Ot įdomu... Pasipasakokite. O čia mano istorija:

Turėjau 2 bjaurius pokalbius dėl darbo:

1. Didelė ir labai gerai žinoma kompanija. Atėjo pasipūtę tos įstaigos direktoriai ir pradėjo suvarinėt, uždavinėt spręst situacijas, kurias išnarplioti gali tik padirbėjęs keletą mėnesių tokį darbą. Žodžiu išėjau tokia pavargus Nebekelsiu ten kojos daugiau

2. Irgi labai didelė kompanija. Čia jau pokalbis labiau ne apie darbą, o loginių uždavinių sprendimas, mįslių įminimas, pasaulio sostinių bei lietuvos rašytojų vardinimas. Čia mano bendrąjį išsilavinimą galbūt tikrino. Nežinau

Papasakosiu vienos savo draugės bandymą įsidarbinti. Nuėjo į frmą, žinodama, kad ta ieško darbuotojo, kartu nešdamasi CV. Ji simpatiška, tai gal taip tikėjosi turėti pranašumą prieš kitus pretendentus - nežinau...
Užeina, klausia kur rasti direktoriu, nori pakalbėti dėl darbo ir pan. Parodo kabinetą, atidaro duris, o direktorius - kažkada buvęs jos kavalierius, kurį ji negražiai paliko ant ledo Apie ką jie kalbėjosi taip ir nežinau, bet keikėsi ir pasakojo tą istoriją dar ilgokai

Nepavydėtina situacija Lazda turi 2 galus

Teko dalyvauti atrankoje, kur komisija sudare 3 vyriskiai tai klausimai ar turi vaikina? Ne? O kodel? ir pan.O apie tiesiogini darba ne vieno klausimo.Taipasijutau kaip per grozio konkursa

nelegalus klausymai, gi!!!

manea vienoje didelej ir labai respektabilioj firmoj pareikalavo be kalkuliatoriaus greitai ir tiksliai atlikt gana sudetingus skaiciavimus, kaip dalint 1368 is 8, ar 246 daugint is 16. Skaiciuoju as ant popieriaus, o man sako, girdi, ne viska technika gali ispresti. Po tu zodziu, vos i spranda nuo manes is papkes negavo.

Pries pora savaiciu pakviete i pokalbi del darbo. Zinoma, reikia pridurti, kad tai buvo mano svajoniu darbas ir issvajotos pareigos. Na, ju siulyta diena man visiskai netiko, todel susitariau del pokalbio perkelimo savaitei i prieki.

Diena pries pokalbi uzkilo temperatura iki +38, akys raudonos, etc. - tik gulek lovoje ir niekur neik. O pokalbis vyksta kitame mieste - uz 100 km. Taciau nera kur dingti - iskeliauju anksti ryte i pokalbi su +38, raudonomis akimis ir skaudama galva

Neprisimenu, ka kalbejau, ko manes klausinejo, etc. - mintyse buvo tik avieciu uogiene ir silta lova Grizau namo ir pasakiau sau, kad "aciu dievui, viskas baigta"

Linksmoji dalis: ta darba gavau! Sake, kad jiems pokalbis labai patiko, o mane pasirinko is visos kruvos kvalifikuotu pretendentu

Iki siol netikiu tuo, kad gavau si darba - tik zadintuvas l.anksti ryte itikina, kad man tikrai reikia keltis ir i kita miesta mauti

siandien buvau pokalbi del darbo tai isivaizduojat ko paklause?
kiek bus 168+349-75procentai
tik susizvengiau ir pasakiau jog yra skaiciafkes na seip lengvesni galejo duot uzdavini trenkti kazkokie jie ten visi buvo

Man labai įdomu, į kokias pareigas pretenduojant tokio briedo klausia? Bet kaip pastebiu iš pasisakymų, tai paskaičiuot per pokalbius dažnai tenka...

O su manim buvo stai taip - atejau i rimta pokalbi i labai rimta istaiga pas labai rimta vadova. Jis paziurejo i mano CV ir pamate ten, kad esu baigusi psichologija (o darbinausi pagal kita specialybe, neturincia su psichologija nieko bendro). Vargselio vadovo akys padidejo, jis gal kokias 5 minutes tylejo, o po to pradejo mane itikineti, kad jis neturi jokiu psichologiju problemu ir jam viskas gerai Ir pradziu bandziau kazka aiskinti, kad psichologija ne prie ko ir as viso atejau darbintis ne pagal psichologini issilavinima (bet jis, matyt, is nerimo pamirso i kokias pareigas konkursa skelbe ), po to pamaciau, kad nieks nepadeda, nusiraminau ir stebejau "spektakli": vadovas issikalbejo po kokiu geru 20 minuciu, suzinojau apie visas jo psichologines problemas, kuriu jis neturi, o po to pradejo sneketi jo pavaduotoja, kuri man paaiskino, kad ir ju kolektyve nera jokiu problemu, o jei ir yra, jie viska patys issprendzia sekmingai.
Zodziu, man pritruko zodziu ir as jiems palinkejau ir toliau gyvenime netureti jokiu problemu

O man labiausiai istrigo mano pats pirmasis rimtas pokalbis del darbo Kauno balduose.. zalia buvau visiskai ir dar siaip jaunai atrodau. Zinoma paklause ka zinau apie ju imone, pasakiau, kad gamina baldus, uzsiima ju prekyba (tik tai ir zinojau ) o vadovas ir paklause - ka daugiau zinau.. aisku geros iskalbos neturiu, o daugiau nieko ir nezinojau Tai galiausiai pasake - eik namo pas tevelius ir paklausk apie Kauno baldus. Dabar juokinga, bet tada su asarom isejau. Bet uztat paskui pries kitus pokalbius viska isstudijuodavau apie darbdavi

Minerva, jie tave turbūt pasirinko, nes tavo akys labiausiai degė

Tikriausiai Ech, tos rudos karsciu degancios akys... bent viena karta pasitarnavo ne galvas apsukti, bet i norimas pareigas patekti

{nesvarbu, kokia buvo ugnies akyse priezastis }

Per visus pokalbius man būna daugiau ar mažiau "baisu", nes jaučiuosi vertinama ir norisi kuo geriau pasirodyti. Bet vieno poklabio niekada nepamiršiu. Tai buvo konkuras į pareigas rimtoje tarptautinėje firmoje, per pokalbį direktorius paklausė, kur dirbu ir kodėl noriu pereiti pas juos. Iš to strioko pamiršau firmos pavadinimą Paprašiau, kad leistų pagalvoti ir nors užmušk tą minutę neprisiminiau Jaučiausi absoliučiai idiotiškai, teliko pasakyti, kad nervinuosi ir iš susijaudinimo pamiršau Tiesa, papasakojau kuo firma užsiima t.t.
Išėjusi iš pokalbio galvojau, kad pravalas visiškas Ir kaip nustebau, kai mane pakvietė į antrą turą, o galiausiai laimėjau tą konkursą ir įsidarbinau

Faina tema

Kai dar buvau žalia bakalaurė, ieškojau darbelio, kuris man netrukdytų studijuoti ir magistrantūroje. Pasimaišė toks skelbimukas, kad reikalinga būrelio vadovė pusei etato. Kaip tik man, tada pagalvojau Kai nuėjau, tai direktoriaus pavaduotoja taip išpurtė, kad mirsiu neužmiršiu Pirmiausiai išskleidė mano diplomą ir visus priedus. Žiūrėdama per lupą vedė pirštu per studijuotus dalykus, reikalavo juos apibūdint, uždavinėjo įvairiausius klausimus ir vis dejavo, kad kreditų per mažai. Galiausiai paklausė kur mano tėveliai dirba (nors buvau motera jau ženota ir turėjau 5 metų vaiką) ir liepė eit prie lango. O ten ji pirštuku bakst - nagi, kaip tas augalas vadinasi? Klausinėjo tol, kol susimėčiau... Beje, mano vedamas dalykas su tuo būtų visai nesusijęs Ale vdrug vaikams įdomu pataps ... Po kelių valandų kratymo pasakė, kad paskambins. Laukiu iki šiol
Po šio "krikšto" man jau jokie darbdaviai nebeatrodė baisūs

Teko ir man...
Nuvykau i vienos nedideles imones ofiseli-jie keite darbuotoja ir norejo aprodyti imones patalpas, popieriukus. Sedi dyrikas (kaip dabar akyse stovi juodas apsiburbulaves ir dar apsiplaukaves megztukas-matyt kate ar suni sviesu namie turi ), klausineja manes iv.dalykeliu ir ieina jo zmona (kuri toj imoneje irgi kazkokias pareigas atlieka). Kazka jo zmona leptelejo, o tas kad eme ant jos rekti... Galvoju "Butinai cia grysiu" Jei ant zmonos prie pirma karta matomo zmogaus gali kelti balsa, tai kas bus, kai as nepatiksiu Kai kita diena paskambinusi pasakiau, kad persigalvojau, jis dar kelis kartus bande itikint, kad "Alga galime labiau paderinti" ir t.t.

Ai, aš kartą miriau iš gėdos, tai ne tas žodis
Kadangi intensyviai ieškojau darbo, jau buvau visiškai susipainiojus į kokį pokalbį važiuoju, kelinta sturas ir pan. Žodžiu, nueinu tuo adresu, kokiu turėjau, ir apstulbau Aš su džinsais, kažkokiais marškinėliais, o ten... Visi neprikaištingai kaip iš reklamų itin oficialūs, kostiumuoti, iškrakmolintom apykaklėm, visur net blizga, patalpos irgi tokios, kad hmm.... Pasijutau nežinia kaip. Taip norėjos apsisukt ir išeit (galėjau taip ir padaryt )...
Nuėjau, pirmiausia pamiršau pas ką aš. Radau vardą ir pavardę. Sako tokiu vardu niekas pas mus nedirba. Pasirodo aš ne taip išgirdau, ir vardą ir pavardę
Sėdi direktorius, šypsosi (o ką jam daryt), ir sako, kodėl jūs man neatsiuntėt CV, ar Jūs žinote, jog norint įsidarbinti, reikia informacijos apie tamsta.
Nesupratau Sako Jūs atsiuntėt tik motyvacinį laišką. Rodo jis man tą laišką... Akurat Taip ir norėjau dingt.
Sako, nieko atsiųsit vėliau.
Toliau.
Sako, kiek Jums metų, mūsų įmonėj dirba solidesnio amžiaus žmonės. sakau man tiek ir tiek. O jis už galvos, gi normaliai, bet kaip Jūs atrodot!!!!
Jetus Jis mat pagalvojo, kad man 18 maximum.
Žodžiu, mes ilgai ir nuobodžiai kalbėjom, pasirodo, aš į tas pareigas, kurių norėjau, net negalėjau pretenduot dėl man nepalankaus grafiko, pasiūlė kitas, ir pasiūlė sekantį susitikimą, su:
CV (atsiųsti)
Dalykiška apranga
Normalia šukuosena
ir
gal praėjus keliems metams.

Bet šiaip malačius tas dirikas (papasakojo net savo karjeros istoriją )

Super istorija Kaip is filmo
Beje, po kurio laiko tikrai galetum ten vel apsilankyti

Pastebėjimas visoms pasipiktinusioms skaičiavimo užduotimis. Pastaruoju metu tokie testukai labai populiarūs personalo atrankos specialistų tarpe. Ir parodo jie visai ne jūsų matematinius sugebėjimus, o sugebėjimą reaguoti stresinėje situacijoje - jei pradedat nervingai strykčioti spręsdama paprastutį uždavinuką, aikivaizdu, kad situacijoje, kai reikės greitai priimti atsakingą sprendimą, greičiausiai strykčiosite taip pat.

O koks ats turetu but teisingas pult skaiciuot ant popieriuko, prasyt kompo, ar issitraukt mobiliaka ar koki kalkuliatoriu, ar apsimest kad sugebesi suskaiciuot mintinai Kazi nera temos, kur patartu personalu vadovai arba pasakytu teisingus ats
Nu as cia biski ne i tema...
O jei i tema tai gyvenime apturejau tris pokalbius del darbo, viena rusiskai ir jie vyko be jokiu pribumbasu aisku labiausiai domejosi, kiek mano vaikui metu, kaip jis daznai serga ir kas ji priziures

tokiu atveju aš ką nors sumąstyčiau, jog spręsdama užduotis/problemas, stengiuosi negaišti laiko smulkiems darbams, tokie kaip skaičiavimai, ir tai pavedu atlikti technologijoms, o pati siekiu sutelkti visą savo dėmesi užduoties atlikimui/problemos sprendimui

pats pirmas pokalbis dėl darbo buvo pas baldų gamintojus. jauna žalia, dar tik studijuojanti (ir, beje, visiškai nepanašų dalyką) sumąsčiau parašyt. pakvietė. (beje, darbdaviai iš kito miesto buvo). susėdom dar tik remontuojamose patalpose, pradjo klausinėt. nieko aš nei apie juos, nei apie baldus nežinau (ieškojau info, ale... tuo pavadinimu buvo dvi ar trys skirtingos firmos). tai pakalbėjom, maliau, kaip mokėjau. darbo, aišku negavau. dėl to, kad jį gavo kooperatyvo, kuris jiems nuomavo patalpas, viršininko duktė. ir ilgai galvojau- kam reikėjo kviestis pokalbiui bene 30 kandidatų, jei žmogus jau seniai numatytas?

vat prisiminiau vienos savo pažįstamos stresinę situaciją per pokalbį ,

vyksta pokalbis dėl darbo, direktorius uždavęs visus tuos reikiamus klausimus, pabaigoj sako jai: " o dabar pašokinėk" , o ji tokia maladec, žodžio kišenėj neiškanti, sako: "Jūs pašokinėkit, tada ir aš pašokinėsiu"

tik nepamenu dabar, ar ji tą darbą gavo

as apturejau viena pokalbi, kur irgi buvo tie klausimai, kuriuos reikia uzduoti. Na klasikinis: ar si stikline pusiau pilna, ar pusiau tuscia. Kadangi personalo vadovas, ar kas jis ten buvo, stikline iskele aukstai, tai to vandens joje is apacios ziurint atrode daug, atsakiau, kad pusiau pilna Tai gerai, vadinasi esu optimiste. O va kito klausimo paskirties nesurpatau, labai jau keistas pasirode. Pokalbyje du ar trys vyrai, nebepamenu ir tas personalo vadovas klausia: "va situacija- ziema, pilna sniego, jus vaziuojate autobusu, kuriame vieni vyrai, tualeto autobuse nera, o jums mirtinai prireikia. Is autobuso islipti negalite, nes sniego yra sulig autobuso virsum." As pradejau nuo to, kad situacija nereali - jei to sniego sulig stogu, tai kaip autobusas vaziuoja. Be to, vyriskiams pirmiems ta problema kiltu, nes as alaus nemegstu, o vyriskiai paprastai megsta. Zodziu sukausi sukausi, galu gale sakau: "na jei labai smarkiai prispaustu, tai ir padaryciau kur tarp kedziu, tada jau nebe iki gedos jausmo butu."
Tai va, gal atrankos specialistai zino, ka tas klausimas gali apie zmogu parodyti. Labai jis man keistas.

Nu ir pokalbiai Kiek buvau, tai tokio isimintinai kvailo neteko tureti... Tik savaime suprantama, pries kiekviena pokalbi jaudinies ir pan. Visi pas mane buvo vienodai baisus

nu jo, neblogi klausimai, gerai kad dar nepradeda klausinėti, kaip labiau patinka ant viršaus ar pačioje, girdėjau pagal tai irgi galima daug apie žmogų pasakyti.

As dalyvavau viename pokalbyje, kuri pavadinau "konvejeriniu". Esme tokia: kandidatui skirta po 10 min. klausimai uzdavinejami greitakalbe, klausimai tradiciski - kokios blogos savybes, kokios geros. Galu gale dave popieriaus lapa ir liepe nupiesti medi. As nupiesiau ta medi ir grybuka apacioj prie kamieno nupiesiau. Darbo negavau. Pasijauciau kaip ant konvejerio padetas produktas. Ir ka jie ten galejo apie mane suzinoti is nupiesto medzio:))

medis tai greičiausiai simbolizuoja tave, kaip save įsivaizduoji, toks ir medis (žinau tokį panašų testą), o grybuką aš suprasčiau kaip vaiką, o tie vaikai tai darbdaviams nelabai patinka, dažniausiai

Kaip suprasti - nepatinka "tie vaikai"?

Visi gi zmones pries tapdami suaugusiais perspektyviais darbuotojais buna vaikais Ir pats tas direktorius kadaise i vystyklus "kakojo"...

Darbdavys, kuris nusistates pries seimynini gyvenima, teise i zmogaus laisvalaiki, demesi vaikams, yra toks mausis, pas kuri niekam nelinkeciau pakliuti

Aš tokiam darbe dirbu Igysiu praktikos ir mausiu kur geriau. Tikiuos, neuzsoksiu nuo vilko ant meskos

iš piešinių labai daug galima pasakytiapie žmogų...


koks ten vaikas, gal nusprendė, kad grybautoja užkietėjus ir grybaus darbe... ( juokauju žinoma)


mano vyras yra davyvavę daugelyje pokalbių.... Tai iš vieno net atsinešė namo testą, su gal 658 klausimais Ten buvo net tokių, kaip:"ar jums nesisapnuoja begemotai?" arba: " ar jums nesvaigsta galva?" " ar jūs prakaituojate?" ir pan.... Tai vyras sako net galva paskaudo atsakinėjant ir bandant įminti, ką jie tuo klausimu sužinoti nori.... Su tu prakaitavimu tai žvengėm, gal sakom koks smirdalius direba firmoj, tai bijo kad dar neateitų , žodžiu be komentarų....

Aš kažkokį panašų dariau... ten dar ir toks buvo "ar dažnai jums paleidžia vidurius?" gal toj kompanijoj tualetinis popierius normuotas

gal čia tikrina, ar dažnai stresuoji, nes bent jau man iš streso pilvą susuka

Reik ateičiai įsidėmėt - neprakaituoju, neviduriuoju... kas dar ką žinot, papildykit

O aš tokius testus labai rimtai vertinu. Ir juos tikrai ruošia ne tos įstaigos darbuotojai. Todėl apie tualet. popieriu jie mažiausiai galvoja. Tokius testus sudaro tik kvalifikuoti psichologai. Ir testo apimtis čia tikrai ne paskutinėj vietoj, nes taip galima geriausiai prigaut meluojant, pvz kai klausimas po kelių šimtų vėl pasikartoja, tik suformuluotas gudriau. Ir tikrai pasitaiko tokių, kurie į tą patį klausimą atsako vis kitaip.

O siaube, ko aš čia neprisiskaičiau. Pradeda nusvirt rankos darbo ieškotis.
Kai ieškojaus darbo tokių dalykų nė viename nepasitaikė ( turiu omenį tokie testai, klausimai.)
Esu jautrus žmogus ir jei iš mane išsidirbinėtų tikriausiai palūščiau. Na šiuo metu darbą turiu, esu dekretinėse atostoguose. Bet žinau tik vieną jei į jį gryšiu šeimai laiko nebelieka......
Tad norėtus kažko pasieškot geriau.

nu bet nerealūs tie pokalbiai

na ir pokalbiai, gerai, kad pasiskaiciau, nes ne vienam baisiam neteko dalyvauti ir i kvailus klausimus neatsakinejau bet kaip reikia islikti per pokalbi ramiai jei matai kaip is taves juokiasi, ech tikiuos tokiu pokalbiu mano gyvenime nepasitaikys..

As tai apie pokalbius knyga kada nors parasysiu.

Viena karta amerikieciu firmoj manes oaklause-jusu vaikui dabar du metai, ar ruosiates artimiausiu metu gimdyti? (Pokalbis vyko angliskai). Loks tavo reikalas, sakau. Na, angliskai tai skambejo kazkaip mandagiau. Darba gavau. Sako, mums butent tokio zmogaus ir reikia

Kita karta vienoj lietuviu firmoj tikrino mano anglu kalbos zinias. sako: na o dabar papasakokite apie save angliskai. As kad kalbu, kad destau-paskui ziuriu gi ji nieko nesupranta ka sakau.

Dar vienoj krutoj firmoj, kurios ofisas Europos verslo centre man pasake-o kodel jus ieskote darbo, jei jusu vyras uzima tookias pareigas?

Laukite tesinio

o as manau, kad tie pokalbiai kartais visai neatitnka siulomo darbo ir atlyginomo..krato krato iesko kandidato, o tas po 2men tokio darbo ir visai natitinkancio atlyginimo juos palieka
suprantu kur kalba eina apie did. atlyginima, atsakingesni darba tikrai reikia tikrint kaip zmogus elgiasi stresineje situacijoje ar pan.

o as kai pirma kart ieskojau darbo apturejau pora na sakyciau nemaloniu pokalbiu.

Viena kart su persanalo atrankos specialistais..Na ka as zinau, sedi tokie susirauke..Kalba neabai aiskiai, o klausimai irgi...
klausia" isvardinkyt 3 savo blogasias savybes":as viena pasakiau , na ir galvoju daugiau su darbu susijusiu lyg ir neturiu..o jie "ne re reikia butinai 3"prisikabino jie prie to skaiciaus..as tada sakau:"na neturiu as blogu savybiu, as tobula..ir dar jei ir butu negi imsiu jums ir sakysiu "na as bandziau pajuokaut, nes mane dazniausiai humoras gelbsti is kebliu situaciju.. o jie dar labiau susirauke
o paskui visko ka klause reikejo po 3 dalykus isvardint: 3 gerosios savybes, 3priezastys kodel noriu dirbti, 3 priezastys kodel noriu dirbt butent ju imoneje...ir t.t.na pavargau as po to pokalbio..ir siaip man pasirode, kad jie patys turi bendravimo problemu: pvz. neziurejo i akis, klausimuose nebuvo tinkamos intanacijos, skambejo ne kaip klausimai, o kaip teiginiai.

Kitas irgi.. klausinejo 2 vyrukai: vienas atsisedo priesais , o kitas uz nugaros ir kaip ims viens per kita klausimus teikt..o as sedziu ir nzn i kuria pusia atsisukt

Papasakosiu ir as savo linksmus nuotykius Dar buvau atrodo 3 kurso studente nusprendziau, kad man reikia pradedi dirbti. Dieve, kai dabar pagalvoju, kokia buvau naivi ir kvaila. I viena pokalbi nuejau del Prodiuserio asistentes pareigas (mano issilavinimas visai net ne i ta puse) Susitikom su "busimu darbdaviu" kazkokioj valgykloj.Pries tai reikejo nusiusti 3 nuotraukas ivairiu dydziu. Na kalbejom, jis sako, kad jusu issilavinimas nelabai tinka buti prodiuserio asistente, bet as tave vistiek noriu patikrinti, gal tiksi. Pirma diena liepe parasyti nuomone apie laida"Be Tabu savaite". Sedejau, parasiau. Kita karta susitikom sako labai gerai parasei greiciausiai tiksi, bet reikia dar viena darba parasyt. Parasyk scenariju erotiniam serialui. Na as vel rasiau. Stengiausi is visu jegu, nes juk salygas nerealias zadejo. Atlyginimas 1500 Lt per menesi bandomajam (Cia pries 6 metus), o man studentei cia nerealus pinigai atrode. Taip pat komandiruotes Italijoje, Prancuzijoje. Kai nunesiau antra savo darba, jis sako sauniai padirbejai, bet priimsiu tave i darba veliau, dirbsi LNK televizijoje, o dabar ten kazkokie trukdziai. Na mes vel buvom susitike toj pacioj valgykloj, jau ir vakarejo. Paskui pradejo klausineti kaip as gaminu valgi ar turiu drauga ir t.t. Paskui issitrauke is maisiuko tetrapaka vyno ir sako gal einam i bendrabuti isgersim vyno.... Vienzo as dejau i kojas nuo jo. Paskui dar girdejau, kad dar kelias mergaites verbavo panasiam darbui.
Kitas pokalbis buvo del administratores pareigu. Su busimu darbdaviu susitikom viesbucio restorane. Uzsake vakariene prabangia, vyno. Zodziu stengesi. Paskui pradejo pasakoti, kad uzdirbsiu nerealius pinigus, na ir jis dar noretu, kad as lydeciau ji i komandiruotes, asistuociau ivairiuose vakareliuose Pasakiau, kad man reikia i tualeta ir pabegau. Atsimenu grizau bliaudama, kad man vis taip nesiseka, ir uzsoku ant visokiu idiotu.

Na, jeigu Jūs jau taip, tai ir aš papasakosiu savo istoriją Ir aš, panašiai kaip Lijytė, dar bestudentaudama panorau prisidurti prie apgailėtinos stipendijos Naiviai vyliausi, kad baigusi vos pirmą kursą tuometinėje Teisės akademijoje susirasiu kokį prestižinį ir, kas be ko, pelningą darbelį. Tiesą sakant, tokio net neieškojau, veikiau tai buvo svajuko dramblionės Nors ne, tetukas baisiai norėjo, kad bent gatves "pašlifuočiau" (mokiausi policijos fakultete), ale ir taip buvo etatų mažinimas policijoje, tai, laimei, neteko ragauti tos duonos Kaip vėliau paaiškėjo, be reikalo Mokytis toliau nebuvo ūpo, be to, reikėjo metus pasistažuoti, kad galėčiau stoti į antrą kursą, o darbo nenusimatė. Sėdėti namuose metus laiko, mažų mažiausia, pasirodė per didelė prabanga ir savęs naikinimas, todėl kibau į atlapus darbo paieškoms. Padirbėti barmene bent per vasaros atostogas man pasirodė visai priimtina. Motelis ir restoranas automagistralėje man buvo kaip šiaudas skęstančiajam. Nusprendžiau išbandyti savo jėgas, nors prieš tai neteko susidurti su tokio pobūdžio darbu, tiksliau, su jokiu atlygintinu darbu. Su šefu sutariau susitikti anksti ryte, kada jis kavinėje pusryčiauja. Vietoje jau buvau apie 8 val. Pokalbis buvo trumpas ir konkretus: dirbti, tiksliau mokytis dirbti, jau turiu pradėti ryt. Be galo apsidžiaugiau, nors pasirodė truputėlį keista, kodėl taip greit ir paprastai mane priėmė, net nepaklausė, ar turiu bent šiokią tokią panašaus darbo patirtį. Na, bet, kaip sakoma, dovanotam arkliui į dantis nežiūrima Į darbą ruošiausi kaip į šventę. Mane apmokyti turėjo tie barmenai ir padavėjai, kurie dirbo tą pamainą, o jie keitėsi kaip kojinės Darbas man visai prilipo, nors lengva, toli gražu, nebuvo, vis gi ne juokai dirbti ištisas 24 val. per parą, juolab, kai nebuvau prie to įpratusi.
Praėjo beveik trys mėnesiai taip vadinamo bandomojo laikotarpio, kai vieną dieną darbdavys mane pasikvietė į savo kabinetą ir pasakė, jog esu tinkama. Kaip dabar pamenu, tie žodžiai tada nuskambėjo kaip veronikų laikais, kai tėvai savo vaikams parinkdavo žmonas. Beje, buvau perspėta, kad privalėsiu dėvėti tam tikrą aprangą, kuri man pasirodė klaikesnė už močiutės rūbą Sutikau su visomis sąlygomis, kad tik greičiau pradėčiau oficialiai dirbti ir gauti apčiuopiamus pinigus. Skrajojau padebesiais net tada, kai vietoj Naujųjų metų šventimo turėjau pilstyti šampaną klientams, o šv. Kūčių naktį, vietoj to, kad sėdėčiau prie jaukaus namų židinio su šeima, teko kentėti įkaušusio "fūristo" priekabiavimą. Kai pasibaigė švenčių maratonas, darbdavys dar sykį pasikvietė mane į savo kabinetą ir pareiškė, kad esu nebereikalinga. Taip ir pasakė: nėra pinigų, todėl negaliu tau leisti pasilikti, kaip nors išsiversime ir su turimų darbuotojų skaičiumi, sorry. Kaip nors išsiversime... Aišku, už tuos mėnesius net nepasisiūlė sumokėti, ne veltui pabrėžė - nėra pinigų, lyg aš imčiau ir tuo patikėčiau. Pati mačiau, kokie pinigai sukasi toje užeigėlėje. O man išdidumas neleido prašyti, kai taip buvau išdurta, tiesiog išspaudžiau dirbtiną čyzą ir išdrožiau, kad ir pati ketinau čia neužsibūti daugiau nė dienos, todėl džiaugiuosi, kad aplinkybės taip sutapo.
Po manęs, kiek teko girdėti, dar buvo ne vienas, ir ne du, tokie kvailučiai. Be to, neseniai laikraštyje aptikau tą patį skelbimuką, pasirodo, darbo pasiūlymas tebegalioja.

Na ir as ilgai ieskojau darbo...
Teko daug pokalbiu aptureti, bet isimintiniausi buvo 3...

1. Ekspedicine imone, pareigos - ekspeditore. Pokalbis buvo suskirstytas i 2 dalis. pirmoje taip pasnekejom su direktoriumi, jis labai keistai norejo prasisukti taip, kad man valstybe moketu alga, zinau, kad yra toks istatymas, kad jei darbdavys priima tik baigusi studijas zmogu, minimuma jam moka valstybe, taciau man iki baigimo dar buvo 3 men., tad siuo klausimu nieko nesigavo. antras pokalbis su juo vyko dalyvaujant vienai is ekspeditoriu, tai dar ir ji mane apklause, bet nei vienas is ju nemokejo anglu kalbos, tad ir mano ziniu patikrinti negalejo Prieme, taciau iskart neformino, turejau pasimokyti to amato, kai pardejau mokytis, pamaciau, kad visas darbas apdumti zmonem akis, krovinio turetojui, akd esi vezejes, o vezejui - kad esi krovinio turetojas man tai pasirode, labai zema, o ir savo karjeros transporto srityje nenorejau pradeti nuo melagysciu, tad pasitaikius kitai galimybei, isejau lauk

2. Kroviniu agbenimo konteineriais imone, pareigos eksporto vadybininke. Sioje imoneje taip pat turejau pareiti 2 turus. atejus i pirma, direktorius pateike klausimyna, zinoma jis nebuvo is 600 klausimu, gal kokia 50, visi tokie gudrus, taciau pati albai domiuosi psichologija, tad tie tesati manes neisgasdino Teko kalbeti ir rasyti angliskai, atsakineti i tuos apcius pabodusius klausimus... kai atejau antra karta vel etstai, kuire parode mano vertybiu sistema, kas man svarbiau pinigai ar seima, idomus darbas ar dar kokia nesamone... taip pat kalbeti reikejo rusiskai ir rasyti ta kalba, bet musu raidynu Bet priemo, dirbau 3 men. kai priiminejo, tai sake, kad turesiu pagelbeti jau esanciam eksporto vadybininkui, taip ir buvo pirma men, taciau po vieno men, viska atidave tvarkyti man as zinoma viska mokejau, taciau kokia ziauri atsakomybe uzvirto, zinoma, as atsakomybes nesikrtau, taciau po 1 men darbo taip ramia sirdimi paemo ir atidave, o dar tas porininkas buvo ziaurus darbiholikas, tai pats neidavo namo tai ir manes dar neisleisdavo, tai sededavom iki 9 vakaro, dirbau po 12 val., tuo paciu ir praktika atlikau ir pinigeliu uzdirbau, zinoma mokejo 500lt, tuomet ir tuo dziaugiausi, nes buvom sutare po 3 men 1500 i rankas, taciau toks ziuarus uzsilaikymas darbe man neleido rasyti diplominio darbo, pradejau su direktoriumi tartis, akd galeciau anksciau ateiti ir anksciau iseiti, jis sutiko, taciau mano kabineto "draugas" mane apkraudavo savo darbais tai sededavau vel iki 9 vakaro, tai tada jau varydavau po 13 val. per para, apsidariau irzli, nervota, jautri, nemiegodavau naktim, nes vis apie darba galvodavau, ar viska padariau ar viskas nuejo ir ar gavo, ar viska surganizavau ir t. t. ir panasei. Kai buvo like 3 savaites iki diplominio gynimo spjoviau ir isejau is to darbo, nes diplominis dar net nebuvo pardetas rasyti.

3. Kai diplomas jau buvo parasytas, taciau dar neapgintas, tiesiog nuvaziavau i baldu gamykla, baldu paziureti ir lyg tarp kitko paklausiau, ar nereikia administarcijos darbuotoju, atsakymas buvo teigiamas, tad gryzus nao nisiunciau CV ir po 5 dienu jie man paskambino, pokalbis buvo trumpas ir aiskus, kitu akndidatu nebuvo, todel mane prieme. Siuo metu cia ir dirbu, labai faina imone, kolektyvas ciotkas visi draugiski ir tikiuosi, kad cia dirbsiu ilgai ilgai

linksma temelė






Papildyta:
linksma temelė

Soandien išsiunčiau CV į vieną įmonę dėl teisininko pareigybės. Na ką, praėjus pusdieniui skambina žmogus iš tos įmonės. Kviečia pokalbiui, bet pokalbis kavinėje rytoj po darbo -18 val. Man kažkaip keistokai nuskambėjo tas, kad kavinėje... Na ta įmonė yra šiek tiek už miesto, gal 7 km. Aš jam sakau, kažkaip keistoka, kad pokalbis dėl darbo vyktų kavinėje, o jis: "Na man tai tas ptas, galit ir į įmonę atvykt, bet gal patogiau kavinėj, juolab, kad aš ten vakarais būnu." Po to dar paklausė, o kokia čia įstaiga ykolo Romerio universitetas, negirdėta kažkokia Na, sakau, yra toks universitetas, buvęs LTU. Žodžiu, rytoj paskambins, susitiksime, bet kažkokios abejonės širdyje kirba.
Papildyta:
Kaip žiūrite į pasiūlymą pokalbiui dėl darbo susitikti ne darbo aplinkoje ne darbo valandomis?

Kažkaip itartinai skamba, įmonė užmiestį, susitinkat kavinėje, nežino universiteto, būk atsargi ir siūlau neiti vienai, nueik su drauge tik atskirai.
Nenoriu gąsdinti, bet panašu į sukčius.

As ir manyciau, kad reiktu draugu paprasyt, kad prie gretimo staliuko kur pasedetu ir paziuretu is sono

Man tai buvo labai įdomus pokalbis "Danijos" parduotuvėje Jis vyko ankštam sandėliuke, vadovės akys įsmeigtos man į akis, nu kažkaip nejauku buvo, na, paklausinėjo įprastų klausimų, aptarėm grafiką, nes buvau studentė, o pabaigoj sako: "ką tu žinai apie batus?" Kažkaip ir susimėčiau, sakau viską, žiūrint ką turite omenyje, priežiūrą, stilių ar iš ko pagaminti

Sveikutės dalyvavau šiandien ne baisiam pokalbyje dėl darbo o baisioje darbo vietoje tarėmės dėl darbo
Radau skelbimą, kad reikalinga administratorė - buhalterė, paskambinau, susitarėm susitikti, sako išsilavinimas tavo mums tinka, patirtis taip pat na žodžiu viskas tinka. Po to klausia ar mėgsti šilumą? Kas čia dabar galvoju? Iškrypėlis ar gal koks testas? sakau ne man šaltis labiau patinka, tai gerai sako, nes darbo vietoje vėsoka o darbo salygos puikios, ten yra šildytuvas, a supratau - taupo

Na važiuojam į darbo vietą (jis atvažiavo su tokiu mikriuku be langinių) ir įsukam į garažus bliamba galvoju dabar tai bus, užsiroviau
Gal koks manjakas? Važiuojam, važiuojam pro tuos garažus o tamsu, niekur šviesa nedega, nors į akį durk
Sustojo prie vieno iš garažų, atrakino ir sako va čia ir darbo vieta
Kai pamačiau, aš galvojau man akys iš trajaktorijos iššoks.
Jau bėgau iš to garažo, tai kiek kojos neša
Ir kur Darbo inspekcija žiūri - darbo vieta - garažas, belangis, kaip kokiam kalėjime

Na važiuojam į darbo vietą (jis atvažiavo su tokiu mikriuku be langinių) ir įsukam į garažus :protas bliamba galvoju dabar tai bus, užsiroviau :piktas
Gal koks manjakas? Važiuojam, važiuojam pro tuos garažus o tamsu, niekur šviesa nedega, nors į akį durk :bijau2:
Sustojo prie vieno iš garažų, atrakino ir sako va čia ir darbo vieta :blink: :blink:
Kai pamačiau, aš galvojau man akys iš trajaktorijos iššoks.
Jau bėgau iš to garažo, tai kiek kojos neša :fitness1
Ir kur Darbo inspekcija žiūri - darbo vieta - garažas, belangis, kaip kokiam kalėjime :oh





eina, sau dar ir taip buna :blink:
:labai_piktas: