Sveiki... Puikiai suprantu, kad esu didžiausia akiplėša, kuri tuojau užsimins apie abortą forume, kuriame rašo būsimos mamytės... kaikurios iš Jų negalinčios susilaukti vaikučio. Tad nesmerkit (nes pati save smerkiu ir, manau, tegul to pakanka), o pabandykit suprasti mane ir padėti.
Pabandysiu papasakoti savo istoriją:
PIRMĄJĮ vaikiną susiradau tik dabar, 19metų. Rugsėjo 10d buvo pirmasis mano kartas (žinoma, saugojomės). Tačiau mėnesio gale pradėjau jaustis keistai; rugsėjo 30d atlikau nėštumo testą - II. Bet aš vaikelio nenoriu, vien mintys apie jį man kelia depresiją ir stresą. Draugui kitaip: jo amžius (26m) ir padėtis leidžia turėti vaikelį ir jis nori jo. Mano panika laimėjo prieš jo norą. Tad jau 19dienų bandau apsilankyti Vilniaus gimdymo namuose ir nutraukti nėštumą, laikas senka. Bet nesiseka prisiversti TEN nueiti. Ne dėl to, kad nenorėčiau TO, tiesiog bijau pati savęs, aplinkinių,TOS vietos ir man gėda, kad devyniolikmetė, laikiusi save protinga ir ambicingai siekusi studijuoti turizmą Vilniuje, dabar užmiega šlapioje nuo ašarų bendrabučio lovoje. Draugas palaiko mano apsisprendimą, puikiai žino mano baimę ir neryštingumą, tačiau negali manęs palydėti, mat dirba Klaipėdoje.
Tad dabar pasakysiu pačią kvailiausią mintį visoje forumų istorijoje: gal atsirastų žmogus galintis mane iki TEN palydėti? Nes bandymai TEN nueiti baigiasi isterijos ir panikos priepuoliais vidury gatvės. Artimiesiems savo padėties sakyti negaliu, nes jie užsiėmę sese, kuri kelios dieno prieš man atliekant nėštumo testą sužinojo, kad serga nepagydoma liga. Esu viena ir vieniša, tad prašau padėti, o ne bandyti atkalbinėti ar smerkti. Priežastis kodėl noriu atlikti abortą pasilaikysiu sau.

Na jeigu priezastis pasilieki sau, tai ir visa kita priklauso tik nuo taves.

Na jai draugas tikrai butu nieko pries ,jis kazkaip vistiena tave palydetu ,pasiimtu iseigine ar kanors sugalvotu,turbut draugui per daug sunku
O neturi kokios drauges geros zinoma drauges?
Trecia ne pasaulio pabaiga 19 -tei susilaukti vaiko,ir jaigu jauti kazkokius tai nenorus ten eiti,ar tai sirdis neleidiza,ir reik kazko is pasones padrasinancios palydos tai gal verta dar susimastyti ,ir pagalvoti ar tikrai nori tu ta Aborta daryti?...Juo labiau kad vaikinas 26m.ir prisiimtu atsakomybe

Jei Tu tikrai TO norėtum, nelauktum ir nežiūrėtum kaip senka laikas. Čia laukti negalima. Eini ir nueini. Kas ta "gėda" palyginus su tuo ką nori padaryti. Einant su kažkuo, drąsiau ir lengviau tikrai nebus.
Aš pati būdama 19, laukiu savo karalaičio gruodį. Ir ką? Pilnai pasiruošusi. Kad ir kaip bijojau kam nors tai pasakyti.
Neišneša protas kaip galima norėti Tai daryti sąmoningu protu.. Neturinčios kur gyventi ir tai - gimdo..

Spręsk teisingai.

Nieko nebijok ir patariu niekur tu neik.Isivarysi sau dar didesne trauma, jei jau dabar taip reaguoji.Pamastyk logiskai, o kas bus, jei po kokiu metu vel pastosi?

Tiksliau kas bus, jei po ŠIO dalyko, Ji išvis nebegalėtų pastoti?
O juk tikrai, turiste, norėsi..

Geriau zinancios, kaip tvarkytis su tokia situacija, kur kreiptis pagalbos nukreipkit zmogu teisinga linkme...gal yra kokie psichologai, ar socialiniai darbuotojai, kurie patartu merginai? Padetu apsispresti del aborto...As, atsiprasau....nezinau...bet zinau, kad kartais neprotingai paziurim i susidariusia situacija ir galim padaryti skaudziu klaidu.

Nežinau, kokia situacija pas tave šeimoje, bet noriu pasidalinti savo patirtimi.

Aš nebuvau pastojusi, bet 2,5 mėn galvojau, kad tuo metu buvau JAV pagal mainų programą. Drauge su manimi buvo mano dabartinis vyras, tačiau aš su juo tuomet buvau draugavusi tik apie 5-6 mėn. Nu ir ką, nu ir nėra mm, esu JAV, nežinau, ką daryti, atrodo žemė slysta iš po kojų..

Bet aš pasisakiau mamai (tiesa, mūsų santykiai labai geri ) telefonu. Jinai padėjo man psichologiškai kaip galėjo, kol buvau JAV. Kai tik grįžau, iškart nusivedė pas savo gydytoją. Laukiamajame mes daug nekalbėjom, bet jos pasakyti žodžiai dar dabar skamba ausyse: kad ir kas nutiktų, nežalok savo psichinės ir fizinės sveikatos - užauginsim leliuką. Su psichologinais dalykais po aborto vienoms labai lengva susitvarkyti, kitoms - lieka žaizda visam gyvenimui. Tačiau neduok Dieve, o jeigu kas nors netaip įvyks valymo/aborto metu ir tu paskui iš viso negalėsi turėti vaikų? Nereikia tokių procedūrų - šiuolaikinės moterys ir taip daug sunkiau pastoja..

Nenoriu moralizuoti, mokyti ar atkalbėti. Bet visgi, patariu pasikalbėti su mama. O jeigu ne, pasikalbėk su savo mažuoju pilvuko gyventoju ir savimi - nuoširdžiai įvertink savo situaciją ir nuspręsk, ar tikrai abortas yra geriausia išeitis iš esamos situacijos, ar tai tik tu ieškai lengviausios išeities.

Bet kokiu atveju, sėkmės jums

As noriu pasiulyti kaika...man atrodo, kad tokioje situacijoje Jus jauciates labai nesaugi ir neuztikrinta del savo ateities...Tikrai sunku priimti neplanuota nestuma, jei neturi pasiruosusi plano b, kuri vykdydama jaustumeisi saugi. Siulau pasidometi siulomomis pasalpomis, ivairiomis pagalbomis...kazkokia iseitis tikrai turi buti

tiesiog patarimas tau pasikalbek su asmeniu kuris tave labai gerai supranta ir nedaryk neprotingu veiksmu, pasakysiu tau atvirai ir as vos nepadariau tos pacios klaidos kuria tu ruosiesi padaryt ir patikek gerai kad turiu zmoniu kurie mane palaiko, o dabar labai dziaugiuosi turedama penkiu menesiu nuostabiausia angeliuka, sios laimes niekas neatstos nei pinigai nei isilavinimas (kuri galesi isigyti veliau...)linkiu priimti tinkama sprendima ir nepadaryti klaidos, kad veliau tektu visa gyvenima rautis plaukus sekmes.....
Jei nebus tai paslaptis veliau parasyk koki sprendima priemei

Brangioji, o tai kad negali prisiversti savęs TEN eiti nerodo kad giliai giliai širdyje tu NENORI to daryt? Tiesiog dabar baimė prieš nežinomybę ima viršų. Siūlyčiau geriau įsiklausyti savo širdies
Patikėk, viskas bus gerai. Nebūtinai taip kaip planavai ir įsivaizdavai, bet gerai. Sunku aišku irgi gali būt, bet mylint viskas įmanoma. Pagaliau ambicingom jaunom moterims mokslo ir karjeros siekti vaikai netrukdo, o kaip tik labiau motyvuoja

zinai, 19 - tu jau subrendusi, turi teise sprendima padaryti pati. Bet zinai ka as daryciau tavo vietoje? gimdyciau. Nesmerkiu, nekisu savo nuomones, tiesiog pabandziau isijausti i tavo asmeni ir pritaikyti patirti, kuria esu igijusi dabar. Ir zinai kodel taip padaryciau? nes nera vaikui nieko geriau, nei kad tureti jauna mama. Jei man dabar butu 19 ir pastociau, pasigimdyciau, tada baigciau mokslus, galeciau siekti karjeros... o vaikas jau butu didelis, galeciau visa save atiduoti darbui. Kai gimdai veliau - turi daryti pertrauka darbe, karjera atitolsta... be to, 19 gimdymas daug lengvesnis nei veliau... kunas labai lengvai atsistato, kai esi jauna... sako, kad musu vaikai patys mus pasirenka, vadinasi, sis angeliukas tave pasirinko pats, gal pabandyk ji isleisti i pasauli? gal jis tau duos labai labai daug gero? klausykis savo sirdeles, nieko kito, o jei reikes paprasciausiai issikalbeti - mano AZ tau atvira

Kaip man nuspresti daryti tai ar nedaryti,jei net į apžiūrą pas ginekologą bijau nueiti. O pas jį bet kuriuo atveju BŪTINA nueiti. Vilniuje esu tik nepilni du mėsesiai, tad draugų nulis, o naujais pažystamais dar nepasitikiu tiek, kad apie tai kalbėčiau. Sesuo ligoninėje, mama prie sesers. Viena eiti bijau, ketinau spalio pradžioje pas ginekologą apsilankyti pirmą kartą (lydima sesers, kad drąsiau būtų), kad išrašytų kontraceptikų, pasikonsultuočiau, o čia va dabar taip nutiko, kad visi planai sužlugo.

Pradėjus lytinį gyvenimą, su ginekologo kėde vis tiek anksčiau ar vėliau teks draugauti. o ir nieko ten tokio baisaus nėra, kad reikėtų bijoti jau vien tai, kad Tavo draugas pasiruošęs auginti vaikelį, rodo, kad radai gerą žmogų. nesugadink visko vienu karštakošišku baimės apakintu sprendimu susėskit ir išsikalbėkit, pasakyk kad bijai, paprašyk kad palydėtų tave pas ginekologą apžiūrai. dviese daug lengviau bus ir neskubėk, neskubėk su tuo sprendimu. ne veltui širdelė tave stabdo

Pirmiausia visoms buvo pirmas kartas, ir visos pirmą kart pas ginekologą eit bijojo. Viskas bus gerai. Nori anonimiškai kuriai nors parašyk, va Gabrieliaus mama siūlėsi, man gali, tik palydėt negalėsiu - aš ne Vilniuje

bet pati to nenori... kaip pasakyta, dave Dievas burna, duos ir duonos

keistas prašymas-kad kažkas palydėtų tau reikia kažko,kas tikrai palaikytų tavo sprendimą? nes tavo tas draugas jo nepalaiko,tik pritaria,nes tipo mato,kad tau sunku,bet jo galvoj mintys ko gero kitokios.
Aš tai žinai ko bijočiau? bijočiau,kad pasidarius abortą,neatleis draugas/vyras,kuris nori vaiko ir gali jį išlaikyti... va šito aš bijočiau,o ne nueiti ir t.t.
Beje,dar tau pasakysiu-nebuvai pas ginekologą,taigi nežinai aš viskas tam nėštumui gerai,ar jis vietoje,ar jis vytosi ir t.t. Tokiais atvejais NT irgi rodo II. Taigi,pirmiausia nueik pas ginekologą,susiižinok ar tau šiaip viskas gerai,nes...visko būna...o jei viskas gerai,tai tada su ginokolu ir pašnekėsi. Niekas taip paprastai abortų nedaro-atėjau,noriu, padaryk. Reikia siuntimų ir t.t.

nesidaryk aborto, paskui visą gyvenimą gailėsies. pažystu ne vieną merginą kuri pasidarė abortą, ir po to save vis kaltino kam atsisakė to mažiuko.
o pas gydytoją draugas gali palydėti ir šeštadienį, privačiai. kai

oj kaip bijojo as prisimenu visa nakti tiesa sakant nemiegojau o juk is tiesu tai nera baisu, juk tai toks pats gydytojas, kaip stomatologas, akiu gydytojas ir pan., sritis tik kita, bet tai juk musu organizmas, ir bijoti ji parodyti nera ko.... jei del nejaukumo, tai patikek manim, patys ginekologai juk jau tiek prisiziureje.... todel priima tai naturaliai... drasiau kaip merginos ir rase, viskas bus gerai ziurek net cia, is nepazistamu zmoniu turi palaikyma, padrasinima, vadinasi esi sauni ir verta to, nera ko baimintis

laba,

saulyt, niekas tau negali padet, tik tu pati

ir sprendima turi priimti pati, ir
baime nugalet

kas siandien atrodo baisu, ryt atrodys juokinga. sekmes.

Nesuprantu, nejaugi tu galvoji, kad turedama vaika sugriausi savo gyvenima? Nebuk savanaude, juk tas vaikelis niekuom nekaltas, kad atsirado pas tave, o tu nori isplesti ji, pas ji jau sirdele plaka, nejau neturi sirdies, tai bus tavo gyvenime sviesele, kuri tau teiks tik laime, meiles. Nedaryk to, draugas juk nori to vaikelio, vadinasi tu ne viena. Apgalvok viska gerai, juk mokytis gali ir neakivaizdiniu budu, o vaikelio neplesyk i gabalus
Kur tu gyveni? galiu per pietu pertrauka su tavimi nueiti kartu, parasyk i az

Žinai, pažįstu vieną moteriškę, kuri būdama apie 30 metų, pasidarė abortą, nes identiška tau situacija buvo. Atrodo ir metų pakankamai buvo, bet tada taip jai atrodė viskas. O dabar jai netoli 50 metų, turi 1 vaiką, viskuo patenkinta, bet žinok iki šiol nevalingai skaičiuoja, kiek metų dabar turėtų pirmasis..... O tu tikra tuo, kad abortavusi paskui vėl, lygiai kaip dabar, negrauši savęs už didžiausią neištaisomą klaidą gyvenime???

Turisteee,

pratrink savo az, negaliu parasyti nieko.

PRatryniau.

Aš siūlyčiau tau visgi pakalbėti su mama. Suprantu, kad ji dabar paskendusi rūpesčiuose. Bet tėvams padėti savo vaikams, kai jų žodžio ir pagalbos reikia, netinkamo laiko nebūna. Aš čia kalbu kaip mama. Tikrai nenorėčiau, kad mano dukra iš nevilties kreiptųsi pagalbos į svetimus žmones.
Stiprybės tau ir begalinės sveikatos tavo sesutei... Tikėkit stebuklu ir jis įvyks.
Tikiu, kad ir tu priimsi teisingiausią sprendimą. Labai norėčiau, kad tavyje plaktų ne viena širdelė...

Sveika, nedaryk sitos klaidos. Jei as buciau pasidarius valyma tai dabar rauciausi plaukus ir jauciu issikraustyciau is proto. Pas mane yra toke situacija kad turejau du persileidimus dabar laukiuosi vel, dar nestumas nedidelis 11 savaiciu ir bijau to paties. Beja pirmas nestumas buvo 20-ties metu. dabar 22.
Tai tu issivaizduok kad pasidarai dabar valyma, po kiek laiko susituoki ir abu su vyru labai norit vaikucio, bet toke situacija kaip man. Ir kaip manai ka tu kaltintum? As manau kad tik save, tai ka padarei anksciau(valyma). Butinai nuvaziuok pas mama ir pakalbek. Rasei kad sesei labai blogai, Dievas paimdamas (tikekimes kad ne) viena zmogu, atsiuncia i seima kita. Pagalvok gal jusu seimai tai bus didelis dziaugsmas? Oi mergyt neatimk gyvybes tam vaikiukui, pamatysi tu ir tavo draugas juo labai dziaugsites.

vienas is kvailiausiu posakiu. Tiems vaikams prie stoties kurie valkatauja ir uzsiima prostitucija irgi dievas dave burnas tik duona pamirso.

Dabar galit uzmetyti

Isleisti i gyvenima nauja gyvybe ar ne, cia jau kiekvienos moters asmeninis apsisprendimas... Bet galiu pasakyti ,kad vaikas tai pats didziausias gyvenimo dziausmas... Aisku su juo nera lengva... Bet jei tave palaiko mylimas zmogus , tai yra svarbiausia... As suzinojusi, kad esu nescia , likau visiskai viena... bet as ne vienos minutes nesigailejau , kad as pagimdziau... ir jei dabar butu proga atsukti laika atgal, as pasielgciau lygiai taip pat ...
Dabar jau suprantu, kad vaikas atejo paciu tinkamiausiu momentu ... nors is pradziu buvo labai daug baimes... Ar sugebesiu ji islaikyti, kas bus toliau ir pan...

Nemanau , kad kuri nors is mamyciu isdrys tave palydeti tokiai procedurai... Nes jos visos supranta kokio dziaugsmo tu nori atsisakyti ...

Aisku galutinis sprendimas turi buti tik tavo , bet as tavo vietoi , dabar apsiraminciau, atsisesciau prie stalo , paimciau svaru lapa popieriaus ir piestuka... ir vienoi lapo pusei pasirasyk , kodel tu nori to vaikelio , o kitoi kodel tu jo nenori ...

O po to, jei tu tikrai labai gerai sutari su savo seserimi , nueik pas ja i ligonine ir su ja pasisnekek , jei bijai mamos reakcijos...
parodyk ta lapeli ir abi su ja apsvarstykit visus tavo surasytus punktus ...

Kiek suprantu ji vyresne uz tave
manau ji tau duos tinkama patarima...

bet pries darydama kazka labai gerai apsvarstyk ar tu tikrai to nori... ar tikrai taip verta elgtis... ir butinai apsvarstyk viso to pasekmes, kurios tikrai gali buti labai skaudzios :
*Pirmiausia, jei tavo draugas tave ir palaiko, bet neaisku ar jis tikrai gales ir toliau su tavimi buti , po to aborto ...
* Neaisku , ar abortas su pirmu nestumu praeis sekmingai... kaip ir minejo daugelis cia esanciu mamyciu , yra labai daug atveju , kur po tokiu proceduru niekad nepastoja moterys... tai jei tu esi pasiruosusi visa gyvenima pragyvent be vaiku ...
* dar vienas daiktas, kuris buna po abortu , tai psihologine moters trauma... Daugeliui net sapnuojasi ju negime kudykiai ... Ar tu esi pakankamai stipri , kad istverti tai...

jei tu galutinai apsisprendei , tai tada bek pas gydytoja kuo skubiau , ir darykis ka nusprendei...
Nes 6 nestumo savaite , kudykiui jau pradeda plakti sirdute... ir mano manymu tai jau gyvo zmogaus nuzudymas... Nors pas mus abortai leistini iki 12 savaites...

dar karta pasikartosiu , kad galutinis sprendimas turi buti tiktai tavo...

Bet pries tai viska gerai apsvarstyk... paprastai dievulis , pries pasiimdamas viena zmogu , gali atsiusti kita zmogu ... neduok die , kad tavo seserei kas nors atsitiktu blogo , bet tavo seima tada netektu 2 zmoniu...

Teps, apskritai nužudyt yra žymiai geresnis sprendimas ir neduot apskritai jokio šanso gyvenime.

Suprantu žmones, kurie suvokę ką padarė gailisi. Kurie tai padaro dėl spaudimo, kurie nėra kartais tame vieni pakaltinami ir t.t., bet niekad nepritarsiu tiem, kurie nužudę savo pradėą vaiką dar bando tai įvardint vos ne kaip gerą darbą dėl jo.


Neversiu, pateiksiu tokį kokį radau, angliškai. Dar vienas "durnesnių" tekstų. Gi visi tekstai, kurie pasisako prieš nekalto ir bejėgio bei negalinčio apsigint žudymą yra "durni". Kur kas madingiau būt protingu ciniku, kuriam nužudyt gyvybę nieko tokio.

A worried woman went to her gynecologist and said:

'Doctor, I have a serious problem and desperately need your help! My baby is not even 1 year old and I'm pregnant again. I don't want kids so close together.


So the doctor said: 'Ok and what do you want me to do?'

...

She said: 'I want you to end my pregnancy, and I'm counting on your help with this.'


The doctor thought for a little, and after some silence he said to the lady: 'I think I have a better solution for your problem. It's less dangerous for you too.'


She smiled, thinking that the doctor was going to accept her request.


Then he continued: 'You see, in order for you not to have to take care 2 babies at the same time, let's kill the one in your arms. This way, you could rest some before the other one is born. If we're going to kill one of them, it doesn't matter which one it is. There would be no risk for your body if you chose the one in your arms.

The lady was horrified and said: 'No doctor! How terrible! It's a crime to kill a child!


'I agree', the doctor replied. 'But you seemed to be OK with it, so I thought maybe that was the best solution.'


The doctor smiled, realizing that he had made his point.

He convinced the mom that there is no difference in killing a child that's already been born and one that's still in the womb.


The crime is the same!


"Love says I sacrifice myself for the good of the other person. Abortion says I sacrifice the other person for the good of myself..."


Laimingai jum, mamos nedarykit šitos klaidos. Jei esat žmonės anksčiau ar vėliau tai suvoksit kaip klaidą. O nuo to lengviau nebus. Ir vaikutis atpirks visus sunkumus ir suteiks daug paguodos, prasmės. Tikrai. Būkit drąsios stot už savo vaiką. Suprantama, kad gali būt baisu ir neramu ir netikrumo dėl ateities, bet čia prasideda motinystė. O kai protingas žmogus tai nei karjeros, nei kažkokios mokslų neatims. Blogiausiu atveju truputuką atsidės.

Taip, sentimentai... Dabar pasakysiu tiesiai šviesiai: Pirmieji lytiniai santykiai ir iš kart po to sekanti motinystė. Aš nežinau ką lovoje su vaikinu veikti, o jūs man siūlote būti gerąja samariete. JUOKAUJAT? mano vietoj jau seniai būtumėt tai padarę, aišku, jei nebūtumėt tokios bailės kaip aš.

Tu nesi baile tu atvirksciai esi protinga moteris , jei iki siol dar to nepadarei
O visko gyvenime tu ismoksi ... Juk mums visoms kazkada buvo pirmas kartas ... ne viena negimem asemis lovoje ... jei tavo mylimas zmogus tave tikrai myli ir palaiko , tai jums viskas bus gerai
jis tikrai vertins tai , kad jis buvo tau pirmas ... ir ypac vertins , kad tokia mergina yra jo vaiko motina ...
o visko ko reikia lovoje jis pats tave ir ismokins jau del sito tai tikrai neverta pergyventi

As dar karta pasikartosiu , kad pati turi vel visko apsispresti ... nes niekas kitas uz tave sito nuspresti neturi teises ...

Auksciau nosi ...

O visiems geras gyvenime nebusi ... bus zmoniu kurie tave smerks , jei pasidarysi aborta , bet bus zmoniu , kurie tave apsnekes ir jei nepasidarysi jo...

žinok suprantu ir tave ir širdį skauda dėl vaikelio, bet patikėk, vaikelis pats pasirenka tėvus, tuo pačiu tu gausi gyvenime labai didelę ir gražią dovaną kažkada galvojau kaip tu, ir tėvai kalė į galvą, pirma mokslai, darbai, karjera...paskui vaikai...taip ir atsitiko, bet ne viskas gyvenime turi eiti pagal 'planą' ir tikrai kažkas gerai pastebėjo, man jau 30 metu, o turiu sūnų tik 3 metų ir dukrytę 9 menesių, ir pati nesi jaunikle, o vaikai maži, bet tai yra mano gyvenimas, o tu susikurk savo gyvenimą ir jis bus tikrai ne blogesnis. Tik pagalvok gerai, ar pasidarydama abortą nenukentės psichika, patikėk išgyventi tai yra sunku, turejau artima žmogu ir buvau salia, gaila zmogaus ir viskas gyvenime turi pasekmes, kai kam atimsi gyvybė, bet likimas kazkada atims tau kazka labai labai brangaus...viskas vyksta ratu, vyskas vyksta bumerangu, patikek...
o is kitos puses jei esi protinga, turi tevelius, artimus zmones, tikrai neleis nei tau nei tavo vaikuciui badauti, rasite sprendima visi

tu tiesiog bijai priimti sprendima Apsispresk, maziau skaityk svetimu patarimu ir padaryk taip kaip nori Cia nera nei vienos kuri butu tavo situacijoje ir galetu uz tave nuspresti. Sekmes

Ne tik sentimentai. Aš taip galvoju. ;]

Man tai pat 19, tik mastau truputely kitaip nei tu. Begalo noriu vaikelio ir net pavydziu tau kad tu jy jau turi savo pilvelyje, tik gerai pagalvok ar tai bus geras tavo zingsnis.... Padarius sia klaida gali gyvenime daugiau nebematyti, nebejausti to ka jaucia Mama

Jei nei viena nuomonė tau nepadėjo, tai bent jau neatidėliodama užsirašyk į kokią nors ginekologinę kliniką. Žinok, net ir privačiose būna eilės, ne visada norimą dieną ir patenki. Padaryk nors vieną ryžtingą sprendimą. Bijoti ilgiau nėra kada. Tu tik dar labiau kankini save. Pasikalbėsi su gydytoja, ji tau garantuotai padės visoj šitoj tavo jausmų makalynėj.
Žinau kaip jautiesi. Esu tai patyrusi. Prieš keletą metų visai neplanuotai laukiausi 4 vaikelio. Dvi dienas ėjau iš proto, nes sąlygų 4 nebebuvo. Nei vietos, nei finansų prasme. Išėjau iš gydytojos su tokia ramybe viduje. Aš taip beprotiškai pamilau tą kūdikėlį. Buvo gėda net savo negerų minčių, graužiausi, kad žliumbdama dvi paras be perstojo, jam kenkiau. Ir kai visa šeima jau gyveno kitu ritmu, belaukdama naujo nario, kažkodėl jis pats nusprendė mus palikti...

O ko tu tikejaisi? Visuotinio pritarimo? Kad paskui maziau pacia sazine grauztu, nes ''visi taip padarytu mano situacijoje...''?
Ne, ne visi. Ir dar blogesnese sitaucijose zmones islieka zmonemis ir savo vaiku nezudo. Nuosirdziau linkiu tau irgi to paties. Klaidu darome visi. Tik geriau, kad ju seselis nelydetu musu visa likusi gyvenima.

Jei reikia konkrecios pagalbos laukiantis vaikucio - rasyk drasiai, kad ir cia. Manau, kad yra daug mamu, kurios pades viskuo, kuo gales. Patikek, aplink yra daug nuostabiu zmoniu ir jei tik tu pati noresi ir leisi tau padeti - pagalbos tikrai sulauksi.

Mieloji, galų gale gi yra šeimų, kurios trokšta vaikučio ir negali susilaukti, jei neplanuoji auginti, gali atiduoti, suteiksi vaikui bent gyvybę... 9 mėnesiai tavo gyvenime nėra taip daug, o jo gyvenime tai viskas. Nuoširdžiai linkiu apsispręsti už jį ar ją, kas begyventų tavo pilvelyje.

Linkiu siam mazyliui isgyventi Merginos jau tiek minciu cia surase, atitinkanciu mano suvokima apie Gyvenima ir gyvybe, kad neturiu ne ko pridurt... gal tik tiek, kad manau, jog ten auga labai stipri asmenybe, jei mamai tokia paranijiska baime ivare nueit pas gydytoja. O del pirmu lytiniu santykiu... matai kaip maziukas nori pas jus ateiti, kad net is pirmo karto isikabino? Priimk tai kaip dovana, nes taip ir yra. Jei tvirtai mastyciau apie vaikelio nuzudyma, pagalbos niekada neieskociau supermama forume...matyt tavo sirdis priesinasi pasirinkimui, kuri ruosiesi padaryti... Kokios tuscios svajones apie "pagyvenima sau", "karjera" tau atrodytu negalint susilaukt vaiku. O bumerangas, gyvenimo desniai - tikrai egzistuoja ir sapnai, kuriuose sapnuojasi negime kudikiai - visa tai tikra tiesa...
O tau linkiu Gyvenimui ir Gyvybei pasakyti "Taip", is tiesu, vaikelio gali ir neauginti, gal tevelis ji augins, gal kas isivaikins, bet neatimk is jo gyvenimo

Dėl ginekologo, tai aš pas ginekologę irgi pirmą kartą gyvenime papuoliau pastojusi. Daug ko prisigalvojusi buvau, o ir nedrąsu buvo. Na, ir ką... Nuėjau. Patepusi pilvą žele, ginekologė parodė per "teliką" užsimezgusią gyvybę. Tada dar tik taškiukas matėsi. Tada pasvėrė, užpildė popierius, paskaičiavo, kada maždaug pastota, kada maždaug gimdyti. Kaip ir viskas.
Baimės akys didelės...

Drasiau mergyte,esi pasaukta buti mama,gal per anksti,gal neplanuotai Tau,bet patikek,su sunkumais verta pakovoti,nes po visko busi apdovanota didziule laime.

Kada pastojau man buvo 19metu,esu neigali ir sunkokai vaikstau,palaikymo nebuvo jokio,pajamu nulis ir gerianti mama.Bijojau bet zengiau i prieki....Siandien vyriausiam suneliui 22metai,turi seima ir padovanojo man anukeli.Gavau dovanu nuostabu vyra ,auginu dar tris saunuolius sunelius,o buvau vienisa mama.

Esu laimingiausia pasaulyje mama ,namu seimininke ,zmona.
Atradau save ten kur jauciuosi laiminga,nors karjeros ,ar mokslu galeciau siekti ir dabar.

Brangioji,mieloji,linkiu begalines laimes,kad neatbaidytu gyvenimo sunkumai,nuo gyvybes kuria turi po sirdele.

Nu nepanikuok viskas bus gerai Tau 19 metu (ir tie tevai sureaguos gerai ,pilnamete esi) O man buvo 16m.Kaip pastojau Irgi buvo visokiu minciu ,bet as apie nestuma suzinojau tik 13sav.Mat kitu bedu turejau ,gydemes Ir ka tevai sureagavo is spradziu pacios suprantat kaip ,jugi man buvo tik 16m.Bet jau kita diena,tevam uzsiminus apie blogas mintis,nuo viso to streso ,ir nezinios tik del to blogos mintys buvo,iskarto buvo man pasakyta GIMDYSI,net jai draugas to nenoretu,Mes jau esam seneliai Ir pagimdziau,ir sugebejau rupintis,neprasiau nei vieno is tevu pagalbos,susitvarkem patys su vyru dviese...Ir labai gerai mums viskas pavyko(ir net negalvojau tuo metu apie seima,nes tik sriuba isvirti mokejau o kur mokslai,kur visa kitakur mano jaunyste,bet su viskuo susitvarkiau viskas ismokau).Visalaika viskam yra pirmas kartas Ir dar pridesiu -jai buvai drasi prazerktis kojas,myletis be apsaugu tai buk drasi ir priimti sprendima,nelaikas dabar tryznioti

aš tau patariu, atvirai pakalbėti su vaikinu, nes visi sprendimai turi buti priimami kartu, sudeliokit visus pliusus ir minusus.
aš žinau kad naujiena tave išgazdino, aš pati planuodam leliu, suzinojus tokia nuojiena išsigandau,nes patikek gyvenimas apsivers aukštyn kojom.
ir neklausyk tu marazmu, kad "dievas duoda dantis duos ir duonos"
o kad čia gazdina, kad po valymo neturėsi vaiku, tai taip pat totali nesamonė 1-2 pasitaiko atveju.
ir netempk gumos, nueik tuoj pat pas gine ir jinai tau viska paaiškinks.
jai butum iš klp tai tikrai palydėčiau

O kas būtent tave gąsdina toj motinystėj? Vaikai gyventi ir siekti savo tikslų netrukdo. Ko bijai? Juk ir tavo vaikinas nori vaiko. Kur problema?
Kas tavo seseriai? Ar labai rimta? Pagalvok apie tai,jei tavo seseriai kas atsitiktų,kiek džiaugsmo suteiktų anūkė tavo mamai.

Nežinau, kokia tavo situacija su vakinu, Turiste, bet manau tau reikia daugiau jo paramos, jei ne nuėjimui pas ginekologę, tai bent pasikalbėjimo ir išsamesnio reikalų aptarimo. Ar jis bent jau žino, kad abejoji, kad nežinai, ką daryti, kad bijai? Tai juk ne vien tavo reikalas.

Galbūt kažkur viduje visai nenori aborto, nenori fiziologinės rizikos, psichologinių problemų, kurių galimybė visai nemaža. Galbūt kažkur viduje klausi, gal nebūtų taip baisu, jei tą vaiką pagimdytum, augintum?

Siūlyčiau labai atvirai, nebijant ir brandžiai pakalbėt su vaiko tėvu, aptarti VISKĄ, ne tik aborto klausimą ir visus "kas būtų, jeigu būtų". Ir svarbiausia, aptark viską viduje su savim. Dabar panašu, kad panikuoji, hiperbolizuoji kiekvieną aspektą. Baigti mokslus (ypač univesitetą, su vidurine kiek sunkiau, manau) turint vaiką įmanomą (mano mama su manim net iki doktorantūros prisimokė ), siekti karjeros turint vaiką - netgi labai įmanoma. Gal netgi lengviau, kai vaikas jau paaugęs.

Visiškai suprantu tą jausmą, kad žlunga planai, kad viskas ne taip, kaip buvai gražiai susidėliojus: mokyklos baigimas -> turizmo studijos -> karjera -> vaikai. Dažnai mokykloj mums įveda į galvą, kad tai vienntelis teisingas kelias. Bet realiai, po kelių metų po mokyklos dažnai supranti, kad taip nėra, kad tos ribos tebuvo ten tol, kol nebuvome pakankamai brandūs patys suprasti, kokie sprendimai geriausi. O nėštumas reiškia, kad nori nenori turi subręsti galbūt kažkiek anksčiau ir prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurie kartai ne visai tokie, kaip visad buvo mums diktuota.

Iš kitos pusės, turi jaustis saugi su savo sprendimu. Ir čia ypač svarbi vaiko tėvo parama. Jei ji tikra, ne vien "sumokėsiu už abortą, tik eik", tuomet tikrai nebus labai sunku. Jei toks tikrosios paramos ir supratimo nėra, tuomet be abejo sunkiau. Bet tokiu atveju būtinai pasakyčiau mamai ir sesei, nors jos ir sunkioje situacijoje.

Galiausiai, turi turėt kažkokių draugių iš mokyklos laikų, kurioms gali parašyt ar paskambint ir pasikalbėt.

Sveika, jei tau svarbiau būti gera lovoje, tai aišku darykis abortą, nes ateinančius devynis mėnesius gali sekso visai nenorėti. Kaip galima sakyti, kad vaikelio laukimas ir auginimas reikalauja būti samariete. Atsakyk sau, kas tau dabar svarbiau ir bus aiškus sprendimas.
Taip esi bailė, nes ieškai čia pateisinimo savo poelgiui, kad kuri nors parašytų ir man taip buvo, pasidariau valymą ir nieko, esu laiminga, karjeros moteris, turiu puikų vyrą ir vaikų. Niekas tau taip neparašys, nes mes mamos, nieko nėra brangesnio ir svarbesnio už vaiką. Būna, kad darosi abortus ir 8 kartą, ir vėl pastot gali. Bet tai ne tas pats , kas ištraukti dantį.
Jei esi subrendusi ir suaugusi gultis į lovą, būk tokia pat ir atsakyk už savo veiksmus ir priimk sprendimą, nes jei dar delsi bus per vėlu abortui.Nors nukeliauk pas gydytoją, kad patvirtintų nėštumą, o tada jau mastyk toliau.
Beje, man teko patirti, kas tai yra, ne savo noru (nesivystantis nėštumas), tai niekada nesuprasiu kaip galima sveiku protu apsispręsti tokiam žingsniui. Po visko viduje taip tuščia buvo, atrodė, kad išprotėsiu, nors mano leliukas dar buvo tik taškelis.

Nestumas, tai tavo pirmas kelias i suaugusi moteri gyvenima. Abortotis arba palitki vaika, tai jau tik tavo sirdies ir sazines klausymas. Matyt Dievas, nori,kad tu greiciau isaugtum, taptum savarnkiskesne. Nes gyvenime taip nutinka, kad i visus svarbiausius klausymas mes turim atsakyti tik PATI... cia yra tik tavo sprendimas ir linkiu tau padaryti teisingair vieninteli veiksma....... kuri tavo sirdi pati gerai zino...
negailek dabar del issisaugotu nestumo, anaip gailesi paskui visa savo gyvenima...o sita baime praeis, jau po kokiu menesi 100%.
sekmes

Oj mergaite mergaite....

As pastojau tik 16 ir pagimdziau 17 jai dabar 21 metai , man ziauriai sunku buvo nes po keliu menesiu netekau savo mamos As likau viena nes "tetukas" tepe slides iskarto parvezes mus namo. na nesiplesiu , bet tik sakau kad lengva nebus , tai tavo pamoka kuria turi ismokti ir kita syk mastyti kai lipsi i lova Piktai gal as cia bet reikia.

As dekoju Dievui kad minciu tokiu kaip padaryto aborta man nebuvo,kodel?? o todel kad bijojau aborto labiau nei gimdymo ir tevu reakcijos,bijojau nes maniau kad numirsiu

tai va ... manau geriau pamascius nenuspresi sau pakenkti . O mokslai , darbai imanomi ir su vaikuciu esant

Sprendimas tavo valioje kaip nuspresi taip ir bus

koks skirtumas pirmieji ar 100tieji santykiai? pasekmes buna vienodos.
Atsimink, kad niekas gyvenime neatsitinka be priezasties pastoti besisaugant, pirmuju santykiu metu vau!
Tikiu, kad esi pasimetus, neturi pakankamai ziniu apie nestuma, gimdyma, motinyste. Bet tikrai tai nera jokia pasaulio pabaiga. Labai daug moteru sulaukia vaikuciu anksti, bet ir issimokslina, ir turi nuostabia seima, ir vyra, ir karjera ir viska viska ka tik nori, o yra pilna tokiu, kurios nieko neturi, nors tokio "trukdzio" kaip vaikelis nebuvo. Tai nepriklauso nuo tavo vaikelio, tik nuo tavo pacios noru.

Pasistenk apsvarstyti visas galimybes - jei pastojai rugseji, vaikelis gims birzeli, taip kad pirma kursa baigsi be problemu, pasiimsi metam akademines, paauginsi vaikiuka, gausi is sodros pasalpele, galima namie koki darbeli susirast tuo metu, tetukas vaiko dirba, taip kad tikrai issiversit, kitais metais vaikutis bus praauges, jau gales zygiuot i lopsiuka, tu atgal i mokslus. Busi jauna sauni mamyte!

Ką veikti lovoje su vaikinu panašu į tai kad žinai Tad nesakyk, kad dar gyvent ir mokytis reikia kaip ir ką lovoje daryti reikia:) Aišku šaukštai po pietų, mat prieš gulant reikia pasirūpinti apsauga kad ir triguba jei bijai pastoti, o ne sugulus ir pastojus pradėti galvoti. Kaip jūs saugojotės???? Nutrauktu lytiniu aktu, prezervatyvais?

Nesinori moralizuoti, mokinti gyvenimo, tik gaila, kad šitaip nutinka. Susiimi save į rankas ir eini iki poliklinikos, isterija nebūtina, nes pati žniai, kad laikas labai ribotas iki kol galės tau padėti gydytojai ir žinoma, kuo ilgiau tuo sunkiau teks sveikti ir skausmas didesnis bus. Esi jau suaugusi moteris, nebe mergaitė, tad ašaromis ir isterijomis nieko nebeišgasdinsi, tad sukaupi drąsa ir eini, žinoma jei galvoji kad tai pati geriausia tau išeitis...