaulį, jie jau privalo krutinti smegenėles mąstydami apie savo ateitį - studijas, darbą etc, tuo labiau dažnai tokio amžiaus žmonės turi vyresnių draugų, taigi šiaip ar taip, jie JAU gyvena suaugusiųjų gyvenimą. Taip, ne visi, tačiau kaip aš jau minėjau, kaikurie ir 30ties lieka vaikais, bet kalbame apie daugumą.

jei priežastis yra, kad šviesiu paros metu trūksa laiko pabendrauti, o po to jau naktis ir nebesaugu grįžti namo, tai geras tėvas gali nuvažiuoti ir parsivežti savo dukrą. Kam gi varginti svetimą šeimą su papildomos lovos klojimu ir kitais nepatogumais, kai namuose nakvoja svetimas žmogus.

Aš tokio amžiaus vaikų neturiu, bet daugumos nuomonės čia labai kategoriškos pasirodė. Nematau labai didelės blogybės su nakvojimais vienam pas kitą tokio amžiaus. Žinoma, jei draugauja ilgai ir kasnakt neina vis pas kitą kavalierių miegot Tuo labiau, kad tikrai nedaugelis sugebėtų būt tokie poch.....stai, kad galėtų ramia dūšia užsiiminėti seksu, kai už sienos tėvai miega

na, negi negalima bendrauti iki kol lauke šviesu? Arba šeštadieni ir sekmadieni susitikineti? Mažai? Didelė tragedija, jog ne kasdien? Aš taip nemanau.
O kategoriška aš šiuo klausimu esu. Iki pilnametystės jokiu nakvojimų pas bernus. Spės dar, nedega.

Aš irgi buvau labai kategoriška, kol neturėjau tokio amžiaus vaikų... Kiekviena situacija kitokia, taip kad niekada nesakyk niekada...
Man atrodo žymiai geriau yra rasti kompromisą, nei kategoriškai kažką drausti. Juk uždraustas vaisius visada labai saldus...

dėl šito tai pritariu. Tai labai daug ir nuo vaiko/bendravimo su juo priklauso.

Sakyčiau labai priklauso nuo vertybių supratimo šeimoje. Jei paauglys mato nusistovėjusią tvarką, kultūrą šeimoje, tai jam net į galvą neateis vestis namo nakvoti kažką...Turiu pavyzdžių, kai darugių vaikai jau 13 m. susigalvoja pramogą pasikviesti draugą (ne draugę) pernakvoti. Man jau nenormalu tai. Aš savo vaiko neleisčiau.
Kai išeis iš namų, studentaus, tai galės savo galva gyvent. Bet mūsų namuose bus mūsų tvarka.

Bet juk 17-18m, tai ne tas pats kas 13

Aš irgi labai kategoriška šiuo klausimu. Pas mus aplamai nepriimta miegoti ne namuose, ir jokio skirtumo kiek metų, 13-17-30-50, prie ko čia amžius? Ir lytis ne prie ko, draugAS ar draugĖ, nakvoti ne namuose yra be galo nepadoru. Net jei važiuoji į kitą miestą pas draugus, kur kas patogiau yra užsisakyti nebrangų viešbutį, nei kelti žmonėms tokį rūpestį ir nepatogumus, kad nakvotum pas juos. Pas gimines dar suprasciau...ir tai nepatogu, o apie svetimus žmones išvis jokių kalbų...iš kur tokia mintis kiltų

o man tai nepadoru būtų kad pas mane atvažiavę svečiai iš kito miesto dar mokėtų pinigus už viešbutį. nematau jokio rūpesčio ar nepatogumo sofką išskleist.

Nepadoru būtų iš jūsų pusės, jei nepasiūlytumėt svečiams likti, aš irgi visada pasiūlau. Aišku būna įvairių situacijų, bet padorus svečias visada atsisakys

O į temą, ar išskleistumėt sofką, jei dukra atvestų berną pernakvot?

manau nepadoru yra pagal jūsų ir panašių principų besilaikančius. Bet nemanau, kad tai yra visuotinai nepadoru (lyg ir etiketo vadovuose nenurodoma, kad likti pas kažką svečiuose nakvoti yra nepadoru). Man visškai jokio vargo priimt draugus nakvynei ir jokio nepadorumo nematau.

O kalbant į temą, manau, priklauso nuo situacijos ir tėvai turėtų gerai ją žinot ir pagal tai ir spręsti.

gal jūs niekad neurėjot svečių ir dėl to esat tokie nesvetingi?
neįsivaizduoju svečio, kuris nenori mano nakvynes.


taip.

AŠ tokioj situacijoj geriau susirupinciau ar ta beveikpilnamete dukra pakankamai apsisvietusi apie apsisaugojimo priemones. O jei apsisvietus, tai tada tiesiog ramiau, nes griezti draudimai beveik ar jau suaugusiam naudos neduos, o darys ka nores paslapcia ir tiek. Ne laikas drausti, laikas šviesti, jei to nepadaryta.

Vadovėliai iš tikrųjų daug ko nenurodo, bet juk yra ir nerašytos taisyklės Man viena iš jų yra miegojimas namie. Aš gi nenurodinėju jum, kaip elgtis, tik sakau savo nuomonę, ir iš karto įspėjau, kad ši nuomonė yra labai kategoriška, todėl jei ji jums nepriimtina, tiesiog apeikite, nekreipkit dėmėsio
Papildyta:


Ir kas jus verčia pulti į asmeniškumus? Jūs tokie, jūs anokie, nesvetingi...iš kur tos fantazijos? Negi taip sunku priimti kitokią nuomonę?
Papildyta:


Drąsu. Aš taip negalėčiau

taigi sofkutę ištiesia, o ne pasiūlo į dukros lovą gultis

Tai gi sena niekšė sūnus augina - teorinis pasvarstymas neužskaitomas

O klausimas labai opus. Nes mano vaikai "diskutuojantys" (auginami taip, kad nėra tabu tėvams išsakyti savo nuomonę) ir argumentai "mano namai - mano taisyklės" jau dabar pasitinkami atviru klausimu - "tai aš benamis išeina ir jokių teisių šiuose namuose neturiu?"

Nors gyveni, rodai pavyzdį, aiškini savas vertybes ir taisykles, laikmetis ir aplinka lygiagrečiai jas koreaguoja. Ir tenka mokintis gyventi su tuo, kad vaikai gali turėti kitą nuomonę labai svarbiais gyvenime klausimais. Labai tikiuosi "praslįsti" nesprendusi "nepilnamečių miegojimo kartu" klausimo, bet jei prireiks - dabar neįsivaizduoju ką daryčiau.

Labai sutinku su jūsų nuomone.
Ir džiaugiuosi, kad maniškė vasarą bus bent jau pilnametė. Nes kai mylinčius žmones skiria nemažas atstumas, tai kitos išeities kaip nakvojimas tuose pačiuose namuose, aš nematau. Gi neišeis nepilnametė nakvoti į viešbutį... Be to, teko pabendrauti ir su vaikinuko tėvais. Tikrai ten gauna atskirą kambarį... bet ir su žvake vidurnaktį tėvai nestovi... Manau, svarbiausia yra daug bendrauti ir pasitikėti. Geriau jau žinoti ir matyti su kuo bendrauja, nei draudžiant kišti galvą į smėlį ir galvoti, kad mūsų vaikai taip nedarys...

o jūs nemanot, kad nėra nieko ko negalima padaryti dieną?: ) jei jau apie draudmą kalbam nakčiai.

va man irgi taip atrodo - tai kam pasilikinėti naktį miegoti

Na aš irgi ne kažkokia tai ragana, kad nepriimčiau vaiko iš kito miesto pernakvot Bet čia kalba ne apie išskirtinius atvejus, kai atvažiavusiam iš kito miesto vaikui nėra, kur likti miegot visiškai, kiekviena įleis ir paklos, bet greičiau apie tyčinius piktybinius pasinakvojimus be pateisinamos priežasties Bent jau aš taip supratau šią temą

Papildyta:


Va būtent. Jei norės, prasisuks per dieną. Bet kai tėvai pradeda kišti savo nosį ir lovą vaikams nakčiai klot, tai jau visų ribų peržengimas, manau

Aš sūnaus neturiu, bet ir jį auklėčiau panašiai, nieko gero iš įpročio baladotis naktimis. Naktis- miegui, o miegoti reikia savo namuose, taškas

paprastai vienas is variantu galimas toks: vaikas parasho zinute "mama, siandien nakvosiu ne namie, grisiu rytoj ryte" ir telefonas isjungiamas. ir ka tada daryt? namo neleist? tokio amziaus ne mazi vaikai, draudimais nieko nelaimesi. sunelis beje mamos, kuri isivaizdavo, kad kol "vaikas" nebaige mokslu, neuzdirba savo pinigu, niekur per nakti veliau 10vakaro eiti negali ale kad pasirodo gali

Na cia tai tikrai nepritariu, as ir paauglystej pas drauges miegodavau, ir dabar ta darau kai pas ka nors i svecius atvaziuoju, ir mano bute sveciai nakvoja daznai. As tai ne nepadorumu vadinu, o svetingumu ir draugyste. Labai jau keisti zmones jus...

O griztant prie straipsnio temos.. sunku issivaizduoti septyniolikemcius kurie lovoje tiesiog miega visiems aisku ka jie ten daro, bet ka jau gi, kuo toliau tuo anksciau vaikai bresta, Geriau jau leisti ir zinoti kas vyksta (bent jau mazdaug), patarti, negu galvoti kad dukryte vakarais pas drauge mokosi ir filma ziuri, bet kaip cia taip nutiko kad dabar nescia

Apie tuos "svetinguosius ir drauginguosius" galima pasakyti lygiai tą patį - kokie jūs keisti Čia ne draugiškumo, o auklėjimo ir kultūros klausimas. Kartais žmonės savo namus paverčia "pereinamu kiemu" - kas nori kada nori nepranešęs gali atvažiuoti, nakvoti, kaimynai vis ko nors užeina kaip pas save, lenda kažko pasiskolinti į spinteles, namų durys praktiškai neužsidaro, čia jau ne namai, o stotis, sakyčiau (ir dar tas troškus niekad neišsivėdinantis kvapas tokiuose namuose, kiek teko pastebėt) Kažkokia klajoklių tautų tradicija, viskas bendra. O kalbant apie vaikus, tai neleisčiau ne tik neva "bijodama" paauglių sekso, bet ir dukros pas drauges į pižamų vakarėlius - neaišku kokioj patalynėj ji ten voliosis (gal kokioj visų svečių nugulėtoj, mat labai svetingi namai, gal šeimininkė nespėja jos keisti, o gal ir nesiruošia), ir apskritai gerai auklėjamos dukrelės miega savo lovoj

Taip, pilnai sutinku, vadinasi ne viena taip mąstau. Savo lovoj turi miegot ne tik dukrelės, bet ir sūneliai

Visakame yra individualios aplinkybės. Neišsiaiškinus uždrausti ir neleisti paaugusiam vaikui - reiškia, kad jis meluos, slapukaus ir prarasite ryšį. Jei jau taip atsitiko, kad visi draugai/ draugės į vakarėlį, galima pasiūlyti grįžti paryčiais (parvežti, taksi). Jei tolimesnė išvyka ir yra reikalas nakvoti, vaikas neturėtų pažeisti šeimos moralinių normų, išugdytų ne per vieną dieną. Mano auginta paauglė visada pasipasakodavo, pasitardavo, kaip vienoje ar kitoje situacijoje elgtis (pasakojimų būdavo ir šiurpokų mano požiūriu, bet jos teisingi situacijų sprendimai ramindavo). Svarbu neniekinti paauglio draugų, jų sprendimų, o ramiai aptarti. Niekada neprieštarauju susiėjimams mūsų namuose. Lengviausia taip žinoti, kas vyksta ir čia galioja mūsų taisyklės, o jų turi laikytis ir svečiai. Tai geriau, negu kažkur pas kažką.

Dėl patalynių: o Jūs nesate lyžtelėjusi savo rankos prieš tai čiupinėjus viešą turėklą? Fe, bet dažniau nei galvojete...ir t.t. nehigiena čia svarbiausia, nu nebent kažkur jau YPATNGUOSE namuose nakvoti kažkas susiruošė.

Šiaip reikia auginti taip, kad noro nakvoti ne namuose būtų kuo mažiau, nes vėliau uždrausti - beviltiška. Draudimais arba auklėjant psichologiniu spaudimu ir bendraamžių niekinimu galima žiaurių kompleksų įvaryti

Žiūrėkit nepersistenkite su auklėjimu, nes yra rizika, kad jūsų paaugliui sūnui ar dukrai "jūsų namai ir jūsų lovos" nustos būti "savo namais" anksčiau, negu jis realiai bus tam pasirengęs. Nes paauglystėje stipriai vystosi vaiko vertybinė sistema ir jeigu jūsų taisyklės neleis jam augti sava kryptimi, arba jūs jį prispausite ir sužalosite, arba jis pakels maištą ir pasirinks geriau jokio bendravimo, nei perdėta kontrolė.
Kaip palyginimas būtų "kišimas" vaiko miegoti 1,80 m ilgio lovoje su dviem galais, ir lankstytis priš kiekvienas 1,80 m duris namuose, aiškinant kad visa mūsų giminė yra 1,70 ūgio ir 1,80 m lova bei durys yra daugiau nei pakankama. Nors nepaisant "jūsų giminės genų" jis kažkodėl tai auga ir jau yra 1,90 m. Vaikas gali ten kankintis toje lovoje, neišsimiegoti, kūprintis, lankstytis prieš kiekvienas duris ir daužyti galvą nesuspėjus pasilenkti. Aišku nei vienas sveiko proto tėvas ar motina to nedarytų - bent jau lovą nupirktų kitą, o dėl durų paaiškintų, kad nu negali namų išgriauti, bet supranta jį. Nes su ūgiu mums akivaizdu. O štai su temparamentu, pasaulėjauta, bendruomeninio gyvenimo normomis daug subtiliau. Ne visada mes suprantam savo vaikus ir neretai grūdam juos į jiems netinkamus rėmus.